Lietuvos Respublikos Seimas

G. Kniukštos komandiruotės į Airiją 2002 m. balandžio 4-7 d. ataskaita

  1. Vizito laikas: 2002 metų balandžio 7-10 d.
  2. Delegacijos sudėtis: Seimo KRK Pirmininkas G. Kniukšta, ŽŪ Ministras

    J. Kraujelis, ŽŪ Viceministre D. Miniataitė, ŽŪR Pirmininkas J. Ramonas, LAEI direktorius D. Stanikūnas ir vertėja.

  3. Vizito tikslas: susipažinti su Airijos pastarųjų dešimtmečių vystymosi patirtimi, pasiekimais bei kryptimis žemės ūkio srityje.
  4. Finansavimas: išlaidas, išskyrus kelionę Vilnius –Dublinas-Vilius padengė Airijos žemės ūkio ministerija (departamentas).
  5. Programos apžvalga:

    • Detali vizito programa pridedama (priedas 1)
    • Apsilankymai:
    • Airijos žemės ūkio, maisto ir kaimo vystymo departamentas (ministerija) struktūra yra paveldėta iš Jungtinės Karalystės valdymo laikų, dirba iš viso apie 4600 žmonių, dauguma iš kurių dirba regionuose. Yra ministras ir du valstybės ministrai, iš kurių vienas – kaimo plėtrai, kitas – perdirbamajai pramonei. Organizacinė ministerijos struktūra pridedama (priedas 2).
    • Airijos mokslo. Mokymo, konsultavimo sistemos Teagase (keltų kalba reiškiančio mokymą) nacionaliniame maisto centre. Šis Centras dirba didelėms ir mažoms Airijos maisto įmonėms, kurių yra apie 700. Jos pagamina maisto ir gėrimų produkcijos už

      14 mlrd. Eurų. Iš kurių daugiau nei 50 proc. eksportuojama.

Dirba apie 100 darbuotojų, iš kurių apie 80 mokslininkų, apie

20 pagalbinio personalo. Be to, čia nuolat dirba apie 30 siekiančių mokslo laipsnio mokslininkų.

Šio centro finansavimas susideda 1/3 iš valstybės ES fondų ir įmonių. Viso Teagase sistemai metams skiriama 100 mln. Eurų, o visam Centrui apie 7 mln. Eurų.

Mėsos srityje vykdomi skerdimo, mėsos išrūšiavimo, antrinio mėsos perdirbimo tyrimai, ypač naujos technologijos, įvairūs komponentai, greitos maisto gamybos technologijos. Tiriamos naujos technologijos taip vadinamas atšaldymas užšaldant. Kaip žinoma, atšaldytų produktų (iki – 4°C) vartojimo laikas trumpas (apie 5 dienos). Jei reikia vežti tirti prekybai lieka mažai laiko. Todėl skiriama technologija produktus (mėsą, bulves, brokolius ir pan.) užšaldyti (po to atšildyti iki – 4°C) ir realizuoti kaip atšaldytus. Ypač daug dėmesio skiriama maisto produktų ir jų sudėtinių dalių atsekamumui, autentiškumui nustatyti. Maisto saugos skyriuje atliekami cheminių medžiagų likučių ir mikrobiologiniai tyrimai, siekiant nustatyti grėsmes vartotojui. Visi darbai dirbami siekiant įrodyti koks yra geras Airijos maistas. Daug dėmesio skiriama rinkos tyrimams, kaip kita vartotojų poreikiai, nuomonės, tendencijos ir apibūdinimų pateikiama gamintojui.

Tegase. Jautienos tyrimo centras. Tyrimai remiasi principu – jautiena tai pirmiausia maistas. Kaina už jautieną per maža, bet tai kompensuoja išmokos. Mažėja jautienos pirminėje gamyboje dirbančių visą dieną, todėl technologijos derinamos prie šių pokyčių.Pagrindinis tyrimų tikslas yra didinti ūkio pelningumą, mažinant gamybos kaštus, optimizuojama bandų veisles ir gerinti kokybišką vartotojų poreikių tenkinimą.

Visuose Tegase tyrimo centruose daug dėmesio skiriama mokymui, konsultavimui ir informavimui. Tam yra specialūs skyriai institutuose.

Nacionalinio maisto valdyba (Bord Bia) rūpinasi rinkų plėtros maisto ir gėrimų propagavimu įsteigta 1994 metais. Tai vykdoma pagrindinai remiantis informacijos rinkimu, pasiūlymų teikimu eksportuotojams ir gamintojams, siūlomos strategijos, prioritetai. Praeitais metais sukurtas Airijos maisto produktų prekinis ženklas, kuris padeda propaguoti Airijos maisto produktus. Valstybė finansuoja 50 proc. propagavimo išlaidų, teikia paramą investicijoms. Šių metų biudžetas sudaro apie 27 mln. Eurų, iš kurių apie pusę sudaro valstybės lėšos, apie 20 proc. rinkliava, apie 9 proc. pramonės ir kt.

    • Ūkininko ūkio lankymas. Tai mėsos gamybos specializuotas ūkis, turintis 45 ha nuosavos ir 40 ha nuomojamos žemės. Laikoma apie 20 karvių žindyvių ir perkama dar apie 50-60 veršelių ir auginama iki 2 mėn., taip pat apie 200 avių. Dirba pagrinde vienas, tačiau samdomos firmos stambiems darbams atlikti ir darbymečio metu pasisamdoma papildomų darbuotojų. Galvijai ir avys ganomos aptvertose ganyklose, tik 1-

      3 mėn., priklausomai nuo žiemos sąlygų laikoma lengvų konstrukcijų tvarte. 2/3 ūkio pajamų sudaro ES parama.

6. Rezultatai.

Duomenys apie Airijos žemės ūkį

Žemės ūkio ir maisto

pramonės įtaka Airijos

ekonomikai

 

Pirminė žemės ūkio gamyba

Žemės ūkio ir maisto pramonės sektorius

proc. nuo BVP

3,2 proc. (2001)

9,9 proc. (2000)

proc. nuo užimtųjų skaičiaus (2001)

6,6 proc.

9,7 proc.

Proc. nuo eksporto (2000 prelim.)

4,8 proc.

8,4 proc.

 

Žemės naudojimas

  • Airijos teritorija sudaro 6,9 milijonus hektarų, iš kurių 4,4 milijonai hektarų yra žemės ūkio paskirties žemė (sudaranti apie 64 proc. visos šalies teritorijos), 650 000 hektarų – miškai (sudaro apie 9,4 proc. visos šalies teritorijos).
  • 80 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės yra apsėjama žole (žole silosui, šienui bei ganykloms), 11 proc. teritorijos skiriama ganymui ir 9 proc. pasėliams.
  • Vidutinė žemės hektaro kaina antrajame 2001 metų ketvirtyje buvo 13 436 EUR – pakilo 8,7 proc. palyginus su tuo pačiu 2000 metų ketvirčiu ir 1 proc. išaugo palyginus su pirmuoju 2001 metų ketvirčiu.
  • Jautienos ir pieno produkcija pastaruoju metu sudaro 58 proc. visos produkcijos gamintojų kainomis.

Ūkių skaičius ir struktūra

Metai

 

Skaičius

1999

Žemės ūkio bendrovės

143 900

1999

Vidutinis ūkių dydis

29 3 ha

1999

Ūkių savininkai pagal amžių

11 proc. iki 35 ir 45 proc. virš 55

1999

Bendras dirbančiųjų ūkiuose skaičius, visą ir nepilną darbo dieną

270 000

1999

Visos dienos darbo ekvivalentas darbui atliktam ūkiuose

191 700

2001

Užimtumas žemės ūkyje

113 900

 

Gyvulių skaičius ir žemės panaudojimas, apsirūpinimas ir eksportas

Gyvulių

2001

skaičius

gruodis

Airijos

pagal atskirus produktus, 2000 m.

apsirūpinimas

žemės ūkio

Atskirų žemės ūkio produktų (neįtraukiant eksporto išlaidų

vertės),

eksportas

padengimo

2000 m. *

 

Tūkst. vienetų

 

 

 

EUR/mln.

Galvijai

6 517,9

Visa mėsa

295 %

Žemės ūkio ir maisto, gėrimų bei tabako gaminių bendras rodiklis

6 977,8

Avys

4 880,4

Jautiena

1,034 %

iš kurių

 

Kiaulės

1 762,9

Kiauliena

165%

Gyvi gyvuliai

420,2

Naminiai paukščiai

13 211,0

Aviena

257

Jautiena

1 065,7

Pasėlių

2001

plotai

birželis

Paukštiena

99%

Kiauliena

278,7

 

Tūkst. Ha

Sviestas

942%

Aviena

167,1

Javai

283,3

Sūris

443%

Paukštiena

125,7

Bulvės

13,7

Pieno milteliai

790%

Sviestas

356,4

 

 

Grūdai ^

79%

Sūris

295,0

 

 

 

 

Pieno produktai ir kazeinas

1 348,0

 

 

^ 1999/2000

 

Grūdai ir grūdų pusgaminiai

291,2

Šaltinis:

Airijos

statistikos

departamentas

* Negalutiniai duomenys

 

 

Tiesioginės išmokos ūkininkams (EUR/mln.), 2001

Kompensacinės išmokos pagal naudojamą žemės plotą

212,420

Pagal amžių

7,813

Parama gyvulininkystei (įsk. specialią jautieną, avieną, karves žindenes, ligų paplitimą, ekstensyvinimą, naujas skerdyklas, nacionalinį paketą)

751,889

Parama pagal ariamos žemės plotus

133,552

Ligų paplitimas

63,167

Kompensacijos maisto rinkos plėtrai

8,601

Parama miškininkystei

42,473

REPS

165,394

Kitos

2,133

Iš viso

1 387,442

Šaltinis: DAFRD

 

Ūkių pajamos

  • Pastaruoju metu atlikti namų ūkių pajamų tyrimai parodė, kad beveik 60 proc. ūkių pajamų sudaro pajamos ne iš ūkinės veiklos. Ūkių šeimyninės savaitinės pajamos sudarė 160 EUR kiekvienam šeimos nariui palyginus su 149 EUR, kurie tekdavo neūkine veikla užsiimantiems kaime gyvenantiems namų ūkių nariams ir 195 EUR – miestiečiams.
  • Nacionalinė ūkių apklausa (NŪA) atlikta Teagasc parodė, kad vidutinės ūkiuose gaunamos šeimos pajamos (neįskaitant pajamų, gautų iš neūkinės veiklos) 2000 metais sudarė 14 605 EUR, nors buvo pastebėti dideli svyravimai priklausomai nuo ūkių dydžio bei ūkininkavimo sistemos. Ūkių, kuriuose dirbama pilną darbo dieną, kaip nurodo Teagasc, vidutinės pajamos sudarė 27 506 EUR, tuo tarpu ūkių, kuriuose dirbantieji įdarbinami nepilnai darbo dienai, pajamos sudarė 6 241 EUR.
  • NŪA taip pat įvertino, kad 45 proc. visų apklaustų ūkių savininkas ir/ar sutuoktinis turėdavo darbą ne ūkyje. 33 proc. NŪA ūkių pats ūkininkas turėjo darbą ne ūkyje ir du trečdaliai šių ūkininkų suteikė informaciją apie gaunamas pajamas iš jų vykdomos neūkinės veiklos. Jų vidutinės pajamos, gaunamos iš neūkinės veiklos, 2000 metais sudarė 19 300 EUR, tuo tarpu atitinkamos ūkinės pajamos – 10 158 EUR. Bendros pajamos, gaunamos iš ūkinės ir neūkinės veiklos sudarė 29 458 EUR.
  • Pagal 1998 metų Airijos gyvenimo lygio apklausą 4,8 proc. ūkinę veiklą plėtojančių ūkių buvo arti skurdo ribos palyginus su 8,1 proc. neūkinės veiklos kaime gyvenančių šeimų bei 8,2 proc. miesto šeimų.

 

Žemės ūkio produkcija, sąnaudos ir pajamos

  • CSO išankstiniai rezultatai rodo, kad 2001 metais perteklinės produkcijos valdymas žemės ūkyje sudarė 2 451 mln. EUR ir tai buvo 5,8 proc. daugiau nei 2000 metais.
  • Apytiksliai tiesioginės pajamos 2001 metais sudarė 1 387,442 mln. Ir tai įtakojo 57 proc. perteklinės produkcijos.

 

    • Užmegzti ryšiai su konkrečiais asmenimis visose lankymosi vietose.
    • Pakviestas Airijos žemės ūkio ministras p. Joe Wash apsilankyti Lietuvoje.
    • Susitarta:
    • vystyti glaudesnius kontaktus su Airijos parlamentu;
    • dėl galimybių esant reikalui pasiųsti mūsų ekspertus atskirų klausimų išaiškinimui, susipažinimui su Airijos patirtimi;
    • dėl galimybės mūsų mokslininkams atvykti stažuotėms, nustatyti glaudesnius kontaktus, dalyvauti bendrose programose.
    • Gautos spausdintinės medžiagos sąrašas pridedamas (priedas 3).

Išvados:

- Airijos žemės ūkis ir maisto pramonė turi didelę reikšmę šalies ekonomikai:

    • sudaro virš 13 % BVP;
    • dirba virš 16 % užimtųjų;
    • sudaro virš 13 % viso eksporto .

Tiesioginės išmokos žemdirbių pajamose sudaro apie 57 % visų pajamų.

Ypatingai palankios sąlygos Airijoje yra mėsos ir pieno gamybai : žolė auga beveik ištisus metus, gamyklos gerai prižiūrimos yra tinkamos naudoti dešimtmečiais (mums rodė gamyklas neatnaujintas jau virš 100 metų). Eksportuojama mėsos apie 90 %, pieno apie 80 %.

Žemės ūkio ir kaimo reguliavimo priemonės įdiegiamos griežtai ir tiksliai. Žemės ūkio , maisto ir Kaimo vystymo ministerijoje dirba apie 4600 žmonių, iš kurių didžioji dauguma dirba žemesnėse grandyse (grafystėse, apygardose, kaimuose).

Sprendimai žemės ūkio ir kaimo klausimais priimami pasitariant su žemdirbių organizacijomis, nusprendžia Vyriausybė (ministerija) ir griežtai vykdoma. Iškilus problemoms – tariamasi ką daryti.

Ypač didelis dėmesys skiriamas mokslui, mokymui, konsultavimui: skiriama gana daug lėšų, dirba pakankamai žmonių, išsamių tyrimų ir analizių pagrindu pateikiamos solidžios rekomendacijos ir pasiūlymai. Jų paisoma, konsultacijos vertinamos ir turi paklausą.

Mokslo programos yra planuojamos 3-5 metams į ateitį. Yra sudaryta programų atrinkimo ir vertinimo taryba, į kurios sudėtį įeina valstybės, mokslo , visuomeninių organizacijų, visuomenės, vartotojų atstovai.

Iš susitikimų, pokalbių, diskusijų galima daryti išvadą, kad svarbiausi faktoriai nulėmę Airijos pažangą yra šie:

    1. – iki 1960 - 1965 metų Airijos būklė buvo gana panaši į dabartinę mūsų šalies būklę (skurdas, nedarbas, girtuoklystė, emigracija);

    • tuo metu visuomenėje imta diskutuoti ir ieškoti priežasčių kodėl taip yra ir ką reikia daryti;
    • nuspręsta kreiptis į autoritetingiausią pasaulyje organizaciją OECD ir prašyti išanalizuoti būklę ir pateikti pasiūlymus kaip ją pagerinti;
    • OECD pateikė solidžią ataskaitą ir buvo pasiūlyta sutelkti pastangas į žmonių švietimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą;
    • Švietimo ministras buvo pažangus žmogus, imlus inovacijoms, pateikė radikalias švietimo reformos priemones (švietimo reorganizavimas, būklės gerinimas, vaikų pavėžėjimas į mokyklas ir t.t.). Parlamentas, Vyriausybė, visuomenė palankiai priėmė šį pasiūlymą ir jis buvo pradėtas įgyvendinti.
    • po 15-20 metų šalyje atsirado daug išsilavinimo, baigusių mokslus ne tik šalyje, bet ir užsienyje jaunimo;
    • tuo metu labai trūko investicijų. Buvo sudarytos palankios sąlygos investicijoms ypač užsienio. Pirmosios užsienio investicinės kompanijos radusios palankią dirvą (investicinės sąlygos, aplinka, išsilavinę jauni žmonės) iššaukė investicijų bumą.

    1. – gana tobula šalies valdymo sistema paveldėta iš Jungtinės Karalystės valdymo laikų nebuvo stipriai pakeista ir išliko gana tobula;
    2. - anglų kalbos vyravimas suvaidino gana svarbų vaidmenį pritraukiant investicijas ir įsisavinant rinkas;
    3. - įstojusi į ES Airija užsienio kapitalui ir prekėms tapo vartais į ES rinką.
    4. - visuomenės ir visuomeninių organizacijų pakankamas brandumas pasiekti socialiniams susitarimams.

 

 

 

 

GINTAUTAS KNIUKŠTA




Naujausi pakeitimai - 2002 04 23.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   AIRIJA

LR Seimas