Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIŲ 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

__________________________

2002

__________________________

 

Turinys

 

1. Pratarmė 2

2. Seimo kontrolierės L.Kuodienės skundų tyrimo ataskaita 12

3. Seimo kontrolieriaus K.Milkeraičio skundų tyrimo ataskaita 44

4. Seimo kontrolierės G.Račinskienės skundų tyrimo ataskaita 64

5. Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus skundų tyrimo ataskaita 100

5.1. Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus pripažintų pagrįstais,

taip pat atmestų (teikiant rekomendacijas atlikti tam tikrus veiksmus)

skundų suvestinė (2001-01-01 – 2001-12-31) (priedas Nr.1) 121

6. Seimo kontrolierės Z.Zamžickienės skundų tyrimo ataskaita 134

Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

2001 metais gauta 1913 piliečių skundų, tai yra 599 arba 45,5 proc. daugiau negu 2000 metais.

Per 2001 metų laikotarpį Seimo kontrolieriai išnagrinėjo 1559 piliečių skundus. Skundai, kurie pripažinti pagrįstais ir kurių pagrindu buvo atlikti pareigūnų veiksmų tyrimai bei dėl pareigūnų veiksmų priimti sprendimai, sudarė 42,4 proc. (661 skundas). Skundai, kuriuose nenustatyta pareigūnų veiklos piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejų, buvo atmesti, tai sudarė 29,7 proc. (464 skundai). Skundai, dėl kurių nepriimti sprendimai, vertinantys pareigūnų veiksmus, tai yra grąžinti nenagrinėti iš esmės, sudarė 27,9 proc. (434 skundai).

2001 metais, palyginti su 2000 metais, valdžios, valdymo, savivaldos ir kitų institucijų pareigūnų veikloje piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejų nesumažėjo.

Iš viso išnagrinėta piliečių skundų, kreipimųsi, pateikta išvadų

2001-01-01 - 2001-12-31

Seimo kontrolieriai

Išnagrinėta skundų

Ištirta kreipimųsi

Pateikta išvadų

Iš viso

L.Kuodienė

217

97

 

314

K.Milkeraitis

442

66

 

508

G.Račinskienė

410

35

2

447

R.Valentukevičius

279

10

6

295

Z.Zamžickienė

211

2

3

216

Iš viso:

1559

210

11

1780

PILIEČIŲ KREIPIMŲSI STATISTIKA

2001-01-01 - 2001-12-31

Seimo kontrolieriai

Likutis 2001 01 01

Gauta

Pateikta išvadų

Tiriama kreipimųsi

L.Kuodienė

7

119

97

29

K.Milkeraitis

12

65

66

11

G.Račinskienė

1

35

35

1

R.Valentukevičius

 

10

10

 

Z.Zamžickienė

 

6

2

4

Iš viso:

20

235

210

45

 

PAREIGŪNŲ PRAŠYMŲ PATEIKTI IŠVADAS STATISTIKA

2001-01-01 - 2001-12-31

Seimo kontrolieriai

Likutis 2001 01 01

Gauta

Pateikta išvadų

Tiriama prašymų

G.Račinskienė

 

2

2

 

R.Valentukevičius

 

8

6

2

Z.Zamžickienė

1

4

3

2

Iš viso:

1

14

11

4

 

 

 

PILIEČIŲ SKUNDŲ STATISTIKA

2001-01-01 - 2001-12-31

Seimo kontrolieriai

Likutis

2001 01 01

Gauta

Išnagrinėta

Išnagrinėta skundų

Likutis

2002-01-01

Pripažinta pagrįstais

Atmesta

Grąžinta nenagrinėtų iš esmės

L.Kuodienė

62

217

110

34

73

217

62

K.Milkeraitis

100

539

186

147

109

442

197

G.Račinskienė

66

549

125

139

146

410

205

R.Valentukevičius

63

295

160

78

41

279

79

Z.Zamžickienė

84

313

80

66

65

211

186

Iš viso:

375

1913

661

464

434

1559

729

Analizuojant 2001 metų piliečių skundų nagrinėjimo trukmę konstatuotina, kad jų tyrimams sugaištama labai nevienodai laiko.

Seimo kontrolierių 2001 metais gautų ir išnagrinėtų piliečių skundų bei šių skundų tyrimo trukmės duomenys pateikti lentelėje.

Seimo

kontrolierius

iki 1 mėn.

iki 2 mėn.

iki 3 mėn.

iki 4 mėn.

iki 5 mėn.

iki 6 mėn.

per 6 mėn.

L.Kuodienė

14

17

34

32

10

9

28

K.Milkeraitis

90

53

24

29

49

48

40

G.Račinskienė

33

28

26

42

44

40

51

R.Valentukevičius

32

25

30

43

46

52

10

Z.Zamžickienė

20

4

12

24

11

16

59

Iš viso

189

127

126

170

160

165

188

2000 ir 2001 metų skundų tyrimo trukmės palyginimas pateiktas diagramoje. Pažymėtina, kad skundų, kurių nagrinėjimas truko ilgiau, negu numato Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnis, 2001 metais, palyginti su 2000 m., sumažėjo 118, t.y. 38,8 proc.

SKUNDŲ DĖL VALSTYBĖS ĮSTAIGŲ PROBLEMATIKA (2001-01-01 - 2001-12-31)

SKUNDŲ DĖL SAVIVALDYBIŲ PROBLEMATIKA (2001-01-01 - 2001-12-31)

Visų iš esmės išnagrinėtų skundų pagrindu Seimo kontrolieriai 2001 metais priėmė 1477 sprendimus. Didžiąją dalį jų sudarė sprendimai, kuriuose pareigūnai buvo įpareigoti atkreipti dėmesį į aplaidumą darbe 39,9 proc. (592) bei siūlymai pareigūnams atlikti konkrečius darbus - 36,9 proc. (543). Tokių sprendimų 2001 metais buvo priimta 76,8 proc. (1135). Sprendimai, kuriuose pareigūnams buvo siūlomos drausminės nuobaudos, 2001 metais sudarė 5,5 proc. (82). Be to, buvo priimti sprendimai dėl medžiagos perdavimo tardymo organams, pareikšti ieškinį teisme. Tokių sprendimų 2001 metais buvo priimta atitinkamai 21 ir 6.

2001 metais priimtais sprendimais buvo informuoti Seimas ir Vyriausybė apie įstatymų prieštaravimus bei trūkumus ir jų pažeidimus, siūlymai savivaldybėms panaikinti ar priimti naujus sprendimus.

43 proc. iš visų Seimo kontrolierių rekomendacijų įvykdyti, 4 proc. - įvykdyti iš dalies, o 5 proc. - neįvykdyti. Pažymėtina, kad ne visada pareigūnai informuoja Seimo kontrolierius, nors ir pasinaudoja jų siūlymais. Patys Seimo kontrolieriai atsakymų iš pareigūnų laukia ir sprendimų vykdymą kontroliuoja tik reikšmingesniais atvejais, kadangi skundų gaunama labai daug. Dažniausiai apie neįvykdytus Seimo kontrolierių sprendimus informuoja patys piliečiai, kai kreipiasi į įstaigą pakartotinai tuo pačiu klausimu. Reikia pažymėti, kad tokių atvejų nėra daug.

Iš neįvykdytų siūlymų išsiskiria rekomendacijos skirti drausmines nuobaudas - dažnai nusižengę pareigūnai jau neina tų pareigų arba nuobaudų skyrimui būna suėjęs senaties terminas.

Nemažą dalį neįvykdytų sprendimų sudaro siūlymai atlikti konkrečius darbus, t.y. kai pareigūnai įpareigojami per tam tikrą laikotarpį išspręsti piliečiams rūpimus klausimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Paprastai tokių rekomendacijų nevykdymą lemia išsivystę teisminiai ginčai, kai nepasiekiamas geranoriškas susitarimas tarp piliečių, o savivaldybėse - lėšų konkretiems darbams atlikti trūkumas.

Konkretūs duomenys apie Seimo kontrolierių priimtus sprendimus ir jų vykdymą pateikti lentelėje.

KONTROLIERIŲ SPRENDIMAI IR JŲ VYKDYMAS

2001-01-01 - 2001-12-31

Sprendimas

Sprendimų skaičius

Kontroliuojami

skundai

Vykdymas

Įvykdyta

Iš dalies

Neįvykdyta

Atkreipti pareigūnų dėmesį

592

 

227

1

2

Informuoti apie įstatymų prieštaravimus, trūkumus

1

 

1

 

 

Informuoti Seimą apie įstatymų prieštaravimus

4

 

 

 

 

Informuoti Vyriausybę apie įstatymų trūkumus

3

 

 

 

 

Informuoti Vyriausybę apie įstatymų pažeidimus

4

 

1

 

 

Informuoti apie įstatymų pažeidimus

9

 

1

 

 

Informuoti apie tyrimo rezultatus

22

10

11

 

 

Medžiaga perduota tardymui

21

10

4

2

1

Pareiškėjui paaiškinta

71

 

 

 

 

Pareikšti ieškinį teisme

6

5

3

1

 

Siūlymas pakeisti ar papildyti norminį aktą

64

50

43

 

4

Siūlymas panaikinti norminį aktą

3

1

2

1

 

Siūlymas priimti procesinį sprendimą

1

1

 

 

 

Siūlymas priimti norminį aktą

5

2

3

 

 

Siūlymas atlikti konkrečius darbus

543

394

274

44

47

Siūlymas kompensuoti nuostolius

2

1

1

 

 

Siūlymas pakeisti sprendimą

4

4

2

1

 

Siūlymas panaikinti sprendimą

2

2

1

1

 

Siūlymas skirti drausminę nuobaudą

82

75

35

10

20

Siūlymas suderinti norminį aktą

1

1

1

 

 

Siūlymas įvertinti pareigūnų veiksmus

7

6

3

 

 

Siūlymas taikyti tarnybines nuobaudas

1

1

1

 

 

Siūlymas priimti sprendimą

29

23

17

2

1

Iš viso:

1477

586

630

63

75

Į Seimo kontrolierių įstaigos priimamąjį 2001 metais kreipėsi 1331 asmuo, tai 239 daugiau nei 2000 metais (1092). Daugelio piliečių problemos buvo išspręstos priėmimo metu nukreipiant juos į atitinkamas įstaigas ar išaiškinant rūpimus klausimus.

Seimo kontrolieriai per 2001 metų laikotarpį priėmė 886 asmenis, iš jų 293 arba 33,1 proc. miestų ar rajonų savivaldybėse.

PILIEČIŲ PRIĖMIMO STATISTIKA

2001-01-01 - 2001-12-31

 

Įstaigos priimamajame priimta

 

1331 asmuo

Seimo kontrolieriai priėmė:

Priėmimo vieta

Priimtų asmenų skaičius

L.Kuodienė

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

Seimo kontrolierių įstaiga

Klaipėdos apskrities viršininko administracija

Alytaus miesto savivaldybė

Klaipėdos rajono savivaldybė

Vilkaviškio rajono savivaldybė

Anykščių rajono savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybė

Marijampolės savivaldybė

65

6

12

10

12

3

5

13

126

K.Milkeraitis

Iš viso:

Seimo kontrolierių įstaiga

Skuodo rajono savivaldybė

111

7

118

G.Račinskienė

 

 

 

Iš viso:

Seimo kontrolierių įstaiga

Marijampolės apskrities viršininko administracija

Telšių apskrities viršininko administracija

Šilutės rajono savivaldybė

175

27

21

18

241

R.Valentukevičius

Iš viso:

Seimo kontrolierių įstaiga

Kretingos rajono savivaldybė

183

6

189

Z.Zamžickienė

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

Seimo kontrolierių įstaiga

Klaipėdos miesto savivaldybė

Palangos miesto savivaldybė

Šilutės rajono savivaldybė

Prienų rajono savivaldybė

Širvintų rajono savivaldybė

Ukmergės rajono savivaldybė

Birštono savivaldybė

Neringos savivaldybė

59

65

8

22

5

11

13

26

3

212

Iš viso Seimo kontrolieriai priėmė

886 asmenis

 

IŠ VISO PRIIMTA ir KONSULTUOTA

2217 asmenų

 

 

*********

Nagrinėdami piliečių skundus Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai susiduria su patalpų problema, kuri neišspręsta jau septyneri metai. Esame įsikūrę Lietuvos Respublikos Seimo II rūmuose, tai trikdo tiek Seimo kontrolierių įstaigos, tiek ir Seimo darbuotojų sklandų darbą.

Seimo kontrolierių įstaiga atliko pastato, esančio Gedimino pr. 27/A.Jakšto g. 2, Vilniuje, projektavimo darbus ir rekonstrukcijos projekto bendrąją ekspertizę. Minėtiems darbams lėšos skirtos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo ir Jungtinių Tautų lėšų, skirtų Seimo kontrolierių įstaigai.

Tikimės, kad Lietuvos Respublikos Seimas, tikslindamas 2002 metų biudžetą, skirs lėšų pastato Gedimino pr. 27/A.Jakšto g. 2, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams.

*********

Išlieka problema dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio redakcijos, kuri įsigaliojo nuo 2001m. sausio 1 dienos.

Manome, kad 2000 m. rugsėjo 19 d. priimto Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-1927 16 straipsnis pažeidė Seimo kontrolierių veiklos pagrindinį principą – nepriklausomumą, kuriuo pagrįsta ombudsmenų veikla demokratinėse valstybėse.

Seimo kontrolieriai, tirdami piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus. Pagal tarptautinę ombudsmenų praktiką rekomendaciniai sprendimai teismams neskundžiami. Tokia nuostata vadovaujamasi visose Europos Sąjungos valstybėse.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Seimo kontrolieriai 2001 metų sausio 18-19 dienomis dalyvavo Baltijos jūros valstybių tarybos ir Lietuvos Respublikos Seimo surengtame seminare, skirtame efektyviam įstatymų kūrimui ir įstatymų leidybos proceso tobulinimui. Seminare dalyvavo ir savo patirtimi dalijosi pranešėjai iš Danijos ir Norvegijos parlamentų, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, taip pat Teisės universiteto ir teisėtvarkos institucijų ekspertai iš Lietuvos.

*********

2001 m. gegužės 3-7 dienomis Seimo kontrolierių įstaigoje viešėjo Švedijos parlamento ombudsmenai Claes Eklundh, Jan Pennlov, Kerstin André , Nils-Olof Berggren ir Ombudsmenų įstaigos kancleris Kjell Swanströ m. Švedijos Riksdagas skiria parlamento ombudsmenus jau nuo 1809 metų. Jų paskirtis yra stebėti, kad teismai, taip pat ir centrinės bei vietos valdžios atstovai tinkamai naudotųsi jiems suteiktos valdžios galiomis.

Priežiūra yra vykdoma atliekant inspekcijas minėtose institucijose bei teikiant užklausimus ir atliekant tyrimus pagal visuomenės informavimo priemonių paskelbtą informaciją. Be to, ombudsmenų institucija yra įstaiga, į kurią gali kreiptis pavieniai asmenys su skundais dėl neteisėtų ar jiems nepriimtinų teismų ar valdžios organų sprendimų.

Ombudsmenų pareiga yra taisyti veikiančių įstatymų netikslumus. Jie gali tiesiogiai kreiptis į Riksdagą ar Vyriausybę, siūlydami įstatymų pataisas.

Šiuo metu dirba 4 Parlamento ombudsmenai. Juos renka Riksdagas 4 metų laikotarpiui. Ombudsmenai kasmet atsiskaito Riksdagui. Jų ataskaitos yra nagrinėjamos Konstitucijos komitete.

Švedijos Parlamento ombudsmenų vizito metu vyko susitikimai su Lietuvos Respublikos Prezidentu V.Adamkumi, Seimo Pirmininko pavaduotoju, Seimo Žmogaus teisių komiteto nariu G.Steponavičiumi, Seimo Pirmininko pavaduotoju Č.Juršėnu.

Svečiai dalyvavo BNS agentūroje spaudos konferencijoje "Seniausios pasaulyje ombudsmenų institucijos patirtis plėtojant demokratiją".

Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojams buvo ypač naudingas ir įdomus susitikimas su Švedijos parlamento ombudsmenais, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga veikia pagal Švedijos modelį.

*********

2001 m. gegužės 10-12 dienomis Seimo kontrolierių įstaigoje viešėjo Kaliningrado srities žmogaus teisių įgaliotinė Irina Veršinina ir Kaliningrado srities Dūmos Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas V.Bagalinas. Vizito metu vyko susitikimai su Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku A.Medalinsku, su Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku V.Uspaskich, Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūno pavaduotoju A.Vidžiūnu, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku A.Sadecku, su Lietuvos Respublikos Seimo nariais S.Kružinausku ir S.Dimitrijevu, Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojais.

*********

Seimo kontrolieriai Leonarda Kuodienė, Genovaitė Račinskienė, Zita Zamžickienė ir Kęstutis Milkeraitis 2001 m. gegužės 14-17 dienomis dalyvavo Krokuvoje, Lenkijos Respublikoje, Lietuvos ir Lenkijos ombudsmenų seminare.

Seminare pranešimą "Ombudsmeno pozicija valstybės organų sistemoje" padarė Lenkijos ombudsmeno pavaduotojas dr. Jerzy Swiatkiewicz, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Leonarda Kuodienė, Lenkijos ombudsmeno įstaigos Socialinio aprūpinimo skyriaus direktorius Leslaw Nawacki kalbėjo tema "Ombudsmeno vaidmuo socialinio aprūpinimo srityje", Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kęstutis Milkeraitis - "Reprivatizacija - nuosavybės teisės įgyvendinimas".

Kiti seminaro dalyviai dalyvavo diskusijose, dalijosi darbo patirtimi.

*********

2001 m. gegužės 28-29 dienomis Varšuvoje vyko metinis Rytų ir Centrinės Europos ombudsmenų susitikimas su Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru Alvaro Gil-Robles. Šiame susitikime Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atstovavo Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Leonarda Kuodienė.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Alvaro Gil-Robles skaitė pranešimus šiomis temomis: "ET žmogaus teisių Komisaro veikla ir nacionalinių Ombudsmenų prioritetai", "Bendradarbiavimas tarp ET žmogaus teisių Komisaro ir Nacionalinių Ombudsmenų".

Vyko dalyvių diskusija dėl romų integravimo į nūdienos visuomenę problemų. Šiuo klausimu pasisakė Vengrijos nacionalinių ir etninių mažumų komisaras Jeno Kaltenbach.

Lenkijos ombudsmenas dr. Andrzej Zoll dalijosi patirtimi dėl nelegalios imigracijos ir tranzito problemų. Susitikimo dalyviai lankęsi Lenkijos ombudsmeno įstaigoje.

*********

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, įstaigos vadovė Leonarda Kuodienė Europos Tarybos ekspertės teisėmis 2001 m. birželio 16-18 dienomis dalyvavo Saratove ir 2001 m. spalio 11-15 dienomis Smolenske, Rusijos Federacijoje, vykusiose diskusijose “Žmogaus teisių komisarai Rusijos regionuose”, kurias organizavo Europos Taryba, Rusijos Federacijos žmogaus teisių įgaliotinio institucija ir Sankt Peterburgo humanitarinis ir politologijos centras "Strategija".

Susitikimų metu išklausytas kiekvieno Rusijos Federacijos subjekto Žmogaus teisių komisaro trumpas prisistatymas, aptartos žmogaus teisių komisarų bendradarbiavimo galimybės, Regioninių ombudsmenų koalicijos chartijos įkūrimo klausimas, diskutuota nuteistųjų, policininkų ir ombudsmenų santykių temomis, lankytasi Saratovo srities žmogaus teisių įgaliotinio įstaigoje, Saratovo SIZO, kalėjime Elshankos kaime.

Diskusijose ombudsmenų darbo organizavimo bei žmogaus teisių klausimais taip pat dalyvavo Jeroen Schokkenbroek - Europos Tarybos padalinio vadovas, Marjorie Farquharson - Europos Tarybos Žmogaus teisių direktorato atstovė, Jari Pirvola, atstovaujanti Suomijos ombudsmeno įstaigai, Jean-Paul Cavalier - UT pabėgėlių komisaras ir kiti.

*********

2001 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos pasienyje lankėsi Baltijos jūros šalių tarybos komisarė Helė Degn. Pareigūnę lydėjo Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Leonarda Kuodienė.

Vizito tikslas - susipažinti su Lietuvos valstybės rytinės sienos, būsimos išorinės Europos Sąjungos sienos, apsauga. Apsilankyta Medininkų užkardoje, tarptautiniame pasienio kontrolės punkte, apžiūrėtas Vindžiūnų stebėjimo bokštas, dvišalis pasienio kontrolės punktas Šumske. Taip pat lankytasi Pabradės užsieniečių registracijos centre ir Pavoverės užkardoje. Sienos apsaugos tarnybos štabe susipažinta su Pakrančių apsaugos rinktinės - mėlynosios sienos apsaugos darbu ir Baltijos jūros regiono valstybių bendro informacinio tinklo COSTNET kūrimu.

*********

2001 m. rugsėjo 4-9 dienomis Seimo kontrolierių įstaigoje viešėjo svečiai iš Rusijos Federacijos - Olegas Mironovas, RF žmogaus teisių įgaliotinis, Igoris Astapkinas, RF žmogaus teisių įgaliotinio reikalų tvarkytojas, Čingizas Gazizovas, Baškortostano respublikos žmogaus teisių įgaliotinis, ir Irina Veršinina, Kaliningrado srities žmogaus teisių įgaliotinė.

Vizito metu įvyko svečių ir Seimo kontrolierių susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi, Rusijos Federacijos ambasadoriumi Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku Artūru Paulausku, Seimo Pirmininko pavaduotoju Česlovu Juršėnu, Žmogaus teisių komiteto nariais.

Susitikime su Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojais svečiai iš Rusijos Federacijos papasakojo apie žmogaus teisių gynimo institucijų kūrimąsi Rusijoje, apie jų darbo specifiką ir problemas, su kuriomis dažniausiai susiduriama. Svečiai ypač domėjosi, kaip organizuojamas darbas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje, kokios žmogaus teisių problemos aktualiausios Lietuvoje. Vizito metu nuvykta į Klaipėdos jūros uostą susitikti su dviejų laivų įgulų nariais, dalyvauta derybose dėl jiems ilgą laiką neišmokėtų atlyginimų.

*********

Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas 2001 m. rugsėjo 12-13 d. organizavo Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojams seminarą Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) klausimais. Seminarą vedė ir pranešimus skaitė dr. Jens Meyer-Ladewig, buvęs VFR teisingumo ministerijos įgaliotinis žmogaus teisių reikalams, ir prof. dr. Herbert Petzold, buvęs Europos žmogaus teisių teismo kancleris.

Seimo kontrolieriams ir jų padėjėjams buvo ypač naudingos diskusijos apie Europos žmogaus teisių teismą, jo procedūras, EŽTK taikymą valstybės teismuose ir kitose institucijose, tarptautinę žmogaus teisių apsaugą Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos kontekste.

*********

2001 m. lapkričio 14-16 dienomis Rygoje Latvijos nacionalinė žmogaus teisių tarnyba kartu su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misija Latvijoje organizavo Baltijos šalių ombudsmenų konferenciją. Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigai šioje konferencijoje atstovavo Seimo kontrolieriai Genovaitė Račinskienė, Zita Zamžickienė, Kęstutis Milkeraitis kartu su Seimo kontrolierių padėjėjomis Daiva Valeikiene, Irena Vinclav, Neringa Kučinskaite, Rūta Menčikovskyte, Rimante Šalaševičiūte ir Virginija Pilipavičiene.

Išklausytas John Hucker, Kanados Žmogaus teisių komisijos generalinio sekretoriaus, pranešimas tema "Žmogaus teisės, valdymas ir atskaitomybė: Nacionalinės žmogaus teisių institucijos kaip demokratijos sergėtojos", Estijos teisės kanclerio pranešimas apie pastangas susieti konstituciškumą ir konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą.

Konferencijoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmogaus teisių institucijų atstovai dirbo grupėse, dalijosi patirtimi ir aptarė piliečių skundų tyrimo metodus bei ombudsmeno institucijų ypatumus trijose Baltijos valstybėse. Diskutuota apie žmogaus teisių pažeidimus savivaldybių pareigūnų darbe, policijos darbe ir kalinimo įstaigose. Aptarta prieštaravimo tarp žodžio laisvės ir teisės į privatumą problema.

Vyko diskusija tarp konferencijos dalyvių ir Latvijos parlamento Žmogaus teisių komisijos narių parlamento ir ombudsmeno institucijos bendradarbiavimo tema. Aptartas tarptautinių organizacijų vaidmuo žmogaus teisių teisės evoliucijoje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kontrolierės

LEONARDOS KUODIENĖS

 

skundų tyrimo ataskaita

 

2001 m. sausio 1 d. - 2001 m. gruodžio 31 d.

 

 

Seimo kontrolierė pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą

ir Seimo kontrolierių valdybos nutarimu patvirtintą

Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

tyrė piliečių skundus dėl Krašto apsaugos ministerijos,

Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento

bei joms pavaldžių institucijų pareigūnų

piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

 

Seimo kontrolierė per ataskaitinį 2001-01-01 – 2001-12-31 laikotarpį gavo 216 skundų ir 119 kreipimųsi. Ištyrė 217 skundų, iš kurių 14 buvo gauti iš Seimo narių. 73 skundai buvo grąžinti arba jų tyrimas buvo baigtas dėl skundų nežinybingumo, 34 atmesti nepasitvirtinus nurodytiems pažeidimams, o 110 skundų pripažinta pagrįstais, išnagrinėti 97 piliečių kreipimaisi. Iš viso išnagrinėta 314 skundų ir kreipimųsi.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų buvo ištirtas 181 skundas, dėl Krašto apsaugos ministerijos ištirti 6 skundai, dėl Valstybės saugumo departamento – 4, dėl kitų įvairių institucijų – 26.

 

Ištirti skundai pagal institucijas

 

DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS IR JAI PAVALDŽIŲ INSTITUCIJŲ

Per ataskaitinį laikotarpį (2001-01-01- 2001-12-31) Seimo kontrolierių įstaigoje buvo ištirtas 181 skundas dėl Vidaus reikalų ministerijos (toliau VRM), Policijos departamento prie VRM, miestų ir rajonų policijos komisariatų pareigūnų veiklos.

Iš jų pripažinti pagrįstais – 100;

Iš jų pripažinti nepagrįstais – 30;

Iš jų nepriimti sprendimai dėl jų nežinybingumo ir procesinio pobūdžio – 51.

Dėl pačios Vidaus reikalų ministerijos tarnybų darbo buvo ištirti 9 skundai. 7 skundai susiję su pensijų ir pašalpų mokėjimu - vidaus reikalų sistemos pensininkai skundžiasi neteisingu pensijų skaičiavimu, tačiau visais atvejais skunduose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Vienas skundas buvo dėl Vidaus reikalų ministerijos sveikatos priežiūros įstaigų darbo.

Pilietis V.K. skunde nurodė, kad po gydymosi Vidaus reikalų ministerijos respublikinėje ligoninėje tolesniam gydymuisi buvo nukreiptas į Vidaus reikalų ministerijos Trakų medicininės reabilitacijos centrą, tačiau atvykus į reabilitacijos centrą išaiškėjo, kad laisvų vietų nėra. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad dėl to, jog Vidaus reikalų ministerijos sveikatos priežiūros įstaigose nebuvo nustatyta siuntimo į Trakų medicininės reabilitacijos centrą tvarka, buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Apie tai buvo informuotas vidaus reikalų ministras.

Vidaus reikalų viceministras A.Astrauskas 2001-12-18 raštu Nr. 1-6683 informavo Seimo kontrolierę, kad Vidaus reikalų ministerijos respublikinės ligoninės viršininko 2001 m. rugsėjo 18 d. įsakymu buvo patobulinta ligonių siuntimo sveikatą grąžinančiajam ir reabilitaciniam gydymui į Vidaus reikalų ministerijos Trakų medicininės reabilitacijos centrą tvarka. Taip pat informavo, kad Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, patikrinusi Vidaus reikalų ministerijos veiklą, pasiūlė parengti kokybės sistemos procedūrą, nustatančią ligonių siuntimą sveikatą grąžinančiajam, reabilitaciniam gydymui bei ligonių siuntimo į Vidaus reikalų ministerijos Trakų medicininės reabilitacijos centrą koordinavimui, kad ateityje panašių atvejų būtų išvengta.

Policijos įstaigos, vykdydamos savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Policijos veiklos įstatymu, kitais įstatymais, tarptautinėmis sutartimis, Tarnybos policijoje statutu.

Nors policijos veikla grindžiama pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir kitais principais, tačiau piliečiai šių institucijų pareigūnų veiksmais skundžiasi dažnai.

Institucijos, dėl kurių pareigūnų

veiksmų skundžiamasi

Iš viso ištirta

Išnagrinėta

Grąžinta nenagrinėtų

Pripažinta pagrįstais

Atmesta

Vilniaus m. VPK

19

6

3

10

Kauno m. VPK

17

4

6

7

Klaipėdos m. VPK

41

35

5

1

Šiaulių m. VPK

2

2

 

 

Panevėžio m. VPK

5

1

 

4

Alytaus m. ir r. PK

10

6

3

1

Anykščių r. PK

1

1

 

 

Biržų r. PK

1

 

 

1

Druskininkų m. PK

4

3

 

1

Ignalinos r. PK

2

1

1

 

Jonavos r. PK

1

1

 

 

Joniškio r. PK

2

1

 

1

Jurbarko r. PK

2

1

 

1

Kaišiadorių r. PK

1

 

 

1

Kauno r. PK

2

 

 

2

Kėdainių r. PK

3

2

 

1

Lazdijų r. PK

1

1

 

 

Marijampolės m. ir r. PK

2

2

 

 

Mažeikių r. PK

2

2

 

 

Molėtų r. PK

1

1

 

 

Pasvalio r. PK

1

 

 

1

Plungės r. PK

1

1

 

 

Radviliškio r. PK

1

1

 

 

Rokiškio r. PK

4

2

2

 

Šakių r. PK

2

2

 

 

Šiaulių r. PK

1

1

 

 

Šilalės r. PK

2

2

 

 

Šilutės r. PK

2

1

 

1

Širvintų r. PK

1

1

 

 

Švenčionių r. PK

1

 

1

 

Tauragės r. PK

1

1

 

 

Telšių r. PK

4

4

 

 

Trakų r. PK

2

 

2

 

Ukmergės r. PK

1

 

 

1

Utenos r. PK

4

4

 

 

Varėnos r. PK

1

 

 

1

Vilniaus r. PK

4

1

 

3

Atlikus ištirtų skundų dėl LR Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų analizę, pažymėtina, kad žmogaus teisių srityje nustatyti:

    • neteisėtas policijos pareigūnų fizinės jėgos naudojimas;
    • suimtų ir sulaikytų asmenų netinkamos laikymo sąlygos policijos komisariatų areštinėse;
    • administracinio arešto vykdymo problemos;
    • suimtų ir sulaikytų asmenų konvojavimo problemos;
    • neteisėti policijos pareigūnų veiksmai tiriant asmenų pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimus;
    • įstatymai ir kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises.

 

NETEISĖTAS POLICIJOS PAREIGŪNŲ FIZINĖS JĖGOS NAUDOJIMAS

Seimo kontrolierių įstaigoje didėja skundų dėl prievartinių policijos pareigūnų veiksmų sulaikymo ir parengtinio tardymo metu.

Policijos veiklos įstatymas numato, jog policijos pareigūnai gali panaudoti bet kokio pobūdžio fizinę jėgą bei kovinių imtynių veiksmus, jeigu asmuo priešinasi arba nevykdo policijos pareigūno reikalavimo paklusti. Nagrinėjant skundus dėl policijos pareigūnų fizinės jėgos panaudojimo sprendžiamas klausimas, ar buvo pagrindas, sąlygos ir aplinkybės panaudoti prievartinius veiksmus ir kokios tokių prievartinių veiksmų panaudojimo pasekmės.

Tyrimų metu išryškėjo kelios problemos, kurios nulemia konfliktines situacijas ir sukelia pasekmes.

Problema ta, jog norminiuose aktuose nėra kovinių imtynių veiksmų sąvokos, todėl praktikoje policijos pareigūnai bet kokius fizinius prievartinius veiksmus įvardija kaip kovinius imtynių veiksmus. Tokiais atvejais, policijos pareigūnams panaudojus kovinių imtynių veiksmus, dažniausiai asmeniui padaromi kūno sužalojimai, kurių sunkumą ir pobūdį lemią subjektyvūs momentai: kokia asmens sveikatos būklė iki kovinių imtynių veiksmų panaudojimo; kokie koviniai imtynių veiksmai buvo panaudoti; ar kovinių imtynių veiksmas buvo adekvatus pasipriešinimui, ar buvo galima išvengti pasekmių, t.y. kūno sužalojimo.

Dėl šių neaiškumų labai sunku atskirti, kada tai - koviniai imtynių veiksmai, o kada - smurtinis elgesys.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas A.P. skundas dėl Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato kelių policijos pareigūnų veiksmų. Skundo autorius nurodė, kad 2000-02-10 Pagumių k., Alytaus r. policijos pareigūnai, sustabdę automobilį, neprisistatę, paprašė pateikti dokumentus ir papūsti į alkotesterį. Pareikalavus pakeisti alkotesterio antgalį, policijos pareigūnai elgėsi nemandagiai ir įžūliai, surašė protokolą, vartojo fizinį smurtą ir pristatė A.P. į policijos komisariatą.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos patrulinės tarnybos veiklos instrukcijos 1-8 punktuose išvardyti pagrindiniai policijos pareigūno veiklos principai: būti humaniškam, vengti netolerantiškumo, nepiktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais. Būti jautriam, supratingam, kantriam, net ir sunkiausių išbandymų metu būti visiškai bešališkam, naudoti prievartą tik tada, kai nedavė reikiamų rezultatų nei diskusijos, nei derybos, nei įtikinėjimas. Jeigu siekiant teisėto tikslo tenka panaudoti jėgą, tai daryti profesionaliai, drausmingai, kontroliuojant savo veiksmus.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertė gydytoja J.Gincman atliko teismo medicinos ekspertizę ir išvadoje konstatavo, jog A.P. padarytas apysunkis kūno sužalojimas, sukėlęs ilgalaikį sveikatos sutrikimą. Alytaus m. ir r. PK kelių policijos pareigūnų panaudoti tariamai kovinių imtynių veiksmai A.P., sergančiam epilepsija, sukėlė sunkias pasekmes.

Alytaus r. apylinkės prokuratūroje dėl Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato kelių policijos pareigūnų veiksmų buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 287str. 1d.

Kita problema – įstatymuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, nėra reikalavimo, jog po fizinės jėgos panaudojimo asmeniui per kiek įmanoma trumpiausią laiką būtų atlikta medicininė apžiūra. Dėl šios priežasties asmeniui laiku nesuteikiama medicininė pagalba.

Seimo kontrolierė savo sprendimuose siūlė reglamentuoti, jog po bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimo per kiek įmanoma trumpiausią laiką asmeniui būtų atlikta medicininė apžiūra ir suteikta medicinos pagalba. Siūloma įstatymo pataisa konkretizuotų policijos veiklos įstatyme numatytą bendrą policijos pareigūno pareigą suteikti medicininę pagalbą sulaikytiems, pristatytiems ar suimtiems asmenims, kai policijos pareigūnai prieš juos panaudojo fizinę prievartą. Toks papildymas padėtų realiai įgyvendinti Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje numatytą uždavinį – žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir įtvirtintų žmogaus prigimtines teises į gyvybę bei sveikatą, teisę į medicinos pagalbą. Reaguodamas į siūlymus Policijos departamento policijos generalinis komisaras 2001-03-22 nurodė, kad po kovinių imtynių veiksmų asmeniui būtų atlikta medicininė apžiūra. Nurodymo vykdymas privalomas visiems policijos pareigūnams. Tačiau Policijos generalinio komisaro nurodymas negali būti prilygintas įstatymui, nes Lietuvos Respublikoje nuo 1995-06-20 įsigaliojo (1950-11-04) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, o nuo 1999-03-01 galioja Europos konvencija prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir dėl šių priežasčių buvo pakartotinai siūloma šią nuostatą įtvirtinti įstatymo lygmenyje.

Įgyvendinant minėtą pasiūlymą, šiuo metu yra parengtas (rengėjas - Policijos departamentas prie VRM) ir teisės aktų nustatyta tvarka derinamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies papildymo projektas, kuriame numatyta “, kad kai prieš sulaikytą, pristatytą į policijos įstaigą ar suimtą asmenį policijos pareigūnai panaudoja fizinę prievartą ir yra pagrindas manyti, kad toks asmuo dėl to buvo sužalotas arba pats prašo suteikti medicinos pagalbą, policijos pareigūnai turi užtikrinti, jog toks asmuo būtų apžiūrėtas medicinos darbuotojų. Apie pareigūno prievartą, sukėlusią asmens mirtį arba sužeidimą, nedelsiant informuojamas prokuroras .”

Trečia problema. Nagrinėjant skundus dėl policijos pareigūnų naudojamos fizinės jėgos, parengtinio tyrimo metu asmenys nurodo, kad fizinės jėgos pagalba iš jų išgaunami parodymai baudžiamosiose bylose. Tyrimų metu išryškėjo, kad dėl finansavimo stokos ne visose policijos komisariatų areštinėse yra etatiniai medicinos darbuotojai - bendruomenės slaugytojai, nors bendruomenės slaugytojų funkcijos yra apibrėžtos Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatuose. Bendruomenės slaugytojai privalo suteikti pirmąją medicinos pagalbą areštinėje laikomiems asmenims; apžiūrėti tik ką uždarytus į areštinę asmenis ir nustatyti jų sveikatos būklę bei sužalojimus ir tai užfiksuoti medicininės pagalbos suteikimo žurnale.

Žemiau pateikiama lentelė dėl medicininės apžiūros užtikrinimo policijos komisariatuose.

DĖL MEDICININĖS APŽIŪROS UŽTIKRINIMO POLICIJOS KOMISARIATUOSE

Eil.

Nr.

Įstaigos pavadinimas

(VPK, PK)

Areštinės

Medicinos punktai

Iš viso uždaryta į areštinę

Eil.

Nr.

Įstaigos pavadinimas

(VPK, PK)

Areštinės

Medicinos punktai

Iš viso uždaryta į areštinę

1.

Vilniaus m.

 

 

5698

 

28.

Mažeikių r.

 

 

1290

2.

Kauno m.

 

 

6792

 

29.

Molėtų r.

 

 

237

3.

Klaipėdos m.

 

 

6275

 

30.

Pakruojo r.

 

 

571

4.

Šiaulių m.

 

 

1523

 

31.

Panevėžio r.

 

 

494

5.

Panevėžio m.

 

 

3203

 

32.

Pasvalio r.

 

 

592

6.

Alytaus m. ir r.

 

 

1712

 

33.

Plungės r.

 

 

682

7.

Marijampolės m. ir r.

 

 

1503

 

34.

Prienų r.

 

 

494

8.

Druskininkų m.

 

 

391

 

35.

Radviliškio r.

 

 

1568

9.

Palangos m.

 

 

 

 

36.

Raseinių r.

 

 

373

10.

Neringos m.

 

 

 

 

37.

Rokiškio r.

 

 

964

11.

Birštono m.

 

 

 

 

38.

Skuodo r.

 

 

346

12.

Visagino m.

 

 

524

 

39.

Šakių r.

 

 

548

13.

Akmenės r.

 

 

374

 

40.

Šalčininkų r.

 

 

691

14.

Anykščių r.

 

 

683

 

41.

Šiaulių r.

 

 

 

15.

Biržų r.

 

 

556

 

42.

Šilalės r.

 

 

699

16.

Ignalinos r.

 

 

442

 

43.

Šilutės r.

 

 

1111

17.

Jonavos r.

 

 

845

 

44.

Širvintų r.

 

 

273

18.

Joniškio r.

 

 

595

 

45.

Švenčionių r.

 

 

410

19.

Jurbarko r.

 

 

490

 

46.

Tauragės r.

 

 

681

20.

Kaišiadorių r.

 

 

633

 

47.

Telšių r.

 

 

1200

21.

Kauno r.

 

 

 

 

48.

Trakų r.

 

 

634

22.

Kelmės r.

 

 

509

 

49.

Ukmergės r.

 

 

442

23.

Kėdainių r.

 

 

961

 

50.

Utenos r.

 

 

807

24.

Klaipėdos r.

 

 

 

 

51.

Varėnos r.

 

 

420

25.

Kretingos r.

 

 

886

 

52.

Vilkaviškio r.

 

 

 

26.

Kupiškio r.

 

 

286

 

53.

Vilniaus r.

 

 

 

27.

Lazdijų r.

 

 

791

 

54.

Zarasų r.

 

 

387

 

- nėra PK areštinės ir medicinos punkto

 

 

 

- nėra medicinos punkto

Seimo kontrolierė, atlikdama skundų dėl policijos pareigūnų fizinės jėgos panaudojimo tyrimus, pastebi, jog kartais asmenų kaltinimai policijos pareigūnams dėl smurto naudojimo yra jų pasirinkta gynybos priemonė į pareikštus kaltinimus baudžiamosiose bylose.

Tose areštinėse, kuriose bendruomenės slaugytojai atlieka jiems pavestas funkcijas, yra lengviau nustatyti, kada, kokie sužalojimai asmenims padaryti ir kas juos galėjo padaryti. Taip pat išvengiama nepagrįstų kaltinimų pareigūnams bei užtikrinama asmens teisė į laiku suteikiamą medicinos pagalbą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyrimų metu išryškėjo dar viena problema, liečianti Sveikatos draudimo įstatymo (1996, Nr.55-1287; 1997, Nr.61-1441; 1998, Nr. 115-3231) 4 straipsnį, pagal kurį konvojuojamo asmens sveikatos patikrinimas nėra draudiminis įvykis. Už šią paslaugą (kaip ir už daugelį kitų profilaktiniais tikslais atliekamų paslaugų) turi apmokėti suinteresuotas patikrinimu juridinis ar fizinis asmuo. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministro yra nustatytas 35,80 Lt. mokestis už bendrosios praktikos gydytojo konsultaciją. Minėtą mokestį turėtų sumokėti policijos komisariatai neturintys areštinėse medicinos punktų. Todėl šioms išlaidoms padengti policijos komisariatams turi būti skiriamos papildomos lėšos. Pažymėtina, kad vidutinis bendruomenės slaugytojos uždarbis per metus yra 7 200 Lt.

Pavyzdžiui, Panevėžio areštinei, kurioje per 2001 metus buvo laikomi 3203 asmenys, papildomai turi būti skiriama 114 667 Lt.

Per ataskaitinį laikotarpį, atlikus skundų tyrimus dėl neteisėtos fizinės jėgos panaudojimo ir aptikus nusikaltimo požymius, vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1punktu, 6 medžiagos buvo perduotos tardymo organams.

Pvz., Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje atliktas Š.P. skundo dėl Alytaus miesto ir rajono PK pareigūnų veiksmų tyrimas. Skundo autorius nurodė, kad 2001-01-18 Alytaus miesto ir rajono PK pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą. Alytaus miesto ir rajono PK patalpose sudavę kelis smūgius į pilvą, lyties organus, veidą, uždėję ant galvos dujokaukę reikalavo prisipažinti įvykdžius nusikaltimus. Policijos pareigūnai taip pat grasino panaudoti prieš jį “elektros šoką”. Bijodamas pareigūnų smurto, jis parašė prisipažinimą.

Tyrimu nustatyta, kad Š.P. 2001-01-15 prieš talpinant į areštinę apžiūrėjo areštinės medicinos darbuotojos, jam buvo nustatyti sužalojimai: “įkasta į kairį veidą, nubrozdinimas, patinimas”. 2001-01-18 Š.P. buvo nustatyti kairės kojos nubrozdinimai, o 2001-01-19 diagnozuotas dešinės krūtinės ląstos sumušimas ir šlaunų nubrozdinimai. Duomenų, kad Š.P. susižalojo pats, nei policijos pareigūnai, nei prokuratūros pareigūnai nepateikė. Kūno sužalojimai užfiksuoti laikant asmenį areštinėje 2001-01-18 ir 2001-01-19.

2001-01-31 dėl šio įvykio Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nesant policijos pareigūnų veikoje nusikaltimo sudėties, priimtas procesinis sprendimas – nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą.

Kadangi Seimo kontrolieriams nesuteikta galimybė tikrinti procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui buvo siūlyta įvertinti 2001-01-31 nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą dėl Š.P. padarytų kūno sužalojimų teisėtumą ir pagrįstumą bei nustatyti, kada ir kas minimam asmeniui padarė kūno sužalojimus, užfiksuotus 2001-01-18 ir 2001-01-19 medicininės apžiūros žurnaluose.

Seimo kontrolierės pažymoje nurodytų faktų ir aplinkybių pagrindu Kauno apygardos prokurorinės veiklos kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu Alytaus rajono apylinkės prokuratūros sprendimas buvo panaikintas.

 

SUIMTŲ IR SULAIKYTŲ ASMENŲ LAIKYMO SĄLYGOS POLICIJOS KOMISARIATŲ AREŠTINĖSE

Didžiausia ištirtų skundų dalis - skundai dėl policijos komisariatų areštinėse patalpintų asmenų netinkamo laikymo sąlygų. Ši problema paliečia didelį policijos areštinėse patalpintų asmenų skaičių. 2000 metais - 45 882 asmenys; 2001 metais - 51 586 asmenys.

Pateikti domenys rodo, jog daugėja į areštines talpinamų asmenų.

Į policijos komisariatų areštines gali būti patalpinti:

    1. sulaikyti asmenys 48 val., įtariami nusikaltimo padarymu;
    2. asmenys, kuriems teismo skirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas;
    3. asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 64³ straipsnį;
    4. asmenys, areštuoti administraciniu areštu;
    5. asmenys, pažeidę pasienio ruožo režimą arba pasienio kontrolės punkto režimą;
    6. asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 ir 188 7 straipsnių reikalavimus.

Asmenų laikymą policijos komisariatų areštinėse reglamentuoja Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymas ir 2000-02-17 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 88, pataisa patvirtinta 2001-01-08 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 6 patvirtinti Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai bei Lietuvos Higienos norma HN 37-1997 “Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės”.

2001 metais Respublikoje funkcionavo 46 miestų ir rajonų vyriausiųjų policijos komisariatų (toliau - VPK) ir policijos komisariatų (toliau - PK) areštinės. Iš 46 veikiančių areštinių 24, t.y. 51 %, yra įrengtos rūsiuose ir pusrūsiuose: Druskininkų miesto, Panevėžio, Prienų, Raseinių, Biržų, Telšių, Šalčininkų, Ignalinos, Kupiškio, Jonavos, Pasvalio, Kelmės, Širvintų, Ukmergės, Marijampolės, Varėnos, Anykščių, Molėtų, Zarasų, Trakų rajonų, Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno miestų VPK areštinės, kurios neatitinka higienos normų reikalavimų.

Bendras šalies areštinių talpumas - 1058 vietos. Vidutiniškai per parą buvo laikomi 709 asmenys. Per 2001 metus areštinėse buvo laikomi 51586 asmenys. Daugiausia asmenų buvo laikoma Kauno miesto VPK 1 padalinyje - 6792, Klaipėdos miesto VPK 1 padalinyje -6275, Vilniaus miesto VPK 1 padalinyje - 5698, Alytaus miesto ir rajono PK - 1712, Šiaulių miesto VPK - 1523.

Vienam asmeniui šalies areštinių kamerose vidutiniškai teko 4,0 m² ploto (norma 5 m²). Ploto norma vienam asmeniui neatitinka higienos reikalavimų 27, t.y. 57% areštinių. Ypač buvo perpildytos Druskininkų miesto, Mažeikių, Telšių rajono Kauno miesto VPK areštinės, kuriose vienam asmeniui teko ne daugiau kaip 2 m² ploto.

 

Lietuvos miestų ir rajonų policijos komisariatų areštinių kamerų faktinis plotas,

tenkantis vienam asmeniui

Patalpinti asmenys neaprūpinami lovomis 14 areštinių - t.y. 29 %. Prienų, Jonavos, Biržų, Telšių, Plungės, Mažeikių, Širvintų, Ukmergės, Ignalinos, Tauragės, Šilalės rajonų PK ir Kauno miesto VPK areštinėse.

 

Lietuvos miestų ir rajonų policijos komisariatų areštinių kamerų aprūpinimas poilsio inventoriumi

Kalinamieji neaprūpinti patalyne 6 areštinėse: Ukmergės, Telšių, Plungės, Mažeikių, Kaišiadorių rajonų PK ir Kauno miesto VPK.

Sanitarinės švaryklos pagrindiniai elementai yra dušas ir dezinfekcijos kamera. Iš viso dušų nėra 3 policijos komisariatų areštinėse: Raseinių, Telšių, Šakių rajonų PK. Druskininkų miesto, Kelmės ir Plungės rajonų policijos komisariatų areštinėse dušai įrengti, tačiau nenaudojami, nes nėra šilto vandens, neįrengti elektriniai vandens šildytuvai. Dezinfekcijos kamerų nėra 16 areštinių.

Medicinos punktų nėra 26 areštinėse, t.y. 55%. Radviliškio, Mažeikių rajono Druskininkų miesto PK ir Kauno miesto VPK areštinėse medicinos punktų patalpos neatitinka HN 37-1997 reikalavimų. Infekcinių ligonių izoliatorių nėra 31 areštinėse, t.y. 65 %.

 

Lietuvos miestų ir rajonų policijos komisariatų areštinių medicinos punktų

įrengimas

 

Lietuvos miestų ir rajonų policijos komisariatų infekcinių ligonių izoliatorių įrengimas areštinėse

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ne visose policijos komisariatų areštinėse yra bendruomenės slaugytojai, ir dėl to medicininė apžiūra, prieš talpinant asmenį į areštinę, nevykdoma.

Tose areštinėse, kuriose nėra infekcinių ligonių izoliatorių, patalpintų asmenų laikymo ir jose dirbančių pareigūnų darbo sąlygos gali turėti neigiamos įtakos sveikatai ir gali būti infekcinių ligų susidarymo židiniai.

Pasimatymų kambariai neįrengti 15, t.y. 32%, areštinių: Druskininkų miesto, Jurbarko, Šalčininkų, Šakių, Ukmergės, Telšių, Plungės, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Akmenės, Raseinių, Prienų, Kaišiadorių rajonų PK ir Kauno miesto VPK areštinėse.

Dalis kalinamųjų skundžiasi, jog tardymo veiksmai su jais atliekami ne specialiai areštinėje įrengtoje patalpoje - tardymo kambaryje.Tardymo kambariai neįrengti Kauno miesto VPK areštinėje.

37 areštinių kamerų dirbtinis apšvietimas neatitinka higienos normos nuostatų, t.y. 79%, areštinėse. Druskininkų miesto, Radviliškio, Ukmergės, Kelmės, Pasvalio, Mažeikių, Biržų, Raseinių, Širvintų, Kupiškio, Jurbarko, Šilalės, Plungės rajonų ir Panevėžio miesto VPK areštinėse asmenys laikomi prieblandoje, kur kamerų dirbtinis apšvietimas yra mažesnis kaip 20 lx (norma 100 lx).

Natūralaus apšvietimo nėra, ir dienos šviesa į kameras nepatenka 10 areštinių: Druskininkų miesto, Ignalinos, Telšių, Plungės, Mažeikių, Biržų, Kelmės, Prienų, Jonavos rajonų PK ir Kauno miesto VPK areštinėse.

Nepakankamas kamerų natūralus apšvietimas 21 areštinėje Anykščių, Kaišiadorių, Kupiškio, Kretingos, Marijampolės, Pakruojo, Pasvalio, Radviliškio, Rokiškio, Raseinių, Šakių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Trakų, Zarasų, Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Jurbarko, rajonų PK ir Panevėžio miesto VPK areštinėse.

Mechaninio vėdinimo sistemos nėra 5 policijos komisariatų areštinėse.

Neefektyvus mechaninis vėdinimas 20 areštinių. Natūralaus vėdinimo nėra 9 areštinėse.

Pasivaikščiojimo kiemai neįrengti 15 areštinių: Druskininkų miesto, Prienų, Švenčionių, Kelmės, Radviliškio, Biržų, Pasvalio, Ukmergės, Telšių, Šakių, Jurbarko, Zarasų, Ignalinos, Kupiškio rajonų PK ir Kauno miesto VPK areštinėse.

Maisto ir indų plovimo patalpų nėra 6 areštinėse.

Sanitarinių mazgų (unitazų ir praustuvų) nėra 8 policijos komisariatų areštinių kamerose. Fiziologiniams poreikiams tenkinti areštinių kamerose yra talpos.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras konstatavo, jog, vertinant higieniniu aspektu, neatitinkančios praktiškai visų HN 37-1997 “Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės” reikalavimų yra Telšių , Mažeikių, Prienų, Biržų, Ukmergės, Plungės rajonų policijos komisariatų, Druskininkų miesto policijos komisariato ir Kauno miesto VPK areštinės.

Neatitinkančiose HN 37-1997 “Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės” reikalavimų areštinėse per ataskaitinį laikotarpį (2001 metus) buvo patalpinta:

Telšių rajono PK areštinėje −1200 asmenų,

Mažeikių rajono PK areštinėje − 1290;

Prienų rajono PK areštinėje − 494;

Biržų rajono PK areštinėje − 556

Ukmergės rajono PK areštinėje − 442

Plungės rajono PK areštinėje − 682

Druskininkų miesto PK areštinėje − 391

Kauno miesto VPK areštinės − 6792.

Darytina išvada, kad 11 847 asmenys 2001 metais buvo laikomi sąlygose, kurios neatitinka visų HN 37-1997 “Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės” reikalavimų.

 

YPATINGI ĮVYKIAI ŠALIES AREŠTINĖSE

Eil.

Nr.

Įstaigos pavadinimas

Pabėgimai

Mirties atvejai

Susižalojimo atvejai

Bandymai nusižudyti

Bado akcijos

1.

Vilniaus m.

 

1

3

 

3

2.

Kauno m.

 

 

2

2

 

3.

Klaipėdos m.

 

 

9

 

 

4.

Šiaulių m.

 

 

1

 

 

5.

Panevėžio m.

 

 

1

1

1

6.

Alytaus m. ir r.

 

 

12

2

4

7.

Marijampolės m. ir r.

 

 

1

 

 

8.

Druskininkų m.

 

1

5

 

 

9.

Palangos m.

 

 

 

 

 

10.

Neringos m.

 

 

 

 

 

11.

Birštono m.

 

 

 

 

 

12.

Visagino m.

1

 

1

1

 

13.

Akmenės r.

 

 

1

1

 

14.

Anykščių r.

 

1

2

2

 

15.

Biržų r.

 

 

6

2

1

16.

Ignalinos r.

 

 

 

 

 

17.

Jonavos r.

 

2

1

1

 

18.

Joniškio r.

 

 

 

 

 

19.

Jurbarko r.

 

 

 

 

 

20.

Kaišiadorių r.

 

 

2

 

 

21.

Kauno r.

 

 

 

 

 

22.

Kelmės r.

 

 

 

 

 

23.

Kėdainių r.

 

 

3

1

1

24.

Klaipėdos r.

 

 

 

 

 

25.

Kretingos r.

 

 

1

 

 

26.

Kupiškio r.

 

 

 

 

 

27.

Lazdijų r.

 

 

 

 

 

28.

Mažeikių r.

 

 

3

1

 

29.

Molėtų r.

 

 

 

 

 

30.

Pakruojo r.

 

 

1

 

1

31.

Panevėžio r.

32.

Pasvalio r.

 

 

2

 

 

33.

Plungės r.

1

 

 

 

 

34.

Prienų r.

 

 

 

 

 

35.

Radviliškio r.

 

 

5

 

 

36.

Raseinių r.

 

 

3

1

2

37.

Rokiškio r.

 

 

1

 

 

38.

Skuodo r.

 

 

 

 

 

39.

Šakių r.

2

1

 

 

 

40.

Šalčininkų r.

 

 

 

 

 

41.

Šiaulių r.

 

 

 

 

 

42.

Šilalės r.

 

 

1

 

 

43.

Šilutės r.

 

 

 

 

 

44.

Širvintų r.

 

 

 

 

1

45.

Švenčionių r.

 

 

 

 

 

46.

Tauragės r.

 

1

1

 

2

47.

Telšių r.

 

 

1

 

 

48.

Trakų r.

 

 

 

 

 

49.

Ukmergės r.

 

 

1

 

 

50.

Utenos r.

1

 

 

2

 

51.

Varėnos r.

 

 

 

 

 

52.

Vilkaviškio r.

 

 

 

 

 

53.

Vilniaus r.

 

 

 

 

 

54.

Zarasų r.

 

 

1

1

 

Per 2001 metus šalies miestų ir rajonų VPK ir PK areštinėse užfiksuoti:

5 − pabėgimai;

71 − susižalojimo atvejis ;

7 − mirties atvejai;

18 − bandymų nusižudyti;

16 − badavimo atvejų.

Skundų tyrimų metu, analizuojant ypatingų įvykių areštinėse priežastis, pastebima, jog areštinėje patalpinti asmenys dažniausiai žalojasi, bando nusižudyti, skelbia bado akcijas:

1. dėl kardomosios priemonės kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo ir pratęsimo;

2. dėl paskirtų nuobaudų;

3. dėl tariamo jų saugumo;

4. dėl pareigūnų, atliekančių parengtinį tyrimą, daromo psichologinio spaudimo;

5. dėl netinkamos medicininės pagalbos suteikimo (dažniausiai narkotinės ar alkoholinės abstinencijos būsenoje);

6. dėl kitų priežasčių;

 

ASMENŲ, ATLIEKANČIŲ ADMINISTRACINĮ AREŠTĄ, PROBLEMOS

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismo teisėjas. Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo ar kitokio uždarbio negalima, bauda nukreipiama į pažeidėjo turtą. Jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, miesto (rajono) apylinkės teismo nutarimu bauda, pažeidėjui sutikus, gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais.

Nutarimą dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais vykdo vidaus reikalų įstaigos vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.

2000-05-19 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 231 patvirtinta instrukcija reglamentuoja nemokamų viešųjų darbų, skiriamų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21, 314, 331, 332, 333, 334, 338¹ straipsnius, atlikimo tvarką.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse taip pat numatyta, kad jeigu pažeidėjas negali atlikti nemokamų viešųjų darbų, vengia sumokėti baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo nutarimu nemokami viešieji darbai ir bauda gali būti pakeisti administraciniu areštu iki trisdešimties parų, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos.

Per 2001 metus administracinį areštą šalies areštinėse atliko 3251 asmuo, 2001 metų gruodžio mėn. 31 d. eilėje atlikti administracinį areštą laukė 3929 asmenys.

 

Administracine tvarka areštuotų asmenų, laukiančių atlikti administracinį areštą,

2001 m. sausio - gruodžio mėn. palyginimas

Remiantis duomenimis, darytina išvada, kad per 2001 metus administracinį areštą atliko mažiau asmenų, negu laukia eilės jį atlikti.

Pažymėtina, kad administracinis areštas yra skiriamas už administracinės teisės pažeidimus, o asmenys laikomi areštinėje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir asmenys, kurie kaltinami padarę pavojingas visuomenei veikas. Tokiu būdu administracinį areštą atliekantys asmenys yra laikomi netinkamomis sąlygomis, o tai gali turėti neigiamos įtakos bei sukelti pasekmių ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo šeimai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys dėl prastos ekonominės ir socialinės padėties sutinka apriboti savo laisvę, atlikti nuobaudą netinkamomis sąlygomis, neturėdami kitos galimybės sumokėti baudos.

Be to, svarbu ir tai, kad iš valstybės biudžeto asmens išlaikymui skiriamos lėšos.

Policijos departamento prie VRM Biudžeto ir finansų valdymo tarnyba 2002 metais apskaičiavo, jog 2001 metais vidutiniškai vieno areštuoto asmens išlaikymas valstybei kainuoja 67,62 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą atlikus vieną arešto parą užskaitoma dvidešimt litų baudos. Taigi valstybė patiria dvigubus nuostolius.

Taip pat pažymėtina, jog šiuo metu policijos įstaigos negali užtikrinti šios nuobaudos įvykdymo, nes asmenų, kuriems skirtas administracinis areštas, mitybai trūksta apie 1 mln. Lt.

Kadangi policijos pareigūnai negali tinkamai užtikrinti nuobaudos įvykdymo, dalis asmenų išvengia atsakomybės suėjus senaties terminui. Todėl administracinės normos sankcija (administracinis areštas) - valstybinio poveikio priemonė, kuri taikoma asmenims, pažeidusiems teisės norma suformuluotą taisyklę, yra neefektyvi ir neatitinka poveikio tikslų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2000-03-15 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normai, jog kaip alternatyvi nuobauda rajono ( miesto) apylinkės teismo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais, 2001 metais sumažėjo asmenų, atlikusių administracinį areštą.

Analizuojant asmenų laikymo policijos komisariatuose sąlygas, pastebima, jog viena iš priežasčių, kodėl areštinės neatitinka higieninių normų reikalavimų, yra areštinių perpildymas. Tokia padėtis, Seimo kontrolierės manymu, atsiranda:

    1. dėl augančio nusikalstamumo;
    2. dėl didėjančio nusikaltimų išaiškinamumo;
    3. dėl nepakankamo finansavimo:

a) nestatomi nauji tardymo izoliatoriai,

b) nestatomos naujos areštinės,

c) neremontuojamos senos.

Su areštinės perpildymu susiję patalpintų asmenų teisių pažeidimai:

1. prastėja kamerų higieninė būklė, neišlaikoma 5 m² gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui;

2. atimama arba ribojama pasivaikščiojimo teisė;

3. naudojimosi dušu teisė;

4. asmenys neaprūpinami poilsio inventoriumi;

5. neužtikrinama reikiama sveikatos apsauga;

6. nesilaikoma asmenų uždarymo į kameras paskirstymo tvarkos.

Policijos departamento prie VRM Lietuvos viešosios policijos biuro Viešosios tvarkos tarnyba informavo, jog 2001 metų spalio mėnesį po kapitalinio remonto atidaryta Varėnos rajono PK areštinė. Šiuo metu statoma nauja Mažeikių rajono PK areštinė. Planuojama statyti naują Palangos miesto PK areštinę. Sprendžiamas klausimas dėl Kauno miesto VPK areštinės įrengimo galimybės kitose patalpose, Plungės rajono, Šilutės rajono PK reikalinga atlikti areštinių projektavimo darbus, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Pakruojo, Prienų, Širvintų, Radviliškio rajonų bei Panevėžio, Klaipėdos miesto VPK jau suplanuotas areštinių kapitalinis remontas, tačiau darbai dėl lėšų stokos nepradėti.

Seimo kontrolierė 2000-ųjų metinėje ataskaitoje nurodė, jog iš 49 esančių policijos areštinių, 40-tyje pažeidžiamos žmogaus teisės, areštinėse tokios žeminančios žmogaus orumą sąlygos, kad jos vertintinos kaip nehumaniškos ir prieštaraujančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatoms.

Remiantis Lietuvos Vyriausybės 2001-02-09 nutarimu Nr.149 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 - 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 98 punktu, Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už areštinių renovacijos ir asmenų laikymo sąlygų humanizavimo programos projekto parengimą. Rengiamos programos svarbiausias tikslas - sudaryti tinkamas asmenų laikymo areštinėse sąlygas. Remiantis vidaus reikalų ministro 2001-03-14 įsakymu Nr.99 patvirtinto Vidaus reikalų ministerijos 2001 metų veiklos pagrindinių priemonių plano 35 punktu, minėtos programos projekto rengimas pavestas Policijos departamentui prie VRM. Lietuvos viešosios policijos biuro Viešosios tvarkos tarnyboje buvo parengta areštinių renovacijos koncepcija bei atlikta šalies areštinių būklės analizė. Areštinių renovavimo ir asmenų laikymo sąlygų humanizavimo programai įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuri per 2002 metų I ketvirtį parengs naujas europinius reikalavimus atitinkančias higienos normose nustatytas areštinių įrengimo bei eksploatavimo taisykles.

Dažniausiai Seimo kontrolierės rekomendacijos dėl asmenų laikymo sąlygų policijos komisariatų areštinėse gerinimo nevykdomos ne dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, o dėl finansavimo stokos. Dėl tos pačios priežasties nacionalinėje teisėje įtvirtintos normos ir tarptautiniuose aktuose numatyti sulaikytų ir suimtų asmenų laikymo reikalavimai tampa deklaratyvūs. Nors Vidaus reikalų ministerija bei Policijos departamentas prie VRM Seimo kontrolierių įstaigą informuoja, jog stengiasi, kad būtų užtikrintos laikomų areštinėse sulaikytų asmenų žmogaus teisės ir laisvės, tačiau, Seimo kontrolierės nuomone, nepakankamai aktyviai ieškoma finansavimo galimybių areštinių būklei gerinti įvairiose tarptautinėse programose ar užsienio fonduose.

 

 

 

 

 

SKUNDAI DĖL PROCESINIŲ SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TERMINŲ NESILAIKYMO IR POLICIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ TIRIANT PAREIŠKIMUS IR PRANEŠIMUS APIE NUSIKALTIMUS

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipiasi asmenys su skundais, kuriuose nurodo, jog policijos pareigūnai nepriima procesinio sprendimo dėl jų skundo, neinformuoja apie priimtą sprendimą bei neteikia informacijos apie pareiškimo tyrimo eigą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 128 straipsnyje numatyta, kad kvotos organas privalo priimti pareiškimus ir pranešimus apie bet kokį padarytą ar rengiamą nusikaltimą ir ne vėliau kaip per 10 dienų priimti procesinį sprendimą.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad Seimo kontrolierius netiria kvotėjų, tardytojų, prokurorų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

Procesinis sprendimas – kvotos, parengtinio tardymo organo, prokuroro nutarimas, priimtas tiriant baudžiamąją bylą.

Tokių faktų, kai piliečių, besikreipiančių į teisėsaugos organus, neinformavimas, jų prašymų ignoravimas, nepateikiant dėl to paaiškinimų ar nustatyta tvarka nepriimant sprendimų, tyrimas nėra procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas.

Nesant nustatyta tvarka priimto sprendimo, neįmanomas ir jo vertinimas, todėl asmeniui atimama procesinio sprendimo apskundimo teisė. Šiais atvejais vertintinas atitinkamo pareigūno veiksmas, o ne sprendimas.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą Seimo kontrolieriai tiria skundus dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Piktnaudžiavimas – tokie pareigūno veiksmai ar neveikimas, kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesams arba ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, arba savanaudiškiems tikslams ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat tokie pareigūno veiksmai, kai viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaldžiaujama. Biurokratizmas - tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinyboms pavaldžius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Seimo kontrolierė tirdama tokio pobūdžio skundus pareiškėjui išaiškina procesinio sprendimo bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarką ir nurodo, į kokią instituciją kreiptis.

Pasitaiko atvejų, kai atlikus tyrimą nustatoma, kad asmeniui iš viso neturėjo būti keliama baudžiamoji byla.

Štai toks pavyzdys:

Seimo kontrolierė atlikusi H.S. skundą nustatė, kad asmuo kreipėsi Vilniaus miesto VPK ekonominių nusikaltimų skyrių pagalbos, tačiau jam pačiam buvo iškelta baudžiamoji byla.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad sudarė automobilio pardavimo sandorį, pirkėjas už automobilį atsiskaitė JAV doleriais. Po kiek laiko valiutos keitykloje patikrinęs 100 JAV dolerių banknotą jis sužinojo, kad šis padirbtas. Patikrinęs kitus banknotus įsitikino, kad jie taip pat padirbti. Tą pačią dieną H.S. kreipėsi į Vilniaus miesto VPK ekonominę policiją. Apie 16 val. H.S. atvykęs į Vilniaus miesto VPK ekonominę policiją parašė pareiškimą. Vilniaus miesto VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje H.S. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) ir 327 straipsnio 2 dalį (netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton dideliais kiekiais). H.S. gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Tos pačios dienos 17 val. 30 min. H.S buvo surašytas asmens laikino sulaikymo protokolas, kuriuo remiantis minimas asmuo buvo patalpintas į Vilniaus miesto VPK areštinę. H.S. iš Vilniaus miesto VPK areštinės buvo išleistas kitos dienos 15 val. 30 min. Asmens laikino sulaikymo protokole buvo nurodyta, jog H.S. gali pabėgti, bei tai, kad sulaikytasis pasikėsino apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir paleido apyvarton 18 vienetų 100 JAV dolerių nominalo vertės banknotus. Tiriant taip pat buvo nustatyta, kad toje pačioje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas H.S. devintokas sūnus. Po apklausos nepilnametis parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė, jog radęs tėvo kambaryje pinigus su draugu pakeitė netikrais doleriais.

Atlikusi tyrimą Seimo kontrolierė konstatavo, jog H.S. atvykęs pagalbos Vilniaus miesto VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių buvo sulaikytas, jam iškelta baudžiamoji byla, patalpintas į areštinę, gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata. Seimo kontrolierė kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl procesinių sprendimų įvertinimo.

Dėl Seimo kontrolierės pažymoje išdėstytų faktų Generalinės prokuratūros pavedimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atliko patikrinimą. Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Vilniaus miesto VPK ekonominių nusikaltimų skyriaus pareigūnai, gavę H.S. pareiškimą ir neturėdami jokių duomenų, kad nusikaltimą padarė pareiškėjas ar kitas konkretus asmuo, pažeisdami Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 125 straipsnio reikalavimus, be pagrindo iškėlė baudžiamąją bylą pačiam nukentėjusiam H.S. Policijos pareigūnai turėjo vadą bei pagrindą iškelti baudžiamąją bylą, tačiau ji turėjo būti iškelta ne H.S., o dėl netikrų pinigų pagaminimo arba išleidimo apyvarton fakto. Neteisėtas baudžiamosios bylos iškėlimas lėmė ir kitą neteisėtą tardymo veiksmą - H.S. neteisėtai buvo sulaikytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sulaikymo motyvas, esą H.S. gali pabėgti, nepagrįstas jokiais faktais apie tokį ketinimą. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 138 straipsnio reikalavimus, H.S. buvo apklaustas kaip įtariamasis, jo gyvenamojoje vietoje neteisėtai atlikta krata, paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tik daugiau kaip po 8 mėnesių H.S. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Sąlygos, kuriomis H.S. sūnus davė parodymus prieš save ir savo šeimos narius, vertintinos kaip policijos pareigūnų vykdytas psichologinis spaudimas verčiant duoti parodymus, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 78¹ straipsnis kategoriškai tai draudžia. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio teiginys, kad pirminius parodymus prieš save ir draugą davęs iš baimės dėl savo tėvo likimo, yra pagrįstas. Baudžiamoji byla H. S. atžvilgiu buvo nutraukta nesant nusikaltimo įvykio.

***

Seimo kontrolierė atliko G.S. skundo tyrimą ir nustatė, kad dėl autoįvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, Marijampolės miesto ir rajono PK laiku nebuvo iškelta baudžiamoji byla. Tardymo departamentas prie VRM neįvertino Marijampolės miesto ir rajono PK pareigūnų veiksmų. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Seimo kontrolieriai netiria prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, Seimo kontrolierė siūlė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui sugriežtinti baudžiamųjų bylų iškėlimo kontrolę. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus prokuroras A.Kuzminskas pavedė Kauno apygardos vyr. prokurorui atlikti patikrinimą dėl Seimo kontrolierės pažymoje nurodytų pažeidimų.

***

Seimo kontrolierių įstaigoje taip pat buvo gautas ir ištirtas skundas dėl Molėtų rajono PK pareigūnų veiksmų tiriant įvykį, kurio metu žuvo du žmonės. Seimo kontrolierė atlikusi skundo tyrimą konstatavo, jog tardytojo paskirta kompleksinė teismo medicinos autotechninė ekspertizė neatsakė į vieną iš pagrindinių klausimų - kas vairavo automobilį, kuris priklausė Vilniuje registruotai UAB. Asmuo, pagal panaudos sutartį turėjęs teisę vairuoti šį automobilį, net nebuvo apklaustas. Taip pat iš vieno nukentėjusiojo, kuris buvo nugabentas į ligoninę, nebuvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, tačiau pateikta išvada, jog girtumo ir apsvaigimo nenustatyta.

Tyrimo metu nustačiusi aplaidaus darbo faktus ir kitas neaiškias aplinkybes, Seimo kontrolierė paprašė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įvertinti autoįvykį tyrusio pareigūno veiksmus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymo pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos.

Vilniaus apygardos prokuratūros nusikaltimų tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras V. Ambrulevičius panaikino Molėtų rajono tardymo poskyrio prie PK tardytojo nutarimą atsisakyti kelti baudžiamąją bylą ir papildomam tyrimui atlikti medžiagą perdavė Molėtų rajono apylinkės prokuratūrai.

 

 

 

 

 

 

 

KONVOJAVIMAS

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi asmenys, kurie nepatenkinti, kad dėl etapavimo metu patirto nuovargio ir ilgos trukmės konvojuojamieji negali duoti išsamių parodymų bylą tiriančiam pareigūnui bei teismui. Traukinio vagonai ir automobiliai, kuriais etapuojami sulaikyti asmenys, būna perpildyti ir t.t.

Pagal 1996-02-13 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 125 patvirtintas Vidaus reikalų konvojaus statuto normas konvojaus pareigūnams pagrindas etapuoti asmenį yra pareigūno atliekančio parengtinį tyrimą pareikalavimas pristatyti asmenį tardymo veiksmams atlikti arba teismo paraiška konvojuoti sulaikytąjį į teismą.

Konvojavimo dokumentai rengiami ir įforminami pataisos įstaigose bei policijos komisariatuose (policijos areštinėse) ir antspauduojami šių įstaigų herbiniais antspaudais. Konvojuojamųjų priėmimo lydėti pagrindas yra:

    1. konvojuojamojo asmens byla antspauduotame pakete su asmens bylos pažyma;
    2. konvojuojamųjų sąrašas;
    3. konvojavimo paraiška.

Areštinės vadovas (budėtojas, policijos komisariato budėtojas) prieš konvojavimą parengia kiekvieno konvojuojamo asmens bylą ir reikalingus dokumentus. Konvojus, gavęs iš areštinės parengtus dokumentus, privalo patikrinti, ar jie teisingai įforminti. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų dokumentai ir asmens bylos perduodamos konvojaus viršininkui užantspauduotuose vokuose.

Konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose.

Jeigu konvojuojamasis turi pretenzijų pataisos įstaigos ar policijos komisariato (policijos areštinės) administracijai, tai konvojuojamasis priimamas į transporto priemonę tik po to, kai pataisos įstaigos arba policijos komisariato (Policijos areštinės) atstovas įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos pateikimą arba jos motyvuotą atmetimą.

Nuo konvojaus viršininko pasirašymo apie konvojuojamųjų priėmimą lydėti momento jo vadovaujamas konvojus atsako už jam perduotus konvojuojamuosius.

Per 2001 metus šalyje iš viso konvojuota 167 090 asmenų: iš jų VRM vidaus tarnybos I pulko pajėgomis konvojuota 16 503 asmenys, VRM vidaus tarnybos II pulko pajėgomis - 59 866 asmenys, VRM (PK) konvojaus padaliniai konvojavo 81 304 asmenis, PK rajonai, kuriuose nėra konvojaus padalinių, - 9420.

 

 

Ypatingų įvykių, 2000 ir 2001 m. konvojavimo metu, palyginimas

Atsižvelgiant į tai, kad daugiausia konvojuojamųjų perveža VRM I ir II pulkai, šių metų ataskaitoje apžvelgsime minėtų tarnybų darbo specifiką.

VRM I pulko 1-oji kuopa vykdo šias konvojavimo užduotis: sutiktinį, planinį, teisminį, neplaninį konvojavimą. Iš viso pervežė 16 500 konvojuojamųjų.

Sutiktinis konvojavimas: iš Kauno VPK areštinės į Kauno geležinkelio stotį ir atgal. Konvojuojamuosius 1-oji kuopa pristato taip pat į Kauno nepilnamečių auklėjamąją pataisos darbų koloniją. Per 2001 m. pervežė 9569 žmones. Planinis konvojavimas. Konvojuojamųjų pervežimas maršrutu: Kaunas – Šakiai − Jurbarkas − Kaunas; Kaunas − Vilnius − Kaunas. Planiniu konvojumi pervežtas 5301 žmogus.

Teisminis konvojavimas: į teismus konvojuota ir pristatyta atgal į policijos areštines 1630 teisiamųjų.

Neplaninis konvojavimas: per 2001 metus konvojuota keturis kartus maršrutu Kaunas - Vilnius.

VRM II pulkas per 2001m. pervežė 59 866 konvojuojamųjų:

Vilniaus – Molėtai – Utena − Rokiškis

Anykščiai −Ukmergė – Širvintos – Vilnius ─ 1925;

Vilnius – Varėna – Alytus - Lazdijai

Druskininkai − Vilnius ─ 5565;

Vilnius – Švenčionys − Ignalina

Visaginas – Zarasai – Utena – Vilnius ─ 1905;

Vilnius – Trakai – Prienai − Marijampolė

Kybartai − Vilnius ─ 5893;

Vilnius – Pravieniškės ─ 3429;

Vilniaus PDK ─ 1413;

Sutiktinis maršrutas:

Vilniaus TI-K – Gelež. stotis ─ Vilniaus TI-K ─ 11297;

Vilnius – Klaipėda − Vilnius ─ 25 096;

Teismas ─ 3343.

Pastebėtina, kad VRM pulkų techninė bazė yra pasenusi. VRM I pulkas turi specialiųjų automobilių, kurie pritaikyti konvojuoti asmenis. Projektinė kėbulų talpa - 22 žmonės. Kadangi pastaraisiais metais leista nuteistiesiems turėti su savimi neriboto svorio ir tūrio mantą (pagalvės, antklodės ir t.t.), todėl projektinis žmonių skaičius netelpa.

Negeresnė techninė bazė ir VRM II pulke. Per 2001 m. buvo gauti tik 3 nauji automobiliai. Minėtas pulkas konvojuoja asmenis ir traukiniais. Vagonai taip pat yra seni, jie pagaminti 1974 ir 1979 metais.

Pažymėtina, kad konvojuojamieji dažniausiai konfliktuoja su pareigūnais dėl šių problemų:

1. dažno etapavimo;

2. ilgos konvojavimo trukmės;

3. konvojavimo sąlygų (pvz., fiziologinių poreikių tenkinimas ir kt.)

Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad VRM VT I ir II pulkų techninei bazei atnaujinti reikėtų skirti daugiau lėšų. Kadangi automobiliai ir vagonai neatitinka Europos Sąjungos reglamentuojamų reikalavimų, taip pat neužtikrina tiek konvojuojamųjų, tiek juos lydinčių asmenų saugumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo tvarką. Minėtas įstatymas įtvirtina bendrą taisyklę, kad kardomojo kalinimo vietos laikyti asmenims, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, yra tardymo izoliatoriai (sulaikymo namai). Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato vienintelę išimtį iš bendros taisyklės - asmenys, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), gali būti uždaryti į policijos areštines, tačiau ne ilgiau kaip penkiolikai parų.

2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 88 patvirtintų Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 5 punktas taip pat numato, jog asmenys, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), areštinėje laikomi iki 15 parų.

Kadangi minėtų norminių aktų nuostatos tiksliai nenurodo, kiek kartų asmuo kardomojo kalinimo metu gali būti talpinamas areštinėje, todėl manyčiau, kad turėtų būti nedviprasmiškas normos išaiškinimas, kuris leistų nepažeidinėti asmens teisių bei sumažintų konvojuojamųjų asmenų skaičių.

Tačiau praktiškai situacija yra tokia: dažnai asmenys konvojuojami į tardymo izoliatorių vienai dienai, kad po to vėl galėtų asmenį 15 parų laikyti policijos komisariato areštinėje. Taip suvaržomos asmenų teisės, pvz., ribojamas gaunamų siuntinių skaičius, negalima savo sąskaita įsigyti maisto produktų, kai kuriose areštinėse asmenys neturi galimybės pasivaikščioti vieną valandą per dieną ir t.t.

 

DĖL KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS IR JAI PAVALDŽIŲ

INSTITUCIJŲ

Nedaug skundų Seimo kontrolierė gavo dėl Krašto apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų pareigūnų veiksmų. Per ataskaitinį laikotarpį, t.y. nuo 2001-01-01 iki 2001-12-31, Seimo kontrolierių įstaiga gavo ir ištyrė 6 piliečių skundus, iš kurių tik du buvo pripažinti pagrįstais.

Pirmuoju atveju nustatyta, kad krašto apsaugos pareigūnai rinkdami informaciją neretai tai darė pažeisdami įstatymų ir norminių aktų nustatytą tvarką.

Pvz., Asmuo skundė Karinių oro pajėgų I Aviacijos bazės prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnų veiksmus - ar jie elgėsi teisėtai ir pagrįstai rinkdami informaciją apie pilietį, ar turėjo tikrinti jo ambulatorinę kortelę, domėtis psichikos sveikatos būkle.

Tyrimo metu Seimo kontrolierė nustatė, kad pareigūnai turėjo teisę rinkti informaciją apie piliečio sveikatą, tikrinti, ar pagrįstai gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimus. Tačiau tai atlikta ne raštu, tuo pažeidžiant įstatymų ir kitų norminių aktų nustatytą tvarką. Todėl tokie pareigūnų veiksmai buvo vertinami kaip biurokratizmas. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Antruoju atveju, pasiūlyta užtikrinti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytų terminų laikymąsi, t.y. kad nušalintas nuo pareigų karys gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, iki bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl šio kario tolesnės tarnybos. Šiuo atveju perkelti į laikinąjį rezervą galima ne ilgiau kaip mėnesiui, o jeigu pažeidimui ar kitoms tarnybos aplinkybėms ištirti reikia ilgesnio laiko, - iki ištyrimo pabaigos ir dviem savaitėms po jo.

Į Seimo kontrolierių įstaigą taip pat kreipėsi piliečiai dėl Krašto apsaugos ministerijos pareigūnų, kurie atsisakė skirti asmenims pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti kompensaciją kario žūties atveju. Tačiau atlikus tyrimą piliečių skundai buvo pripažinti nepagrįstais.

 

 

DĖL KITŲ INSTITUCIJŲ PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipiasi asmenys dėl pareigūnų, kurių veiksmų vertinimas nepriskiriamas Seimo kontrolierių kompetencijai. Tokiais atvejais Seimo kontrolierė pareiškėjams nurodo, kur kreiptis, bei būdus, kuriais asmuo gali atkurti savo pažeistas teises.

Pateikiami keli pavyzdžiai:

Šiaulių gyventojos B.J. ir I.G., atstovaujančios daugiabučių namų savininkų bendrijų nariams, kreipėsi dėl gyventojų lėšomis įrengtų telekomunikacijų išpirkimo. Pareiškėjos paaiškino, kad AB "Lietuvos telekomas" atsisakė pirkti telekomunikacijas motyvuodamas tuo, kad nėra minėtą faktą įrodančių dokumentų, nors gyventojai visas reikalaujamas sumas telekomunikacijoms tiesti buvo įmokėję.

Seimo kontrolierė L.Kuodienė, išnagrinėjusi minėtų piliečių kreipimąsi, nustatė, kad telekomunikacijų tinklai iš vartotojų išperkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 10 "Dėl telekomunikacijų tinklų, įrengtų akcinės bendrovės "Lietuvos telekomas" vartotojų lėšomis, išpirkimo tvarkos patvirtinimo" patvirtinta tvarka. Siekdamas įgyvendinti minėtos tvarkos nuostatas bei vadovaudamasis Susisiekimo ministerijos, Finansų ministerijos, VĮ Valstybės turto fondo bei AB "Lietuvos telekomas" atstovų 2000 m. kovo 14 d. pasirašyta sutartimi "Dėl Akcijų pardavimo sutarties, sudarytos 1998 m. liepos 7 d. tarp VĮ Valstybės turto fondo ir Amber Teleholding A/S, 5.16 punkto vykdymo", susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis 2000 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr.132 "Dėl išperkamųjų tinklų, įrengtų AB "Lietuvos telekomas" vartotojų lėšomis, tikrinimo darbo grupės sudarymo" sudarė darbo grupę gyventojų prašymams tikrinti.

B.J. ir I.G. atstovaujamos fizinių asmenų grupės prašymas išpirkti telekomunikacijų tinklus Susisiekimo ministerijoje buvo svarstytas 2000 m. spalio mėnesį. Susisiekimo ministerija pritarė AB "Lietuvos telekomas" pasiūlymui neišpirkti šio tinklo, kadangi byloje trūko dokumentų, kuriais remiantis galima pripažinti telekomunikacijų tinklų nuosavybės teisę.

Tiriant nustatyta, kad 1994 - 1995 metais į minėtų piliečių atstovaujamų daugiabučių namų savininkų bendrijoms priklausančius namus telekomunikacijų tinklai buvo tiesiami vartotojų lėšomis, sudarius rangos sutartis, neatitinkančias įstatymo reikalavimų arba net nesudarius rangos sutarčių. Už minėtus darbus rangovui buvo mokama grynais pinigais, neįforminus reikalingų dokumentų, nesumokėjus nustatytų mokesčių. Seimo kontrolierė paaiškino pareiškėjoms, kad jos įrodyti juridinę reikšmę turintį faktą - telekomunikacijų įrengimą gyventojų lėšomis - gali teismo keliu.

***

Į Seimo kontrolę kreipęsis Tarptautinės jūrų teisės asociacijos narys, tolimojo plaukiojimo kapitonas inžinierius H.B. teigė, kad privatizavus Lietuvos laivyną apie 50 - 60 procentų upių, žvejybos, transporto ir jūrų laivininkystės jūreivių liko bedarbiai, aiškino, kad iš privatizuoto laivyno susikūrė įvairios kompanijos, iš kurių vienos registruotos Lietuvoje, o kitos užsienyje. Niekas nesirūpina ir nesidomi šiose kompanijose dirbančių jūreivių darbo sąlygomis, darbo užmokesčiu, socialine ir ekonomine padėtimi, medicinos priežiūra, neaprūpina jūreivių darbo drabužiais, laivų arešto atveju nemokamos kompensacijos už prastovas, nesilaikoma tarptautinių sutarčių ir konvencijų, nėra nelaimingų atsitikimų darbo metu jūroje registracijos.

Norėdama surinkti informaciją H.B. kreipimesi keliamais klausimais Seimo kontrolierė L.Kuodienė raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Zigmantą Balčytį, Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos direktorių Kęstutį Bartkevičių, Privatizavimo komisijos pirmininką Eduardą Vilką, Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Mečį Laurinkų, Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių Mindaugą Pluktą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę, prašydama atsakyti į raštuose keliamus konkrečius klausimus.

Kadangi piliečio H.B. kreipimesi keliamų klausimų sprendimas nepriskirtas Seimo kontrolierių kompetencijai, iš minėtų institucijų gauta informacija buvo apibendrinta ir perduota Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių reikalų komisijos pirmininkui Rimui Valčiukui. Apie tai buvo informuotas pareiškėjas H.B.

***

Į Seimo kontrolierę kreipėsi piliečio J.Ž. atstovas, kad jam Marijampolės MSEK vietoj I invalidumo grupės nepagrįstai suteikė II, dėl to jam sumažėjo invalidumo pensija. Seimo kontrolierė kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydama pasiaiškinti, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių piliečiui pakeista invalidumo grupė.

Marijampolės MSEK sprendimas buvo panaikintas ir piliečiui grąžinta I invalidumo grupė, kurios pagrindu jis gauna didesnę pensiją.

 

 

Seimo kontrolierės sprendimai ir rekomendacijų vykdymas

Seimo kontrolierė išsamiai ištirtuose skunduose (išskyrus 73 nenagrinėtus iš esmės) priėmė 171 sprendimą. Smulkesnė jų analizė pateikiama lentelėje.

Sprendimas

Sprendimų

Vykdymas

 

skaičius

Įvykdyta

Neįvykdyta

1. Medžiaga perduota tardymui

7

6

1

2. Siūlymas priimti, papildyti, pakeisti, panaikinti norminį aktą

14

10

4

3. Atkreiptas pareigūnų dėmesys

115

115

0

4. Siūlymas atlikti konkrečius darbus

34

12

22

5. Siūlymas pakeisti, panaikinti, priimti sprendimą

1

1

0

Iš viso:

171

144

27

Lentelės duomenys rodo, kad didelė dalis Seimo kontrolierės pateiktų pasiūlymų yra įvykdyta.

Ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierė aptikusi nusikaltimo požymių tardymo organams perdavė 7 medžiagas – buvo iškeltos 3 baudžiamosios bylos. Taip pat 7 kartus kreipėsi į prokuratūrą, prašydama įvertinti priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą jų Seimo kontrolieriai vertinti negali. Iš minėto skaičiaus 3 procesiniai sprendimai buvo panaikinti ir atnaujintas bylų tyrimas.

Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsniu bei pilietės J.V. skundo tyrimo metu gauta informacija, atliko tyrimą dėl piliečio E.K. atžvilgiu įtariamai panaudoto smurto. Pilietė nurodė, kad per Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 3 aukšte esančio tarnybinio kabineto langą iššoko sulaikytasis E.K., nes prieš jį policijos pareigūnai naudojo fizinį smurtą.

Įvertinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą ir vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą prašydama nustatyti, ar Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmuose piliečio E.K. atžvilgiu nėra nusikalstamos veikos požymių.

Iš Generalinės prokuratūros buvo gautas atsakymas, kad dėl minėto įvykio Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla ir atliekamas parengtinis tardymas.

***

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo atliktas pilietės J.V. skundo tyrimas dėl Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų. Pareiškėja skunde nurodė, kad jos sūnus dėl vagystės buvo apklausiamas minėtame policijos komisariate. Apklausų metu policijos pareigūnai prieš jos sūnų naudojo fizinį smurtą, dėdavo dujokaukę. Neišlaikęs kankinimų jaunuolis davė melagingus parodymus, o vėliau bandė pasikarti, buvo reanimuotas, dėl šių aplinkybių liko invalidas.

Išanalizavusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, Seimo kontrolierė kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą prašydama įvertinti Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla.

***

Į Seimo kontrolierių įstaigą dėl Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų kreipėsi pilietė A.B. Pareiškėja skunde nurodė, kad 1996 metais buvo pavogtas jos automobilis, tačiau nesurastas iki šiol, nors ji policijos pareigūnams nurodė įtariamąjį ir pateikė įrodymus.

Tiriant skundą nustatyta, kad Mažeikių rajono policijos komisariate dėl automobilio vagystės iškelta baudžiamoji byla, tačiau parengtinis tardymas buvo sustabdytas nenustačius baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens.

Apibendrinusi gautą informaciją, Seimo kontrolierė kreipėsi į prokuratūrą prašydama patikrinti nutarimo sustabdyti baudžiamąją bylą pagrįstumą.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra informavo Seimo kontrolierę, kad nutarimas sustabdyti parengtinį tyrimą baudžiamojoje byloje buvo panaikintas ir tyrimas atnaujintas.

 

SIŪLYMAI PAKEISTI ĮSTATYMUS IR KITUS NORMINIUS AKTUS,

VARŽANČIUS ŽMOGAUS TEISES

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė pasinaudojo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 8 punktu, numatančiu teisę siūlyti Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves.

*Atlikus aštuonių skundų tyrimą, siūlyta papildyti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymą, kad po specialiųjų priemonių panaudojimo asmeniui kuo greičiausiai būtų atlikta medicininė apžiūra. (Įvykdyta)

Šiuo metu yra parengtas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies projektas, kai prieš sulaikytą, pristatytą į policijos įstaigą ar suimtą asmenį policijos pareigūnai panaudoja fizinę prievartą ir yra pagrindo manyti, kad toks asmuo dėl to buvo sužalotas arba pats prašosi suteikti jam medicinos pagalbą, policijos pareigūnai turi užtikrinti, jog toks asmuo būtų apžiūrėtas medicinos darbuotojų.

*Ištyrus piliečio D.A. skundą, siūlyta papildyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų atestavimo nuostatus, kad vidaus reikalų ministro, departamento, kito struktūrinio padalinio ar įstaigos vadovo įsakymas dėl neeilinės atestacijos būtų motyvuotas. (Įvykdyta)

Inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-06-05 nutarimu Nr. 565 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos pareigūnų atestavimo nuostatų papildymą nustatant neeilinės atestacijos pagrindus.

*Ištyrus V.V. skundą, siūlyta Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui papildyti Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisykles, kad kalinamojo ar nuteistojo prašymo ar skundo pateikimo tardymo izoliatoriaus administracijos atstovui faktas būtų patvirtintas atitinkamu dokumentu, kuris įteikiamas pateikėjui. (Įvykdyta)

Parengtas Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių projektas, kuriame numatoma tobulesnė kalinamųjų prašymų, skundų pateikimo, registravimo ir išsiuntimo tvarka.

Atkreiptas įstatymo leidėjo dėmesys:

*Ištyrus H.J. skundą, siūlyta Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui papildyti Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo 16 straipsnį nustatant kooperatyvo narių, atvykusių į susirinkimą, registracijos tvarką.

*Ištyrus P.C. skundą, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlyta inicijuoti, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme būtų reglamentuota, kokių valdžios įstaigų tarnybinėse patalpose gali būti nustatyta leidimų sistema.

*Ištyrus K.S. skundą, atkreiptas Lietuvos Respublikos Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro dėmesys į Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos galimą dviprasmišką aiškinimą.

Atkreiptas vykdomosios valdžios dėmesys:

*Ištyrus A.K. skundą, siūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimą dėl vidaus reikalų sistemos pensininkų, išėjusių iki 1991-07-01, pensijų indeksavimo.

Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad šiuo metu nėra tikslinga indeksuoti pensininkų, jais tapusių iki 1991-07-01, pensijas, jei bus vykdoma valstybinių pensijų reforma, kaip tai buvo numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių X skyriaus 8 ir 9 punktuose.

 

 

Atsisakytų nagrinėti iš esmės ir grąžintų bei atmestų

skundų apžvalga

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad Seimo kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą, kai padaro išvadą, kad:

skundo dalykas mažareikšmis;

skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius netiria;

skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme;

dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą, atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą arba nutraukti baudžiamąją bylą;

po ištyrimo pakartotinai paduotas skundas nenagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų;

jeigu gaunamas pareiškėjo prašymas nenagrinėti skundo ir t.t.

Seimo kontrolierė per ataskaitinį laikotarpį grąžino 73 skundus, nenagrinėjusi jų iš esmės. Didžioji tokių skundų dalis:

1. kai dėl skundo dalyko priimtas procesinis sprendimas;

2. kai skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas arba turi būti nagrinėjamas teisme.

Kadangi Seimo kontrolierių kompetencijai nepriskiriama nagrinėti procesinio pobūdžio skundų, tikrinti teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo, todėl prokurorų, tardytojų, kvotėjų, teisėjų sprendimai nevertinami o pareiškėjui išaiškinama pareigūnų, teisėjų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka bei nurodomas norminis aktas, kuris tai numato.

Seimo kontrolierė per ataskaitinį laikotarpį atlikusi tyrimus 34 skundus atmetė, nenustačiusi pareigūnų veiksmuose piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą su skundais dėl Vilniaus miesto 2-ojo PK pareigūnų veiksmų kreipėsi A. T. Skunduose A.T. nurodė, kad dėl kaimyno P. J. veiksmų daug kartų kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį PK, tačiau policijos pareigūnai nesiima jokių veiksmų prieš kaimyną.

Tyrimo metu nustatyta, kad A.T. į Vilniaus miesto 2-ąjį PK dėl kaimyno P.J. veiksmų ir konfliktų su kitais kaimynais raštu kreipėsi 199- 01-11, 1996-02-27, 1996-05-23, 1996-06-17, 1997-04-16, 1998-02-25. Policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad A.T. į Vilniaus miesto 2-ąjį PK, Lazdynų policijos nuovadą (toliau - PN ) nuolat kreipiasi ir telefonu nurodydama vis tuos pačius įvykius ir aplinkybes. Vilniaus miesto 2-ojo PK Lazdynų PN pareigūnai apklausdavo A.T. kaimynus, kurie nurodydavo, jog kaimynės pretenzijos buvusiam kaimynui P. J. (kuris jau 3 metai negyvena tame name) bei kitiems kaimynams yra nepagrįstos. Tyrimų metu policijos pareigūnai nenustatydavo objektyvių duomenų, jog A.T. atžvilgiu buvo įvykdytos nusikalstamos ar neteisėtos veikos, todėl minimos pilietės skundai buvo pripažinti nepagrįstais. Policijos pareigūnai laiku informuodavo A.T. apie jos skundų tyrimus.

***

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje atliktas J. D. skundo tyrimas. Skundo autorius nurodė, kad Kauno miesto VPK pareigūnai neteisėtai ir nepagrįstai kreipėsi į teismą prašydami taikyti jam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytus teismo apribojimus.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Kauno miesto VPK KP ONTT Kauno apskričiai 2-ojo skyriaus vyr. inspektorius V.D., atsižvelgdamas į operatyvinės veiklos metu gautus naujus duomenis apie J.D. veiklą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 479 patvirtintomis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymo tvarkos nuostatomis, tarnybiniu pranešimu informavo Kauno miesto VPK vyr. komisarą dėl prevencinio poveikio priemonių – teismo įpareigojimų taikymo J.D. tikslingumo. Susipažinęs su operatyvine medžiaga ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau - LR ONUĮ) 5 straipsniu, Kauno miesto VPK vyr. komisaras R.A.Senovaitis nutarimu įpareigojo Kauno miesto VPK KP ONTT Kauno apskričiai 2-ojo skyriaus vyr. inspektorių V.D. LR ONUĮ 13 straipsnio numatyta tvarka parengti ir pateikti Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkui siūlymą 6 mėn. skirti J.D. teismo įpareigojimus: 1. gyventi asmens nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 2. tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis priemonėmis nepalaikyti ryšio su nurodytais asmenimis; 3. būti gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 8 val.; 4. nevairuoti motorinės transporto priemonės.

Pagal 1997-07-01 Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (sena redakcija) 13 straipsnio 2 dalį įgaliotas policijos pareigūnas turi teisę, išnagrinėjęs turimą medžiagą, surašyti motyvuotą teikimą teismui, kad asmeniui būtų skirti teismo įpareigojimai.

Kauno miesto VPK KP ONTT Kauno apskrities 2-ojo skyriaus vyr. inspektorius V.D. nepažeidė Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 13 straipsnio nuostatų.

Seimo kontrolierės praktikoje pasitaikė atvejų, kai skundo tyrimo metu nepasitvirtino pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo faktai ir skundai buvo atmesti, tačiau buvo atkreiptas atitinkamų pareigūnų dėmesys į tyrimo metu išryškėjusias problemas.

Pagal klasikinį ombudsmeno vaidmens supratimą, jis turi būti tarpininkas tarp žmogaus ir valdininko, ieškant abiem pusėms priimtino sprendimo administravimo sferoje.

Ombudsmenas tiesiogiai veikia arba siekia veikti valdymą reglamentuojančių teisinių santykių tobulinimo. Jeigu tirdamas piliečių skundus ombudsmenas aptinka faktų, parodančių prastą valdymą, blogą tvarkymąsi valstybinėse įstaigose ir savivaldybėse, tai juos nurodydamas, įvardydamas priežastis ir sąlygas, jis gerina tų institucijų darbą.

Ombudsmenų institucija, nepriklausydama nė vienai iš trijų valdžių, patariamojo pobūdžio sprendimais stengiasi ne tik padėti valdininkų nuskriaustam žmogui rasti tiesą, atitaisyti žmogui padarytas ar daromas skriaudas, bet ir išsiaiškinti bei iškelti viešumon biurokratiško elgesio, piktnaudžiavimo priežastis, atkreipti institucijų dėmesį į norminių aktų, valdymo sistemos trūkumus. Neretai asmenys tikisi, kad ombudsmenas - tai ta institucija, kuri tiesiogiai padės išspręsti visus reikalus. Tačiau priimti atitinkamą sprendimą ir ištaisyti klaidą gali tik pati viešojo administravimo institucija. Seimo kontrolierė siūlo pareigūnams peržiūrėti sprendimus, išnagrinėti piliečių nusiskundimus dėl interesų ar teisių pažeidimų, orumo nepaisymo. Tokiu būdu Seimo kontrolierius padeda asmenims realizuoti savo teises ir laisves.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kontrolieriaus

KĘSTUČIO MILKERAIČIO

SKUNDŲ TYRIMO ATASKAITA

 

2001 m. sausio 1 d. - 2001 m. gruodžio 31 d.

 

Seimo kontrolierius pagal Seimo kontrolierių valdybos nutarimu

patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

tyrė skundus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos,

Švietimo ir mokslo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos,

Ūkio ministerijos, Valstybės kontrolės,

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos,

joms pavaldžių įstaigų ir organizacijų, jų reguliavimo sričiai priskirtų

valstybės įmonių bei Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos

apskričių viršininkų ir jų administracijų

pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu patvirtintose veiklos srityse tiriant skundus dėl valstybės įstaigų pareigūnų, ataskaitiniu laikotarpiu, be 100 iš praėjusių metų likusių skundų, gauti dar 539 nauji.

Iš šių skundų 186 pripažinti pagrįstais, 147 pareiškėjų skunduose nurodyti faktai nepasitvirtino, 109 atvejais pareiškėjams paaiškinta dėl jų skunduose nurodytų problemų sprendimų būdų. Iš viso per metus išnagrinėti 442 skundai. Į šį skaičių pateko Seimo narių, Seimo komitetų perduoti skundai bei tyrimai, pradėti kontrolieriaus iniciatyva.

Nepaisant to, kad organizuojami piliečių priėmimai Seimo kontrolierių įstaigoje, bei Seimo kontrolierius ir patarėjai priima piliečius išvykę į rajonus, žmonių skundų srautai nemažėja.

per dvejus metus gautų skundų palyginimas

Skundų gavimo

Likutis

Apskųsta

Išnagrinėta

Nenagrinėta

Iš viso

Tiriama

laikotarpis

 

kartų

Pripažinta pagrįstais

Atmesta

iš esmės

ištirta

 

2000-01-01 - 2000-12-31

155

423

202

140

130

472

106

2001-01-01 - 2001-12-31

106

566

194

157

119

470

202

* Duomenys apie skundų skaičių (vienetais) pagal kontrolierius bei institucijas nesutampa, kadangi skundų skaičius ne visada atitinka skundžiamų institucijų skaičių.

Ataskaitiniu laikotarpiu į priėmimus Seimo kontrolierių įstaigoje konsultuotis atvyko 118 asmenų. Įstaigoje piliečius taip pat priiminėjo ir patarėjai.

IŠTIRTŲ SKUNDŲ PROBLEMATIKA

(2001-01-01 - 2001-12-31)

 

 

Bendriausi pagal institucijas skundų srautai ir tyrimų rezultatai matomi žemiau pateikiamoje lentelėje.

Institucijos, dėl kurių

Likutis

Apskųsta

Išnagrinėta

Nenagrinėta

Iš viso

Tiriama

pareigūnų veiksmų skundžiamasi*

 

kartų

Pripažinta pagrįstais

Atmesta

iš esmės

ištirta

 

Prezidentūra

 

2

 

 

2

2

 

Vyriausybė

3

9

1

1

5

7

5

Seimas

 

2

 

 

1

1

1

Vyriausioji rinkimų komisija

 

1

 

 

1

1

 

Ministerijos

Kultūros ministerija

 

5

1

 

 

1

4

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

5

9

4

8

1

13

1

Susisiekimo ministerija

 

6

2

1

 

3

3

Švietimo ir mokslo ministerija

2

10

5

3

3

11

1

Klaipėdos universitetas

 

1

 

 

 

 

1

Teisingumo ministerija

2

1

1

1

1

3

 

Kalėjimų departamentas

5

169

26

38

11

75

99

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė

3

12

3

5

4

12

3

Užsienio reikalų ministerija

 

1

1

 

 

1

 

Vidaus reikalų ministerija

 

1

 

 

1

1

 

Valstybės saugumo departamentas

 

1

 

 

 

 

1

Ūkio ministerija

1

4

 

2

3

5

 

Aplinkos ministerija

6

27

11

4

8

23

10

Teismai

4

12

2

2

9

13

3

Teismo antstolių kontoros

7

9

7

5

4

16

 

LR prokuratūra

12

21

5

5

21

31

2

Apskričių viršininkų administracijos

55

260

125

82

41

248

67

Iš jų:

 

 

 

 

 

 

 

Alytaus apskrities viršininko administracija

9

47

22

14

6

42

14

Klaipėdos apskrities viršininko administracija

8

32

15

14

2

31

9

Panevėžio apskrities viršininko administracija

 

1

 

 

1

1

 

Utenos apskrities viršininko administracija

12

53

32

10

9

51

14

Kauno apskrities viršininko administracija

22

86

42

31

16

89

19

Šiaulių apskrities viršininko

administracija

4

41

14

13

7

34

11

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje

 

1

 

 

1

1

 

Skundžiamos veiklos SK netiria

1

2

 

 

2

2

1

Iš viso**

106

566

194

157

119

470

202

* Prie lentelėje minimų institucijų pateikti duomenys ir apie joms pavaldžias bei jų kontroliuojamas įstaigas ir organizacijas.

** Duomenys apie skundų skaičių (vienetais) pagal kontrolierius bei institucijas nesutampa, kadangi skundų skaičius ne visada atitinka skundžiamų institucijų skaičių.

 

Žemės reformos eiga

Lietuvoje vykstantys procesai, kurių metu žmonėms grąžinama žemė, netapo prieškarinės M.Krupavičiaus žemės reformos, turėjusios tikslą padėti kaime pamatus laisvų ūkininkų visuomenei, sudarant jai kuo palankesnes sąlygas žemės ūkio gamybai, šalies ekonomikai plėtoti, tąsa. Įstatymų užprogramuotas nuosavybės teisių pertvarkymas vyksta žemėvaldų smulkinimo kryptimi, o tai sukelia nemaža problemų Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo žmonių santykiams.

Žemės reformos darbų tąsa buvo galima prieš tai visur (kur tai įmanoma) grąžinus okupacinės administracijos nusavintą turtą. Realiai pasirinktas nuosavybės klausimų sprendimo kelias kuriant specialius įstatymus (vadinamoji dalinė restitucija) pasirodė labai sudėtingas, kėlė ir tebekelia visuomenės nerimą ir supriešinimą. Sukurtos klaidžios įstatyminės bazės labirintuose susidarė sąlygos pareigūnų savivalei ar net organizuotų nusikalstamų susivienijimų veiklai nuosavybės teises atkuriančiose institucijose. Dalis įstatyminių nuostatų lėmė nuosavybės perskirstymą bei sudarė prielaidas korupcinio pobūdžio reiškiniams plisti visose su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiose grandyse.

Seimo kontrolierių įstaigoje gautų skundų analizė rodo, kad daug asmenų, kurie negali natūra atgauti teisių į turėtą nuosavybę yra buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ar kitaip nuo okupacinės valdžios nukentėję žmonės. Tai yra labai skaudi specialiųjų įstatymų veikimo pasekmė.

 

IŠTIRTŲ SKUNDŲ, SUSIJUSIŲ SU ŽEMĖS REFORMA, DINAMIKA

 

Nuo pat Seimo kontrolierių įstaigos įsteigimo skundų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę gaunama daugiausiai, todėl įstatymų leidėjams akcentuotos šio pobūdžio valstybės gyventojų problemos abiejų kadencijų Seimo kontrolierių ataskaitose.

NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMO Į Žemę problematika

 

 

 

Per 2001 metus išnagrinėtas 231 piliečių skundas dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo sprendžiant nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimą, žemės pardavimą, valstybinės žemės nuomą, kompensacijos už žemę mokėjimą, kitus žemėtvarkos klausimus. Tarp visų išnagrinėtų skundų skundai dėl išvardytų problemų sudarė 52 procentus. Pažymėtina, kad 50,4 proc. išnagrinėtų skundų, susijusių su žemės reformos problematika, pripažinti pagrįstais.

 

 

 

 

 

 

 

IŠTIRTŲ SKUNDŲ, SUSIJUSIŲ SU ŽEMĖS REFORMA UŽ

2001-01-01 - 2001-12-31 LAIKOTARPĮ, STATISTIKA

Eil.

Skundų

Apskritys

Nr.

problematika

Alytaus

Kauno

Klaipėdos

Šiaulių

Utenos

viso

1.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

37

61

19

22

37

176

 

iš jų mieste

1

22

8

2

3

36

 

iš jų kaime

31

38

10

19

32

130

2.

Asmeninis ūkis

1

4

1

1

1

8

3.

Kompensacija už žemę

1

1

-

3

4

9

4.

Žemės privatizacija

-

3

2

2

1

8

5.

Valstybinės žemės nuoma

-

-

-

1

-

1

6.

Kiti žemėtvarkos klausimai

5

13

2

4

5

29

Iš viso:

44

82

24

33

48

231

* Lentelėje pateikti duomenys ne vienetais, o kiek kartų buvo apskųsta problema (viename skunde gali būti kelios problemos)

Skundai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaime ir mieste pagal savo pobūdį pastebimai skiriasi, kadangi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme žemės grąžinimui kaime ir mieste nustatytos skirtingos sąlygos ir tvarka. Dėl šios aplinkybės tikslinga atskirai nagrinėti skundų problematiką kaime ir mieste.

 

Skundų dėl kaimo vietovėje esančios žemės problematika

1. Asmeninio ūkio ir valstiečių ūkio žemės naudotojų ir pretendentų susigrąžinti žemę interesų suderinimo problema – skundai dėl vilkinimo grąžinti žemę natūra.

Nuo žemės reformos pradžios įstatymais ir kitais norminiais dokumentais buvo nulemtas interesų konfliktas tarp pretendentų susigrąžinti žemę ir asmenų, kuriems žemė suteikta asmeniniam ūkiui ir pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Pretendentai susigrąžinti paveldimą žemę savo skunduose rašo, jog 1991 metais pateikė prašymus sugrąžinti žemę natūra, ji neužstatyta, dažnai apleista arba naudojama kitų asmenų, tačiau paveldėtojams negrąžinama. Tokie skundai pasiekia Seimo kontrolierių įstaigą iš visų apskričių, tačiau didesnis jų skaičius yra iš Kauno, Kretingos, Šiaulių rajonų. Šių skundų nagrinėjimo metu dažniausiai paaiškėja, kad asmeninio ūkio žemės sutvarkymo projektavimo darbai atlikti skubotai, neieškota galimybių suderinti abiejų pusių interesus priimtinu būdu, neišaiškinti neteisėto asmeninio ūkio naudojimo atvejai, pagaliau pretendentams nepasiūlyti palankūs variantai kompensuoti laisvo fondo žeme ar mišku už valstybės išperkamą žemę. Yra daug Lietuvos piliečių, kurių skundus nagrinėjant paaiškėjo, jog jie 1991-1992 metais kreipėsi į žemėtvarkos tarnybas prašydami grąžinti žemę natūra. Esant jų nuosavybę patvirtinantiems dokumentams, tačiau neatsižvelgiant į jų prašymą, nuosavybės iš jų neišpirkus ar kitaip neatsiskaičius (dažniausiai pretendentams net nežinant ir tebelaukiant teisingų valstybės institucijų sprendimų), jų žemė buvo išdalyta asmeniniams ūkiams.

Reikalaudami nuosavybės grąžinimo natūra pretendentai paprastai nurodo, kad žemė jiems brangi kaip tėviškė, kur vyko dramatiški jų šeimos gyvenimo įvykiai, taip pat, kad paimami visapusiškai vertingiausi tiek žemės savybėmis, tiek geografine padėtimi (ypač prie Kauno ar Palangos) arba rekreaciniu požiūriu sklypai.

Nagrinėdamas tokio pobūdžio skundus, Seimo kontrolierius daug jų pripažino pagrįstais, nes žmonių teisės atgauti ir valdyti nuosavybę yra suvaržytos galiojančių norminių aktų.

Kaip pavyzdį galima nurodyti šiuos Seimo kontrolieriaus pagrįstais pripažintus skundus, kuriuose iškeltos pareiškėjų problemos nėra išspręstos: Kauno apskrityje - G.B. ir A.B. skundai (pažyma Nr. 00/04-430), K.Z. (pažyma Nr. 00/04-527), A.S. (pažyma Nr. 99/04-550), Z.J. (pažyma Nr. 99/04-551), V.S. (pažyma Nr. 99/04-1028), D.G. (pažyma Nr. 99/04-1780), S.Č. (pažyma Nr. 00/04-140), V.T.Š. (pažyma Nr. 98/04-1335), B.Ž. (pažyma Nr. 98/04-1782), K.S. (pažyma Nr. 98/04-1734), M.M.P. (pažyma Nr. 00/04-1107), M.B. (pažyma Nr. 00/04-1043), J.B.L. ir S.K.D. (pažyma Nr. 01/04-1195); Klaipėdos apskrityje - A.D. skundas (pažyma Nr. 99/04-03, V.J. (pažyma Nr. 00/04-380), V.A. (pažyma Nr. 00/04-959); Utenos apskrityje - R.T. (pažyma Nr. 00/04-596), D.P. (pažyma Nr. 98/04-986), A.S. (pažyma Nr. 01/04-280) ir kt. skundai.

Visais atvejais apskričių viršininkai nepriėmė sprendimų pagal prieš dešimtmetį paduotus prašymus tuo pagrindu, kad žmonės nesirenka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytų atlyginimo būdų. Nepriimant sprendimų žmonėms apsunkinamos teisminio gynimosi galimybės ir dažnai jiems tenka bylinėtis su asmenimis, kuriems yra perduodama žemė, į kurią nuosavybės teises siekia atkurti senieji jos savininkai. Seimo kontrolierius surinko informaciją iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Utenos ir Alytaus apskričių administracijų apie asmenų, reikalaujančių nuosavybės grąžinimo natūra, skaičių ir pretenduojamos susigrąžinti žemės kiekį. Duomenys apie apskrityse negrąžintą nuosavybę, kurios reikalaujama natūra, pateikiami lentelėje.

Eil. Nr.

Apskričių pavadinimai

Piliečių skaičius

Žemės kiekis, ha

1.

Kauno apskritis

1583

6381,39

2.

Klaipėdos apskritis

302

85

3.

Šiaulių apskritis

314

2355,32

4.

Utenos apskritis

694

2960

5.

Alytaus apskritis

953

2829,9

Iš viso

3846

15 380,61

Kadangi išvardytos aplinkybės kuria konfliktines situacijas, o šios kategorijos pretendentai, kuriems valstybės pareigūnai įgyvendinantys žemės reformą nepasiūlo teisingo kompensavimo už jų paveldimą žemę, nebesutinka rinktis jokio kompensavimo būdo ir, gindami savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą, reikalauja grąžinti žemę natūra, būtinas Seimo sprendimas dėl jų teisėtų reikalavimų.

Seimo kontrolierius keletą kartų informavo Vyriausybę ir apskričių viršininkus, kad asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumas turi būti nuolat tikrinamas, kad atlaisvinta žemė būtų grąžinama pretendentams. Tai padidintų pasitikėjimą vykdomos žemės reformos skaidrumu ir teisingumu.

2. Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo kokybės problemos.

Visose kadastro vietovėse žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo parengti iš esmės 1999–2000 metais. Žemės reformos darbams per tuos 2 metus sunaudota 102,3 mln. litų. Projektų rengimas, siekiant išspręsti lygiaverčių sklypų suformavimą už kitose vietovėse paveldimą žemę, sutvarkyti asmeninio ūkio žemės naudojimą, lokalizuoti valstybės išperkamą žemę, buvo būtinas. Tačiau žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas nebuvo tinkamai organizuotas ir koordinuotas: projektų autoriai tiesiog fiziškai nepajėgė išnagrinėti visų pageidaujančių gauti žemę prašymų pagal jų pareikštą valią, suderinti projektuojamų sklypų vietos ir ribų su pretendentais, išspręsti susikertančių interesų tarp savininkų, paveldėtojų ir dabartinių žemės naudotojų. Projektuose visiškai neįvykdytas Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio reikalavimas: “Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos formuojamos naujai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus [...] .” Praktiškai projektuose liko tas pats išskaidytas smulkiais sklypais, išdėstytais didelėje teritorijoje, asmeninis žemės ūkis, neatitinkantis racionalios žemėnaudos principų. Blogai suformuotos žemėnaudos pasekmės šalies ūkiui bus ilgalaikės, jos pertvarkymas ateityje kainuos daugiau nei dabartinis netvarkingos žemėnaudos įteisinimas. Skunduose piliečiai nurodo, kad neturėjo galimybės susipažinti su projektuojamais sklypais, buvo verčiami pasirašyti tuščiuose blankuose, nebuvo supažindinami su specialiomis sąlygomis ir žemės naudojimo apribojimais.

Skubotas žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimas apribojo piliečių teisę pasirinkti sklypus laisvo fondo žemėje, todėl dalis šių asmenų nepasirinko kompensavimo būdo už valstybės išperkamą žemę. Akivaizdu, jog nustatytas nerealus terminas žemės reformos projektams parengti sukėlė technologinių pažeidimų ir nulėmė, kad procesas buvo silpnai kontroliuojamas, o parengtiems projektams nebuvo atliekama ekspertizė. Rezultatas - piliečių nepasitenkinimas patvirtintais žemės reformos projektais ir skundai į įvairias institucijas.

3. Žemės reformos tęstinių projektų parengimo procedūrų pažeidimai.

Patvirtinus kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektus, likusioje laisvo fondo žemėje turi būti atliekami tęstiniai projektavimo darbai formuojant žemės sklypus asmenims, pateikusiems dokumentus gauti lygiaverčius sklypus. Žemės reformos projektų parengimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje” ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta metodika, kuri iš dalies pakeista žemės ūkio ministro 2001 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 240. Tęstiniams žemės reformos projektams rengti šiais norminiais aktais nustatytos tokios procedūros: žemės reformos projekto rengimo pradžios paskelbimas, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą pretendentų sąrašų sudarymas, susirinkimai su pretendentais, projektavimo dokumentų parengimas, projekto derinimas, viešas jo svarstymas ir tvirtinimas. Piliečių skundų tyrimas parodė, kad šių procedūrų nesilaikoma. Nustatyti faktai, kad Alytaus apskrities Lazdijų rajono Metelių kadastro vietovėje tik sudaryti pretendentų eilių sąrašai ir apskrities viršininko patvirtinti suprojektuoti plotai. Visos kitos minėtos procedūros nebuvo vykdomos, todėl susidarė sąlygos suprojektuoti sklypus saugotinoje teritorijoje pareigūnų artimiesiems ir projekto autorės giminėms. Nesant viešumo, būtino projekto parengimo procedūrose, yra galimybių projektuotojams ir pareigūnams savanaudiškai pasinaudoti turima informacija apie vertingus žemės sklypus ir nuslėpti ją nuo piliečių, turinčių įstatymu nustatytą pirmenybę pasirinkti lygiaverčius sklypus. Tęstinių žemės reformos žemėtvarkos projektų procedūrų pažeidimų mastai gali būti paplitę, todėl Seimo kontrolierius pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kompleksiškai patikrinti žemės reformos darbus Alytaus apskrityje.

4. Žemės reformą įgyvendinančių pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktai.

Per ataskaitinius metus išryškėjo ir visuomenėje platų atgarsį įgavo žemėtvarkos pareigūnų savanaudiškumo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktai. Tokio reiškinio šaknys jau minėtos: žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo skuba, silpna kontrolė, ekspertizės stoka, projektų rengimo procedūrų nesilaikymas. Tokiomis aplinkybėmis žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai ir visų grandžių apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos padalinių pareigūnai, disponuojantys informacija apie paklausius, rekreacinę vertę turinčius žemės sklypus, turėjo galimybę savanaudiškai pasinaudoti turima informacija ir privatizuoti nusižiūrėtus sklypus prie ežerų, kitų vandens telkinių, priemiesčių teritorijose. Pagal piliečių skundus pareigūnų savanaudiškumo faktai nustatyti Molėtų rajone. Vien tik Dubingių kadastro vietovėje 5 Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai ir jų šeimų nariai privatizavo regioninio parko teritorijoje, prie vaizdingų ežerų, žemės ir miško sklypus. Sklypų matavimas ir įteisinimas jiems buvo atliktas pažeidžiant Žemės reformos įstatyme nustatytą eiliškumą, dalis sklypų jau parduota. Utenos ir Molėtų rajonuose nustatyti faktai, kad šių rajonų žemėtvarkos skyrių pareigūnams seniūnijose buvo perleista nuosavybės teisė į žemę, esančią paežerėse (pažyma Nr. 01/04-1455). Tokiais veiksmais pažeidžiama tarnybinė etika, silpninamas pasitikėjimas žemės reformą vykdančiais specialistais. Lazdijų rajono Seirijų seniūnijoje atkurta nuosavybės teisė į žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus prie ežerų valstybiniame parke tame rajone negyvenančiam pareigūnui ir projekto autorės giminaičiui (pažyma Nr. 01/04-1798).

Apie žemės tvarkymo tarnybų pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktus Seimo kontrolierius informavo Vyriausybę, pasiūlė Nacionalinei žemės tarnybai imtis teisinių priemonių padėčiai ištaisyti, tačiau jokių realių veiksmų neigiamiems reiškiniams išgyvendinti ši tarnyba neatliko. Atkreiptas Utenos ir Alytaus apskričių viršininkų dėmesys į jų pavaldumui priklausančių žemėtvarkos pareigūnų savanaudiškumo apraiškas.

5. Rekreaciniu ir ekologiniu požiūriu vertingų teritorijų nominalios žemės kainos nustatymo trūkumai.

2001-aisiais metais ypač daug skundų gauta dėl nuosavybės teisių atkūrimo į rekreaciniu ir ekologiniu požiūriu vertingas teritorijas prie vandens telkinių. Biurokratiškai trukdoma piliečiams susigrąžinti žemę natūra prie ežerų, vandens telkinių, nes yra aiškus interesas pareigūnams ir įtakingiems asmenims gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę arba mišką šiose vietose už kitoje vietoje paveldimą žemę arba už žemę, į kurią nuosavybės teises jiems perleido kiti piliečiai. Tokio pobūdžio skundų daugiausiai yra iš rajonų, kuriuose gausu ežerų, - Molėtų, Lazdijų, Ignalinos, Utenos. Problemą pagilino gana netobula Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205. Remiantis šia metodika, už 1 ha vidutinės vertės žemės ūkio paskirties žemės yra projektuojama panašaus ploto neatlygintinai perduodami sklypai ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu vertingose vietose, kurių rinkos vertė dešimtis kartų didesnė už nominalią žemės kainą, apskaičiuotą pagal metodikos reikalavimus. Seimo kontrolierius pasiūlė Vyriausybei papildyti Žemės įvertinimo metodiką, numatant kaimo vietovėje žemės (miško) vertės koeficientus dėl teritorijos ekologinio ir rekreacinio vertingumo. Vyriausybės pavedimu metodikos papildymą ir pakeitimą nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba.

6. Piliečių skundai dėl kompensacijų už valstybės išperkamą žemę nemokėjimo.

Per 2001 metus gauti 9 piliečių skundai, kad jiems nustotos mokėti kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius. Dažniausiai skunduose nurodoma sunki materialinė padėtis, senyvas amžius, ligos. Skunduose reiškiamos abejonės, kad kompensacijos pinigais už žemę bus išmokėtos įstatyme numatytais terminais. Seimo kontrolierius neturi galimybių padėti spręsti šią aktualią problemą.

Seimo kontrolierių ataskaitose jau buvo akcentuota, kad nepriimtas Vyriausybės nutarimas dėl atlyginimo vertybiniais popieriais už valstybės išperkamą žemę. Seimo kontrolierius ne kartą atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad 1997 m. liepos 1 d. priimtame Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytas kompensavimas vertybiniais popieriais per praėjusius daugiau kaip 4 metus neįgyvendinamas dėl nenustatytos tokio atlyginimo tvarkos. Taigi piliečių teisės pasirinkti įstatyme numatytą kompensavimo būdą yra apribotos.

7. Pažeidimai formuojant grąžinamos žemės sklypų ribas.

Norminiuose dokumentuose numatyta galimybė formuojant grąžinamų žemėvaldų ribas keisti jas iki 40 proc., tačiau tai sąlygojama racionalių žemėvaldų formavimo būtinumu. Tiriant piliečių skundus paaiškėja, kad natūra grąžinamos žemės ribos pakeičiamos, palyginti su iki 1940 metų buvusiomis ribomis, pažeidžiant racionalių žemėvaldų projektavimo principą. Piliečiai nurodo, kad dalis jiems grąžintinos žemės atmatuojama kaimynams be jokio būtino reikalo, kad negrąžinama didesnio našumo žemė. Tokio pobūdžio skundų dažniau pasitaiko iš pretendentų susigrąžinti žemę Šiaulių ir Kauno apskrityse. Konfliktinės situacijos dėl grąžinamos natūra žemės ribų taip pat dažnos tarp giminių, pretenduojančių susigrąžinti buvusio žemės savininko žemėvaldą. Seimo kontrolieriaus pažymose atkreipiamas apskričių viršininkų administracijų dėmesys į nepakankamą matininkų darbo kontrolę ir piliečių teisių susigrąžinti jiems priklausantį turtą pažeidimus.

8. Piliečių teisių susigrąžinti žemę rėžiniuose kaimuose pažeidimai.

Rėžinių kaimų gausu Alytaus apskrities Varėnos rajone ir Utenos apskrities Ignalinos rajone, todėl ir skundai dėl pažeistų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą rėžiniuose kaimuose gaunami iš pageidaujančių susigrąžinti žemę šiuose rajonuose. Iš Varėnos rajono daugiau skundų dėl numatomų grąžinti miškų sklypų projektavimo, kadangi kaimų teritorijose labai skiriasi miškų brandumas. Taip pat buvo išnagrinėti piliečių skundai dėl konfliktinių situacijų tarp pretendentų susigrąžinti buvusių rėžių žemę prie namų valdų ir tarp asmeninio ūkio žemės naudotojų. Seimo kontrolierius konstatavo, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai ir rajonų žemėtvarkos skyrių pareigūnai neišnaudojo galimybių suderinti šių piliečių grupių interesus rengiant rėžinių kaimų žemės reformos projektus. Pažymėtina, kad dalis pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą rėžiniuose kaimuose žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu nebuvo pateikę nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl jiems patvirtintuose projektuose žemėvaldos nesuformuotos.

9. Namų valdų žemės sklypų formavimo reikalavimų pažeidimai.

Namų valdų žemės sklypai turi būti formuojami vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi. Piliečių skundų tyrimas rodo, kad įstatymu nustatyti aiškūs kriterijai gana dažnai pažeidžiami. Išryškėjo tendencija – namų valdų žemės sklypai padidinami įjungiant į juos dirbamos žemės plotus, esančius prie sodybų, įjungiant miškus prie sodybų, nesilaikant techninės apskaitos bylose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų namų valdų sklypų ribų. Piliečiai savo skunduose nurodo, kad prie jų buvusių sodybų, parduotų kitiems asmenims, arba prie naujai kitų asmenų pastatytų sodybų suformuojamos padidinto ploto namų valdos, o žemės paveldėtojams lieka mažesnis grąžinamas plotas ir tuo pažeidžiamos jų teisės. Kaip taisyklė šie skundai yra pagrįsti. Namų valdų žemės sklypų formavimo pažeidimai nustatyti visose apskrityse.

 

Skundų dėl NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMO Į MIESTuose esančią ŽEMĘ PROBLEMATIKA

Lietuvos Respublikos piliečiai, negalėdami realizuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu suteiktos teisės dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestų teritorijoms priskirtą žemę, kreipiasi į Seimo kontrolierių įstaigą skųsdamiesi šio proceso vangumu. Atkurti nuosavybės teises į 62,2 tūkst. ha ploto miestų teritorijoje esančią žemę iki 2002 sausio 1 d. pateikti 55 534 piliečių prašymai. Nuosavybės teisės atkurtos tik 58,3 proc. piliečių, tuo tarpu nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkurtos 73,2 proc. piliečių.

Nuosavybės teisių atkūrimo sąstingis ypač ryškus Kauno mieste. Piliečių eilė perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus mieste viršija 6 tūkstančius. Reikia 5 417 žemės sklypų neatlygintinam suteikimui, šiuo metu detaliuose planuose išplanuoti 405 sklypai. Nuosavybės teisių atkūrimas šiame mieste ypač opi problema, kurią spręsti padėtų ne tik spartus detaliųjų planų rengimo procesas, bet ir įstatymo nuostatų atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstituciją priėmimas.

Nagrinėjant J.Ž. skundą (pažyma Nr. 01/04-536) dėl Klaipėdos apskrities pareigūnų veiksmų grąžinant nuosavybę, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė ekspertinę išvadą. Iš jos darytina išvada, kad per praėjusį dešimtmetį Klaipėdoje iš 120 pretendentų atgauti nuosavybės teises, vienaip ar kitaip nuosavybės teisių atkūrimas vykdytas 113 piliečių (arba 94,2 proc.). Iš jų 84 pretendentams nuosavybės teisės atkurtos iš dalies, nes jiems suteikti mažesnio ploto žemės sklypai, negu jie turi teisę atgauti. Per praėjusį dešimtmetį visiškai atsiskaityta tik su 29 savininkais ar jų turto paveldėtojais.

Panaši Nacionalinės žemės tarnybos žiniomis situacija yra ir Palangos mieste.

Apibendrinus gaunamų skundų problematiką galima būtų išskirti pagrindines priežastis, kurios stabdo nuosavybės teisių atkūrimą į miestų žemes ir sukelia piliečių pagrįstą nepasitenkinimą vykdoma žemės reforma:

1. Problemos dėl neparengtų detaliųjų planų.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo16,17 straipsnių nuostatomis, žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar parduoti žemę priima apskričių viršininkai. Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų detaliuosius planus rengia miestų savivaldybės. Miestų savivaldybėse detaliųjų planų rengimo proceso tempas neatitinka esamo poreikio. Savivaldybės dėl savo finansinių problemų detaliųjų planų rengimui neskiria pakankamai lėšų, dėl to neatkuriamos nuosavybės teisės piliečiams. Detaliųjų planų rengimas užsitęsia ir dėl gana sudėtingos detalaus planavimo procedūros. Be to pastebima, kad savivaldybės pirmiau parengia detaliuosius planus tų teritorijų, kuriose žemės sklypus norima parduoti aukciono tvarka.

Nesant parengtų detaliųjų planų apskričių viršininkų administracijos pareigūnai negali rengti nuosavybės teisių atkūrimo bylų sprendimams priimti.

Dalis piliečių skunduose nurodo, jog detaliuosiuose planuose suprojektuoti kai kurie sklypai yra netinkamose individualiai statybai vietose, todėl pretendentai nesutinka su siūlomo sklypo vieta.

2. Skundai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso sulėtėjimo į miestuose turėtą žemę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 bei 5 dalių ir 12 straipsnio 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo 8 straipsniui” pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

Šio Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu negali būti taikomos 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo atitinkamų straipsnių nuostatos, todėl yra būtinos nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų pataisos.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamų piliečių skundų analizė rodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, iš esmės nevyksta, kadangi, praėjus vienuolikai mėnesių nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, dar nėra priimtos 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo atitinkamų straipsnių pataisos. Pažymėtina, kad po jų priėmimo Lietuvos Respublikos Seime teks keisti poįstatyminius aktus, kuriems parengti ir priimti taip pat reikės laiko.

Užtrunkantis teisės aktų keitimas sukelia piliečių nepasitenkinimą ir jie kreipiasi su skundais dėl pažeidžiamų teisių į įvairias valstybės institucijas.

Dėl šios problemos spartesnio sprendimo Seimo kontrolieriai 2001-11-06 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską bei Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Mykolą Brazauską.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Leonarda Kuodienė, informuodama Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Gintautą Kniukštą apie žemės reformą, nurodė, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo, atitinkančio aukščiau minėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, reikalingumą.

 

 

 

3. Piliečių skundai, kuriems perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai, dėl eilių sudarymo tvarkos.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad nauji žemės sklypai piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės tvarka pagal prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo datą. Nežiūrint to, kad ši pozityvi nuostata turėtų būti prielaida nekintamai eilei, nemaža dalis piliečių skundžiasi, kad jų eilė nuolat tolsta. Tokio pobūdžio skundų tyrimo metu yra nustatoma, kad piliečių eilė keičiasi dėl nuolat naujai pateikiamų nuosavybės teisę bei giminystės ryšius su žemės savininku patvirtinančių dokumentų. Nuolat kinta ir piliečių, kurie yra 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), eilė, kadangi pasipildė asmenų, turinčių teisę pirmumo teise gauti sklypus neatlygintinai, sąrašas.

Pateikus minėtus dokumentus, piliečiai yra įrašomi į eilę pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises (kurie buvo pateikti dar 1991 metais) pateikimo datą, todėl vėliau padavusių prašymus piliečių eilė tolsta. Nustatyta eilių sudarymo tvarka kelia pagrįstą pasipiktinimą tų piliečių, kurie laiku susitvarkė reikiamus dokumentus nuosavybės teisėms atkurti. Seimo kontrolierius apie tokią problemą informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuriai Vyriausybė pavedė išnagrinėti šį siūlymą, informavo, kad eilių sudarymo principus keisti netikslinga, todėl tokio pobūdžio skundai buvo gaunami ir per šį ataskaitinį laikotarpį.

4. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytų normų netinkamas realizavimas ir vykdymas.

Nuo 1999 metų rugsėjo mėnesio nemokant kompensacijų už mieste turėtą žemę, piliečiai pakeitė nuomonę dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – buvo naikinami priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl šios priežasties padidėjo bendras piliečių nusiskundimų, dėl nuosavybės teisių atkūrimo skaičius.

Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises, neįvykdo reikalavimų, nepateikia visų nuosavybės teisę patvirtinančių bei giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančių dokumentų.

Nors ne kartą buvo akcentuota, kad vis dar neparengta atsiskaitymo už miestuose turėtą žemę vertybiniais popieriais tvarka, kurią parengus iš dalies galima būtų patenkinti piliečių prašymus tokiu būdu atkurti nuosavybės teises. Valstybės turto fondas ir Finansų ministerija tokios atsiskaitymo tvarkos neparengė. Piliečiai skunduose nurodo, kad jie sutiktų su tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, tačiau negali realizuoti savo tokio pasirinkimo dėl anksčiau paminėtų priežasčių.

Pagrindinis žemės reformos ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslas – tenkinti piliečių pagrįstus reikalavimus dėl žemės grąžinimo. Apskričių viršininkų administracijų pareigūnai turėtų nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimą spręsti iš esmės, išaiškinant piliečiams įstatyme numatytus teisinius pagrindus, kuriais remiantis priimamas galutinis sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Nagrinėjant piliečių skundus pasigendama pareigūnų geranoriškumo ir profesionalumo aiškinant galiojančių įstatymų nuostatas, pateikiant reikalingą informaciją, todėl tokius pareigūnų veiksmus ar neveikimą Seimo kontrolierius vertina kaip biurokratizmą.

 

 

SKUNDŲ DĖL LIETUVOS PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ VEIKLOS

TYRIMO PROBELMOS

Kaip ir ankstesniais metais, skundai dėl Lietuvos prokuratūros pareigūnų veiksmų sudarė didelę gaunamų skundų dalį. Seimo kontrolierių įstaigos valdybos 2001-03-22 nutarimu skundų dėl prokuratūros pareigūnų veiklos tyrimas perduotas Seimo kontrolierei G.Račinskienei. Iki to laiko buvo gautas 21 skundas, iš kurių 5 pripažinti pagrįstais.

Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata numato, kad Seimo kontrolieriai netiria prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Europos Tarybos GREKO komisija, susipažinusi su Seimo kontrolierių darbu, rekomendavo suteikti kontrolieriams įgaliojimus vykdyti prokurorų ir tardytojų procedūrų baudžiamojoje teisėje priežiūrą, pabrėždami, kad toks funkcijų praplėtimas neturėtų poveikio patiems procesiniams veiksmams. Tačiau šiuo metu piktnaudžiavimo ir biurokratizmo atvejų atliekant procesinius veiksmus tyrimas pagal gautus skundus yra labai apsunkintas. Prokuratūros pareigūnų piktnaudžiavimo kontrolė praktiškai yra vidinis šios institucijos reikalas. Nesant efektyvios kontrolės iš visuomenės pusės ir pačios institucijos atsiskaitomumo visuomenei, žmonės neinformuojami apie institucijos veiklą ir reiškia nepasitenkinimą prokurorų darbu.

Piliečiai G.Š. ir J.Š. (pažyma Nr. 00/04-382) kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pareigūnų veiksmų, pažeidusių jų žmogaus teises.

Surinkus medžiagą nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje nuo 1997-12-14 tiriama baudžiamoji byla dėl A.Kartenio nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti R.Blusį. Televizijos produkcijos firma “Baltijos telenaujienos” su prokuratūros vadovų žinia sustabdytų baudžiamųjų bylų medžiagų pagrindu padarė telelaidų ciklą “Aplinkybės tiriamos”. Pagal filme parodytą fotorobotą, ir nepatikrintų įslaptinto liudytojo parodymų pagrindu G.Š. buvo sulaikytas, nors realaus pagrindo jį įtarti padarius sunkų nusikaltimą nebuvo.

Seimo kontrolierius, negalėdamas vertinti prokurorų procesinių veiksmų, informavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą apie žmogaus teisių pažeidimą ir būtinumą nustatyti, ko siekta įslaptinant liudytoją ir veikiant tokiu būdu, koks paaiškėjo nagrinėjant skundą. Tačiau iki šiol paaiškinimo dėl tokių prokuratūros pareigūnų veiksmų tiek pareiškėjai, tiek Seimo kontrolierius negavo.

***

Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs piliečio L.L. (pažyma Nr. 00/04-977) ir pilietės M.A.P. (pažyma Nr. 01/04-556) skundus, nustatė, kad Šiaulių apskrities viršininkai A.Šedžius ir V.Girnius išimties tvarka savo įsakymais leido registruoti išlikusį turtą – pastatus nuosavybės teise asmenims, neturintiems nuosavybę patvirtinančių dokumentų, o tik pagal seniūnijų darbuotojų išduodamas pažymas, kurių išdavimas nagrinėtinas baudžiamosios teisės požiūriu. Taip buvo sudarytos kliūtys tikriesiems pretendentams atgauti turtą.

Medžiagą perdavus Generaliniam prokurorui, Šiaulių apygardos prokuratūroje priimti procesiniai sprendimai atsisakyti kelti baudžiamąsias bylas, bet juose taip pat nebuvo svarstytas klausimas dėl Šiaulių apskrities viršininkų išleistų įsakymų teisėtumo. Tokie prokuratūros pareigūnų veiksmai nepadeda įgyvendinti teisingumo ir procesiniai sprendimai pasitarnauja neteisėtų veikų priedangai.

 

Skundų tyrimų rezultatai

dėl Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų

Bausmių vykdymo srityje kurį laiką diegiamas nuteistųjų teisių liberalizavimas, jų socialinių ryšių stiprinimas, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių konvencijos, Europos kalinimo įstaigų taisyklių ir kitų tarptautinių dokumentų reikalavimus. Šį procesą skatina ir tai, jog nuo 2000-09-01 Kalėjimų departamentas nebelaikytinas sukartinta institucija, kadangi jo pavaldumas (panaikinus pavaldumą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai) perėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Toks procesas turi ne tik simbolinę prasmę. Vargu ar institucija, vykdanti baudžiamojo persekiojimo funkcijas, sugebėtų drąsiai žengti į bausmių vykdymo politikos liberalizavimą.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas nenumato taip vadinamo skundų filtravimo mechanizmo. Kiekvienas skundas tiriamas pagal vienodą procedūrą nepriklausomai nuo to, ar skundžiamasi dėl vienetinio atvejo (buitinio konflikto), neturinčio reiškinių masiškumo pobūdžio, ar skunde iškelta problema būdinga tam tikrai situacijai ir asmenų grupės elgesiui ir turi pakartotinumo pobūdį. Neatmetama galimybė, jog ir atskiras atvejis gali turėti reikšmę žmogaus teisių apsaugai, todėl reikalauja ypatingo dėmesio ir ištyrimo. Tad Seimo kontrolierių įstatymu įtvirtinta sistema labiau primena teisminį procesą, kur kiekvieną kartą išsprendžiamas iškilęs konfliktas. Vis dėlto ombudsmenas yra ne tik skundų nagrinėjimo institucija. Tai institucija, kurios pagrindinis tikslas ir uždavinys yra valdžios priartinimas prie valstybės gyventojų, žmonių problemų iškėlimas ir būdų toms problemoms spręsti siūlymas, siekiant gerinti valdymą. Sparčiai didėjant gaunamų skundų skaičiui, kyla grėsmė, jog, siekiant nepažeisti nustatytų skundo tyrimo terminų (kurie ir taip pakankamai ilgi), kiekybė neigiamai įtakos ir bausmių vykdymo įstaigų kontrolę, kadangi bus išnagrinėta daug individualių skundų, neišsprendžiant visos problemos, galbūt ir priežasčių, lemiančių skundo atsiradimą. Todėl analizuojant gaunamų skundų spektrą, siekiama jų sisteminimo ir apibendrinimo, tam tikru momentu atiduodant prioritetą vienai ar kitai skundų tematikai.

Tarp skundų dėl įkalinimo įstaigų darbo kaip pavyzdį galima paminėti, jog daugelis skundų, gaunamų iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, yra dėl patalynės trūkumo, mažesnio kaip 5 m2 ploto vienam asmeniui ir kitų būtinų buitinių sąlygų nepakankamo užtikrinimo bei iš to kylančių konfliktų tarp administracijos ir kardomajame kalinime esančių asmenų. Šie klausimai gali būti realiai išspręsti tik išsprendus izoliatoriaus perpildymo problemą. Atsiskaitomuoju laikotarpiu atliktas išsamus tyrimas dėl kardomajame kalinime esančių asmenų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje, apžvelgiant šios įstaigos perpildymo ir finansavimo problemas bei atkreipiant atitinkamų valstybinių institucijų dėmesį į būtinybę ieškoti sprendimo būdų situacijai gerinti. Seimo kontrolieriaus buvo pabrėžta, jog asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymai garantuoja nekaltumo prezumpciją, neturi būti kalinami griežtesnėmis sąlygomis nei nuteisti ir teismo nuosprendžiu jau pripažinti kaltais, todėl labai svarbu siekti visų numatytų šiems asmenims garantijų kardomojo kalinimo metu įgyvendinimo.

Seimo kontrolierius išnagrinėjo didelės grupės nuteistųjų skundus dėl drausminių nuobaudų skyrimo nepagrįstumo ir laikymo sąlygų kamerų tipo patalpose Pravieniškių 2-ojoje SR PDK.

Išnagrinėjęs skunduose nurodytas aplinkybes ir įvertinęs jas, remdamasis Europos žmogaus teisių teismo praktikos ir Lietuvos Respublikos norminių aktų analize, Seimo kontrolierius konstatavo, kad draudimas nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose, turėti dienos metu patalynę bei portatyvinius televizorius, tranzistorinius radijo imtuvus ir kompiuterinius žaidimų aparatus yra nepakankamai paremtas izoliacijos bei disciplinos palaikymo būtinumu, todėl neadekvatus drausmės ir tvarkos palaikymo tikslams. Seimo kontrolierius pasiūlė šių draudimų atsisakyti.

Taip pat Seimo kontrolierius konstatavo, kad egzistuoja akivaizdus prieštaravimas tarp draudimo imti su savimi į kamerų tipo patalpas maisto produktus ir leidimo juos įsigyti. Šio draudimo Seimo kontrolierius pasiūlė atsisakyti. Be to, Seimo kontrolieriaus nuomone, maisto normos sumažinimas neturėtų būti naudojamas kaip drausminio poveikio priemonė.

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos parengė teisingumo ministro įsakymo "Dėl teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. 172 "Dėl pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo" projektą, kuriame atsižvelgta į visus Seimo kontrolieriaus siūlymus. Šiuo metu jau galioja atitinkamos pataisos. Nusiskundimai dėl higienos priemonių trūkumo paaiškinti nepaprastai sparčiu kalinamųjų ir nuteistųjų skaičiaus didėjimu (2001 m. sausio 1 d. - 9516, o 2002 m. sausio 1 d. - 11566 asmenys įkalinimo įstaigose) bei neatitinkančiu tokio didėjimo valstybiniu finansavimu.

Kaip jau buvo minėta, bausmių vykdymo srityje kelerius metus vykdoma nuteistųjų teisių liberalizavimo politika. Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė eilę norminių aktų, žymiai praplėsdamas nuteistųjų susirašinėjimo, telefono pokalbių, pasimatymų ir kitas teises. Nuo 2001-04-21 visi nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), laiškuose adresuoti valstybinėms bei tarptautinėms institucijoms, kurių jurisdikciją priimti individualius pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, necenzūruojami ir išsiunčiami per vieną darbo dieną nuo jų gavimo. Kita nuteistųjų korespondencija gali būti cenzūruojama tik prokuroro ar įstaigos direktoriaus nutarimu, teismo nutartimi (nuo 2001-07-18); panaikintas apribojimas nuteistiesiems įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų už pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose (nuo 2001-07-18); panaikinti asmenų rato, kuriems nuteistieji gali skambinti telefonu, apribojimai (nuo 2001-04-21); dar nuo 1998-02-13 praplėstas ratas asmenų, su kuriais nuteistiesiems leidžiama pasimatyti, o nuo 2001-04-21 pataisos darbų įstaigos viršininkui suteikta teisė skirti nuteistajam papildomus ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius pasimatymus.

Būtina atkreipti dėmesį į naujovę - visuomeninių organizacijų steigimą pataisos darbų įstaigose. Šiuo metu yra užregistruotos keturios nuteistųjų visuomeninės organizacijos (Pravieniškių 2-ojoje SR PDK, Vilniaus SR PDK, Alytaus GR PDK, Vilniaus GR PDK), kurių nariai ir vadovai atlieka bausmę laisvės atėmimo vietose. Šių visuomeninių organizacijų veikla, įgyvendinama asmenų, kuriems įstatymas numato dalies teisių apribojimus. Tokios visuomeninės organizacijos veikia įkalinimo įstaigose, todėl jos savo veikloje negali remtis vien tik Visuomeninių organizacijų įstatymu. Šiose įstaigose laikomų asmenų teises ir pareigas reglamentuoja specialios imperatyvinio pobūdžio normos. Dėl to kyla nemažai konfliktų. Pvz., įkalintų asmenų teisė rašyti skundus į valstybines organizacijas yra individuali ir negali būti ribojama. Įstatymas draudžia nuteistiesiems rašyti skundus kitų nuteistųjų vardu, tuo tarpu savo įstatuose šios visuomeninės organizacijos numato tokią teisę. Kolizijos atsiranda ir sprendžiant klausimus dėl patalpų šių organizacijų veiklai skyrimo, bendravimo tarp nuteistųjų, esančių skirtinguose lokaliniuose sektoriuose, ir netgi dėl naudojimosi internetu. Akivaizdu, jog laisvės atėmimu nuteisti asmenys, negali pasinaudoti visomis Visuomeninių organizacijų įstatyme numatytomis teisėmis, pavyzdžiui, nekliudomai organizuoti mitingus, piketus, demonstracijas. Pažymėtina, jog kai kurie visuomeninių organizacijų atstovai atvirai siekia jų įsteigtos organizacijos pagalba pasipriešinti administracijai. Tokia šių organizacijų narių veiklos kryptis netoleruotina. Būtina žinoti, jog tokia santykių humanizavimo problema reikalauja atsakomybės ir gerai apmąstyto veikimo. Todėl tirdamas nuteistųjų visuomeninių organizacijų skundus Seimo kontrolierius daug dėmesio skiria aiškinimo funkcijai, kad visuomeninės organizacijos turėtų padėti nuteistiesiems kelti ir spręsti jų tarpusavio pagalbos, kalinių ir administracijos bendradarbiavimo problemas, ir tai neturi tapti įvairių pažeidimų ir piktnaudžiavimų priedanga.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas Žmogaus teisių komiteto prašymas pateikti informacijos apie nuteistojo K.L. skundo tyrimą. K.L. kreipėsi kaip visuomeninės organizacijos “Ateitis”, įkurtos Alytaus GR PDK, atstovas.

2001-06-19 dienos atsakyme pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pateikiant skundą kito nuteistojo vardu pažeidžiamas LR PDK 50 str. 6 d., Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 p. Šiame K.L. skunde nenurodoma jokių priežasčių, dėl kurių jame minimi nuteistieji negalėtų kreiptis į Seimo kontrolierių savarankiškai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 15 str. 4 d., buvo atsisakyta pradėti tyrimą savo iniciatyva.

Tai nereiškia, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje visuomet atsisakoma tirti tokius skundus, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 15 str. 4 d. suteikia Seimo kontrolieriui įgaliojimus pradėti tyrimą savo iniciatyva, kai informacija gaunama iš kitokių šaltinių. Taip, pavyzdžiui, buvo atliktas tyrimas pagal 2001-03-22 gautą K.L. skundą dėl nuteistojo nepagrįsto įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą bei 2002-02-22 gautą informaciją, jog Šiaulių TI buvo sumuštas kalinamasis A.S.

Tęsiant įkalintų asmenų laikymo sąlygų gerinimo ir santykių humanizavimo temą, reikėtų turėti omeny, jog įstatymo pataisos savaime nepakeičia nuteistųjų bei sulaikytųjų asmenų buitinių sąlygų. Pastarosios dažniausiai susijusios su finansinėmis galimybėmis. Paminėtinos pataisos darbų įstaigų ir kardomojo kalinimo vietų patalpų gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam ar sulaikytajam, normos. Dar 1999-10-22 buvo priimtas teisės aktas (higienos norma), nustatantis didesnes gyvenamojo ploto normas. Visgi pataisos darbų ir įkalinimo įstaigų perpildymo problema Lietuvoje lieka opi, nes nustatytų ploto normų dažnai nesilaikoma. Labiausiai jos pažeidžiamos tardymo izoliatoriuose. Norėčiau paminėti vieno nuteistojo žodžius, pasakytus susitikimo metu (nuteistasis skundėsi, jog kalėjime neužtikrinama įstatymo numatyta 5 m2 gyvenamojo ploto norma): “Kai aš pažeidžiau įstatymą, mane nubaudė, todėl esu čia. Tačiau kai valstybė pažeidžia įstatymus, kaltų nėra ir viskas paaiškinama lėšų trūkumu”. Šie žodžiai atspindi realią padėtį. Nustatytų įstatymo reikalavimų nevykdymas, kad ir kokios priežastys tai sąlygotų, yra veika, priešinga teisei, tačiau dar blogiau, jei ji toleruojama, tuo skatinant nepasitikėjimą valstybės teisės sistema ir teisinio nihilizmo plitimą.

Apibendrinus išdėstytą informaciją, pažymėtina, jog daugiau nei pusė gaunamų įkalintųjų skundų pripažįstama nepagrįstais. Dažniausiai Seimo kontrolieriaus pasiūlymai, tarp jų ir dėl norminių aktų trūkumų ir prieštaravimų, vykdomi geranoriškai ir operatyviai.

Be anksčiau minėtų pataisų, reglamentuojančių laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose, taip pat jau įvykdytas Seimo kontrolieriaus siūlymas numatyti nuteistojo, prieš kurį buvo panaudotos spec. priemonės, medicininę apžiūrą, kuri turi būti atlikta nedelsiant, o rezultatai įforminami raštu (2002-02-05 TM įsakymu Nr. 32 papildyta PDĮ VTT 468 p.).

Sunkiau vykdomi tie siūlymai, kurie reikalauja papildomų lėšų, ar tais atvejais, kai pažeidimai konstatuojami dėl įkalinimo ir pataisos darbų įstaigų perpildymo, atsirandančio ir dėl valstybės baudžiamosios politikos pobūdžio.

 

PILIEČIŲ SKUNDAI DĖL MINISTERIJŲ IR JŲ REGULIAVIMO SFEROJE ESANČIŲ Žinybų pareigūnų veiklos

Per praėjusius metus gauta skundų dėl Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo ministerijų, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės pareigūnų veiksmų, kuriuos pareiškėjai laikė piktnaudžiavimu ar biurokratizmu.

Skunduose dėl Aplinkos ministerijos piliečiai dažnai kėlė problemas, susijusias su statybomis, tarp jų ir savavališkomis, statinių teisine registracija, medžioklės privačių žemėvaldų teritorijoje organizavimu ir kitais klausimais.

Padaugėjo skundų šios ministerijos reguliavimo sferoje, susijusių su statybomis saugomose teritorijose, kur piliečiai, atkūrę nuosavybės teises ar kitaip įgiję žemės, siekia statytis ir skundžiasi dėl statybų apsunkinimo. Nurodo, kad regiono aplinkos apsaugos sistemos darbuotojai nesuderina parengtų detaliųjų planų, statinių techninių projektų, taip trukdydami disponuoti ir naudotis nuosavybe, imtis privačių verslų.

Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintose “Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose”, saugomų teritorijų nuostatuose, planavimo dokumentuose bei reglamentuose yra numatyti įvairūs apribojimai ūkinei veiklai šiose teritorijose, tarp jų ir statyboms. Tiriant skundus nustatyta atvejų, kai rengiant žemės ar miško nuosavybės dokumentus ir registruojant juos Nekilnojamojo turto registre, žemės savininkui į nuosavybės dokumentus nebuvo įrašomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Todėl apie apribojimus pareiškėjai sužinodavo jau pradėję rengti projektinę dokumentaciją. Nebegalėdami suderinti projektų, piliečiai dažnai nusprendžia savavališkai statyti, pasiryždami sumokėti administracines baudas ir po to įteisinti statybas.

Saugomose teritorijose svarbus toks ūkinės veiklos reglamentavimas, kai norminiai dokumentai ir juose keliami reikalavimai būtų aiškiai suformuluoti ir suprantami gyventojams, padėtų jų verslui ir žmonės lengviau gauti visą reikalingą informaciją, taip pat ir dėl architektūrinių-inžinerinių reikalavimų, keliamų vienam ar kitam regionui, ir savo esme atitiktų principą “vystantis išsaugok”.

Nagrinėjant B.T. skundą (pažyma Nr. 01/04-763) dėl jo savavališka statyba įvardytos pirties Sartų regioninio parko hidrografiniame draustinyje nustatyta, kad tokiai statybai tarpininkavo Panevėžio apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inspektorius A.Vitkauskas, dėl to apskrities viršininkas pakeitė tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio paskirties žemės į namų valdą.

***

Nagrinėjant L.Č. skundą (pažyma Nr. 00/04-116) nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nuolaidžiaujant, o Kauno visuomenės sveikatos centrui nepagrįstai suderinus UAB “Kamesta” asfaltbetonio gamybos įrenginio statinio projektą, statinys pastatytas sanitarinės apsaugos zonoje.

Tokio pobūdžio statyboms Kauno mieste ir rajone nebaudžiamai vykti padėjo inspekcijų darbo organizavimas. Nustatyta, kad Kauno miesto teritorijos suskirstymas į statybų valstybinės priežiūros rajonus (su atsakingais inspektoriais) Kauno apskrities viršininko Z.B.Kazakevičiaus buvo atliktas tik 2001-10-04 įsakymu Nr. 02-6283. Iki tol statybų priežiūros rajonų nebuvo. Preventyvių priemonių šiais klausimais nesiėmė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

***

Nagrinėjant A.M.V. skundus (pažyma Nr. 00/04-1322) dėl Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vyriausiojo inspektoriaus J.Lukšo veiksmų nustatyta, kad šis pareigūnas į oficialius dokumentus įrašydamas žinomai melagingas žinias siekė išreikalauti iš piliečių baudas už pavasarinės žolės deginimą, nors asmenys tokių pažeidimų nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad susidarius dideliems nedirbamos žemės masyvams pavasarinių gaisrų pavojus nepaprastai padidėjo. Konstatuotinas nepakankamas Aplinkos ministerijos reguliavimo sferoje esančių žinybų darbas, taip pat ir aiškinamasis, nepakankamos pastangos įtraukiat visuomenę į kovą su šia blogybe.

***

Tarp skundų dėl Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės veiklos atkreiptinas dėmesys į pripažintą pagrįstu A.K. skundą (pažyma Nr. 01/04-1248) dėl įmonės Alytaus filialo veiklos, kai Alytuje toje pačioje vietoje įregistruodama sklypus dviem subjektams įmonė netinkamai atliko jai pavestas funkcijas.

***

Savo iniciatyva Seimo kontrolierius atliko patikrinimą dėl 1995-10-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 1344 patvirtintos “Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos” (pažyma Nr. 00/04-605). Patikrinimo išvados iš esmės sutapo su Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus “Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl prašymų įvaikinti” apžvalgos išvadomis, kuriose nurodyti negatyvūs reiškiniai vaikus įvaikinant užsieniečiams, būtinumas analizuoti ir teismų darbą įvaikinimo klausimais.

Šiuo metu įvaikinimo problemos nagrinėjamos Hagos konvencijos nuostatų pagrindu įsteigtoje Įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vis dėlto būtina pasirūpinti, kad tarnybai būtų perduotas visas iki jos įsteigimo (užsienyje įvaikintų vaikų) duomenų archyvas.

***

Nagrinėjant S.A. skundą (pažyma Nr. 00/04-926) dėl scientologijos bažnyčios narių reikalavimu bei kitų piliečių skundus, susijusius su netradicinių religinių bendrijų veikimu, buvo nustatyta, kad pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 16 straipsnį religinių bendruomenių pajamos neapmokestinamos. Dėl šios priežasties yra iškilęs pavojus, kad pelno siekiančios organizacijos gali pasinaudoti religinės bendruomenės statusu neteisėtam turtėjimui. Pagal to paties įstatymo 6 straipsnį religinės bendruomenės, praėjus 25 metams nuo pirminio įsiregistravimo, gali kreiptis dėl valstybinio pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad palikus šią visuomeninio gyvenimo sritį savieigai atsiranda destruktyvių sektų ir gali iškilti sunkumų įgyvendinant žmonių teises į sąžinės laisvę Vyriausybei buvo pasiūlyta įvykdyti 1995-10-12 įstatymo Nr. I-1059 “Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” 1 straipsnio reikalavimą dėl padalinio prie Teisingumo ministerijos įsteigimo, pavedant jam analizuoti situaciją ir nuolat teikti informaciją visuomenei.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS

GENOVAITĖS RAČINSKIENĖS

SKUNDŲ TYRIMO ATASKAITA

 

2001 m. sausio 1d. - 2001 m. gruodžio 31 d.

 

 

Seimo kontrolierė pagal Seimo kontrolierių įstaigos valdybos

nutarimu patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

tyrė piliečių skundus dėl Lietuvos Respublikos Seimo,

Vertybinių popierių komisijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūros,

prokurorų ir prokuratūros tardytojų (išskyrus procesinius veiksmus),

Finansų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos,

Teisingumo ministerijos (išskyrus Kalėjimų departamento

prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos),

Valstybinio patentų biuro, Valstybinio turizmo departamento,

Lietuvos banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos,

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro,

Lietuvos radijo ir televizijos,

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos,

Valstybinės veterinarijos tarnybos,

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

Lietuvos standartizacijos departamento, joms pavaldžių įstaigų ir organizacijų,

jų reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių, taip pat Marijampolės,

Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus apskričių viršininkų

ir jų administracijų pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

 

 

Per ataskaitinį laikotarpį gauti 549 skundai, t.y du kartus daugiau nei 2000 metais (275). Iš viso išnagrinėta 410 (2000 m. - 243) skundų, iš jų 125 pripažinti pagrįstais, 139 - atmesta, dėl 146 skundų sprendimai iš esmės nepriimti, nes Seimo kontrolierių įstatymu nesuteikti įgaliojimai tirti šiuos klausimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsnio 2 dalį Seimo kontrolierius taip pat tiria Seimo narių jam perduotus Lietuvos Respublikos piliečių skundus, kurie atitinka šio įstatymo reikalavimus. Per ataskaitinį laikotarpį iš Seimo narių buvo gautas 51 skundas.

Taip pat buvo gauti 35 piliečių prašymai, kuriuose neskundžiami pareigūnai, o prašoma paaiškinti, suteikti kitą informaciją, bei dviejų pareigūnų prašymai pateikti atitinkamas išvadas. Šiems piliečiams ir pareigūnams pateiktos išvados.

Seimo kontrolierė pasinaudojo Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsnio nuostatomis suteikta teise pradėti tyrimą savo iniciatyva, kai nustatomi pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymiai iš spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių. Tuo pasinaudojus tiriami 5 skundai.

Seimo kontrolierės G.Račinskienės iš esmės nagrinėti skundai (pateiktos išvados)

2001 01 01 - 2001 12 31

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo organizuoti piliečių priėmimai Marijampolės ir Telšių apskrityse, taip pat Šilutės mieste. Tokiu būdu piliečiams, gyvenantiems atokesnėse nuo Vilniaus vietovėse, buvo sudarytos galimybės kreiptis tiesiog į Seimo kontrolierių. Priėmimų metu gyventojai kreipėsi jiems rūpimais klausimais ir čia pat buvo imtasi priemonių jų problemoms išspręsti. Pažymėtina, kad tokių priėmimų metu Seimo kontrolieriaus darbas ypač efektyvus, nors išvykos į vietas pareikalauja nemažai laiko sąnaudų bei lėšų.

Seimo kontrolierė 2001 metais priėmė ir suteikė konsultacijas 241 piliečiui (2000 metais - per 100).

Kaip matyti iš pateiktų statistinių duomenų, 2001 metais Seimo kontrolierės darbo krūvis padidėjo du kartus. Iš dalies tai lėmė įstaigos populiarinimas bendroje Lietuvos radijo ir Seimo kontrolierių įstaigos laidoje “Šauksmas”, taip pat piliečių pasitikėjimas Seimo kontrolieriais. Ištirtų skundų problematika atsispindi žemiau pateikiamoje diagramoje.

Dėl smarkiai padidėjusio darbo krūvio, plačios skundų tematikos Seimo kontrolierius, esant ribotam patarėjų skaičiui (dėl lėšų stokos), dažnai nepajėgia laiku ištirti visų skundų.

Bendriausi tyrimų rezultatai pagal institucijas matomi pateikiamoje lentelėje.

Institucijos, dėl kurių

Likutis

Apskųsta

Išnagrinėta

Nenagrinėta

Iš viso

Tiriama

pareigūnų veiksmų skundžiamasi*

 

kartų

Pripažinta pagrįstais

Atmesta

iš esmės

ištirta

 

Prezidentūra

 

1

 

 

 

 

1

Specialiųjų tyrimų tarnyba

 

3

 

 

2

2

1

Lietuvos Respublikos Seimas

 

1

 

1

 

1

 

Vyriausioji rinkimų komisija

1

1

2

 

 

2

 

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1

1

1

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

2

 

 

2

2

 

Ministerijos

 

 

 

 

 

 

 

Finansų ministerija

1

28

4

13

2

19

10

Sveikatos apsaugos ministerija

 

17

1

3

7

11

6

Žemės ūkio ministerija

2

6

1

1

3

5

3

Teisingumo ministerija

7

23

13

9

4

26

4

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė

1

 

1

 

 

1

 

Teismai

 

62

 

3

56

59

3

Teismo antstolių kontoros

 

28

1

4

1

6

22

Generalinė prokuratūra

 

55

 

3

43

46

9

Bankai

 

1

 

 

1

1

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

2

8

2

3

1

6

4

Socialinio draudimo fondo valdyba

9

66

7

34

8

49

26

Apskričių viršininkų administracijos

61

293

111

88

25

224

130

Iš jų:

 

 

 

 

 

 

 

Marijampolės apskrities viršininko administracija

7

34

12

6

4

22

19

Panevėžio apskrities viršininko administracija

17

42

21

15

4

40

19

Tauragės apskrities viršininko administracija

6

48

8

26

4

38

16

Telšių apskrities viršininko administracija

2

21

6

8

2

16

7

Vilniaus apskrities viršininko administracija

29

148

64

33

11

108

69

Savivaldybės

 

1

 

 

1

1

 

Iš viso**

84

596

144

162

155

461

219

* - Prie lentelėje minimų institucijų pateikti duomenys ir apie joms pavaldžias bei jų kontroliuojamas įstaigas ir organizacijas.

** - Duomenys apie skundų skaičių (vienetais) pagal kontrolierius bei institucijas nesutampa, kadangi skundų skaičius ne visada atitinka skundžiamų institucijų skaičių.

ŽEMĖS REFORMA. NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMAS

Per ataskaitinį laikotarpį buvo ištirti 164 skundai žemės reformos klausimais (t.y. 40 procentų visų išnagrinėtų skundų). Iš šio skaičiaus 85 skundai buvo pagrįsti, 61 - atmestas, dėl 18 tyrimas buvo baigtas nepriimant sprendimo iš esmės, paaiškinus aplinkybes, dėl kurių Seimo kontrolierė sprendimo negalėjo priimti. Gautų skundų pasiskirstymas pagal apskritis atsispindi šiame grafike:

 

Palyginamieji duomenys apie skundų pasiskirstymą pagal apskritis 2000 ir 2001 metais matyti iš pateikiamų diagramų.

 

 

Iš pateiktų duomenų matyti, kad skundų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, lyginant su praeitu ataskaitiniu laikotarpiu, šiek tiek padidėjo (nuo 150 iki 164), tačiau procentinė išraiška rodo, kad šios kategorijos skundų kiekis nuo visų ištirtų sumažėjo (2000 m. buvo 62 proc. visų išnagrinėtų skundų, 2001 m. - 40 proc.)

Kaip ir praėjusiu, taip ir šiuo ataskaitiniu laikotarpiu daugiausia skundų gauta dėl Vilniaus apskrities pareigūnų veiksmų. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas problemiškiausiai vyksta Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone. Dėl šių vietovių žemėtvarkos skyrių pareigūnų veiksmų ne kartą buvo atkreiptas tuometinių Vilniaus apskrities viršininkų (A.Vidūno, A.Kudzio) dėmesys, tačiau pastarųjų abejingumas nustatytiems piliečių teisių pažeidimams miesto žemėtvarkos skyriuje nepaskatino šio skyriaus vedėjo (šiuo metu - vedėjo pavaduotojas) ir kitų pareigūnų pertvarkyti skyriaus darbą ir sudarė prielaidas toliau pažeidimams kartotis. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnų piktnaudžiavimas įgavo Baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimo požymius, tai šiuo metu tiria teisėsaugos institucijos.

Siekiant efektyvesnių darbo rezultatų, Seimo kontrolierė organizavo susitikimą su dabartiniu Vilniaus apskrities viršininku G.Paviržiu ir kitais administracijos pareigūnais. Susitikimo metu Seimo kontrolierė pateikė problemas, kurios iškilo tiriant piliečių skundus dėl šios apskrities pareigūnų veiksmų.

 

 

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į KAIMO VIETOVĖJE ESANČIĄ ŽEMĘ ATKŪRIMAS

Iš 164 ištirtų skundų žemės reformos klausimais 137 buvo dėl nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo.

Apibendrinus per 2001 metus gautus ir išnagrinėtus skundus, darytina išvada, jog problemos, susijusios su nuosavybės atkūrimu į kaimo vietovėse esančią žemę, beveik tos pačios, kaip ir praėjusiais metais.

Praktiškai jau 2000 metais visoje Lietuvoje buvo parengti ir patvirtinti kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektai. Tai padėjo išspręsti nemažai problemų (pvz., atlaisvinti žemę, užimtą asmeninio ūkio, suprojektuoti kitą lygiavertį žemės sklypą, laikantis nustatyto eiliškumo, nustatyti namų valdos sklypo ribas ir kt.), trukdančių atkurti nuosavybės teises į žemę. Į Seimo kontrolierių įstaigą 2001 metais kreipėsi piliečiai su skundais, kuriems projektų rengimo metu buvo neišspręsti žemės grąžinimo klausimai.

Trejų metų darbo praktika rodo, kad dažniausiai žmonės siekia atgauti žemę (mišką) natūra, t.y. buvusioje žemėvaldoje. Tačiau, nepavykus to įgyvendinti, skundžiasi Seimo kontrolieriams. Deja, ne visada tokie prašymai yra patenkinami, kadangi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis numato keletą sąlygų, kai buvusi savininkų žemė yra priskiriama valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama. Valstybė už ją turi atlyginti įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais.

I. Pažymėtina, kad daugybę konfliktinių situacijų sukėlė buvusių žemės savininkų ir asmeninio ūkio žemės naudotojų interesų nesuderinamumas: buvę savininkai nesutinka pasirinkti nurodomų atlyginimo už valstybės išperkamai priskirtą žemę būdų, reikalaudami buvusią žemėvaldą grąžinti natūra, o asmeninio ūkio naudotojai nesutinka palaisvinti įstatymo nustatyta tvarka suteiktų jiems sklypų.

II. Nors žemės reformos procesas Lietuvoje vyksta nuo 1991 metų, 2001 metais dar pasitaikė atvejų, kai į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi piliečiai, kuriems iki šiol dar nesugrąžinta žemė natūra.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnis numato, kad žemė natūra grąžinama nedelsiant (t.y. nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo). Nepateisinamas vilkinimas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę (mišką) natūra, vertinamas kaip šiurkštus įstatymo ir piliečių teisių pažeidimas. Praėjus 10 metų nuo įstatymų dėl nekilnojamojo turto grąžinimo priėmimo, tokių skundų jau neturi būti.

Seimo kontrolierė ištyrė pilietės S.Z., gyvenančios Gilbonių kaime, Smilgių seniūnijoje, Panevėžio rajone, skundą. Pareiškėjos teigimu, dėl Panevėžio rajono Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų kaltės jai iki šiol vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimas į jos sutuoktinio S.B. (mirusio 1962 metais) buvusią žemėvaldą Gilbonių kaime (5,0 ha).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemė natūra grąžinama nedelsiant. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pil. S.Z. Panevėžio rajono Žemėtvarkos skyriaus pareigūnai pasirašė 1999-11-10. Sujetų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suprojektuotos ir su pretendente suderintos jai natūra grąžinamo žemės sklypo ribos, Panevėžio apskrities viršininko įsakymu patvirtintas 1999-12-28 (įsakymo Nr. 1505ž). Tuo tarpu minėtas natūra grąžintinos žemės sklypas pareiškėjai buvo paženklintas tik 2001-07-24, o nuosavybės teisės atkurtos 2002-01-14, t.y. daugiau nei po dvejų metų nuo nuosavybei atkurti reikalingų dokumentų parengimo. Todėl Seimo kontrolierė konstatavo, kad nuosavybės atkūrimo klausimas S.Z. į natūra grąžintiną žemę buvo vilkinamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo anksčiau minėtų 4 ir 18 straipsnių nuostatas.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ir kiti teisės aktai, yra biurokratizmas.

Seimo kontrolierė Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z.V.Janauskienės veiksmus, dėl kurių buvo vilkinama S.Z. atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra,įvertino kaip biurokratizmą.

Buvo atkreiptas Panevėžio apskrities viršininko R.Sankausko dėmesys į pažymoje išdėstytas aplinkybes ir pasiūlyta įvertinti Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z.V.Janauskienės, dėl kurios kaltės buvo vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimas S.Z., veiksmus.

III. Piliečių teisės buvo pažeistos žemėtvarkos skyrių pareigūnams neatlikus tiesioginių savo pareigų, o būtent - pareigūnai, turėdami visus reikiamus dokumentus nuosavybės teisėms atkurti, pažeidė teisės aktuose numatytus terminus ir laiku neparengė pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl užtruko parengti išvadas dėl lygiaverčio žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Dėl šių priežasčių piliečiams žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu nebuvo išspręstas žemės grąžinimo klausimas. Dabartiniu metu jų nuosavybės teisių atkūrimas galės būti sprendžiamas tik patvirtinus projektų tęstinumą likusiame laisvos žemės fonde. Taigi dėl pareigūnų kaltės apribotos piliečių galimybės pasirinkti tinkamą žemės sklypą (kadangi laisvos žemės fondas sumažėjęs).

Seimo kontrolierė ištyrė pil. J.V., gyvenančios Navaršonių kaime, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajone, skundą dėl lygiaverčio sklypo suteikimo.

Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 79-2978 J.V. atkurtos nuosavybės teisės už Trakų rajone, Kęstučių kaime S.A. turėtą 3,20 ha žemę ekvivalentine natūra perduodant Navaršonių kaime, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajone esantį 3,20 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai.

Šio sprendimo Nr. 79-2978 6 punkte nurodyta, kad į likusią turėtosios žemės valdos dalį (3,13 ha) nuosavybės teisė bus atkurta vėliau, paruošus kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Prašymą Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams Onuškio seniūnijoje J.V. pateikė tik 2000 m. birželio 5 d., išreikšdama valią už dalį jai priklausančios žemės, esančios Kęstučių kaime (3,13 ha), išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą Vilniaus apskrityje, Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje, Navaršonių kaime.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažyma Nr. 11916 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, kurioje užfiksuota, jog J.V. turi nuosavybės teisę į likusią buvusio savininko S.A. nuosavybės teisėmis Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Kęstučių kaime valdytos žemės dalį - 2,94 ha žemės ir 0,19 ha miško, Vilniaus apskrities administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo A.Podrezo pasirašyta 2000 m. liepos 13 d.

J.V. nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo parengta ir 2000 m. liepos 14 d. perduota inžinieriui T.Ladukui. Pagal šią pažymą inžinierius S.Zalieskas parengė 2000 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 3831 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje užfiksuota, kad už S. A. nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrityje, Trakų rajone, Kęstučių kaime valdytą 18,44 ha žemę J.V.turi teisę į 1,61 ha grąžintinos žemės ir 1,22 ha miško, nurodant, jog išvada persiunčiama į Vilniaus apskrities Trakų rajono Aukštadvario seniūniją.

Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo A.Podrezo 2001 m. birželio 25 d. rašte Nr. 576 Seimo kontrolierė informuota, kad išvada Nr. 3831 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn užregistruota Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje 2000 m. lapkričio 17 d., t.y. jau po žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (2000 m. rugsėjo 22 d.).

Tyrimo metu nustatyta, kad išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn J.V. buvo parengta tik 2000 m. lapkričio 17 d., t.y. praėjus penkiems mėnesiams nuo prašymo už jai priklausančią žemės, esančios Kęstučių kaime, dalį (3,13 ha) išduoti nustatytos formos išvadą gauti žemės sklypą Vilniaus apskrityje, Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje, Navaršonių kaime padavimo dienos.

Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad prašymo suteikti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje pateikimo data turi tiesioginę įtaką konkrečiam nuosavybės teisių atkūrimo atvejui, kadangi pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (Žin., 2000, Nr. 31-873) 27 punktą pirmiausia tenkinami tie prašymai, kuriuos piliečiai padavė iki projekto rengimo pradžios nustatytos datos (išskyrus prašymus dėl žemės pardavimo). Piliečių prašymai, kurie buvo pateikti jau pradėjus rengti projektus (t.y. po nustatytos datos), taip pat gautos išvados bei piliečių prašymai, kurie liko nepatenkinti pirma eile nekeičiant jau suprojektuotų piliečiams žemėnaudų, tenkinami tik tuo atveju, jei lieka laisvos žemės, miško. Šių piliečių sąrašą tvirtina apskrities viršininkas. Ir tik tuo atveju, kai į projektuojamą perduoti neatlygintinai nuosavybėn tą patį žemės sklypą pretenduoja keli piliečiai, turintys vienodą pirmumo teisę, žemės sklypas perduodamas nuosavybėn neatlygintinai piliečiui, gyvenančiam toje kadastro vietovėje, kurioje buvo jo nuosavybės teisėmis turėta žemė. Taigi išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir prašymo pateikimo data lemia įrašymą į piliečių sąrašą ir tolesnį prašymo nagrinėjimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, Seimo kontrolierė konstatavo, kad išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn rengimas J.V. buvo vilkinamas neleistinai ilgai, pažeidžiant teisės aktų nustatytus terminus dėl Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų bei Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus S.Zaliesko veiksmų. Tuo buvo pažeistos pil. J.V. teisės, kadangi laiku parengus išvadą, J.V. nuosavybės teisių atkūrimo klausimas galėjo būti sprendžiamas projekto rengimo metu, iki projekto patvirtinimo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsniu, Seimo kontrolierė n u s p r e n d ė:

1. Informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą J.Kraujelį apie pažymoje išdėstytas aplinkybes;

2. Atkreipti Vilniaus apskrities viršininko G.Paviržio dėmesį į pažymoje išdėstytas aplinkybes ir pasiūlyti:

2.1. užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos ir 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1274 nauja redakcija išdėstytos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nustatytų terminų laikymąsi, rengiant pažymas dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų;

2.2. įvertinti Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų, rengusių J.V. 2000 m. liepos 13 d. pažymą Nr. 11916 dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, darbą;

2.3. įstatymo nustatyta tvarka nedelsiant spręsti pil. J.V. nuosavybės teisių atkūrimo į likusį 3,13 ha žemės plotą klausimą.

3. Atkreipti VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto direktoriaus J.Jasinsko dėmesį į pažymoje išdėstytas aplinkybes ir siūlyti įvertinti inžinieriaus S.Zaliesko darbą, rengiant 2000 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 3831 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

Vykdydamas šį Seimo kontrolierės sprendimą, apskrities viršininkas G.Paviržis Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnams nurodė rengti pažymas dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų teisės aktuose numatytais terminais.

VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto direktorius J.Jasinskas informavo, kad projekto autorius S.Zalieskas įspėtas dėl terminų pažeidimo rengiant pil. J.V. išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Direktoriaus 2001-06-13 raštu Nr. 01/01-195 buvo atkreiptas instituto filialų direktorių dėmesys į tai, kad išvados būtų rengiamos griežtai prisilaikant įstatymo reikalavimų.

 

 

Šiurkštus teisės aktų nuostatų pažeidimas yra ir žemės, miško sugrąžinimas rėžiniuose kaimuose, neparengus žemės reformos žemėtvarkos projektų.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas nuosavybės teisių atkūrimo į rėžiniuose kaimuose esančią žemę klausimus spręsti tik pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad piliečių nuosavybės teisės į mišką atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai ir AB “Vilniaus hidroprojektas” darbuotojai šiomis įstatymo nuostatomis griežtai nesivadovauja (pvz., nesant parengto Padubingės kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į mišką).

IV. Ištyrus skundus nustatyta, kad piliečių teisių pažeidimą lėmė nekokybiškai parengti ir patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektai.

Dėl projektavimo darbus atliekančių projekto autorių kaltės nustatyti šie pažeidimai:

- pagal pateiktas išvadas dėl lygiaverčio žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pretendentams nesuprojektuoti lygiaverčiai žemės (miško) sklypai (UAB Korporacija “Matininkai”);

- pretendentų ir asmeninio ūkio žemės naudotojų susirinkime neišnagrinėti asmeninio ūkio sklypų vietos pakeitimo klausimai (A.Raževičiaus PĮ, VĮ Žemėtvarkos institutas);

- nekartografuotos ir nesuprojektuotos grąžintinos žemės sklypų ribos (UAB “Hidroprojektas”);

- netinkamai suprojektuoti ir nesuderinti su pretendentais žemės sklypų išdėstymas ir ribos (VĮ Žemėtvarkos institutas);

- vilkinamas išvadų dėl kito lygiaverčio žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimas (VĮŽI Panevėžio filialas);

Tai iliustruoja pateikiami pavyzdžiai:

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas pil. V.C., gyvenančio Parko g. 6-10, Buivydiškėse, Vilniaus rajone, skundas. Pareiškėjo teigimu, rengiant Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (Vilniaus rajonas), jam vietoj skirto 3,0 ha asmeninio ūkio žemės ploto Tarandės kaime buvo suprojektuoti du 0,60 ha dydžio sklypai. Pareiškėjas Raitininkų seniūnijoje, Alytaus rajone, paveldi 3,3 ha žemės plotą, kurį Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai pagal pateiktus dokumentus buvo pažadėję grąžinti prie gyvenamosios vietos, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Tiriant skundą nustatyta:

Pagal Alytaus apskrities viršininko I.Aleškevičiaus 1998-12-03 išvadą Nr.33-30-545 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, persiųstą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijai, pareiškėjas V.C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,25 ha žemės plotą Lydekninkų kaime, Alytaus rajone. Minėta išvada Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje iš Zujūnų buvo gauta ir užregistruota 1998-12-15, o rengiant Gineitiškių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą (Buivydiškių kadastro vietovė) perduota projektavimo darbus vykdančiai UAB Korporacijai “Matininkai”. Pareiškėjo pavardė į žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žiniaraštį (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 5 priedas) įrašyta nurodant 7 eilę, tačiau jam suprojektuoti du 0,60 ha bendro ploto žemės sklypai (Nr. 731-1 ir Nr. 737-2), kurių ribos pažymėtos minėto projekto plane. V.C. jam suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų ribų ir ploto (0,60 ha) nesuderino ir minėtame žiniaraštyje nepasirašė.

Kaip Seimo kontrolierei paaiškino Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto vadovas A.Jonušas, lygiavertis žemės sklypas pretendentui nebuvo suprojektuotas dėl to, jog Tarandės, Pavilionių bei kituose gretimuose kaimuose nebuvo laisvos žemės fondo žemės. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja V.Griganavičiūtė (2001-08-27 raštas Nr. 1233) Seimo kontrolierei teigia, kad “kadangi ruošiant projektą pilietis dėl likusios žemės neapsisprendė (nepasirinko sklypo iš laisvos žemės fondo) projekte jam papildomas plotas asmeniniam ūkiui nebuvo suprojektuotas”.

Tačiau iš Seimo kontrolierės skundo tyrimo metu išnagrinėtų Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo dokumentų matyti, jog žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akte V.C., kaip pretendento, atsisakiusio jam siūlomo žemės sklypo ploto ir vietos, pavardės nėra. V.C. pavardė įrašyta tarp kitų 290 asmenų, nurodytų kaip pateikusių prašymus gauti žemę ir neatvykusių projekto rengimo metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėto projekto aptarimo 2000-09-21 protokole Nr. 38 nurodyta, jog rengiant projektą, laisvos žemės fondo žemė sudarė 384,79 ha. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje 1 dalyje nustatytą eiliškumą, 98 pretendentams (IV-X eilė) suprojektuoti grąžintinos žemės sklypai užima 228,15 ha plotą. Todėl teigtina, kad Buivydiškių kadastro vietovėje (kurioje buvo rengiami 38 kaimų atskiri projektai) buvo laisvos žemės fondo žemės, kuri galėjo būti netolygiai pasiskirsčiusi šių kaimų teritorijose, tačiau siūlyti V.C. trūkstamą, jam įstatymo nustatyta tvarka perduotiną nuosavybėn neatlygintinai žemės plotą (įskaitant asmeninio ūkio žemę) Buivydiškių kadastro vietovėje kliūčių nebuvo.

Apibendrinusi skundo tyrimo duomenis, Seimo kontrolierė konstatavo, kad rengiant Buivydiškių kadastro žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (žemės ūkio ministro 2000-04-03 įsakymo Nr. 108 redakcija) 28 punkte nustatytų reikalavimų, dėl ko buvo pažeistos piliečio V.C. teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad, rengiant Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kaip matyti iš projekto rengimo dokumentų, žemės įsigijimo klausimai nebuvo baigti nagrinėti net 290 asmenų, kurie nurodyti kaip neatvykę projekto rengimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-07 nutarimu Nr. 1093 patvirtintos Kvalifikacinių leidimų dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus išdavimo tvarkos 13 punktą dirbantis su kvalifikaciniu leidimu fizinis arba juridinis asmuo, atlikdamas žemės reformos žemėtvarkos darbus, turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, metodikų, standartų ir šios veiklos sąlygų, jis atsako už darbų kokybę. Tos pačios tvarkos 12 punktas nustato, kad kvalifikacinius leidimus gavusių asmenų vykdomų žemėtvarkos darbų priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos padaliniai.

Tačiau iš skundo tyrimo metu išnagrinėtų dokumentų ir gautos informacijos matyti, kad Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto vadovo, UAB Korporacija “Matininkai” inžinieriaus A.Jonušo atliekamų žemės reformos žemėtvarkos darbų Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja V.Griganavičiūtė nekontroliavo ir 2000-09-25 minėtą projektą, parengtą pažeidžiant pareiškėjo V.C. ir kitų piliečių teises, suderino.

Vilniaus apskrities viršininkas A.Vidūnas 2000-09-25 įsakymu Nr. 3267-41 patvirtino UAB Korporacijos “Matininkai” 2000 metais parengtą Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotų žemės sklypų plotus bei ribas (kaip anksčiau minėta, šiame projekte V.C. Tarandės kaime suprojektuoti du 0,60 ha dydžio sklypai).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsniu nustatyta, kad tokia pareigūnų veika, kai nepagrįstai atsisakoma spręsti žinyboms pavaldžius dalykus, aplaidžiai atliekamos pareigos, nevykdomi ar blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai, yra vertintina kaip biurokratizmas. Seimo kontrolierė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos V.Griganavičiūtės veiksmus, nekontroliavus Buivydiškių kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus A.Jonušo darbo, įvertino kaip biurokratizmą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsniu, Seimo kontrolierė n u s p r e n d ė:

1. Atkreipti Vilniaus apskrities viršininko G.Paviržio dėmesį į pažymoje išdėstytas aplinkybes ir siūlyti:

1.1. spręsti klausimą dėl perduodamo nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo (įskaitant asmeninio ūkio žemę) ribų projektavimo piliečiui V.C. Buivydiškių kadastro vietovėje, laisvos žemės fondo žemėje, klausimą;

1.2. spręsti Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo klausimą likusiems pretendentams, kuriems žemės sklypai šiame projekte buvo nesuprojektuoti;

1.3. įvertinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos V.Griganavičiūtės darbą;

1.4. spręsti klausimą, ar tikslinga tęsti sutartį dėl žemės reformos projektavimo darbų su UAB Korporacija “Matininkai”;

1.5. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka spręsti nuosavybės teisių atkūrimo V.C. klausimą.

***

Seimo kontrolierei tiriant pretendentės J.L. įgalioto asmens V.D. skundą paaiškėjo, kad buvusio žemės savininko B.L. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribas Jadvygiškės kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierė D.Karalienė nustatė 2000-06-06 pagal liudininkų parodymus, nepakvietusi dalyvauti pretendentės ar jos įgalioto asmens. Į tokiu būdu nustatytas ribas įjungtas J.L. jau grąžintas 4,10 ha žemės plotas ir greta esantys pelkės bei krūmų plotai (2,70 ha). Pažymėtina, kad ženklinant 4,10 ha grąžintinos žemės sklypą (1998-06-20 grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė pretendentė J.L.) akte buvo įrašyta, jog buvusi savininko B.L. žemėvalda buvo 3-juose sklypuose, iš kurių 2 sklypai užimti asmeninio ūkio žemės arba užstatyti. Apie tai, likus nepilnam mėnesiui iki Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo, kaip anksčiau minėta, pretendentę informavo ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja V.Griganavičiūtė (2000-07-17 raštas Nr.691). Tačiau Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorė D.Karalienė, 2000-06-06 organizuodama buvusios B.L. žemėvaldos ribų nustatymą ir nepakviesdama dalyvauti pretendentės ar jos įgalioto asmens, neišsiaiškino šių aplinkybių.

Iš Seimo kontrolierei pateiktos ištraukos iš Didžiosios Riešės kadastro vietovės parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraščio (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 5 priedas) matyti, kad su pretendente ar jos įgaliotu asmeniu - V.D. Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtos 2,70 ha ploto ribos nebuvo suderintos.

Seimo kontrolierė, apibendrinusi skundo tyrimo duomenis, konstatavo, kad, rengiant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir projektuojant J.L. grąžintino žemės sklypo ribas (2,70 ha), buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 12 punkte ir Žemės ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (2000-04-03 įsakymo Nr. 108 redakcijoje) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 28 punkte nustatyti reikalavimai.

Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kurio rengimo metu buvo sudarytos prielaidos pažeisti J.L. teises, parengė Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierė D.Karalienė, Vilniaus rajono grupės vadovė M.Gogelienė ir Vilniaus žemėtvarkos skyriaus viršininkė P.Ačienė. Pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto direktoriaus patvirtintas pareigines instrukcijas kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai ir žemėtvarkos skyrių grupių vadovai asmeniškai atsako už tinkamą žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą bei kitą žemės reformos darbų vykdymą, o žemėtvarkos skyrių viršininkai kontroliuoja grupių vadovų darbą, atsiskaitymo terminus ir darbų kokybę. Minėtą projektą 2000-09-22 suderino buvęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius M.Novogrodskis ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja V.Griganavičiūtė. Projektas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko A.Vidūno 2000-09-22 įsakymu Nr. 3271-41.

Dėl minėtų darbuotojų veiksmų iki šiol negrąžinta J.L. paveldimos žemės dalis (2,70 ha) ir taip pažeistos jos teisės.

***

Seimo kontrolierė ištyrė D.S., gyvenančios Kalvių kaime, Rokiškio rajone, skundą, gautą iš Seimo nario V.Saulio, dėl Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų, atkuriant nuosavybės teises į jos tėvo 10,7 ha žemės.

Panevėžio apskrities viršininko T.Joso 2000 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 27-64570-13538 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 8 ha žemės sklypą Kalvių kaime, Kamajų seniūnijoje. Tokiu būdu pareiškėjai liko neišspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas į 2,38 ha žemės.

` Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pil. D.S. 1999-03-04 Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suteikti nuosavybėn neatlygintinai padidintą iki 30 procentų 2,38 ha žemės sklypą Kamajų seniūnijoje. Pil. D.S. parašas patvirtintas Kamajų seniūno. Kitų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui pareiškėja nepateikė. Todėl nuosavybės teisės į žemę pareiškėjai turi būti atkurtos, perduodant nuosavybėn neatlygintinai kitą lygiavertį žemės sklypą.

Tyrimo metu nustatyta, kad išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn D.S. buvo parengta tik 2000 02 21, t.y. praėjus beveik metams nuo prašymo padavimo dienos.

Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja I.Smalinskienė (2001 05 03 raštas NR.219) nurodė, kad pil. D.S. nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo parengta ir perduota žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui A.Raugalui 1999 03 31. A.Raugalas išvadą parengė 2000 01 31.

Įvertinusi tyrimo medžiagą, Seimo kontrolierė konstatavo, kad išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintai nuosavybėn rengimas D.S. neleistinai ilgai buvo vilkinamas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus A.Raugalo veiksmų, kuriuos įvertino kaip biurokratizmą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad praėję senaties terminai drausminei nuobaudai skirti, Seimo kontrolierė negalėjo siūlyti skirti nuobaudą A.Raugalui.

Kalvių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko T.Joso 1999-12-21 įsakymu Nr.1459ž. Kadangi išvada dėl 2,38 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjai buvo parengta tik 2000-02-21, t.y. po projekto patvirtinimo, nuosavybės teisių atkūrimas į šį plotą gali būti sprendžiamas tik paskelbus projekto II etapą.

Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, ne visada buvo laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o tai sukėlė pagrįstą piliečių nepasitenkinimą rajonų žemėtvarkos skyrių pareigūnų ir projektavimą atliekančių organizacijų darbuotojų neteisėtais veiksmais.

Trejų metų darbo praktika rodo, kad apskričių administracijos, būdamos užsakovėmis, nepakankamai, o kartais ir visai nekontroliuoja projektavimą vykdančių darbuotojų atlikto darbo, nors už jį apmoka valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tarpu tiriant skundus, nustatomi šiurkštūs įstatymų ir žmonių teisių pažeidimai.

Ypač tai aktualu, kai projektavimą atlieka privatūs asmenys (uždarosios akcinės bendrovės, individualios įmonės), su kuriais sutartis yra sudariusios apskričių administracijos ir kurių veiksmų Seimo kontrolieriai negali vertinti. Todėl neatsitiktinai suprojektuojami sklypai (ypač prie ežerų, kitose rekreaciniu požiūriu vertingose vietovėse, netoli Vilniaus), nesilaikant Žemės reformos įstatyme nustatyto eiliškumo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Tenka konstatuoti, jog ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neišnaudojo visų jai teisės aktais suteiktų įgaliojimų žemės reformos srityje.

V. Nemaža skundų dalis rodo, kad apskričių viršininkų administracijos pareigūnai neteisingai interpretuoja ir taiko teisės aktus, o tai sukelia didžiulį piliečių nepasitenkinimą dėl įstatyminių jų teisių pažeidimo.

Pažymėtina, kad tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto grąžinimui turi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų vertinimas. Daugeliu atvejų žemėtvarkos skyrių specialistai, turėdami tinkamus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte nustatytus dokumentus bei papildomus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 “Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų” nurodytus dokumentus, be pagrindo organizuoja ekspertų komisijas, pagal kurių išvadas vėliau sprendžia nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Akcentuotina tai, kad ekspertų komisijos pagal minėto įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktą gali nagrinėti dokumentus tik tuo atveju, kai piliečiai yra pateikę tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 nurodytus dokumentus.

Pasitaikė atvejų, kuomet ekspertų komisijos vertino net teismų sprendimus, kuriais nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai apie savininkų turėtą žemę. Dėl tokių pareigūnų veiksmų dar labiau vilkinamas ir taip pakankamai ilgai besitęsiantis nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir tai rodo žemėtvarkos skyrių pareigūnų nekompetentingumą, nepakankamą kvalifikaciją.

Šią problemą pripažįsta ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Viceministras K.Maksvytis 2002-01-15 rašte Nr. 1300-02-168 Seimo kontrolierių įstaigai nurodė, kad “neigiamos įtakos žemės reformos darbų kokybei turėjo ir tai, jog iš 942 žemėtvarkos projektų autorių daugiau nei pusė neturi žemėtvarkininko išsilavinimo ir yra baigę tik trumpalaikius kursus. Rajonų seniūnijose tik šeštadalis ten dirbančių pareigūnų turi tinkamą profesinį pasirengimą. Būtent seniūnijose atliekamas pats svarbiausias darbas - formuojami ir rengiami visi nuosavybės teisių atkūrimui reikalingi dokumentai. Dėl žemos pareigūnų kvalifikacijos, neretai ir dėl savanaudiškų paskatų netinkamai atliekamas ir vilkinamas darbas sukelia teisėtą piliečių nepasitenkinimą ne tik jais pačiais, bet ir valstybės institucijomis”.

Pažymėtina, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (patvirtintų žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 įsakymu Nr. 179) 6.8 punktą viena iš Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų, vykdant jai pavestus uždavinius, - rūpintis žemėtvarkos, žemės reformos ir žemės kadastro specialistų kvalifikacijos kėlimu.

Pareigūnų kvalifikacijos stoką, taikant teisės aktų nuostatas, iliustruoja šis pavyzdys:

Buvusio Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone A.Merkio 1993-04-06 potvarkiu Nr.490p pil. D.Č. buvo suteiktas Nemėžio apylinkės Kuprijoniškių kaime suprojektuotame statybos kvartale 0,25 ha žemės sklypas individualaus namo statybai.

Pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 10 08 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 3051 pil. D.Č. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko V.J. 0,51 ha žemės.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 06 10 sprendimu Nr.41-6849 buvo atkurtos nuosavybės teisės D.Č. grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 0,25 ha sklypą su šiais bendrasavininkiais: A.M.S. (0,51 ha), I.F.M. (0,51 ha) bendrą 1,27 ha žemės sklypą, esantį Kuprijoniškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, žemės ūkio veiklai. Už 0,26 ha žemės buvo numatyta 203 Lt kompensaciją.

Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 03 09 nutarimo Nr. 260 “Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” 2 punkto nuostatas buvo numatyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintą Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai(veiklai) tvarką parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai naudojami ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai naudojami esamų privačių namų valdų žemės sklypai ir nauji žemės sklypai (gyvenamųjų namų statybai, daržui, sodui ar kitai paskirčiai) asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Todėl atkuriant nuosavybės teises į žemę pil. D.Č. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone A.Merkio 1993 04 06 potvarkiu Nr.490p suteiktas naujas žemės sklypas turėjo būti jai perduotas nuosavybėn neatlygintinai kitai paskirčiai (gyvenamojo namo statybai).

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo nustatyti Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio nuostatų, numatančių, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir su jais susiję žemėtvarkos darbai atliekami valstybės lėšomis, pažeidimai.

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi pilietė V.B. Jai Ukmergės rajono valdybos 1994-12-13 sprendimu Nr. 2291 ir 1994-12-14 potvarkiu Nr.200 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,78 ha žemės Šalnų kaime, Taujėnų apylinkėje, Ukmergės rajone, 6,33 ha žemės grąžinant natūra ir 2,31 ha žemės ir 1,03 ha miško - ekvivalentine natūra. Vilniaus apygardos administracinis teismas (pilietės prašymu) 2000-03-27 sprendimu minėtus Ukmergės rajono valdybos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pil. V.B. panaikino.

Sprendžiant iš naujo pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, 2000-01-17 vietoje buvo paženklinti grąžintini natūra 2,95 ha žemės ir 7,90 ha miško sklypai. Pareiškėja ir kita pretendentė R.K. su sklypo ribomis sutiko ir pasirašė sklypų ribų paženklinimo aktą. Tačiau Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai iš pareiškėjos pareikalavo apmokėti už atliktus žemės reformos žemėtvarkos darbus 1054,73 Lt.

Pažymėtina, kad pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir su jais susiję žemėtvarkos darbai atliekami valstybės lėšomis. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus 2001-08-03 įstatymą Nr. IX-496, minėtame Žemės reformos įstatymo straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, numatanti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka. Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamus žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, jų apmokėjimo tvarką ir atvejus nustato Vyriausybė.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, žemėtvarkos skyriaus pareigūnai neturėjo pagrindo reikalauti, kad pilietė mokėtų už žemės sklypų paženklinimą. Už žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus piliečiai galės mokėti tik Vyriausybei patvirtinus šių darbų apmokėjimo tvarką ir tik tuomet, kai piliečiai neprieštaraus už juos apmokėti.

Pažymėtina, kad iki šiol Lietuvos Respublikos Vyriausybė šios tvarkos nepatvirtino, dėl ko anksčiau minėta įstatyminė nuostata negali būti realizuojama. Į tai buvo atkreiptas Ministro Pirmininko A.Brazausko dėmesys.

VI. Skundų tyrimo metu pastebėta ir pareigūnų geranoriškumo stoka, teikiant piliečiams informaciją apie trūkstamus giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas piliečiai kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises turi pateikti pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšius su savininku patvirtinančius dokumentus. Rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijoje privalo išnagrinėti piliečių prašymus, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir per mėnesį parengti nuosavybės teisių atkūrimo bylą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 105 punktas). Kadangi pretendentai nepateikia visų reikiamų dokumentų, žemėtvarkos skyriaus darbuotojai negali pretendentams rengti nuosavybės teisių atkūrimo bylų ir spręsti tolesnių nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimų.

Pvz., tiriant pil. J.S. skundą (kuri prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo Pasamovės kaime, Trakų rajone turėtą žemę pateikė 1991-12-29), nustatyta, kad iki šiol pareiškėjai ir kitiems pretendentams nuosavybės teisės neatkurtos, nes trūko reikalingų dokumentų, nors žemės sklypas laisvas ir gali būti grąžintas natūra.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės reformos darbai tęsiasi nuo 1991 metų, Seimo kontrolierė išreiškė nuomonę, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai pretendentus turėjo informuoti raštu, jog pastarieji iki šiol nepateikė reikiamų dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M.L. žemę. Tik Seimo kontrolierei pradėjus skundo tyrimą apie tai buvo informuota skundo autorė, t.y. tik viena iš šešių pretendentų.

Nemažai skundų gauta dėl valstybės įsipareigojimų atlyginti piliečiams už žemę, mišką, vandens telkinius, išmokant pinigines kompensacijas, nevykdymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas 2000 ir 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinius rodiklius, nenumatė lėšų piniginėms kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą mokėti, o 2002 metų biudžete šiam tikslui yra numatyta tik 5 mln. Lt.

Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos piliečiui neapsisprendus ir nepateikus Vyriausybės įgaliotoms institucijoms rašytinio prašymo dėl išpirkimo būdo, Vyriausybės įgaliotai institucijai suteikta teisė savo nuožiūra priimti papildomą sprendimą dėl išpirkimo būdo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame įstatyme nustatytas terminas piliečiui apsispręsti dėl išpirkimo būdo turi būti pradedamas skaičiuoti tik įsigaliojus įstatymo įgyvendinimui reikalingiems lydimiesiems aktams, kurie pagal įstatymo 12 straipsnį turėjo būti priimti iki 1999 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau įstatymo įgyvendinimui šiuo metu ne visi lydimieji aktai yra parengti, - pilietis negali pasirinkti įstatymo nustatyto atlyginimo vertybiniais popieriais būdo (iki šiol dar nėra patvirtintas atlyginimo už valstybės išperkamam priskirtą nekilnojamąjį turtą vertybiniais popieriais tvarkos). Todėl įstatyminė nuostata dėl atlyginimo už valstybės išperkamam priskirtą nekilnojamąjį turtą vertybiniais popieriais būdo iki šiol yra nerealizuotina. Kol nepriimti visi įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai, piliečiams nesudaromos galimybės pasirinkti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytus visus kompensavimo būdus, ir tuo pažeidžiamos piliečių teisės.

Praktika rodo, kad apskričių viršininkai, priimdami sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (kaip taisyklė, į miesto žemę) kaip kompensavimo būdą dažniausiai nurodo vertybinius popierius. Tokie sprendimai šiuo metu yra neįgyvendinami ir tuo taip pat pažeidžiamos piliečių teisės.

Į šią problemą jau ne kartą buvo atkreiptas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Finansų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos dėmesys. Apie tai pažymėta ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės ataskaitose už 1999 m., 2000 m.

Be to, šio klausimo aktualumas buvo pažymėtas Seimo kontrolierių 2001-12-17 rašte Nr. 2001/03-408, adresuotame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių ir Kaimo reikalų komitetų pirmininkams.

 

NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMAS Į MIESTO ŽEMĘ

Tenka konstatuoti, kad nuosavybės teisių atkūrimas piliečiams miestuose užsitęsia dėl to, jog pagal galiojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus dalis funkcijų atkuriant šias teises yra priskirta apskrities viršininko administracijai, dalis - miesto savivaldybei.

Jeigu praėjusiais metais pagrindinė priežastis, atkuriant nuosavybės teises į miesto žemę, buvo tai, kad savivaldybės laiku neparengė žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai detaliųjų planų, dėl ko apskričių administracijos negalėjo priimti sprendimų, tai šiais, 2001 metais, nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo procesas praktiškai buvo sustabdytas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatas oficialiai paskelbus minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą (nutarimas įsigaliojo 2001-04-04) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnio 3 punktas šiuo metu negali būti taikomi. Tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamas įstatymo pataisas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustačius šių įstatymo pataisų įgyvendinimo tvarką, galės būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas pretendentams.

Tenka konstatuoti, jog iki šiol Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė reikiamų įstatymo pakeitimų.

Seimo kontrolieriai 2001-11-06 raštu Nr. 01/04-367 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką A.Paulauską ir Ministrą Pirmininką A.Brazauską, prašydami paspartinti šio problemos sprendimui reikalingų teisės aktų parengimą. Buvo akcentuota, kad užtrunkantis teisės aktų keitimas sukelia piliečių nepasitenkinimą, jie dėl pažeidžiamų teisių kreipiasi į įvairias valstybės institucijas, tarp jų ir į Seimo kontrolierių įstaigą.

Lietuvos Respublikos Seimui 2001-08-03 įstatymu Nr. IX-496 pakeitus ir patikslinus Žemės reformos 22 straipsnį, buvo nustatyta, kad savivaldybių institucijos iki 2002 m. liepos 1 d. savo biudžeto lėšomis parengia ir patvirtina miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus). Taigi šių dokumentų parengimo terminas pratęsiamas jau antrą kartą, o tai dar labiau stabdo ir taip ganėtinai ilgai besitęsiantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą miestuose.

 

Pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo pažeidžiamos piliečių teisės, sprendžiant nuosavybės grąžinimo klausimus:

dažnas įstatymų ir kitų teisės aktų keitimas, valstybės įsipareigojimų nevykdymas, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimui reikalingų lydimųjų aktų nebuvimas, taip pat pareigūnų nekompetentingumas, geranoriškumo stoka, atsakomybės nebuvimas, didelis asmenų, vykdančių žemės reformą, suinteresuotumas, kai projektuojami sklypai prie ežerų, kitose rekreaciniu požiūriu vertingose vietovėse, prie Vilniaus miesto ir pan.

 

PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGOS

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė gavo 20 skundų dėl pataisos darbų įstaigų pareigūnų veiksmų. Reikėtų paaiškinti, kad tokio pobūdžio skundus Seimo kontrolierė pradėjo tirti nuo tada, kai Kalėjimų departamentas (anksčiau buvęs Vidaus reikalų ministerijos žinioje) tapo pavaldus Teisingumo ministerijai (Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas, 2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631, įsigaliojęs nuo 2000 m. rugsėjo 1 dienos). Vėliau, t.y. 2001 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, nutarė piliečių skundus dėl pataisos darbų įstaigų pareigūnų veiksmų priskirti tirti Seimo kontrolieriui K.Milkeraičiui. Pažymėtina, jog pusė ištirtų skundų buvo pripažinti pagrįstais, tačiau didesnės dalies skundų pagrįstumą lėmė ne neaiškios teisės normos, o pareigūnų aplaidumas darbe. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio skundų pateikimas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai yra sąlygojamas ne problemos sudėtingumo, o nepakankamos pareigūnų iniciatyvos spręsti klausimus iš esmės.

Be to, pažymėtina, jog nuteistieji skundžiasi Seimo kontrolierių įstaigai, jog pataisos darbų įstaigų administracija jų neįdarbina, tačiau administracija patenkinti visų norinčių dirbti nuteistųjų norų negali, kadangi nėra pakankamai darbo vietų. Tačiau Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, jog pataisos darbų įstaigų administracijos, įdarbindamos nuteistuosius, ne visada laikosi teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų įdarbinimą, reikalavimų.

Seimo kontrolierė ištyrė nuteistojo A.L., atliekančio bausmę Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje (toliau - Vilniaus SR PDK), skundus, persiųstus iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, dėl blogų darbo sąlygų. Nuteistasis nurodė, jog dirba dažytoju Vilniaus SR PDK autoservise, tačiau dažymo darbai atliekami uždaroje patalpoje, kurioje nėra langų, ventiliacijos. Kenksmingos darbo sąlygos, anot nuteistojo, smarkiai pablogino jo sveikatos būklę (skauda galvą, širdį).

Tiriant skundo dalį dėl blogų darbo sąlygų, Seimo kontrolierė šiuo klausimu paprašė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą pateikti išvadą. Gautoje išvadoje nurodyta, jog valstybės įmonėje prie Vilniaus SR PDK autoservise dažymo kameroje išmontuota mechaninė ištraukiamoji - pritekamoji vėdinimo sistema, dalis liuminescencinių lempų yra be gaubtų. Dažymo metu dažytojas naudoja individualias apsaugos priemones: dujokaukę su filtru, kombinezoną. Ekstremalių sveikatai situacijų centro visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus darbo higienos gydytoja R.Gagienė atliko dažymo kameros higieninį įvertinimą ir įpareigojo Valstybės įmonės prie Vilniaus SR PDK direktorių A.Vilkelį dažymo kameroje iki 2001 m. vasario 1 d. uždėti gaubtus ant liuminescencinių lempų ir iki 2001 m. balandžio 1 d. įrengti mechaninę ištraukiamąją - pritekamąją ventiliaciją. Tačiau minėtos įmonės direktorius A.Vilkelis 2001 m. balandžio 23 d. informavo Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, jog šiuo metu, esant nepakankamam užsakymo kiekiui, dažymų darbų apimtis sudaro 5-10 valandų per mėnesį, įmonėje susidarė sunki ekonominė situacija, stinga apyvartinių lėšų, todėl numatytus darbus planuojama baigti iki 2001 m. birželio 1 dienos.

Iš Seimo kontrolierei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro pateiktų dokumentų (Darbo sąlygų higieninio įvertinimo kortelės Nr. 11 ir Nr. 12) matyti, jog valstybės įmonės prie Vilniaus SR PDK autoserviso dažymo kamerose darbininko darbo sąlygos normalios (kenksmingų profesinių veiksnių suminis balų dydis - 0).

Seimo kontrolierė pasiūlė valstybės įmonės prie Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos direktoriui A. Vilkeliui iki 2001 m. birželio 1 d. dažymo kamerose uždėti gaubtus ant liuminescencinių lempų ir įrengti mechaninę ištraukiamąją - pritekamąją ventiliaciją.

 

Valstybės įmonės prie Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos direktorius A.Vilkelis 2001 m. birželio 15 d. raštu Nr. 4-22 Seimo kontrolierę informavo, kad 2001 m. I pusmetyje vykdoma įmonės automobilių dažymo kameros rekonstrukcija, siekiant padidinti ventiliacijos efektyvumą ir pagerinti nuteistųjų darbo sąlygas. Be to, jau įrengta mechaninė ventiliacija, sumontuotas efektyvinis ventiliatorius, patobulinta oro ištraukimo kanalų sistema.

Nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos organizacijos "Ateitis” pirmininko K.L. 2000-11-20 skunde Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai nurodyta, kad nuteistieji, patalpinti į baudos izoliatorių ir kameros tipo patalpas, skundžiasi administracijos darbuotojų veika, nukreipta pastovaus psichologinio spaudimo palaikymui ir pasityčiojimui iš įstatymais garantuotų teisių, kuri pasireiškia tokiais veiksmais - visą dieną įjungiamas radijo taškas, kurio neįmanoma reguliuoti ir papildomai iš lauko pusės įrengti trys garsiakalbiai, transliuojantys tą pačią radijo stotį po penkiolika valandų į parą (nuo keliamo triukšmo įskausta galvos).

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad kolonijos ilgalaikių pasimatymų kambariuose ir kamerų tipo patalpose įrengti radijo taškai. Kolonijos direktorius K.Š. 2000-12-15 raštu Nr. 3808 paaiškino, kad kamerų tipo patalpose radijo laidos transliuojamos nuo 6 iki 22 valandos. Radijo transliacijų garsumas reguliuojasi kamerose radijo taškų pagalba. Kolonijos direktorius K. Š. paaiškino, kad prie drausminės zonos pastato įrengti trys garsiakalbiai, kurių garsas nukreiptas į sporto aikštyną bei taką, kuriuo nuteistieji eina į biblioteką, koplyčią, profesinę mokyklą ir į pasimatymus. Tai padaryta siekiant užtikrinti nuteistųjų, atliekančių bausmę baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, izoliaciją, kad jie nesusikalbėtų su minėtu taku praeinančiais nuteistaisiais. Šiais garsiakalbiais radijo laidos transliuojamos nuo 7 iki 22 val. Iš nuteistųjų, atliekančių bausmę baudos izoliatoriuose ir kameros tipo patalpose, dėl garsiakalbiais transliuojamų radijo laidų jokių nusiskundimų negauta.

Skundo tyrimo vietoje metu nustatyta, kad kamerų tipo patalpose įrengtų radijo imtuvų nuteistieji patys reguliuoti negali. Nuteistajam paprašius, radijo imtuvą gali pritildyti ar pagarsinti tik prižiūrėtojas. Nuteistojo T.K. teigimu, prižiūrėtojai ne visada tokius prašymus išpildo. Be to, nustatyta, kad kamerų tipo patalpose (o taip pat ir baudos izoliatoriuje) garso, kurį skleidžia lauke įrengti trys nauji radijo imtuvai, nesigirdi, nuteistieji, su kuriais buvo kalbėta, nusiskundimų dėl šių radijo imtuvų neturėjo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000-08-16 įsakymu Nr.172 patvirtintų Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 321 punkte numatyta, kad pataisos darbų įstaigų gyvenamosiose patalpose, klubuose, bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų bei poilsio kambariuose, bendrojo lavinimo bei specialiosiose profesinėse mokyklose, kamerose (išskyrus baudos izoliatorius, karcerius), laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ir uždarose asmens sveikatos priežiūros įstaigose įrengiami radijo taškai, kurie įjungiami ir išjungiami centralizuotai.

Seimo kontrolierė konstatuoja, kad radijo taškai įrengti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000-08-16 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Tačiau, Seimo kontrolierės nuomone, kamerų tipo patalpose būtina įrengti tokius radijo imtuvus, kurių garsą galėtų reguliuoti patys nuteistieji. Tokiu būdu būtų išvengta galimų prižiūrėtojų piktnaudžiavimų, netenkinant nuteistųjų prašymų sumažinti skleidžiamo radijo garso stiprumą bei būtų išvengta konfliktų, kurie gali atsirasti tarp nuteistųjų ir prižiūrėtojų.

Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos direktorius K.Š. 2001 m. balandžio 14 d. raštu informavo Seimo kontrolierę, jog Alytaus GR PDK kamerų tipo patalpose įrengti radijo imtuvai, kurių garsą reguliuoja patys nuteistieji.

 

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO IR PASIPRIEŠINIMO DALYVIŲ (REZISTENTŲ) TEISIŲ KOMISIJOS PAREIGŪNŲ VEIKSMAI

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje per ataskaitinį laikotarpį dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pareigūnų veiksmų ištirta palyginus nedaug skundų, tačiau skundų tyrimo metu nustatyta, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė D.Kuodytė iki šiol nėra paskelbusi darbo reglamento “Valstybės žiniose”, nors LGGRTC ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija juo vadovaujasi pripažindama kario savanorio ir laisvės kovų dalyvių statusus. Pažymėtina, jog dar 2000 m. lapkričio 17 d. pažymoje Nr. 2000/03-764, ištyrus J.L. skundą, Seimo kontrolierė konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 3 straipsnis numato, kad kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio statuso pripažinimo tvarką nustato įstatymai. Tačiau tokia tvarka įstatymu nustatyta nebuvo. Šiuo metu šią tvarką nustato LGGRTC generalinės direktorės D.Kuodytės 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 121 patvirtintas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių teisiniam statusui pripažinti darbo reglamentas. LGGRTC generalinės direktorės D.Kuodytės 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 121 patvirtintas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių teisiniam statusui pripažinti darbo reglamentas yra norminis teisės aktas, kadangi nustato bendras elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų ratui: detalizuoja kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio statuso pripažinimo (ar nepripažinimo) pagrindus, reglamentuoja komisijos darbo organizavimą, numato pretendentams prievolę pateikti reikalingus dokumentus ir kt. kario savanorio ir laisvės kovų dalyvio statusams gauti. Todėl LGGRTC generalinės direktorės D.Kuodytės 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 121 patvirtintas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių teisiniam statusui pripažinti darbo reglamentas turėjo būti paskelbtas "Valstybės žiniose".

Į šią problemą buvo atkreiptas LGGRTC generalinės direktorės D.Kuodytės dėmesys dar 2000 m. rugpjūčio 28 d. (pažyma Nr. 2000/03-523). Seimo kontrolierei ištyrus K. P. skundą, nedelsiant buvo pasiūlyta imtis priemonių, kad šis reglamentas įstatymų nustatyta tvarka būtų paskelbtas "Valstybės žiniose". LGGRTC generalinė direktorė D.Kuodytė 2000 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 17-04-287 pranešė, kad "šiuo metu yra tvarkomas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių teisiniam statusui pripažinti darbo reglamentas. Suderintas ir patvirtintas jis bus pateiktas skelbti "Valstybės žiniose".

Be to, pažymėtina, jog, vadovaujantis 2000 m. lapkričio 17 d. Seimo kontrolierės pažyma Nr. 2000/03-764 dėl J.L. skundo ištyrimo, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitete 2000 m. gruodžio 13 d. dalyvaujant LGGRTC generalinei direktorei D.Kuodytei bei Seimo kontrolierei G.Račinskienei, buvo svarstomas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių teisiniam statusui pripažinti darbo reglamento patobulinimo bei paskelbimo "Valstybės žiniose" klausimas ir pasiūlyta LGGRTC generalinei direktorei D.Kuodytei nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka patobulinti ir paskelbti anksčiau minėtą reglamentą "Valstybės žiniose".

Tačiau LGGRTC generalinė direktorė D.Kuodytė neatsižvelgė nei į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto, nei į Seimo kontrolierės G.Račinskienės pasiūlymus ir iki šiol nepaskelbė minėto reglamento "Valstybės žiniose", nors LGGRTC ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija juo vadovaujasi pripažindama kario savanorio ir laisvės kovų dalyvių statusus. Seimo kontrolierė konstatavo, kad LGGRTC generalinė direktorė D.Kuodytė nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 2 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriuose numatyta, kad "Valstybės žiniose" turi būti skelbiami valstybės valdymo institucijų vadovų įsakymai ir įsakymais patvirtinti kiti norminiai teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos.

Be to, buvo atkreiptas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės D.Kuodytės ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininko E.R.Stanciko dėmesys į tai, jog iki šiol Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 121 patvirtintas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių teisiniam statusui pripažinti darbo reglamentas nepaskelbtas "Valstybės žiniose".

2001 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr. 2001/03-699 Seimo kontrolierė pakartotinai atkreipė Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko A.M.Brazausko bei Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirininko G.Dalinkevičiaus dėmesį į anksčiau paminėtą problemą.

 

SVEIKATOS APSAUGA

Seimo kontrolierė, tirdama skundus dėl sveikatos apsaugos (iš 11 ištirtų skundų tik 2 buvo pagrįsti), atkreipė dėmesį į tai, jog įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos apsaugos sistemą, nėra aiškūs ir gana sudėtingi. Tai akivaizdžiai parodo žemiau pateiktas pavyzdys.

J.Ž. teigimu, jo žmonai vaistai kompensuojami 50 procentų bazinės kainos, nors turėtų būti kompensuoti 80 procentų. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas numato, jog pensininkams vaistai kompensuojami 80 procentų bazinės kainos, tačiau, pažeidžiant minėtą įstatymą, vaistai poliklinikose, ligoninėse yra išrašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Ligų ir kompensuojamų vaistų joms gydyti sąrašu.

Skundo tyrimo metu nustatyta:

Apdraustųjų asmenų, turinčių teisę į vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą, ratą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apdraustiesiems kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatyta, kokia dalis bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos priklausomai nuo to, kuriai asmenų grupei yra priskiriamas apdraustasis, kompensuojama. Įstatymo leidėjas numato, jog:

Visa bazinė kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kaina kompensuojama: vaikams iki 3 metų; I grupės invalidams; apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą; vaikams invalidams iki 16 metų; vaikams, nukentėjusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos metu; asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (atsargos ir būtinosios karinės tarnybos kariams, laikinai pasiųstiems dirbti į šios elektrinės 30 km zoną); pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; reabilituotiems politiniams kaliniams ir jiems prilygintiems asmenims, tremtiniams ir jiems prilygintiems asmenims bei jų vaikams, gimusiems kelyje į tremtį ir tremtyje; buvusiems geto ir fašistinių prievartinio mažamečių įkalinimo vietų kaliniams ir asmenims, išvežtiems priverstiniams darbams; asmenims, kurie nukentėjo 1991 m. sausio 11-13 dienomis ir vėlesnių įvykių metu gindami Lietuvos valstybingumą; kitiems įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų kategorijų asmenims.

80 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama: vaikams nuo 3 iki 16 metų; II ir III grupės invalidams bei kitiems nedirbantiems asmenims, gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją; nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims; apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.

50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama: apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 patvirtintas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas (A sąrašas) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašas (B sąrašas). A sąraše numatyta, kokie vaistai pagal ligas kompensuojami asmeniui atitinkamai 100, 80 ir 50 procentų, o sąraše B - kompensuojamieji vaistai.

Iš pareiškėjo Seimo kontrolierei pateiktų dokumentų matyti, kad Viešojoje įstaigoje Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje išrašytas receptas Nr. 0045969 ligonei Z.Ž. (ligos kodas M81.0), kuriame nurodyta, jog vaistų Natrium alendronicum kompensacijos rūšis - liga pagal sąrašą, kompensuojant vaistus 50 procentų bazinės kainos.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, jog 80 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Informacinės sistemos duomenų tvarkymo centro direktorius A.Proscevičius informavo Seimo kontrolierę, jog Z.Ž. nuo 1991 m. kovo 1 d. gauna senatvės pensiją ir šiuo metu ji niekur nedirba.

Todėl, Seimo kontrolierės nuomone, Z.Ž., kaip nedirbančiam pensinio amžiaus asmeniui, priklausytų 80 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos. Tačiau medikai, neatsižvelgdami į minėto įstatymo nuostatą ir jos, kaip pensininkės, statusą, išrašo vaistus vadovaudamiesi to paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pagal kurį vaistai kompensuojami apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. Pagal šį sąrašą vaistai Natrium alendronicum kompensuojami 50 procentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikant minėto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiuo atveju žymiai pabloginama pensininko padėtis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras V.Radavičius 2001 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 02-25-171 informavo Seimo kontrolierę, kad sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 patvirtino Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B sąrašas). Vaistai, įrašyti į šį sąrašą, ambulatorinio gydymo metu kompensuojami 100 arba 80 procentų vaistų bazinės kainos apdraustiesiems, išvardytiems šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje, išskyrus apdraustuosius, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės. Pastariesiems, vadovaujantis minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, yra sudarytas ir sveikatos apsaugos ministro anksčiau minėtu įsakymu patvirtintas Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas (A sąrašas). Šio sąrašo vaistai, įrašyti prie atitinkamų ligų, gali būti kompensuojami 100, 80 ar 50 procentų vaistų bazinės kainos apdraustiesiems, tarp jų ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje išvardytoms gyventojų grupėms, jei jie serga nurodytomis ligomis.

Seimo kontrolierės nuomone, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1-10 punktai, 3 dalies 1-4 punktai yra vienodos juridinės galios ir nenumato kurio nors vieno iš jų viršenybės kitų atžvilgiu. Iš anksčiau minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2001 m. balandžio 17 d. rašto Seimo kontrolierei matyti, jog ministerija plečiamai aiškina Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, suteikdama pirmenybę asmenų kategorijai, t.y. apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą. Tai konkrečiai parodo ir Z.Ž. atvejis. Pažymėtina, jog ministerijai nesuteikta teisė laisvai interpretuoti įstatymą. Seimo kontrolierės nuomone, būtų tikslinga aiškiau apibrėžti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo straipsnio, reglamentuojančio vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo apdraustiesiems, taikymą.

Seimo kontrolierės iniciatyva 2001 m. spalio 9 d. įvykusio susitikimo metu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministru G.Černiausku, Farmacijos departamento prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Farmacinės veiklos skyriaus viršininke G.Bobeliene bei Valstybinės ligonių kasos Projektų valdymo skyriaus viršininku R.Šagždavičiumi buvo aptartos anksčiau paminėto Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 patvirtinto Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašo taikymo problemos. Sveikatos apsaugos sistemos atstovai, analizuodami pensininkės Z.Ž. atvejį, pripažino, jog kompensuojant vaistus egzistuoja kompensacijos rūšies nustatymo ir taikymo problema.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras G.Černiauskas 2000 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 14-25-924 Seimo kontrolierę informavo, jog vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 17 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 49, Sveikatos apsaugos ministerija 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 584 sudarė darbo grupę Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos draudimo įstatymo projektui parengti. Rašte teigiama, jog darbo grupė atsižvelgs į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje aptartas spręstinas problemas, iškilusias vykdant minėtą įstatymą. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo projektas turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2001 m. gruodžio 17 d.

Seimo kontrolierė atkreipė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro K.R.Dobrovolskio dėmesį į vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo apdraustiesiems taikymo problemą bei pasiūlė Valstybinės ligonių kasos direktoriui S.J.Janoniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kompensuoti pil. Z.Ž. 80 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras E. Bartkevičius 2002 m. sausio 14 d. raštu Nr. 03-25-37 informavo Seimo kontrolierę, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 584 “Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarymo” sudaryta darbo grupė, kuri įvertins ir atsižvelgs į Seimo kontrolierės pažymoje iškeltas problemas. Be to, kaip informavo viceministras E.Bartkevičius, šiuo metu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas derinamas su atitinkamomis institucijomis.

 

VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierių įstaigoje gauti 49 skundai valstybinio socialinio draudimo klausimais. Daugiausiai pareiškėjai pateikia skundus valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimo, apskaičiavimo ir kt. klausimais. Dėl įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies pensijos apskaičiavimą, taikymo sudėtingumo, didžioji dauguma pareiškėjų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, prašydami patikrinti, ar jiems paskirta atitinkamos rūšies pensija apskaičiuota teisingai, nes, jų nuomone, pakirtos pensijos dydis yra per mažas. Ištyrus tokio pobūdžio skundus, dažniausiai jie būdavo pripažįstami nepagrįstais, nors pasitaikė atvejų, kai pareiškėjai pagrįstai reiškė nepasitenkinimą Valstybinio socialinio draudimo pareigūnų darbu.

Seimo kontrolierė ištyrė V.S.K. skundą dėl senatvės pensijos apskaičiavimo. Pareiškėjos teigimu, senatvės pensija jai paskirta nuo 1989 m. sausio 27 d., tačiau nuo 2000 m. spalio mėn. ji pradėjo gauti 34 Lt mažesnę pensiją.

Skundo tyrimo metu nustatyta:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau vadinama - Pensijų įstatymas) (įsigaliojusio nuo 1995 m. sausio 1 d.) 45-50 straipsnių nuostatomis V.S.K. invalidumo pensija turėjo būti perskaičiuota įvertinus darbo stažą bei fiksuotą uždarbio vidurkį. Nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto skyriaus darbuotojai, nuo 1995-01-01 perskaičiuodami pareiškėjos pensiją, padarė techninę klaidą ir pensiją perskaičiavo ne pagal byloje fiksuotą 2 Lt uždarbio vidurkį, o pagal 3,29 Lt uždarbio vidurkį. Minėta klaida buvo pastebėta tikrinant pensijų paskyrimo teisingumą tik 2000 m. rugsėjo mėnesį. Perskaičiavus pensiją pagal pareiškėjos byloje fiksuotą 2 Lt uždarbio vidurkį, pensija būtų sumažėjusi 46,42 Lt t.y. nuo 306,39 Lt iki 259,97 Lt. Kadangi minėta klaida įvyko dėl socialinio draudimo skyriaus darbuotojų kaltės, skyrius savo iniciatyva iš buvusios V.S. K. darbovietės UAB "Kauno Dailė" pareikalavo kito laikotarpio duomenų apie uždarbį. Vadovaujantis 1995 m. rugsėjo 28 d. priimtu Pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. I-1052 (įsigaliojusio 1995 m. spalio 13 d.), pil. V.S.K. pensija nuo 2000-10-01 buvo perskaičiuota, dar kartą atsižvelgiant į 1984 07 01-1989 07 01 (penkerių metų) metų uždarbio vidurkį -2,76 Lt, gautą 10 metų laikotarpiu iki pensijos paskyrimo. Pagal šį uždarbį draudžiamųjų pajamų koeficientas - 1,3355. Š. m. rugsėjo mėnesį pil. V.S.K. invalidumo pensijos dydis yra 275,64 Lt.

Iš Seimo kontrolierei pateiktos V.S.K. pensijos bylos nustatyta, kad pareiškėja dar 1996 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi su prašymu perskaičiuoti pensiją pagal kito laikotarpio (1984 m. sausio 1 d. -1986 m. birželio 31 d.) darbo užmokestį, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto skyriaus pareigūnų apskaičiavimu, šiai pensininkei invalidumo pensija nepadidėjo. Pažymėtina, jog anksčiau minėti pareigūnai, perskaičiuodami pareiškėjos senatvės pensiją pagal pareiškėjos 1996 m. rugsėjo 14 d. prašymą, nepastebėjo, jog neteisingai buvo įvestas fiksuotas uždarbio vidurkis. Ši klaida ištaisyta tik 2000 m. spalio 1 d., t. y. beveik 5 metus pareiškėjai dėl pareigūnų aplaidumo buvo neteisingai mokėta padidinta invalidumo pensija. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja apie priežastį, kodėl yra sumažėjusi jos invalidumo pensija, buvo informuota tik 2001 m. sausio 29 d. raštu Nr. 01-10-C-08.

Pažymėtina, jog nustačius, kad valstybės tarnautojas savo veiksmais nusižengia institucijoje ar įstaigoje nustatytoms taisyklėms, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo paskiria jam tarnybinę nuobaudą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2000 m. spalio 27 d. patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 25 straipsnis numato, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos: už sunkų nusižengimą - praėjus 2 metams nuo nusižengimo; už vidutinį nusižengimą - praėjus 1 metams nuo nusižengimo; už lengvą nusižengimą - praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo. Todėl, vadovaujantis anksčiau minėtais teisės aktais, Seimo kontrolierė negalėjo siūlyti valstybės tarnautoją, padariusį techninę klaidą skaičiuojant V.S.K. invalidumo pensiją, traukti tarnybinėn atsakomybėn, kadangi praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

Kaip Seimo kontrolierę informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas R.Kaminskas, pareiškėja be invalidumo pensijos nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. taip pat gauna ir 138 Lt valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensiją.

Seimo kontrolierė atkreipė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus D.Prevelio dėmesį, jog pensijos bylose dažnai pastebimos pensijų ir pašalpų skyriaus darbuotojų daromos techninės klaidos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas R.Kaminskas 2001 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 36-K-403/2 informavo, kad teisingam pensijų paskaičiavimui užtikrinti VSDFV teritorinių skyrių darbuotojams nuolat organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, zoniniai seminarai, pasitarimai, rengiamos instrukcijos pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais.

***

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, Seimo kontrolierė pradėjo tyrimą pagal dienraštyje “Lietuvos rytas” paskelbtą publikaciją “Beraštė pensininkė moka už SoDros klaidą” dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareigūnų veiksmų pagrįstumo, darant išskaitas iš P.A. pensijos. Atliekant tyrimą nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus darbuotoja, perskaičiuodama P.A. senatvės pensiją, padarė techninę klaidą - neteisingai buvo nurodyti metai, iš kurių apskaičiuotas paskutinis byloje fiksuotas uždarbio vidurkis. Dėl šios priežasties daugiau nei ketverius metus, t.y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. liepos mėn. P.A. buvo mokama didesnė senatvės pensija. Per laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. rugpjūčio 1 d. dėl minėtos klaidos permokėta 7155,39 Lt pensijos. Vėliau Marijampolės skyriaus vedėja priėmė sprendimą dėl permokos išskaitymo, kadangi gavo raštišką pensijos gavėjos sutikimą. Seimo kontrolierė paaiškino pareiškėjai, jog ji, norėdama pakeisti valią, turi nuvykti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių ir pateikti raštišką pareiškimą, kad nesutinka, jog, dėl minėtų darbuotojų kaltės susidarius permokoms, būtų daromos išskaitos (pensijos gavėjos pareiškimas būtų pagrindas skyriaus vedėjai priimti sprendimą nutraukti išskaitas iš P.A. pensijos).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus vedėja Danutė Stankuvienė 2002 m. sausio 22 d. raštu Nr. (05-29)-240 informavo Seimo kontrolierę, jog P.A. buvo nurašytas susidariusios senatvės pensijos permokos likutis - 5968,43 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė gavo nemažai skundų, kuriuose pensininkai kėlė problemą, jog draudžiamosios pajamos, t.y. išmokėtos išeitinės pašalpos, pasibaigus darbo santykiams, išdėstomos į priekį, todėl pensininkams pora mėnesių būdavo išmokama tik bazinė pensija.

Seimo kontrolierė išnagrinėjo A.P. skundą dėl draudžiamųjų pajamų, t.y. išmokėtos išeitinės pašalpos, pasibaigus darbo santykiams, išdėstymo į priekį ir dėl invalidumo pensijos už šių metų vasario mėn. sumažinimo.

Aiškinantis piliečio A.P. keliamą problemą, nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2001-02-13 įsakymu Nr.123 buvo patvirtinta nauja Duomenų apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo teikimo tvarka, nenumatanti socialinio draudimo laikotarpio pratęsimo dėl išeitinės pašalpos gavimo, kuri įsigaliojo nuo šių metų vasario 18 dienos. Todėl apdraustiesiems, atleistiems iš darbo nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. vasario 18 d. ir gavusiems išeitinę pašalpą, kaip paaiškino "SODROS” atstovai, buvo taikoma anksčiau galiojusi tvarka, numatanti išeitinės pašalpos išdėstymą į priekį, dėl to prasitęsdavo socialinio draudimo laikotarpis, o dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo pensininkams ribojama pensija.

Seimo kontrolierei buvo pateikta informacija (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2001-03-14 raštas Nr.402-17-670), jog įvertinant tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gavo daug pensininkų, atleistų iš darbo po 2001 m. sausio 1 d., skundų dėl pensijų apribojimo išeitinės pašalpos gavimo laikotarpiu, VSDF valdybai nurodyta užtikrinti, kad asmenims, atleistiems iš darbo nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. vasario 18 d., nebūtų kliūčių gauti visą jiems priklausančią valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją. Pagrindas priimti tokį sprendimą buvo tai, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymui (2000 m. gruodžio 21 d. Nr.IX-110) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymui (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-113), neteko galios nuostatos, numatančios teisę į ligos pašalpą išeitinės pašalpos mokėjimo laikotarpiu, todėl neliko pagrindo pratęsti socialinio draudimo laikotarpį dėl išeitinės pašalpos gavimo.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas (2000 m. gruodžio 21 d. Nr.IX-109) nuo 2001 m. sausio 1 d. nustatė naują pensijų mokėjimo tvarką pensininkams, turintiems draudžiamųjų pajamų. Seimo kontrolierei pateikta informacija (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2001-03-23 raštas Nr.306-05-790), kad atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas Vyriausybei pateiktas tvirtinti nutarimo "Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų dalinio pakeitimo" projektas, kuriuo numatyta pensininkams, turėjusiems draudžiamųjų pajamų ne visą kalendorinį mėnesį, nuo 2001 m. sausio 1 d. išmokėtinos pensijos dydį apskaičiuoti proporcingai draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpiui. Vadovaujantis tuo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė išmokėti nuo šių metų sausio mėn. susidariusias pensijų nepriemokas pensininkams, kurie draudžiamųjų pajamų turėjo ne visą kalendorinį mėnesį dėl to, kad tą mėnesį pradėjo dirbti ar nutraukė darbą, buvo nemokamose atostogose ar pan., taip pat ir tiems pensininkams, kurie buvo atleisti po 2001 m. sausio 1 d. ir kuriems buvo išmokėtos išeitinės pašalpos, įvertinus tai, kad šių pašalpų gavimas nebepratęsia draudimo laikotarpio, t.y. draudžiamosios pajamos į priekį nebeišdėstomos (minėtas VSDF valdybos 2001-03-14 raštas Nr.402-17-670). Vykdant šį pavedimą, Informacinės sistemos duomenų tvarkymo centras parengė kompiuterinę pensijų nepriemokų skaičiavimo pagal minėtą nuostatų projektą programą. Teritorinių skyrių vedėjai įpareigoti užtikrinti, kad balandžio mėnesį pensininkams būtų išmokėtos dėl anksčiau paminėtų priežasčių susidariusios pensijų nepriemokos už 2001 m. sausio ir vasario mėnesius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė informavo, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. atitinkamai pakeista ir valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų mokėjimo, kai buvo dirbta ne visą mėnesį, praktika. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2001-03-23 raštu Nr.306-05-790 teritoriniams skyriams nurodyta, kad turėjusiems draudžiamųjų pajamų ne visą kalendorinį mėnesį pensininkams nuo 2001 m. sausio 1 d. mažesnis mokėtinos pensijos dydis turi būti apskaičiuotas tik už tą kalendorinio mėnesio laikotarpį, kai buvo turėta draudžiamųjų pajamų. Teritorinių skyrių vedėjai įpareigojami balandžio mėnesį išmokėti pensininkams pensijų už 2001 m. sausio - vasario mėnesius nepriemokas, susidariusias dėl to, kad dalies kalendorinio mėnesio pajamos buvo laikomos viso kalendorinio mėnesio pajamomis. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė atitinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą. Juo buvo siūloma Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose atskirai nustatyti pensijų mokėjimo už ne visą darbo mėnesį tvarką. Projekte taip pat buvo pasiūlyta, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsniuose nustatyta mokėtina senatvės ir invalidumo pensijos dalis mokama tik už tas kalendorines mėnesio dienas, per kurias asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų. Už tas kalendorines mėnesio dienas, per kurias asmuo draudžiamųjų pajamų neturėjo, mokėtina visa asmeniui priklausanti pensija. Projekte taip pat įrašyta nuostata, kad pensijos, išmokėtos turėjusiems draudžiamųjų pajamų pensijų gavėjams už laikotarpį nuo 2001 metų sausio 1 d. iki 2001 metų gegužės 1 d., perskaičiuojamos, laikantis naujos tvarkos. Jeigu nurodytuoju laikotarpiu buvo išmokėtos mažesnės pensijos už perskaičiuotas išmokėtinas pensijas, pensijų gavėjams turi būti išmokamos neprimokėtos pensijų sumos. Vyriausybės nutarimo projektas suderintas ir pateiktas Vyriausybei svarstyti.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymu (2001 m. gegužės 8 d. redakcija Nr. IX-307), kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., buvo išspręsta anksčiau minėta problema.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė patikino, kad dirbusiems ne visą 2001 m. sausio ar vasario mėnesį pensininkams tikrai bus išmokėta negauta pensijų suma už kalendorines mėnesio dienas, sekusias po jų atleidimo iš darbo dienos.

 

TEISĖSAUGOS ORGANAI

Seimo kontrolierė gavo daug skundų, kuriuose pareiškėjai reiškia nepasitenkinimą prokurorų, tardytojų, kvotėjų veiksmais bei teismų darbu. Tiriant šiuos skundus nustatyta, kad dauguma jų pateikiami Seimo kontrolierei skundžiant prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, skundžiant teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumą ir teisėtumą, darbo teisinius santykius ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalys konkrečiai numato, kad Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų veiklos, vietos savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, Seimo kontrolieriai netiria skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

Seimo kontrolierė per ataskaitinį laikotarpį gavo 44 skundus, kuriuose buvo skundžiamasi prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesiniais veiksmais, tačiau iš jų tik 3 skundai pateikti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai buvo iš esmės išnagrinėti, kadangi juose nebuvo keliamas prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Gavusi tokio pobūdžio skundus, Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsniu, skundus palikdavo nenagrinėtus bei paaiškindavo pareiškėjams, jog jie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnį turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą bei jam pavaldžius prokurorus, kontroliuojančius kvotos organų ir tardytojų veiklą, kad būtų tiksliai ir vienodai vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

Seimo kontrolierė per 2001 m. gavo net 58 skundus, kuriuose pareiškėjai reikšdavo nepasitenkinimą teismo priimtais sprendimais, nutartimis, nuosprendžiais. Šie skundai, kaip ir anksčiau minėtieji, buvo palikti nenagrinėti, pareiškėjams paaiškinus, jog teismo sprendimus, nutartis, nuosprendžius gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti tik aukštesnės instancijos teismas.

Pasitaiko atvejų, jog pareiškėjai skundus pateikia ne tik Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, bet ir teismui. Tuomet, pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, jeigu skundo tyrimo metu išaiškėja, kad skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme, skundas paliekamas nenagrinėtas. Pavyzdžiui, į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi O.S. dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareigūnų veiksmų, apskaičiuojant našlių ir senatvės pensiją. Seimo kontrolierė, nustačiusi, jog dėl to paties dalyko teismas jau buvo priėmęs sprendimą, 5 kartus raštu bei daugelį kartų žodžiu pareiškėjai išsamiai paaiškino jos procesines teises, tačiau O.S. ir toliau pakartotinai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą.

 

PASIŪLYMAI TEISĖS AKTAMS TOBULINTI

Tiriant V.M. skundą išaiškėjo, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės sklypų ženklinimą vietoje, yra nustatyti skirtingi piliečių įspėjimo terminai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 4 punktą rajono žemėtvarkos skyrius praneša piliečiui apie žemės sklypo paženklinimą vietoje ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki paženklinimo. Tačiau šis punktas nereglamentuoja, kaip (raštu, žodžiu) pilietis turi būti įspėtas dėl žemės sklypo paženklinimo.

Tuo tarpu Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 (Žemės ūkio ministro 2000-04-03 įsakymo Nr. 108 redakcija) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 68 punkte nurodyta, kad rajono žemėtvarkos skyrius kviečia piliečius asmeniškai arba registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki paženklinimo dienos (nuo kvietimo įteikimo arba laiško gavimo).

Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolierė pasiūlė , kad Žemės ir miškų ūkio ministro 1998-04- 23 įsakymas Nr. 207 būtų patikslintas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 nuostatas.

Žemėtvarkos ir teisės departamento direktoriaus pavaduotoja J.Petraškienė 2001-03-29 raštu Nr.1303-158 Seimo kontrolierę informavo, kad, siekiant paspartinti žemės reformos darbų eigą, bus sutrumpintas iki 10 dienų terminas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

***

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus 2001-08-03 įstatymą Nr. IX-496, Žemės reformos įstatymo 19 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, numatanti, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka. Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamus žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, jų apmokėjimo tvarką ir atvejus nustato Vyriausybė.

Tiriant piliečių nusiskundimus dėl sumokėtų įmokų buvo atkreiptas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A.Brazausko dėmesys į tai, kad iki šiol nepatvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarka.

Žemės ūkio viceministras K.Maksvytis Seimo kontrolierę informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų nustatymo ir jų apmokėjimo tvarkos” projektas yra parengtas ir iki š.m. sausio 24 d. turi būti pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

***

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, 2000-06-06 priėmė nutarimą Nr. 654 ”Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimo”ir šio nutarimo 2 punktu įpareigojo viešojo administravimo institucijas iki 2000-07-01 parengti ir išleisti atitinkamus savo teisės aktus. Tačiau tiriant A.T. skundą buvo nustatyta, kad Žemės ūkio ministerijoje tokia tvarka neparengta. Nagrinėjant piliečių prašymus, Žemės ūkio ministerijoje vadovaujamasi Darbo reglamentu, kuris patvirtintas Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997-02-06 įsakymu Nr.52. Seimo kontrolierė atkreipė žemės ūkio ministro J.Kraujelio dėmesį, jog iki šiol nepriimta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo žemės ūkio ministerijoje tvarka. Žemės ūkio ministerijos interesantų priėmimo, konsultavimo informacijos suteikimo skyrius (2002-01-31 raštas Nr. 4001-06-T-159/03) Seimo kontrolierę informavo, jog šiuo metu yra baigiamas rengti Žemės ūkio ministerijos reglamentas, kuriuo bus patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų prašymų, pareiškimų, skundų bei pasiūlymų nagrinėjimo, aptarnavimo bei interesantų priėmimo ministerijoje tvarkos nuostatos.

***

Ištyrus pil. R.B., atliekančio bausmę Vilniaus 1-ojoje griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, skundą, buvo nustatyta, kad “Sodra” pareiškėjui atsisako mokėti transporto išlaidų kompensaciją, motyvuodama tuo, jog jis šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir negali naudotis visuomeniniu transportu. Seimo kontrolierė konstatavo, kad Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas jokių išlygų ar išimčių nemokėti minėtos kompensacijos asmenims, kurie yra įkalinimo įstaigoje, nenumato. Vienintelė įstatymo sąlyga minėtos kompensacijos gavimui - asmuo pripažintas invalidu, turintis sutrikusią judėjimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, tuometiniam Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui A.Melianui buvo pasiūlyta inicijuoti atitinkamus Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo pakeitimus, atsižvelgiant į susiklosčiusias gyvenimo realijas.

***

Pil. K.V. skundo tyrimo metu buvo iškelta problema dėl mokesčio už vietinių vandens pakėlimo įrenginių eksploatavimą pagrįstumo. Nustatyta, kad namo (esančio Neries kr. 26, Kaune) rūsyje dar 1971 metais buvo įrengti vietiniai vandens kėlimo įrenginiai, nes Kauno miesto vandentiekio sistemos techninės galimybės negalėjo užtikrinti šalto vandens tiekimo šio namo viršutinių (t.y. 10, 11 ir 12 ) aukštų gyventojams. Kadangi vietiniai vandens kėlimo įrenginiai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo gyventojams, šių įrenginių eksploatavimo išlaidas jie ir sumoka. Todėl minėto namo gyventojų išlaidos šalto vandens tiekimo paslaugoms yra didesnės nei kitų Kauno miesto daugiabučių namų gyventojų. Nagrinėjant šį klausimą, buvo nustatyta, kad šios ir panašios problemos vandens sektoriuje atsiranda dėl teisinės bazės trūkumo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. IX-341 pasiūlė Vyriausybei 2001 m. parengti ir pateikti Seimui Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymo projektą. Tačiau toks projektas iki šiol neparengtas. Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, prašydama įvykdyti minėtą Seimo nutarimą, parengiant bei pateikiant Seimui Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymo projektą.

***

Tiriant Metalo pramonės darbuotojų profsąjungų susivienijimo pirmininkės M.Narkaitienės skundą, buvo nustatyta, kad, skiriant kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, yra vadovaujamasi Gamybų, cechų, profesijų sąrašais Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtintais TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir kitais sovietiniais aktais, išvardytais Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos, kurių galiojimas nėra nustatyta tvarka pratęstas. Seimo kontrolierė atkreipė tuometinių Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko R.Šukio bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko A.Meliano dėmesį į šią problemą ir siūlė imtis priemonių sprendžiant šį klausimą.

***

Seimo kontrolierė, tirdama V.V. skundą, konstatavo, jog teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 178 punktas nepakankamai aiškiai reglamentuoja sutuoktinių statusą įrodančių dokumentų pateikimo tvarką (atvykus į ilgalaikį pasimatymą). Seimo kontrolierė pasiūlė teisingumo ministrui spręsti klausimą dėl detalesnio minėtų taisyklių 178 punkto reglamentavimo.

Teisingumo viceministras P.Koverovas 2001 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo Seimo kontrolierę, jog Teisingumo ministerijoje rengiami Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimai, kuriais taip pat keičiamas ir minėtų taisyklių 178 punktas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 220 minėtų taisyklių nurodytas punktas buvo pakeistas.

***

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje buvo ištirtas K.A., II grupės invalido, sergančio onkologine liga, skundas. Pareiškėjo nuomone, jam, kaip sunkiam ligoniui, turi būti leista išimties tvarka laisvai disponuoti atkurtomis santaupomis. Seimo kontrolierė atkreipė Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Sveikatos reikalų komiteto pirmininkų dėmesį į tai, kad žmonės, sergantys onkologinėmis ir kitomis sunkiomis, pavojų gyvybei keliančiomis ligomis, neturi lėšų gydymuisi. Seimo kontrolierė pasiūlė apsvarstyti galimybę papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, numatant leisti išimties tvarka laisvai disponuoti atkurtomis santaupomis asmenims, sergantiems onkologinėmis ir kitomis sunkiomis, pavojų gyvybei keliančiomis ligomis.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

IR REKOMENDACIJŲ VYKDYMAS

Seimo kontrolierė, per ataskaitinį laikotarpį nagrinėdama skundus, priėmė 441 sprendimą, iš kurių:

6 - medžiaga perduota tardymo organams, įtarus nusikaltimo požymius;

7 - pareigūnams pasiūlyta įstatymų nustatyta tvarka pakeisti, papildyti norminį aktą, panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus;

23 - pasiūlyta įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas arba įvertinti jų veiksmus;

246 - atkreiptas pareigūnų dėmesys į aplaidumą darbe, įstatymų nesilaikymą (biurokratizmą) ir pasiūlyta imtis priemonių, atlikti konkrečius darbus, kad būtų pašalinti įstatymų bei kitų poįstatyminių aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos, ar priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo;

139 - skundai po ištyrimo buvo atmesti kaip nepagrįsti, nepasitvirtinus juose nurodytiems pažeidimams;

1 - pranešta Lietuvos Respublikos Seimui apie atskaitingų pareigūnų padarytus pažeidimus;

19 - pranešta Vyriausybei, ministrams (apie jiems pavaldžių pareigūnų padarytus pažeidimus).

Pažymėtina, jog, kaip taisyklė, dažniausiai pažeidimus daro viduriniosios grandies pareigūnai, dėl kurių veiksmų ir priimta daugiausiai sprendimų.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vieną iš sprendimų - paskirti tarnybinę nuobaudą - Seimo kontrolierė gali priimti pakankamai retai, nes labai dažnai yra praėję senaties terminai šiai nuobaudai skirti. Su šia problema susiduriama beveik visais atvejais, kada nustatomi piliečių teisių pažeidimai, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė 125 skundus pripažino pagrįstais. 166 sprendimai buvo kontroliuojami, t.y. vykdytini. Iš jų 132 įvykdyti visiškai (79,5 proc.), 3 iš dalies (1,8 proc.), 4 neįvykdyti (2,4 proc.) ir 27 - vykdymo eigoje (16,3 proc.).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kontrolieriaus

ROMO VALENTUKEVIČIAUS

SKUNDŲ TYRIMO ATASKAITA

 

2001 m. sausio 1 d. - 2001 m. gruodžio 31 d.

 

Seimo kontrolierius pagal Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu

patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

tyrė skundus dėl Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų

savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

BENDROSIOS PROBLEMOS

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valdybos 2000-01-10 nutarimą Nr. 1 Seimo kontrolierius R.Valentukevičius tiria piliečių skundus dėl Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybių pareigūnų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo. Šių didžiųjų miestų savivaldybių priskyrimą minėtam kontrolieriui lėmė gana daug, palyginti su kitais rajonais, gaunamų skundų.

1 lentelė

Metai

Gauta

skundų, iš jų prašymai pateikti išvadas

Liko

neištirtų skundų, iš jų pateikti išvadų

Ištirta

skundų ir pateikta išvadų

Ištirta skundų

Grąžinta

nenagrinėtų skundų

pripažinta pagrįstais

atmesta

1999

254/2*

73

233/2*

116

82

35

2000

228/2*

63

236/2*

128

79

52

2001

313/8*

79/2

279/6*

160

78

41

* - išvados

Be to, atsakyta į 10 piliečių kreipimųsi.

Pažymėtina tai, kad 2001 metais gerokai padaugėjo skundų, prašymų pateikti išvadas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 23 straipsnį pareigūnai gali kreiptis į Seimo kontrolierių prašydami pateikti išvadą, ar sprendimai nesukels pasekmių, kurios vėliau gali būti apskųstos Seimo kontrolieriui). Kaip matyti iš 1 lentelės, į Seimo kontrolierių 2001 metais, lyginant su 2000 metais, kreipėsi vos ne 100 piliečių daugiau. Seimo kontrolieriaus nuomone, toks skundų pagausėjimas pastaruoju laikotarpiu sietinas su tuo, kad yra dažna savivaldybių pareigūnų (departamentų, skyrių vedėjų) kaita, nepakankamas teisės aktų ir jų taikymo išmanymas, biurokratizmas, o kai kuriais atvejais visiškas bendruomenės narių ir jų teisėtų prašymų nepaisymas.

Gautų 1999-2001 metais skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi pasiskirstymas pagal savivaldybes matyti 2 lentelėje.

2 lentelė

Institucija, dėl kurios pareigūnų veiksmų skundžiamasi

1999 m. gauta skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi

2000 m. gauta skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi

2001 m. gauta skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi

Kauno m. savivaldybė

98

104

122

Panevėžio m. savivaldybė

10

3

10

Vilniaus m. savivaldybė

141

132

181

Iš viso

249

234

313

 

Gautų skundų tyrimas

Seimo kontrolierius 2001 metais ištyrė 279 skundus, pateikė 6 išvadas ir atsakė į 10 kreipimųsi.

Ataskaitiniu laikotarpiu ištirtų skundų, pripažintų pagrįstais, kaip ir praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu skaičius yra vienodas. Iki šiol pagrįstų skundų gauta: 1995 m. - 42,9 proc., 1996 m. - 43,3 proc., 1997 m. - 47,5 proc., 1998 m. - 42,8 proc., 1999 m. - 59 proc., 2000 m. - 58 proc., 2001 m. - 57 proc. Ataskaitiniu laikotarpiu tirtų skundų pagrįstumą rodo 3 lentelė.

3 lentelė

SEIMO KONTROLIERIAUS R.VALENTUKEVIČIAUS NAGRINĖTI SKUNDAI

Be to, Seimo kontrolierius pateikė 6 išvadas ir atsakė į 10 kreipimųsi, o tai sudaro 5 proc. nuo bendro gautų skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi skaičiaus (313).

4 lentelėje matyti pagrįstų skundų skaičius pagal Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių struktūrinius padalinius.

4 lentelė

SKUNDAI PAGAL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS PADALINIUS

.

 

Savivaldybės padalinio pavadinimas

2001 metai

Apskųsta (kartų)

pagrįsti skundai

atmesti skundai

1.

Administratorius

1

1

-

2.

Priimamasis

1

1

-

3.

Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyrius

3

3

-

4.

Ekonomikos departamentas

3

1

2

5.

Verslo ir paslaugų skyrius

1

-

1

6.

Turto valdymo ir privatizavimo skyrius

3

3

-

7.

Energetikos ir ūkio departamentas

17

13

4

8.

Kultūros, švietimo ir sporto departamentas

2

2

-

9.

Miesto plėtros departamentas

35

29

6

10.

Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius

4

1

3

11.

Socialinės paramos centras

5

-

5

12.

Nuosavybės teisių atkūrimo tarnyba

2

2

-

13.

Rejestro tarnyba

2

2

-

14.

SP UAB “Antakalnio ūkis”

1

1

-

15.

SP UAB “Grigiškių komunalinis ūkis”

2

2

-

16.

Karoliniškių seniūnija

1

1

-

17.

SP UAB “Lazdynų būstas”

1

1

-

18.

Naujamiesčio seniūnija

1

1

-

19.

SP UAB “Naujamiesčio būstas”

1

-

1

20.

Naujininkų seniūnija

1

1

-

21.

SP UAB “Naujininkų ūkis”

8

8

-

22.

Naujosios Vilnios

1

1

-

23.

SP UAB “Priemiestis”

2

2

-

24.

Senamiesčio seniūnija

2

1

1

25.

SP UAB “Senamiesčio ūkis”

1

-

1

26.

SP UAB “Šilėja”

1

1

-

27.

Verkių seniūnija

1

1

-

28.

UAB “Vilko pėda”

3

3

-

29.

SP UAB “Žirmūnų valda”

2

2

-

30.

SP UAB “Žvėryno ūkis”

4

3

1

31.

SP AB “Vilniaus šilumos tinklai”

19

10

9

32.

UAB “Bendruva”

2

-

2

33.

UAB “Šilumnešis”

2

2

-

34.

Savivaldybės įmonė “Susisiekimo paslaugos”

5

5

-

35.

SP AB “Vilniaus vandenys”

1

1

-

 

SKUNDAI PAGAL kauno MIESTO SAVIVALDYBĖS PADALINIUS

.

 

Savivaldybės padalinio pavadinimas

2001 metai

Apskųsta (kartų)

pagrįsti skundai

atmesti skundai

1.

Energetikos skyrius

3

3

-

2.

Komunalinio ūkio skyrius

3

2

1

3.

Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo skyrius

36

26

10

4.

Pastatų priežiūros ir nuomos skyrius

9

7

2

5.

Rejestro tarnyba

1

1

-

6.

Turto valdymo skyrius

11

3

8

7.

Socialinės rūpybos skyrius

4

1

3

8.

Sveikatos skyrius

3

3

-

9.

Švietimo ir ugdymo skyrius

3

3

-

10.

Urbanistikos ir architektūros skyrius

24

16

8

11.

SĮ “Santakos butų ūkis”

1

1

-

12.

Šilainių BŪT

1

1

-

13.

Kalniečių BŪT

1

-

1

14.

AB “Kauno energija”

14

9

5

15.

SP AB “Kauno vandenys”

1

-

1

 

SKUNDAI PAGAL Panevėžio miesto SAVIVALDYBĖS PADALINIUS

.

 

Savivaldybės padalinio pavadinimas

2001 metai

Apskųsta (kartų)

pagrįsti skundai

atmesti skundai

1.

Ekonomikos ir turto valdymo skyrius

5

-

5

2.

AB “Panevėžio šilumos tinklai”

1

1

 

Ištirtų skundų dėl Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų savivaldybių pareigūnų biurokratizmo tematika

5 lentelėje pateikiama ištirtų skundų dėl Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų savivaldybių pareigūnų biurokratizmo tematika.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad Seimo kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą, jei padaro išvadą, kad skundo dalykas yra mažareikšmis; skunde nurodytų aplinkybių Seimo kontrolierius netiria; skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme; po ištyrimo pakartotinai paduotas skundas nenagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų; jeigu gaunamas pareiškėjo prašymas nenagrinėti skundo ir t.t. Tokių skundų 2001 metais grąžinta 41.

4 ir 5 lentelėse matyti, kad iš Vilniaus miesto gyventojų daugiausia skundų gauta ir ištirta dėl Miesto plėtros departamento pareigūnų biurokratizmo - 35 skundai. Šio departamento pareigūnams pavesta rengti, derinti detaliuosius planus (žemės privatizavimui, nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų statybai, kai yra keičiama tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir kt.), taip pat išduoti sąlygas projektavimui, derinti gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų ir patalpų statybos, remonto ir rekonstrukcijos projektus. 5 lentelė rodo, kad žemėtvarkos, žemės privatizavimo, pastatų, gyvenamųjų patalpų, eksploatacijos, remonto ir rekonstrukcijos klausimais gauta ir tirta 49 Vilniaus miesto gyventojų skundai (skundų tematikos ir skundžiamos institucijos skaičius nesutampa, nes viename skunde būna nurodyti keli klausimai, kuriuos pareiškėjai prašo ištirti).

Vilniaus miesto Žvėryno gyventojai R.S. (Nr. 2000/05-1034) ir M.K. (2001/05-359) kreipėsi į Seimo kontrolierių nurodydami, kad Miesto plėtros departamento pareigūnai, pažeisdami teisės aktais nustatytą tvarką, suderino ir pateikė tvirtinti Kraševskio g.10 detalųjį planą, kuriame numatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba, kai tuo tarpu šioje teritorijoje mažaaukščiai namai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pirminiame parengto detaliojo plano variante planuojamoje teritorijoje buvo numatyta statyti 67 naujo suintensyvinto tankumo individualius namus su bendru 370 gyventojų skaičiumi. Gyvenamųjų namų aukštingumas - 3 aukštai su mansarda. Skundo tyrimo metu, atsižvelgus į gyventojų nuomonę bei jiems pritariant, šiame žemės sklype buvo numatyta ambasados pastato statyba, apsispręsta dėl užstatymo tankio kituose šios teritorijos žemės sklypuose ir pastatų aukštingumo sumažinimo, tačiau patvirtintas detalusis planas pareiškėjų ir kitų skundą pasirašiusių Žvėryno gyventojų netenkino. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad detalieji planai turi būti svarstomi viešai, visuomenės dalyvavimo planavimo procese bendroji tvarka reglamentuojama Vyriausybės patvirtintuose Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 09 18 nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 14 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki planavimo pasiūlymų pateikimo planavimo organizatorius turi paskelbti visuomenės informavimo priemonėse informaciją: kur ir kada bus supažindinama su parengtu projektu, kur vyks vieša projekto ekspozicija (paroda), susirinkimas; kur, kada, kam ir kaip bus galima teikti planavimo pasiūlymus dėl parengto projekto sprendinių; kokia tvarka atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai galės apskųsti parengto projekto sprendinius, viešo svarstymo procedūras. Pateiktoje informacijoje nebuvo nurodyta, kokia tvarka teiktini pasiūlymai, kokia tvarka ir kam galima apskųsti parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras. Dėl to, kad pasiūlymų teikėjams nebuvo nustatyta tvarka paaiškinta detaliojo plano sprendinių bei viešo svarstymo su visuomene apskundimo tvarka, jie neteko galimybės pasinaudoti apskundimo teise. Buvo pasiūlyta Miesto plėtros departamento direktoriui A.Lukšui aptarti nurodytus pažeidimus departamento darbuotojų, organizuojančių bei dalyvaujančių planuojant teritorijas, pasitarime. Gauta informacija, kad pažeidimai aptarti.

2001 metų vasarą Seimo kontrolierius gavo net 5 skundus dėl Antakalnio seniūnijos teritorijos vyriausiojo architekto G.Kuodžio biurokratizmo (I.Z. ir kt.(2001/05-857), N.V. (Nr. 2001/05-1431), P.S. (Nr. 2001/05-1391), L.G. ir kt. (2001/05-1139) ir O.Z. ir kt. (201/05-1577). Visuose šiuose skunduose buvo keliama ta pati problema - derinant bei tvirtinant detaliuosius planus, teritorijose, kuriose vyrauja mažaaukštė statyba, leista projektuoti ir statyti daugiabučius ir daugiaaukščius gyvenamuosius namus.

Tiriant skundus, buvo nustatyta įvairių pažeidimų: neteisingai nustatytos žemės sklypų ribos ir dydžiai, formuojant Jūratės g. 27a žemės sklypą prie nuosavybės teisėmis priklausiusio žemės sklypo prijungta 600 kv.m valstybinės žemės, kuri pagal Vilniaus miesto tarybos 1998-12-18 sprendimu patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą ir pagrindinius brėžinius bei Antakalnio seniūnijos želdynų plėtojimo schemą priskirta rekreacinei teritorijai, be to, žemės sklypas yra Pavilnio regioninio parko apsauginėje rekreacinėje zonoje. Naujai suformuotas žemės sklypas parduotas be aukciono už nominalią kainą (23 712,00 litų), kai tuo tarpu jau galiojo nuostata, kad, apskaičiuojant žemės sklypo kainą, ji turi būti nustatoma atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų rinkos kainas. Vilniaus miesto bendrajame plane šioje teritorijoje numatyta mažaaukštė statyba. Su projektuojama statyba šioje teritorijoje pagal parengtą detalųjį planą nesutiko visi aplinkinių namų savininkai, jie nepritarė parengtam detaliajam planui, tačiau į gyventojų nuomonę neatsižvelgta. Kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą G.Bernotavičių prašant išsiaiškinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmuose, suformavus žemės sklypą Jūratės g. 27a, prie namų valdos prijungiant valstybinės žemės fondo 600 kv.m žemės iš rekreacinės bei Pavilnio regioninio parko apsaugos zonos, ir pardavus šį žemės sklypą ne aukcione ir už mažesnę nei teisės aktais nustatytą kainą, nėra baudžiamojo nusikaltimo sudėties.

Ištyrus L.G. skundą, buvo nustatyta, kad žemės sklypas Vileišio g.10b suformuotas pažeidžiant teisės aktais, reglamentuojančiais naudojamos žemės prie namų valdų pardavimą, nustatytą tvarką. Rengti žemės sklypų pirkimo-pardavimo dokumentus Vilniaus miesto savivaldybėje pavesta Miesto plėtros departamento teritorijų vyr.architektams, šiuo atveju už dokumentų parengimą pagal pareiginius nuostatus buvo atsakingas Antakalnio teritorijos vyr.architektas G.Kuodis. Be to, G.Kuodis, rengęs sąlygas bei išvadą šios teritorijos detaliajam planui, taip pat derinęs detaliojo plano projektą, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, neišsiaiškino esamos padėties, todėl patvirtintame detaliajame plane žemės sklypas nurodytas didesnis nei parduotas. Nustačius šiuos pažeidimus, taip pat kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės vyriausiąjį prokurorą G.Bernotavičių.

M.Paco g. 7/2 namo gyventojų skunde buvo nurodyta, kad suformuotas ir parduotas žemės sklypas M.Paco g. 9 namų valdos savininkams pažeidė jų interesus, nes prie šio sklypo buvo prijungta dalis M.Paco g. 7/2 namo butų savininkų naudojamo žemės sklypo. Tyrimo metu pasitvirtino pareiškėjų nurodyti faktai. Žemės sklypų pardavimo metu žemės sklypo ribų ir dydžio planuose buvo pakeistos inventorizuoto ir pagal susitarimą pasidalyto žemės sklypo ribos. Žemės sklypas suformuotas paliekant valstybinės žemės dalį prie M.Paco gatvės, o tam, kad žemės sklypo dydis atitiktų inventorizuotą ir leistą parduoti žemės sklypą, prie minėtos valdos prijungta faktiškai naudojama ir dar namo M.Paco g. 7/2 statybos metu priskirto žemės sklypo dalis. Šios teritorijos detaliojo plano nebuvo. Pareiškėjai dar 1995 metais kreipėsi į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių su prašymu peržiūrėti žemės sklypų M.Paco g. 9 ir M.Paco g. 7/2 ribas, tačiau į šį piliečių prašymą nebuvo atsakyta. Dėl tuometinių Miesto plėtros departamento pareigūnų biurokratizmo iki šiol neišspręstas piliečių prašymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 skirsnyje numatytos administracinės procedūros ir prievolės. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Antakalnio teritorijos vyr.architektas G.Kuodis, kuriam buvo pavesta parengti atsakymus į pareiškėjų prašymus, visiškai nesilaikė minėto įstatymo reikalavimų, neišsiaiškino esamos situacijos, pasitenkino formaliu atsakymu, net nepaaiškindamas pareiškėjams apie žemės nuomos ir pirkimo-pardavimo galimybes bei nustatytą tvarką. Seimo kontrolierius paprašė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėją A.Varanauskienę atlikti namų valdų žemės sklypų M.Paco g. 9 ir 11 aplinkinių ribų posūkių punktų vietos atstatymo pagal tų punktų koordinates, pažymėtas atitinkamų sklypų (privatizavimo metu) planuose, bei M.Paco g. 7/2 namų valdos žemės sklypo geodezinius matavimus. Vilniaus apskrities viršininkui G.Paviržiui ir Vilniaus miesto merui A.Zuokui rekomenduota, atlikus žemės sklypų M.Paco g. 7/2, 9 ir 11 matavimus, spręsti namų valdos Paco g. 7/2 žemės sklypo suformavimo ir pardavimo klausimą. Miesto plėtros departamento direktoriaus A.S.Lukšo buvo prašyta Antakalnio teritorijos vyriausiajam architektui taikyti tarnybinę nuobaudą. Paminėtų visų trijų skundų pažymose duotų rekomendacijų vykdymas dar kontroliuojamas.

M.Paco gatvės gyventojai į Seimo kontrolierių kreipėsi dėl pažeidimų rengiant bei derinant žemės sklypo M.Paco g. 11 detalųjį planą. Vilniaus miesto valdyba 2001-11-16 sprendimu Nr. 2177V patvirtino žemės sklypo M.Paco g. 11 nedidelių veiklos mastų detalųjį planą, kuriuo pakeitė žemės sklypo naudojimo pobūdį iš sodybinio žemės sklypo į daugiabutę statybą. Šis detalusis planas neatitiko bendrojo plano sprendinių. Iš skundo tyrimui surinktos medžiagos nustatyta, kad Miesto plėtros departamento pareigūnai nesprendė bendrojo plano pakeitimo klausimo. Seimo kontrolierius pareiškė nuomonę, kad M.Paco g. 11 žemės sklypas patenka į šv. Petro ir Povilo bažnyčios vizualinės apsaugos zoną, tačiau patvirtintame detaliajame plane numatyta, kad bus iškirsti visi žemės sklype augantys medžiai, todėl būtinos Miškų ir saugomų teritorijų departamento ekspertų išvados dėl medžių žemės sklype pašalinimo. Kadangi Seimo kontrolierių įstaigoje padaugėjo skundų dėl vykdomų statybų Žvėryno ir Antakalnio seniūnijų teritorijose, Seimo kontrolierius pasiūlė Vilniaus apskrities viršininkui G.Paviržiui ir Vilniaus miesto merui A.Zuokui įsteigti specialią komisiją, sudarytą iš Miesto plėtros departamento, Vilniaus miesto bendrojo plano rengėjų, kultūros vertybių bei aplinkos apsaugos institucijų atstovų, taip pat nepriklausomų ekspertų, kuri, apsilankiusi minėtose miesto teritorijose ir peržiūrėjusi bendrąjį planą su pakeitimais, nuspręstų, kuriose teritorijose bei kokie pakeitimai galimi, bei nurodytų bendrojo plano dalis, kuriose pakeitimai neleistini arba nustatomi griežti reikalavimai, į kuriuos turėtų atsižvelgti Miesto plėtros departamento pareigūnai, išduodami sąlygas bendriesiems ir detaliesiems planams rengti. Vilniaus apskrities viršininko G.Paviržio 2001-10-01 įsakymu Nr. 3058 sudaryta tokia komisija, kuri dirba aktyviai, be nurodytų veiklos sričių, rengia teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų spręsti šią aktualią miestams problemą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujai parengtame detaliajame plane numatomo statyti namo aukštingumas sumažėjo nuo 5 aukštų iki 3 aukštų. M.Paco ir Saulės gatvių gyventojai kreipėsi dėl detaliojo ir statybų planų neatitikimo, numatant M.Paco g. 19 daugiaaukščio ir daugiabučio namo statybą. Tiriant šį skundą, buvo nustatyti analogiški pažeidimai.

Ypač daug skundų gauta iš Vilniaus miesto gyventojų dėl komunalinių mokesčių skaičiavimo ir kitais komunalinio ūkio klausimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Vilniaus miesto gyventojų gauti net 7 pagrįsti skundai dėl transporto organizavimo mieste. Skundžiamos institucijos - savivaldybės įmonė “Susisiekimo paslaugos” ir Energetikos ir ūkio departamentas.

Seimo kontrolierius ištyrė Vilniaus autobusų vežėjų asociacijos “Vilnava” prezidento K.Petroko skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” veiklos. Pareiškėjas nurodė, kad šios įmonės veikla prieštarauja teisės aktų, reglamentuojančių vežėjų ir savivaldybės santykius, reikalavimams. Minėtai įmonei savivaldybė neteisėtai perveda lėšas, skirtas vežėjams už taikomas transporto lengvatas kompensuoti, šios įmonės kontrolieriai, neturėdami tam įstatymu suteiktų teisių, pateikę buvusio mero pavaduotojo J.Imbraso pasirašytą savivaldybės pareigūno pažymėjimą, tikrina keleivius ir rašo jiems administracinės teisės pažeidimų protokolus, įmonė neturi vežėjo licencijos, todėl jos veikla, kaip administracinio subjekto, neteisėta. Pažymoje Nr. 2000/05-1291 dėl minėto skundo ištyrimo buvo nurodyta, kad šios įmonės kai kuri vykdoma veikla prieštarauja tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso reikalavimams, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-04-28 nutarimu Nr. 478 patvirtintai Keleivinio transporto vežėjų dėl transporto lengvatų negautų pajamų atlyginimo tvarkai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997-12-08 įsakymu Nr. 456 patvirtintų Keleivinio kelių transporto kontrolės nuostatų reikalavimams, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių, reglamentuojančių administracinės teisės pažeidimų protokolų surašymo ir baudų skyrimo tvarką, reikalavimams. Pažymos išvadose Seimo kontrolierius konstatavo, kad įmonė “Susisiekimo paslaugos” vykdo kai kurias funkcijas, kurios jai nepriskirtos nei pažymos išvadose nurodytais teisės aktais, nei Vilniaus miesto valdybos 2000-11-16 sprendimu Nr. 2171V patvirtintu įmonės Privalomųjų darbų sąrašu. Įmonė pagal savo statusą negali vykdyti jokių vežėjams priskirtų funkcijų, tarp jų - keleivių kontrolės. Seimo kontrolierius pareiškė nuomonę, kad tokiu būdu SĮ “Susisiekimo paslaugos” užsiima veikla, kuria užsiimti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės. Vilniaus miesto savivaldybė, norėdama šias funkcijas pavesti SĮ “Susisiekimo paslaugos”, turėtų inicijuoti teisės aktų, reglamentuojančių keleivių vežimo vietiniais maršrutais, pakeitimą ir, tik pakeitus pažymos išvadose nurodytus teisės aktus, galėtų užsiimti keleivių vietinio transporto maršrutuose kontrole, atlyginimo už dėl transporto lengvatų patirtus vežėjų nuostolius apskaita bei dotacijoms skirtų pinigų paskirstymu. Vilniaus miesto merui A.Zuokui buvo rekomenduota organizuoti 2000-11-16 sprendimu Nr. 2171V patvirtinto Privalomųjų darbų sąrašo pakeitimą, išbraukiant iš jo punktą “Keleivių kontrolė Susisiekimo ministerijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka”, ir teikti jį svarstyti valdybai, taip pat pasirašyti sutartis su SP UAB “Vilniaus troleibusai” ir SP UAB “Vilniaus autobusų parkas” dėl negautų pajamų už nemokamą ir lengvatinį keleivių vežimą atlyginimo ir lėšas, numatytas savivaldybės biudžete šiam tikslui, skirti tiesiogiai vežėjams, bet tai nedaroma. Vilniaus miesto meras A.Zuokas sprendimo neįvykdė, Seimo kontrolieriui pateikė 8 teisės aktų pakeitimo ar papildymo projektus, tarp jų Lietuvos Respublikos transporto kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektus, tačiau nė vienas iš jų nėra priimtas. Rekomendacijų vykdymas dar kontroliuojamas, kartą per 1-2 mėnesius prašoma pateikti informaciją apie sprendimo vykdymą, tačiau iki šiol Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento direktorius J.Elzbergas negali Seimo kontrolieriui tiksliai ir konkrečiai paaiškinti, kokioms institucijoms pateikti parengti teisės aktų projektai, kokia jų svarstymo eiga ir numatomi rezultatai, tuo pačiu savivaldybėje nesiimama priemonių pažeidimams minėtos įmonės veikloje pašalinti. Paskutiniame, jau šiais metais, iš Vilniaus miesto mero A.Zuoko gautame rašte paaiškinta, kad įmonę planuojama reorganizuoti į viešąją įstaigą. Dėl netinkamo SĮ “Susisiekimo paslaugos” kontrolierių elgesio gauti 4 skundai, jie visi pripažinti pagrįstais.

Kita transporto problema - nuolatiniai taksi vairuotojų ir jų profsąjungos atstovų skundai dėl Vilniaus miesto savivaldybės priimamų sprendimų, varžančių jų teises.

R.Grigas (Vilniaus taksi vežėjų asociacijos prezidentas) ir V.Volovojus (Respublikinės taksi ir mažų automobilių vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas) skunde nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba priėmė sprendimus, kuriais ribojamas taksi automobilių amžius, nurodyta iki 2002-07-01 nudažyti visus automobilius geltona spalva, automobiliai turi nuosavybės teisėmis priklausyti tik vežėjams (negali būti nuomojami), kelių transporto licencijų kortelės išduodamos tik techninės apžiūros galiojimo laikotarpiui. Pažymos išvadose buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Viešojo transporto organizavimo tarnybos darbuotojai, rengę Vilniaus miesto valdybos 2001-02-22 sprendimo Nr. 321V projektą, kuriuo buvo numatyta taksi automobilių apipavidalinimo tvarka, nepažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-02-12 įsakymu Nr. 55 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų reikalavimų ir jų taikymo tvarkos, tačiau Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo įsakymu Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos buvo įpareigota koordinuoti šių Nuostatų įgyvendinimą, kaupti savivaldybių ir vežėjų pastabas, apibendrinti jas ir prireikus rengti Nuostatų patikslinimo projektus, o tai nebuvo padaryta. Su sprendimo projektu nebuvo supažindinti vežėjai ir neišklausyta jų nuomonė, nebuvo atsižvelgta į sudėtingą šalies ekonominę situaciją bei į tai, kad reikalavimo nudažyti automobilius geltona spalva įgyvendinimas daliai taksi automobilių savininkų, dirbančių savais automobiliais nuomos pagrindu su vežėjais, būtų sudėtingas ar net nerealizuotinas. Seimo kontrolierius pareiškė nuomonę, kad, atsižvelgus į šias aplinkybes, turėtų būti iš dalies keičiami Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998-02-12 įsakymu Nr. 55 patvirtinti Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatai, tokį siūlymą pateikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui Z.Balčyčiui. Nuostatai pakeisti. Vilniaus miesto valdybos 2001-02-22 sprendimo Nr. 321V rengimo bei jo priėmimo metu nė viename iš teisės aktų, reglamentuojančių vežėjų ir savivaldybės santykius, nebuvo numatyta, kad taksi automobiliai turi būti registruoti vežėjo (nuosavybės ar išperkamosios nuomos pagrindu) vardu bei savivaldybėms nebuvo suteikta teisė nustatyti papildomus reikalavimus taksi automobiliams. Dėl šios priežasties minėtu valdybos sprendimu patvirtintoje Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkoje nepagrįstai atsirado nuostatos, kad taksi automobiliai turi priklausyti vežėjui nuosavybės ar išperkamosios nuomos iš lizingo bendrovės sutarties pagrindu, be to, nuostata, kad nuo 2002-07-01 taksi automobiliai turi būti ne senesni nei 12 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad, greičiausiai inicijuojant Vilniaus miesto savivaldybei, praėjus 2 mėnesiams po šio sprendimo priėmimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras D.Barakauskas 2001-04-04 įsakymu Nr. 222 “Dėl susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymo Nr. 130 “Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi taisyklių patvirtinimo” dalinio pakeitimo” pakeitė minėtas taisykles nurodydamas, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją; taksi turi būti registruoti vežėjo vardu; be to, papildė 3.2 punktu, kuriame buvo numatyta, kad savivaldybės gali nustatyti papildomus reikalavimus taksi. Buvo nustatyta įsakymo įsigaliojimo data - nuo 2001-12-31. Vilniaus miesto valdyba 2001-07-19 priėmė sprendimą Nr. 1549V, kuriuo atitinkamai pakeitė 2001-02-22 sprendimą Nr. 321V nurodydama šio sprendimo įsigaliojimo datą pagal minėtose Taisyklėse nurodytą terminą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Z.Balčytis 2001-08-02 įsakymu Nr. 240 pripažino netekusiu galios susisiekimo ministro 2001-07-04 įsakymą Nr. 22 “Dėl susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymo Nr. 130 “Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi taisyklių patvirtinimo” dalinio pakeitimo”. Priėmus šį teisės aktą ir pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001-07-04 įsakymą Nr. 122, Vilniaus miesto valdybos sprendimas iki šiol nepakeistas. Seimo kontrolierius taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 2001-03-22 sprendimo Nr. 490V nuostata vežėjams kelių transporto licencijų korteles išduoti pagal techninių apžiūrų galiojimo terminus neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-07 nutarimo Nr. 1095 “Dėl lengvųjų automobilių - taksi paslaugų gerinimo ir šio verslo kontrolės” reikalavimų, nepagrįstai kas 6 mėnesiai taksi automobilių savininkai turi mokėti 30 Lt žyminį mokestį, gaišti savo bei gaišinti pareigūnų darbo laiką, todėl minėtas sprendimas yra keistinas. Seimo kontrolierius pasiūlė Vilniaus miesto merui A.Zuokui organizuoti Vilniaus miesto valdybos 2001-02-22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos pakeitimus teisės aktų, nurodytų pažymos išvadose, nustatyta tvarka, taip pat pasiūlė pakeisti Vilniaus miesto valdybos 2001-03-22 sprendimą Nr. 490V, tačiau šie siūlymai iki šiol nerealizuoti. Vilniaus miesto meras A.Zuokas paaiškino (rašto rengėjas - Teisės departamento direktorius J.Elzbergas), kad savivaldybei suteikta teisė leisti vežėjams privalomus teisės aktus. Tai ne pirmas kartas, kai nesutampa Vilniaus miesto savivaldybės ir Seimo kontrolieriaus nuomonė transporto organizavimo klausimais, nes akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybės vadovas ir Teisės departamento direktorius neteisingai traktuoja savivaldybei priskirtas funkcijas ir kompetenciją. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnyje nurodyta, kad kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybės. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Savivaldybės valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais - taksi, pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus. Tai reiškia, kad savivaldybės valdo ir organizuoja keleivių vežimą jai priskirtoje teritorijoje, leidžia jiems privalomus teisės aktus, tačiau savivaldybės priimti teisės aktai negali prieštarauti Susisiekimo ministerijos priimtiems teisės aktams, nes šie aktai savivaldybėms yra privalomi. Rengiant šią ataskaitą, Vilniaus miesto meras A.Zuokas pateikė dar vieną informaciją, kurioje nurodė, kad kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydamas pakeisti minėtus teisės aktus. Tai reiškia, kad savivaldybės sprendimai nebus keičiami.

Kauno miesto gyventojai (4 ir 5 lentelės) daugiausiai skundėsi biurokratišku Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos darbuotojų darbu (36 skundai). Šiai tarnybai pavesta spręsti turto restitucijos ir butų privatizavimo klausimus.

Su skundais į Seimo kontrolierių kreipėsi tiek savininkai, tiek nuomininkai, gyvenantys grąžintuose savininkams namuose. Kai kurie savininkai, pakeitus jiems nuosavybės teisių atkūrimo būdą, buvo nepatenkinti, kad ilgai užsitęsė nuosavybės teisių atkūrimo procesas, kiti savininkai skunduose nurodė, kad ilgai trunka grąžintino turto įvertinimas, arba jų netenkino nustatyta turto vertė (šiuo atveju du skundai dėl Pastatų gražinimo ir butų privatizavimo tarnybos pareigūnų biurokratizmo buvo pripažįstami nepagrįstais, nes turto vertę nustato ne šios tarnybos pareigūnai, o Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo darbuotojai. Seimo kontrolieriui kilus abejonių dėl įvertinimo pagrįstumo, buvo kreiptasi į Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktorių su prašymais pateikti išvadą dėl Kauno filialo specialistų nustatytos butų rinkos vertės. Abiem atvejais išvados pateiktos). Skundžiamasi, kad nenustatytas nuompinigių tarifas, neiškeldinami nuomininkai iš savininkams sugrąžintų namų ir kt. Daugeliu atvejų buvo nustatyta, kad minėtos tarnybos pareigūnai neatliko visų veiksmų, reikalingų sprendimams priimti, buvo prašyta taikyti jiems drausmines nuobaudas, o Kauno miesto merui E.Tamašauskui siūlyta priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises. Iš 15 siūlymų priimti sprendimus realizuoti tik 5 (L.B. Nr. 2000/05-1176, I.K. ir kt. Nr. 2001/05-1179, J.A. Nr. 2000/05-184, S.J. Nr. 2000/05-1017 ir L.J. Nr. 2001/05-153). Kitais atvejais Seimo kontrolieriui paaiškinta, kad sprendimams priimti nėra galimybių, nes nėra garantijų nuomininkams programos, nėra lėšų nuomininkams iškeldinti. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui 2002-01-15 priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, nuosavybės teisių atkūrimas Kauno mieste bus visiškai sustabdytas, todėl tikėtina, kad skundų šia tema šiais metais gerokai pagausės.

Žemėtvarkos (žemės privatizavimo, jos nuomos, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo) klausimais iš Kauno miesto gyventojų gauti 27 skundai, iš jų 16 buvo pripažinti pagrįstais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Seimo kontrolierius tiria Seimo narių jam perduotus Lietuvos Respublikos piliečių skundus, kurie atitinka šio įstatymo reikalavimus. Seimo kontrolieriui per ataskaitinį laikotarpį 16 Lietuvos Respublikos Seimo narių perdavė tirti 27 piliečių prašymus: Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius - 7 prašymus, E.Šablinskas - 2 prašymus, V.Andriukaitis - 2 prašymus, K.Glaveckas - 2 prašymus, A.Lydeka, A.Salamakinas, A.Saudargas, J.Razma, V.Fiodorov, N.Steiblienė, R.Kupčinskas, A.Paulauskas, R.Paksas, R.Sinkevičius, R.Šukys, K.Kuzmickas, A.Sysas, Č.Juršėnas - po 1 prašymą. Iš Seimo narių perduotų prašymų 6 buvo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, žemės sklypų formavimo ir detaliųjų planų rengimo, 6 - dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų nuomos, privatizavimo, pastatų, patalpų rekonstrukcijos ir remonto, 3 piliečių prašymai perduoti dėl savivaldybės įmonės UAB “Susisiekimo paslaugos” pareigūnų biurokratizmo, 2 - dėl Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių švietimo skyrių pareigūnų biurokratizmo, 10 prašymų dėl neteisingai skaičiuojamų komunalinių mokesčių, daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos, socialiniais, nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus, pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi klausimais.

Ištyrus kai kuriuos Seimo narių perduotus skundus paaiškėjo, kad juose keliamos problemos yra aktualios daugeliui bendruomenės narių.

Seimo narys R.Paksas perdavė M.L. (Nr. 2001/05-781) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir SP AB “Vilniaus šilumos tinklai” pareigūnų biurokratizmo, neteisingai skaičiavus mokesčius už šildymą, nepagrįstai nutraukto kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį mokėjimo. Skunde buvo prašoma patikrinti, ar teisingos Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus tikrinimo išvados. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad SP AB “Vilniaus šilumos tinklai” pareigūnai mokesčius už patalpų šildymą skaičiavo teisingai, mokesčiai padidėjo įrengus įvadinį šiluminės energijos apskaitos prietaisą bei padidinus PVM. Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolierių tarnybos išvados teisingos ir pagrįstos.

Tačiau tyrimo metu Seimo kontrolierius nustatė, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriaus 2000-06-19 įsakymo Nr. 27, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos įstatymams, Vilniaus miesto tarybos sprendimams, M.L. kompensacija už šildymą nebuvo skirta. Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorius, pasirašydamas minėtą įsakymą, viršijo savo įgaliojimus. Buvo rekomenduota Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriui A.Janulioniui parengti ir patvirtinti Kompensacijų skyrimo komisijos darbo tvarką; Socialinės paramos centro direktorei A.Čepėnaitei patikrinti visų piliečių, kurie kreipėsi išimties tvarka kompensacijų po 2000-06-19 ir kurių prašymai buvo atmesti, pagrįstumą; apsvarstyti galimybes M.L. skirti lėšų įsiskolinimui už šildymą iš dalies padengti. Rekomendacijos įvykdytos, kompensacijos buvo paskirtos.

***

Seimo narys E.Šablinskas perdavė Z.K. (2001/05-591) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Naujininkų seniūnijos teritorijos vyr. architektės V.Aukštikalnienės biurokratizmo, vilkinus nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjams pateikus visus reikiamus dokumentus atkurti nuosavybės teises į žemę, 1999 metų pabaigoje buvo parengti planai bei žemės naudojimo teisių apribojimai, surinkti reikalingi parašai ir medžiaga perduota Miesto plėtros departamentui. Naujininkų teritorijos vyr. architektė žemės sklypo planą suderino tik 2001-02-08. Minėta pareigūnė, be to, kad daugiau nei per metus laiko nesutvarkė žemės sklypo ribų ir dydžio dokumentacijos ir neteikė valdybai svarstyti sprendimo projekto, dokumentus perdavė Specialiojo planavimo skyriaus vyr.inžinierei, kuri sprendimo projektą teikė valdybai svarstyti, prieš tai nesutikrinusi archyvinių dokumentų ir kartografinės medžiagos, suprojektavo mažesnį žemės sklypą, nei priklausė. Miesto plėtros departamento direktoriui A.S.Lukšui buvo pasiūlyta spręsti tarnybinės nuobaudos taikymo Naujininkų teritorijos vyr. architektei klausimą. Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnybos viršininkei A.Varanauskienei pasiūlyta dar kartą kompleksiškai kartografuoti visą teritoriją, esančią šalia savininkų turėtos žemės vietos, o gavus naują kartografinę medžiagą, parengti naujo žemės sklypo ribų ir dydžio planą, numatant grąžinti pareiškėjams žemės sklypą iki 1 ha, arba spręsti klausimą, kaip grąžinti pareiškėjams (jų sutikimu) pagal suplanuotą iki 1 ha trūkstamą žemės sklypo dalį. Rekomendacijos įvykdytos iš dalies, nes rekomendacijų vykdymo metu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

***

Seimo narys V.Andriukaitis perdavė kolektyvinį mokytojų ir mokinių tėvų skundą (2001/05-445(01)) dėl Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento Švietimo skyriaus pareigūnų biurokratizmo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šio skyriaus pareigūnai, neinformavę mokyklų pedagogų ir mokinių tėvų, parengė miesto mokyklų tinklo pertvarkymo projektą, šio skyriaus vedėja, koordinuojanti projekto rengimą, jokios informacijos apie vykstančias diskusijas ir jose reiškiamas nuomones dėl galimų sprendimų niekam neteikė ir kitų neįgaliojo tai padaryti. Tokie pareigūnų veiksmai buvo kvalifikuoti kaip biurokratizmas. Rekomenduota Vilniaus miesto merui A.Zuokui spręsti kaltų pareigūnų drausminės atsakomybės klausimą; prašyta užtikrinti tinkamą ir išsamų švietimo reformos Vilniaus miesto mokyklose įgyvendinimą. Rekomendacijos įvykdytos iš dalies.

***

Seimo narys J.Razma perdavė A.K. skundą (2001/05-158) dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų biurokratizmo, nesprendus turto perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai klausimo. Pradėjus tirti skundą, Vilniaus miesto valdyba sprendimu nusprendė perduoti 736 daugiabučių namų savininkų bendrijai neatlygintinai valdyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, tačiau perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes neišspręstas cokolinių aukštų perdavimo klausimas. Vieno daugiabučio bendrijos namo cokoliniame aukšte esančių negyvenamųjų patalpų savininkas - Vilniaus miesto savivaldybės taryba, jos vardu atlikta teisinė registracija ir ji gali būti panaikinta tik teismo keliu. Tačiau į kitame daugiabučio namo cokoliniame aukšte esančias negyvenamąsias patalpas asmenų daiktinės teisės neįregistruotos, todėl jos turėjo būti perduotos bendrijai valdyti ir prižiūrėti. Vilniaus miesto savivaldybės administratoriui A.Juocevičiui rekomenduota užtikrinti, kad bendrijai kartu su bendrojo naudojimo objektais būtų perduodamos nepanaudotos atsiskaitymų lėšos namo bendrojo naudojimo objektams remontuoti, rekonstruoti, namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentai, sutartys, įstatymų nustatyta tvarka būtų patikslinti kadastriniai duomenys bei perduodamo turto vertė perdavimo dienai; siūlyta taikyti kaltiems pareigūnams tarnybines nuobaudas. Seimo kontrolieriaus rekomendacijos įvykdytos.

***

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius perdavė R.K. (2001/05-372), R.J. (2001/05-393), T.D. (2001/05-1476) skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” darbuotojų biurokratizmo. Tiriant skundus buvo nustatyta, kad savivaldybės įmonei “Susisiekimo paslaugos” į privalomųjų darbų sąrašą įtraukta keleivių kontrolė, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir kitų teisės aktų nustatytai tvarkai. Jokiais teisės aktais nenumatyta, kad įmonė, užsiimanti komercine - ūkine veikla, galėtų atlikti šias funkcijas. Tai nenumatyta ir sutartyse, pasirašytose tarp minėtos įmonės ir UAB “Vilniaus troleibusai” bei Vilniaus autobusų parko. Tiriant skundus nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba nėra suteikusi teisės savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” darbuotojams kontrolieriams surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolų, tačiau savivaldybės pareigūnai išdavė šios įmonės kontrolieriams pažymėjimus, kuriuose nurodyta, jog jie yra savivaldybės pareigūnai. Vilniaus miesto savivaldybės įmonė “Susisiekimo paslaugos” neturi vežėjo licencijos, todėl ji negali užsiimti vežėjų veikla ir negali vykdyti jokių funkcijų, priskirtinų vežėjams, taigi neturi įgaliojimų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Seimo kontrolierius, ištyręs skundus, pareiškė nuomonę, kad SĮ “Susisiekimo paslaugos” užsiima veikla, kuria užsiimti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės. Nagrinėjant pareiškėjų prašymus, nustatyta, kad SĮ “Susisiekimo paslaugos” kontrolieriai patikrinimo metu neturėjo skiriamųjų ženklų, neprisistatė, nepateikė dokumentų, nemandagiai elgiasi su keleiviais. Skundai pripažinti pagrįstais, rekomenduota Vilniaus miesto merui A.Zuokui organizuoti Vilniaus miesto valdybos 2000-11-16 sprendimu Nr. 217V patvirtinto Privalomųjų darbų sąrašo pakeitimą, išbraukiant iš jo punktą “Keleivių kontrolė Susisiekimo ministerijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka” ir teikti jį valdybai svarstyti bei prašyta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierių J.Liaučių patikrinti savivaldybės įmonėje “Susisiekimo paslaugos” 2000 metais surinktų baudų apskaitą bei tai, ar šios lėšos pervestos į valstybės biudžetą. Atkreiptas SĮ “Susisiekimo paslaugos” direktoriaus V.Antanavičiaus dėmesys, prašyta spręsti kontrolierių drausminės atsakomybės klausimus bei numatyti konkrečias priemones ir atsakomybę už nemandagų elgesį su keleiviais. Seimo kontrolieriaus rekomendacijos įvykdytos iš dalies, šiuo metu dar kartą paprašyta Valstybės kontrolieriaus J.Liaučiaus atlikti patikrinimą, rekomendacijų vykdymas kontroliuojamas.

***

Pažymėtina, kad šiuo metu yra tiriami 4 Lietuvos Respublikos Seimo narių - Č.Juršėno, A.Syso, G.Dalinkevičiaus, V.P.Andriukaičio - perduoti piliečių prašymai.

Kaip jau buvo minėta, per ataskaitinį laikotarpį į Seimo kontrolierių 8 kartus buvo kreiptasi pateikti išvadas. Pateiktos 6 išvados, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Valstybinės kalbos kontrolės tarnybos vadovė A.Šiupienienė kreipėsi į Seimo kontrolierių, prašydama pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių institucijų pavadinimų atitikimo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatoms ir kt. Išvada pateikta.

Per ataskaitinį laikotarpį į Seimo kontrolierių kreipėsi ir buvo priimti 190 piliečių, kurie skundėsi dėl pareigūnų biurokratizmo - vilkinimo priimti sprendimus ar atlikti kitas pareigas bei dėl to, kad pareigūnai nesilaiko įstatymų reikalavimų. Dalis piliečių kreipėsi su prašymais suteikti teisinę konsultaciją jiems rūpimais klausimais, paaiškinti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei jų taikymo tvarką, taip pat prašydami patarti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

 

Seimo kontrolieriaus rekomendacijų, duotų 2001 metais

tiriant skundus, vykdymas

Rekomendacijų vykdymas pateikiamas 6 lentelėje.

6 lentelė

Sprendimas

Sprendimų

skaičius

Kontroliniai

skundai

Vykdymas

įvykdyta

iš dalies

neįvykdyta

Atkreipti pareigūnų dėmesį

139

-

139

-

-

Medžiaga perduota tardymui

3

2

1

-

-

Pareiškėjui paaiškinta

43*

-

-

-

-

Pareikšti ieškinį teisme

5

2

3

-

-

Siūlymas priimti norminį aktą

2

-

2

-

-

Siūlymas atlikti konkrečius darbus

192

31

105

21

35

Siūlymas pakeisti, papildyti norminį aktą

9

3

3

-

3

Siūlymas pakeisti sprendimą

1

-

1

-

-

Siūlymas panaikinti sprendimą

1

-

1

-

-

Siūlymas skirti drausminę nuobaudą

37

6

12

3

16

Siūlymas priimti sprendimą

16

3

8

2

1

Iš viso:

448

47

275

26

55

* - 43 kartus pareiškėjams paaiškinta, vykdymas nekontroliuojamas

Vienas iš svarbesnių kriterijų, rodančių Seimo kontrolieriaus darbą, yra ne ištirtų skundų skaičius, o priimtais sprendimais teikiamų rekomendacijų įvykdymas. Seimo kontrolierius 2001 metais ištyrė 279 skundus, priėmė 448 sprendimus. Šiuo metu kontroliuojamas 47 teiktų rekomendacijų įvykdymas. Įvykdyta 84 proc. teiktų rekomendacijų.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad savivaldybės, vykdydamos Seimo kontrolieriaus siūlymus, 3 kartus pareiškė ieškinius teisme, priėmė 10 sprendimų, kuriais vienaip ar kitaip buvo išspręsti piliečių skunduose keliami klausimai, atliko 105 konkrečius darbus (perskaičiavo neteisingai skaičiuotus mokesčius ir įskaičiavo juos į būsimus mokėjimus, suteikė kreditą būstui įsigyti, suteikė pašalpą ar skyrė kompensaciją šildymo ar karšto vandens išlaidoms padengti ir kt.).

Iš 6 lentelės matyti, kad Seimo kontrolierius 37 kartus prašė taikyti tarnybines nuobaudas pareigūnams, kaltiems biurokratiškai sprendus pareiškėjų prašymus, tačiau tik 12 kartų tarnybinės nuobaudos buvo taikytos (3 kartus kaltiems pareigūnams buvo sumažinti priedai prie atlyginimų). Ginti kaltus pareigūnus bei ieškoti formalaus jų netinkamos veiklos ar neveikimo pateisinimo būdinga tiek Kauno, tiek Vilniaus miesto savivaldybėms.

Ataskaitos priede Nr.1 pateikta visų Seimo kontrolieriaus teiktų rekomendacijų trumpa suvestinė.

Iš šios suvestinės 6, 46, 69, 80, 102 punktų matyti, kad Seimo kontrolieriaus konkrečiuose sprendimuose duotos visos rekomendacijos įvykdytos iš esmės, o tai rodo, kad savivaldybė pripažįsta padarytus pažeidimus, tačiau kaltiems pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas atsisakoma.

 

Siūlymų keisti, panaikinti, papildyti teisės aktus vykdymas

Ginti piliečio teises - kasdienė Seimo kontrolierių pareiga. Tačiau Seimo kontrolierius yra pareigūnas, saugantis pilietį nuo bet kokio jo teisių suvaržymo ar pažeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnis numato, kad Seimo kontrolieriai gina piliečius nuo pareigūnų piktnaudžiavimo bei biurokratizmo, t.y. gina nuo “blogo valdymo”. Todėl pirmoji teisinių santykių sritis, kurią tiesiogiai veikia ar siekia veikti Seimo kontrolierius, yra valdymą reglamentuojančių teisinių santykių tobulinimas, kitaip tariant, valdymo gerinimas. Jeigu Seimo kontrolierius, tirdamas konkretų skundą, aptinka prasto valdymo, prasto tvarkymosi valstybės ar savivaldybės institucijoje faktų, juos nurodydamas, numatydamas kelius, kaip to išvengti, jis, be abejo, daro įtaką tvarkos, valdymo pagerinimui toje institucijoje. Siekti geresnio valdymo neįmanoma netobulinant teisės aktų. Gerinti teisės aktų kokybę Seimo kontrolieriams leidžia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnis, kuris įpareigoja Seimo kontrolierių pranešti Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai apie tyrimo metu nustatytus įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas. Seimo kontrolierius naudojosi šia teise: 1999 metais buvo pateikta 14 siūlymų pakeisti galiojančius ar priimti naujus norminius aktus (iš 6 teisėtų siūlymų Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei ministerijoms penki įvykdyti iš dalies, savivaldybės įvykdė 7 siūlymus). 2000 metais tokių siūlymų pateikta 16 (įvykdyta 9, 3 - iš dalies), o 2001 metais pateikta 9 siūlymų. Pateikiami tokių siūlymų duomenys:

Seimo kontrolierius ištyrė R.G., V.V. skundą (2001/05-718) dėl Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Viešojo transporto organizavimo tarnybos biurokratizmo, organizuojant taksi darbą mieste. Pareiškėjai skunde nurodė, kad nepagrįstai reikalaujama iki 2002-07-01 nudažyti visus taksi automobilius geltona spalva, netenkina reikalavimas, kad automobiliai vežėjams turi priklausyti nuosavybės teisėmis arba perkami lizingo būdu, kad licencijos kortelės išduodamos tik vieneriems metams vietoj nustatyto 2 metų termino. Skundas buvo pripažintas pagrįstu, rekomenduota Vilniaus miesto merui A.Zuokui organizuoti Vilniaus miesto valdybos 2001-02-22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos pakeitimus teisės aktų nustatyta tvarka, be to, kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministru Z.Balčyčiu spręsti Lietuvos Respublikos ministro 1998-02-12 įsakymu Nr. 55 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų pakeitimą dalyje dėl taksi automobilių apipavidalinimo, atsižvelgiant į vežėjų siūlymus. Seimo kontrolieriaus rekomendacijos įvykdytos: susisiekimo ministras 2001-11-15 įsakymu Nr. 407 iš dalies pakeitė Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 5.1 punkto pirmąją pastraipą, 5.12 punkto pirmąjį sakinį, 5.1.3 punkto pirmąjį sakinį, 5.1.4 punktą, kuriais leista vežėjams pasirinkti taksi automobilių spalvą iš dviejų siūlomų variantų.

***

Seimo kontrolierius ištyrė M.L. skundą (Nr. 2001/05-781) dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir SP AB “Vilniaus šilumos tinklai” pareigūnų biurokratizmo, neteisingai skaičiavus mokesčius už šildymą, nepagrįstai nutraukto kompensacijos už šildymą mokėjimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad SP AB “Vilniaus šilumos tinklai” pareigūnai mokesčius už patalpų šildymą skaičiavo teisingai, tačiau dėl Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriaus neteisėto 2000-06-19 įsakymo Nr. 27 M.L. kompensacija už šildymą nebuvo skirta. Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorius, pasirašydamas šį įsakymą, viršijo savo įgaliojimus. Rekomenduota Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriui A.Janulioniui parengti ir patvirtinti Kompensacijų skyrimo komisijos darbo tvarką, Socialinės paramos centro direktorei A.Čepėnaitei patikrinti visų piliečių, kurie kreipėsi išimties tvarka kompensacijų po 2000-06-19 ir kurių prašymai buvo atmesti, pagrįstumą; apsvarstyti galimybes M.L. skirti lėšų įsiskolinimui už šildymą iš dalies padengti. Rekomendacijos įvykdytos. Kompensacijų skyrimo komisijos darbo tvarka patvirtinta, skirtos priklausančios kompensacijos.

***

Seimo kontrolierius ištyrė keturių Vilniaus miesto gyventojų (R.K. 2001/05-372, T.D. 2001/05-1476, R.J. 2001/05-393, L.V. 2001/05-889) skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės įmonės “Susisiekimo paslaugos” kontrolierių netinkamo elgesio. Tiriant L.V. skundą, nustatyta, kad pareiškėjos konflikto su kontrolieriais priežastis buvo netinkamu pripažintas pažymėtas vienkartinis bilietas, todėl pareiškėja be pagrindo buvo vežiojama mikroautobusu, su ja buvo elgiamasi nemandagiai. Skundas pripažintas pagrįstu, prašyta SĮ “Susisiekimo paslaugos” direktoriaus V.Antanavičiaus parengti ir priimti Keleivių skundų tyrimo tvarką, 2001-11-15 raštu Nr. 864 įmonės direktorius V.Antanavičius informavo Seimo kontrolierių, kad parengta Keleivių skundų nagrinėjimo tvarka, be to, Vilniaus miesto valdyba 2001-07-19 sprendimu Nr. 1553V papildė Vilniaus miesto valdybos 1998-05-14 sprendimą Nr. 954V “Dėl pareigūnų įgaliojimo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus”, suteikdama teisę surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus.

***

Seimo kontrolierius ištyrė L.R. skundą (2001/05-944), kuriame jis nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1998-07-30 sprendimas Nr. 1581 ir 1999-05-13 sprendimas Nr. 856V prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, šie sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, sprendžiant atskirų butų atjungimo nuo centralizuoto šildymo, pasirenkant kitą šilumos šaltinį, klausimą, nes pažeidžia butų savininkų teises. Seimo kontrolierius konstatavo, kad Vilniaus miesto valdybos 1998-07-30 sprendimas Nr. 1581V “Dėl Gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo” iš dalies neatitinka teisės aktų reikalavimų, siūlyta Vilniaus miesto merui A.Zuokui imtis priemonių, kad aukščiau minimo sprendimo dalinio pakeitimo sprendimo projekto rengimo procese būtų panaikinti sprendimo neatitikimai bei prieštaravimai galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Seimo kontrolierius atkreipė Lietuvos Respublikos ūkio ministro P.Čėsnos dėmesį į tai, kad ūkio ministro 2000-01-12 įsakymu Nr. 20 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 9.1 punkto 1) papunktis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, ir rekomenduota imtis priemonių šiam prieštaravimui pašalinti. Ūkio ministerijos viceministras A.Ignotas 2002-01-21 informavo, kad Ūkio ministerijoje rengiama 2000-01-12 įsakymu Nr. 20 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pataisa ir, atlikus atitinkamus suderinimus, bus paskelbtas šių taisyklių 9.1 punkto pakeitimas.

***

Seimo kontrolierius ištyrė V.S. skundą (2001/05-991) dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų Pašalpų centro darbuotojų biurokratizmo, neskyrus kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį. Rekomenduota Vilniaus miesto merui A.Zuokui kartu su Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos centro Pašalpų skyriaus darbuotojais spręsti klausimą apie tikslingumą papildyti Vilniaus miesto tarybos 2000-12-13 sprendimu Nr. 129 patvirtintos Buto (individualiojo gyvenamo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui bei gamtinėms dujoms, vartojamoms maistui ruošti, kompensavimo tvarkos 29 punktą, nurodant, kad, be šiame punkte nurodytų dokumentų, gyventojai, kurie už šaltą, karštą vandenį, šilumos energiją atsiskaito per tarpines organizacijas (daugiabučių namų savininkų bendrijas) privalo pateikti bendrijos išduotą pažymą apie atsiskaitymus už komunalinius mokesčius. Seimo kontrolieriaus rekomendacijos įvykdytos, Tarybos sprendimo 29 punktas iš dalies pakeistas.

***

Seimo kontrolierius ištyrė G.D. skundą (2000/05-1099) dėl Kauno miesto savivaldybės pareigūnų biurokratizmo, namo savininkų bendrijai neperdavus valdyti ir naudoti rūsio patalpų. Skundas pripažintas pagrįstu, pažyma pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Prašyta inicijuoti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo, Lietuvos Respublikos Valstybės turto fondo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-04 nutarimo Nr. 1005 “Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (pastatų ar jų dalių, statinių ir įrenginių) perdavimo valstybės įmonei Valstybės turto fondas” papildymą nuostatomis, draudžiančiomis perduoti Valstybės turto fondui ir savivaldybių nuosavybėn daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektus (tarp jų ir patalpas), kurie pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą priklauso daugiabučio namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Į šį Seimo kontrolieriaus siūlymą nebuvo atsižvelgta.

***

Seimo kontrolierius ištyrė K.K. skundą (2000/05-1180) dėl Kauno miesto savivaldybės pareigūnų biurokratizmo, nepagrįstai nustačius gyventojams mokesčius už teritorijų priežiūrą, skaičiuojamus ne nuo buto gyventojų skaičiaus, o nuo buto ploto. Tyrimo eigoje nustatyta, kad Kauno miesto valdyba neteisėtai savo 1996-09-17 sprendimu Nr. 904 patvirtintomis Miesto gatvių, šaligatvių, kiemų ir aikščių bei žaliųjų plotų priežiūros taisyklėmis apmokestino daugiabučių namų butų savininkus už prie namų valdų priskirtų teritorijų, šaligatvių ir gatvių valymą. Seimo kontrolierius paprašė panaikinti neteisėtą sprendimą, tačiau Kauno miesto savivaldybės taryba ignoravo teisės aktais nustatytą tvarką ir Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, teisės aktų nekeitė. Seimo kontrolierius pakartotinai pasiūlė Kauno miesto merui E.Tamašauskui paspartinti Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei želdinių priežiūros ir apsaugos taisyklių rengimą bei teikti Kauno miesto valdybai svarstyti Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 “Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo” pripažinimo netekusiu galios ar jo dalinio pakeitimo klausimą. Seimo kontrolieriaus rekomendacijos iš dalies įvykdytos, Kauno miesto savivaldybės taryba 2001-06-21 sprendimu Nr. 164 patvirtino Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisykles; Želdinių priežiūros ir apsaugos taisykles. Kauno miesto apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje prašymą ir 2001-11-16 sprendimu pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2001-06-21 sprendimu Nr. 164 patvirtintas Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punktas prieštarauja atitinkamiems teisės aktams; Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 2 punktą, kuriuo nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų savininkus ir nuomininkus už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių valymą ir priežiūrą, pripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimams ir įpareigojo jį pakeisti.

***

Seimo kontrolierius ištyrė V.S. skundą (2000/05-1252) dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų biurokratizmo, neleidus namo rūsyje įsirengti sandėliukus, perdavus rūsio patalpas Valstybės turto fondui ir pardavus aukcione. Ištyręs skundą, Seimo kontrolierius pasiūlė Vilniaus miesto merui A.Zuokui imtis priemonių suderinti Vilniaus miesto valdybos 1998-02-12 sprendimo Nr. 242V “Dėl leidimų rekonstruoti (įrengti) patalpas, keičiant arba nekeičiant jų paskirties, išdavimo tvarkos” nuostatas su Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Ši Seimo kontrolieriaus rekomendacija įvykdyta - Vilniaus miesto valdybos 1998-02-12 sprendimas Nr. 242V pripažintas netekusiu galios.

***

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnį Seimo kontrolieriui nesuteikta teisė tirti teisėjų veiklos, Seimo kontrolierius negali tikrinti teismų sprendimų bei nuosprendžių pagrįstumo ir teisėtumo. Nepaisant to, Seimo kontrolieriai savo tyrimais, be abejonės, padeda teismams priimti teisingus, piliečių teises ginančius sprendimus. Jau žinoma nemažai atvejų, kai piliečiai, nepasisekus geruoju (neteismine tvarka) apginti jų pažeistų teisių valstybės ar savivaldybių institucijose, kreipiasi teisminės pagalbos ir tuo tikslu Civiliniame procese panaudojama Seimo kontrolierių surinkta medžiaga, kurią piliečiui pačiam būtų sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, gauti. Nors oficiali statistika šiuo klausimu nevedama, bet yra nemažai atvejų, kai tokiu būdu piliečiai laimi teismo procesus prieš tuos, kurie pažeidė jų teises.

Pažymos priede Nr. 1 pateikta 2001 m. ištirtų ir pripažintų pagrįstais, taip pat atmestų (teikiant rekomendacijas atlikti tam tikrus veiksmus) skundų suvestinė, kurioje nurodytas pareiškėjas, jo skundo numeris, skundžiama institucija, tematika, priimtas sprendimas ir jo vykdymas. Pageidaujantys susipažinti su konkrečia byla gali kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą ir, nurodžius skundo bylos numerį, bus pateikta susipažinti su visa konkretaus tyrimo metu surinkta medžiaga, pažyma apie skundo ištyrimą ir savivaldybių pateikta informacija apie Seimo kontrolieriaus rekomendacijų įvykdymą.

Priedas Nr. 1

Pripažintų pagrįstais, taip pat atmestų

(teikiant rekomendacijas atlikti tam tikrus veiksmus)

skundų suvestinė (2001-01-01 – 2001-12-31)

Eil. Nr.

Vardas, pavardė, skundo Nr.

Skundžiama institucija, problematika

Sprendimo turinys

Įvykdymas

 

 

 

 

 

1.

R.Katkevičienė

(00/00766)

Vilniaus miesto savivaldybė Valstybinės žemės nuoma

Siūlyta Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros d-tui atlikti konkrečius darbus

Iš dalies įvykdyta

2.

K.Zinkevičienė

(00/00791)

Kauno miesto savivaldybė Žemėtvarka

Atkreiptas Kauno apskrities viršininko a-cijos ir Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Siūlyta Kauno apskrities viršininko a-cijai ir Kauno miesto savivaldybei atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

3.

D.Jankauskienė

(00/00792)

Vilniaus miesto savivaldybė Žemėtvarka

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

 

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta skirti drausmines nuobaudas, priimti sprendimą bei atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

 

 

 

Siūlyta Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros d-tui priimti sprendimą ir atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

4.

I.H.Darvydienė

(00/00833)

Vilniaus miesto savivaldybė Gyvenamųjų namų statyba, rekonstrukcija

Atkreiptas Vilniaus apskrities viršininko a-cijos ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros d-to pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

5.

N.Kabardaitė

(00/00856)

Kauno miesto savivaldybė Gyvenamųjų patalpų nuoma

Siūlyta Kauno miesto savivaldybės SĮ “Panemunės butų ūkis” atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Iš dalies įvykdyta

6.

P.Golubevas

(00/00930)

Kauno miesto savivaldybė Komunalinis ūkis

Kauno miesto savivaldybei pareikšti ieškinį teisme

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta panaikinti sprendimą

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

 

 

Kitos veiklos klausimai

Kauno miesto savivaldybei siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

7.

J.Spudaitė

(00/00948)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Iš dalies įvykdyta

8.

L.Šimeliūnienė

(00/00987)

Vilniaus miesto savivaldybė

Pastatų, namų, butų rekonstrukcija ir remontas

Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos centrui siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros d-tui siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Iš dalies įvykdyta

9.

S.Kovalenko

(00/01012)

Kauno miesto savivaldybė

Apsirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

10.

S.Josiukienė

(00/01017)

Kauno miesto savivaldybė Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Siūlyta Kauno miesto savivaldybei priimti sprendimą ir atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

 

 

11.

R.Songaila (00/01034)

Vilniaus miesto savivaldybė Gyvenamųjų namų statyba

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

12.

L.Morkūnienė (00/01044)

Vilniaus miesto savivaldybė

Pastatų, namų, butų rekonstrukcija ir remontas

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Žirmūnų valda” pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Siūlyta Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Žirmūnų valda” atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

13.

I.Aleksienė

(00/01079)

Vilniaus miesto Šnipiškių seniūnija

Žemės privatizavimas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Siūlyta Vilniaus miesto savivaldybei atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

14.

G.Deltuvienė (00/01099)

Kauno miesto savivaldybė Negyvenamųjų patalpų eksploatavimas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

 

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas ir atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

 

 

 

Siūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeisti norminį aktą

Neįvykdyta

15.

L.Dėnienė (00/01117)

Vilniaus miesto savivaldybė Negyvenamųjų patalpų privatizavimas

Siūlyta Vilniaus miesto savivaldybei atlikti 3 konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

16.

S.Sudintienė

(00/01126)

Kauno miesto savivaldybė Žemėtvarka

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Siūlyta Kauno apskrities viršininko a-cijai ir Kauno miesto savivaldybei atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

17.

I.Šuminienė ir kt. (00/01135)

Vilniaus miesto savivaldybė Valstybės turto nuoma

Siūlyta Vyriausybės atstovui Vilniaus apskričiai atlikti konkrečius darbus

Iš dalies įvykdyta

18.

J.Dreižienė

(00/01140)

Vilniaus miesto savivaldybė

Pastatų, namų, butų rekonstrukcija ir remontas

Siūlyta Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei atlikti konkrečius darbus

Iš dalies įvykdyta

19.

A.Kazlauskas (00/01172)

Kauno miesto savivaldybė Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

20.

V.Udraitė

(00/01174)

Kauno miesto savivaldybė Žemėtvarka

Pareikšti Kauno apskrities viršininko administracijai ieškinį teisme

Kontroliuojama

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta priimti sprendimą ir atlikti 2 konkrečius darbus

Kontroliuojama

21.

E.Kriūnas

(00/01175)

Kauno miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų statyba

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Siūlyta Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

22.

L.Butkienė

(00/01176)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

23.

I.Neniškytė-Kaušinienė

(00/01179)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

24.

J.K.Kočenas

(00/01180)

Kauno miesto savivaldybė

Siūlyta pakeisti, panaikinti norminį aktą

Siūlyta Kauno miesto savivaldybei priimti sprendimą ir pakeisti norminį aktą

Įvykdyta

 

 

 

 

 

25.

A.Pikalavičienė ir kt.

(00/01181)

Kauno miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Pareikšti Kauno apskrities viršininko administracijai ieškinį teisme

Kontroliuojama

 

 

 

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Siūlyta Kauno miesto savivaldybei priimti sprendimą ir atlikti 2 konkrečius darbus

Kontroliuojama

26.

J.Smetonienė

(00/01182)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

27.

J.Adomavičius

(00/01184)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

28.

A.Lašas-Spiridonovas

(00/01185)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

29.

A.Sinkevičius

(00/01186)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Atkreiptas Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

30.

V.-H. Mazerskis

(00/01188)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

31.

R.Bankauskienė

(00/01189)

Kauno miesto savivaldybė

Pašalpos

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

32.

K.Dranginis

(00/01190)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

33.

P. Cidzikas, J.Pivoriūnas

(00/01206)

Vilniaus miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti 3 konkrečius darbus

Įvykdyta

 

34.

S.Adomavičius

(00/01234)

Naujininkų seniūnija

Komunalinis ūkis

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Naujininkų ūkis” ir Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

35.

D.Janonienė ir kt.

(00/01235)

Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Naujininkų ūkis”

Pastatų, namų, butų rekonstrukcija ir remontas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Naujininkų ūkis” ir Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Siūlyta Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Naujininkų ūkis” ir Vilniaus miesto savivaldybei atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

36.

V.Sinkevičius ir kt.

(00/01252)

(skundas pripažintas nepagrįstu)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų privatizavimas

Pareiškėjui paaiškinta

 

 

 

 

Siūlyta Vilniaus miesto savivaldybei pakeisti norminį aktą

Įvykdyta iš esmės

37.

T.Bagdonas

(00/01263)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija ir remontas

Pareiškėjui paaiškinta

 

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

38.

B.Tomkutė

(00/01265)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Naujininkų ūkis” ir Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Siūlyta Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Naujininkų ūkis” ir Vilniaus miesto savivaldybei atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

 

 

 

 

 

39.

J.Guzevičienė

(00/01269)

Kauno miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

 

40.

R.Sajienė

(00/01275)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas mieste

Siūlyta Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui priimti sprendimą ir atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

41.

A.Žukauskas

(00/01279)

Vilniaus miesto savivaldybė

UAB “Antakalnio ūkis”

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

42.

B.Masalskienė

(00/01285)

Vilniaus miesto savivaldybė

Statyba

Siūlyta Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams skirti drausmines nuobaudas ir atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

43.

D.Pagojienė

(00/01287)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus

Atkreiptas pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės SP AB “Kauno energija” pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės SP AB “Kauno energija” siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

44.

K.Petrokas

(00/01291)

Vilniaus miesto savivaldybė

Transportas

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti 2 konkrečius darbus

Neįvykdyta

45.

J.Kazlauskas

(00/01310)

Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Vilko pėda”

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės, UAB “Šilumos tinklai” ir Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Vilko pėda”pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Vilko pėda” siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

46.

G.Jocienė

(00/01313)

Kauno miesto savivaldybė

Žemės privatizavimas

Kauno apskrities viršininko administracijai siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

 

 

 

Atkreiptas Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno apskrities viršininko administracijai siūlyta priimti sprendimą

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjai paaiškinta

 

47.

Anoniminis (00/01318)

Kauno miesto savivaldybė

Švietimas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

48.

M.Bytautienė

(00/01319)

Vilniaus miesto savivaldybė

Gyvenamųjų patalpų nuoma

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta priimti sprendimą

Iš dalies įvykdyta

49.

Anoniminis

(01/00014)

Vilniaus miesto savivaldybė

Gyvenamųjų patalpų eksploatavimas

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

Įvykdyta iš esmės

50.

V.Pulkauninkas

(01/00021)

Kauno miesto savivaldybė

Apsirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

 

 

 

Kauno miesto VPK siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš dalies

51.

A.Mažeika

(01/00043)

Kauno miesto savivaldybė

Gyvenamųjų patalpų nuoma

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

 

52.

M.Navickienė

(01/00046)

Kauno miesto savivaldybė

Kitos veiklos klausimai

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

 

 

 

Pareiškėjai paaiškinta

 

 

 

 

 

 

53.

R.M.Lipšienė

(01/00074)

Kauno miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš dalies

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

54.

N.Suchankienė

(01/00076)

Vilniaus miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti 2 konkrečius darbus

Įvykdyta

55.

A.Čibiras

(01/00086)

Vilniaus miesto savivaldybė

Gyvenamųjų patalpų eksploatavimas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Naujininkų ūkis” pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

56.

A.Velykienė

(01/00087)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

57.

K.Jucevičius

(01/00137)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunikacijos

Atkreiptas Naujosios Vilnios seniūnijos pareigūnų dėmesys

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei ir Valstybinei statinių statybos inspekcijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

58.

A.Tilindis

(01/00152)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų nuoma

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

 

 

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš dalies

59.

L.G.Janulionis

(01/00153)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta priimti sprendimą

Įvykdyta iš esmės

60.

A.Kancleris

(01/00158)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų eksploatavimas

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta skirti drausmines nuobaudas ir atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta iš esmės

61.

S.Dambrauskas (01/00161)

Vilniaus miesto savivaldybės

Verkių seniūnija

Ūkinė komercinė veikla

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Verkių seniūnijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

62.

N.Liutkuvienė

(01/00170)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų eksploatavimas

Pareiškėjai paaiškinta

 

63.

V.Greičius

(01/00182)

Kauno miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Kauno miesto savivaldybei siūlyta priimti sprendimą ir atlikti 2 konkrečius darbus

Kontroliuojama

64.

R.Petkevičius ir kt.

(01/00202)

Kauno miesto savivaldybė

Šilumos tinklai

Kauno miesto savivaldybei siūlyta skirti drausmines nuobaudas ir atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta iš esmės

65.

K.Miliūnienė

(01/00205)

(skundas pripažintas nepagrįstu)

Kauno miesto savivaldybė

Gyvenamųjų patalpų eksploatavimas

Pareiškėjai paaiškinta

 

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Kauno visuomenės sveikatos centrui siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

 

 

66.

A.Simonavičienė

(01/00216)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

67.

J.Rapsikevičius (01/00219)

Kauno miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

68.

M.Stankevičienė

(01/00233)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Žirmūnų valda” ir Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

69.

B.Okmanienė

(01/00239)

Kauno miesto savivaldybė

Sveikatos apsauga

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Iš dalies įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

70.

P.V.Danisevičius

(01/00243)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Iš dalies įvykdyta

71.

A.Brazienė

(01/00245)

Kauno miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

72.

T.Stankevičius

(01/00254)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Kauno miesto savivaldybei siūlyta priimti sprendimą

Kontroliuojama

 

 

 

Finansų ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

73.

Skroblų g. 25 gyventojai

(01/00257)

(skundas pripažintas nepagrįstu)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

74.

N.Kabardaitė

(01/00259)

Kauno miesto savivaldybė

Gyvenamųjų patalpų nuoma

Pareiškėjai paaiškinta

 

 

 

 

Visuomenės sveikatos centrui siūlyta atlikti konkrečius darbus

Iš dalies įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

75.

R.Stašaitis

(01/00276)

Kauno miesto savivaldybė

Komunalinis ūkis

Kauno miesto savivaldybės AB “Kauno energija” siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

76.

M.Vagonienė

(01/00282)

Kauno miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Pareiškėjai paaiškinta

 

77.

V.Rinkevičius

(01/00305)

(skundas pripažintas nepagrįstu)

Kauno miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti 2 konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

78.

P.Tauginienė

(01/00310)

Kauno miesto savivaldybė

Globa ir rūpyba

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjai paaiškinta

 

79.

Anoniminis

(01/00312)

Vilniaus miesto savivaldybė

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Žvėryno ūkis” pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

80.

E.Stankevič

(01/00313)

Vilniaus miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilniaus apskrities viršininko administracijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

81.

G.Šveikauskienė

(01/00319)

Vilniaus miesto savivaldybė

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Šilumos tinklai” pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

82.

M.Škėmienė

(01/00325)

(skundas pripažintas nepagrįstu)

Kauno miesto savivaldybė

Apsirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Siūlyta Kauno miesto savivaldybei atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

83.

V.Suško

(01/00331)

Vilniaus miesto savivaldybė

Kitos veiklos klausimai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

 

 

 

Medžiaga perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai

Įvykdyta iš esmės

84.

K.Zinkevičienė

(01/00339)

Kauno miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno apskrities viršininko administracijai siūlyta priimti sprendimą

Iš dalies įvykdyta

85.

M.Balkutė

(01/00357)

Vilniaus miesto savivaldybė

Pašalpos

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės UAB ”Grigiškių komunalinis ūkis” ir Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta ir Vilniaus miesto savivaldybės UAB ”Grigiškių komunalinis ūkis” atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

86.

M.Karnišovas ir kt.

(01/00359)

Vilniaus miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

87.

A.Počiuipa

(01/00369)

Kauno miesto savivaldybė

Gyvenamųjų patalpų eksploatavimas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės AB “Kauno energija” siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

88.

A.Plienaitienė

(01/00370)

Kauno miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti 2 konkrečius darbus

Neįvykdyta

89.

R.Kairienė

(01/00372)

Vilniaus miesto savivaldybė

Transportas

Valstybės kontrolei ir Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta pakeisti sprendimą

Įvykdyta iš esmės

90.

A.Dvoreckienė

(01/00373)

Vilniaus miesto savivaldybė

Kitos veiklos klausimai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjai paaiškinta

 

91.

R.Švilpa

(01/00374)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas ir atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta iš esmės

92.

L.Balsys

(01/00375)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamuosius namus

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybė pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

93.

T.Bagdonas

(01/00376)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų eksploatavimas

Siūlyta Senamiesčio seniūnijai atlikti konkrečius darbus

 

94.

A.Janušauskas ir kt.

(01/00386)

Vilniaus miesto savivaldybė

Bendrijų veikla

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

 

 

95.

J.Merkeliūnas ir kt.

(01/00387)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija ir remontas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta jiems skirti drausmines nuobaudas

Įvykdyta

96.

S.Čiuryla

(01/00388)

Vilniaus miesto savivaldybė

Pastatų, namų, butų rekonstrukcija ir remontas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Naujininkų ūkis” pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

97.

A.Leonavičius

(01/00392)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Šilumos tinklai” siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

98.

R.Jaškienė

(01/00393)

Vilniaus miesto savivaldybė

Transportas

Pareiškėjai paaiškinta

 

99.

V.Pielia

(01/00432)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija ir remontas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Įvykdyta

100.

G.Vingilytė

(01/00445)

Vilniaus miesto savivaldybė

Švietimas

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas ir atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

101.

A.Maskaliūnienė

(01/00491)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų eksploatacija

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

102.

J.J.Tamošaitis

(01/00506)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

103.

V.Gukas

(01/00511)

Kauno miesto savivaldybė

Apsirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

104.

Ž.Zelenekas

(01/00514)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Pareikšti Kauno miesto savivaldybei ieškinį teisme

Įvykdyta iš esmės

105.

A.Šulcas

(01/00529)

(skundas pripažintas nepagrįstu)

Kauno miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

106.

A.Juška

(01/00532)

Panevėžio miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Panevėžio miesto savivaldybei siūlyta atlikti 3 konkrečius darbus

1 Įvykdyta iš esmės

2 Neįvykdyta

107.

D.Jaruševičiūtė

(01/00535) (skundas pripažintas nepagrįstu)

Vilniaus miesto savivaldybė Apsirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei pasiūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

108.

V.Tamošiūnas

(01/00547)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš dalies

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

109.

B.Juškauskas

(01/00548)

Kauno miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Siūlyta Kauno miesto savivaldybės pareigūnams skirti drausmines nuobaudas

Iš dalies įvykdyta

110.

S.Simniškis

(01/00554)

Vilniaus miesto savivaldybė

Transportas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

 

 

111.

A.Žukauskas

(01/00559)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija ir remontas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

112.

B.Baltrušaitienė

(01/00561)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Žvėryno ūkis” pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

113.

V.Tamošiūnas

(01/00586)

Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Vilko pėda”

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas ir atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

114.

N.Savukynienė

(01/00587)

Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Vilko pėda”

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Vilko pėda” pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

115.

Z.Kačkovskaja

(01/00591)

Vilniaus miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta priimti sprendimą

Neįvykdyta

116.

Z.Vingis ir kt.

(01/00601)

Kauno miesto savivaldybė

Komunalinis ūkis

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės SP AB “Kauno energija” pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės SP AB “Kauno energija” siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

117.

B.Blaškevičienė

(01/00619)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

118.

L.Ubartienė

(01/00627)

Vilniaus miesto savivaldybė

Pastatų, namų, butų rekonstrukcija ir remontas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybė pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

119.

J.Kažukauskas ir kt.

(01/00642)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

120.

R.Sargautas ir kt.

(01/00651)

Kauno miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Kauno miesto savivaldybės SP AB “Kauno energija” ir Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

121.

Z.Baravykas

(01/00674)

Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Šilumos tinklai”

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta pakeisti norminį aktą

Neįvykdyta

122.

V.Valunta ir kt.

(01/00691)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

123.

V.Binevičienė

(01/00704)

Kauno miesto savivaldybė

Švietimas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

124.

R.Grigas, V.Volovojus

(01/00718)

Vilniaus miesto savivaldybė Transportas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Susisiekimo ministerijai siūlyta pakeisti norminį aktą

Įvykdyta

125.

N.Matuškevičienė

(01/00719)

Vilniaus miesto savivaldybė

Valstybinės žemės nuoma

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

Komunalinis ūkis

Pareiškėjai paaiškinta

 

 

 

 

 

 

126.

A.Gabrinovič, S.Ivanova

(01/00721)

(skundas pripažintas nepagrįstu)

Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Bendruva”

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Valstybinei kainų ir energetikos komisijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

127.

P.Petruškevičienė

(01/00731)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Kauno miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas ir atkreiptas pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

128.

E.-I.Grinkevičienė

(01/00741)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus atkūrimas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjai paaiškinta

 

129.

Anoniminis

(01/00755)

Kauno miesto savivaldybė

Švietimas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti 2 konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Iš dalies įvykdyta

130.

L.Černiavskaja

(01/00768)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

131.

A.Kačinskas

(01/00777)

Kauno miesto savivaldybė

Sveikatos apsauga

Kauno miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

 

 

 

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

132.

S.Motiejūnaitė

(01/00778)

Vilniaus miesto savivaldybė

Transportas

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

 

 

 

UAB “Šiaurės miestelis” siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

133.

M.Lopato

(01/00781)

Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Antakalnio ūkis”

Komunaliniai mokesčiai

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti 2 konkrečius darbus ir priimti norminį aktą

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Antakalnio ūkis” ir Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Iš dalies įvykdyta

134.

G.Bublevič

(01/00789)

Vilniaus miesto savivaldybė

Gyvenamųjų namų statyba

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

135.

A.Maskaliūnienė

(01/00804)

Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Naujininkų ūkis”

Gyvenamųjų patalpų eksploatacija

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Naujininkų ūkis” pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

136.

V.Šaluchanski

(01/00818)

Vilniaus miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš dalies

137.

E.Čiegienė

(01/00835)

Vilniaus miesto savivaldybė

Švietimas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

138.

A.Rakauskas

(01/00841)

Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Priemiestis”

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta skirti jiems drausmines nuobaudas bei atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus elektros tinklų dėmesys dėl UAB “Priemiestis” pareigūnų nesilaikymo teisės aktų reikalavimų

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

 

 

139.

J.Kačėnienė

(01/00847)

Vilniaus miesto savivaldybė

Komunalinis ūkis

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Pareiškėjai paaiškinta

 

140.

R.Aleksienė

(01/00850)

 

 

 

141.

I.Zolubienė ir kt.

(01/00857)

Vilniaus miesto savivaldybė

Gyvenamųjų namų statyba

Atkreiptas Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų dėmesys ir siūlyta priimti sprendimą bei atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta priimti sprendimą bei atlikti 2 konkrečius darbus

Įvykdyta

142.

A.Butkus

(01/00864)

Vilniaus miesto savivaldybė

Kompensacijos

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

143.

I.Rimavičienė

(01/00872)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas mieste

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

144.

L.Vasilevska

(01/00889)

Vilniaus miesto savivaldybė

Transportas

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus ir priimti norminį aktą

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

145.

R.Giliauskas ir kt.

(01/00893)

Vilniaus miesto savivaldybė

Gyvenamųjų patalpų eksploatacija

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

146.

N.Jurelienė

(01/00906)

Kauno miesto savivaldybė

Transportas

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

 

 

 

Valstybinei konkurencijos ir vartotojų teisių tarnybai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

147.

A.Lydeka

(01/00907)

Vilniaus miesto savivaldybė

Apsirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Sprendimas nepriimtas

 

148.

L.Radzevičius

(01/00944)

Vilniaus miesto savivaldybė

Siūlymas pakeisti, panaikinti norminį aktą

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus ir pakeisti norminį aktą

Kontroliuojama

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

 

 

 

Ūkio ministerijai siūlyta pakeisti norminį aktą

Kontroliuojama

149.

D.Šlamas, R.Kilda

(01/00945)

Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Žvėryno ūkis”

Komunaliniai mokesčiai

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

150.

V.J.Čepaitis

(01/00956)

Vilniaus miesto savivaldybė

Pastatų, namų, butų rekonstrukcija ir remontas

Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto inspekcijos tarnybos pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Kontroliuojama

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto inspekcijos pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

151.

V.Ivanauskienė

(01/00960)

Panevėžio miesto savivaldybė

Apsirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Pareiškėjai paaiškinta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

152.

K.Juška ir kt.

(01/00980)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų statyba

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statinių inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto inspekcijos pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statinių inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto inspekcijos pareigūnams siūlyta atlikti 2 konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

153.

V.Suško

(01/00991)

Vilniaus miesto savivaldybė

Kompensacijos

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta pakeisti norminį aktą

Įvykdyta iš esmės

154.

A.Nesterovas

(01/01003)

Kauno miesto savivaldybė

Komunalinis ūkis

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

155.

I.Kiverienė

(01/01025)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamąsias patalpas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

156.

G.Baronas

(01/01026)

(skundas pripažintas nepagrįstu)

Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Šilumos tinklai”

Komunaliniai mokesčiai

Vilniaus miesto savivaldybės SP UAB “Šilumos tinklai” siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

 

 

 

Pareiškėjui paaiškinta

 

157.

V.Čapskis

(01/01055)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija ir remontas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Pareikšti Vilniaus apskrities viršininko administracijai ieškinį teisme

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Neįvykdyta

158.

V.Eidžiūnas

(01/01066)

Kauno miesto savivaldybė

Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamuosius namus

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

159.

A.Rimdeika

(01/01068)

Kauno miesto savivaldybė

Gyvenamųjų patalpų privatizavimas

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

160.

K.Petrylienė

(01/01069)

Kauno miesto savivaldybė Nuosavybės teisių atkūrimas į gyvenamuosius namus

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Neįvykdyta

161.

A.Pačėsaitė

(01/01084)

Vilniaus miesto savivaldybė UAB “Šilumnešis”

Komunaliniai mokesčiai

Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės UAB “Šilumnešis” siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

162.

L.Greviškienė ir kt.

(01/01139)

Vilniaus miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra

Medžiaga perduota tardymui

Kontroliuojama

163.

M.Masiulienė

(01/01198)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų rekonstrukcija ir remontas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

 

 

 

Pareiškėjai paaiškinta

 

164.

R.Eigirdienė

(01/01271)

Kauno miesto savivaldybė

Komunaliniai mokesčiai

Kauno miesto savivaldybei siūlyta atlikti 2 konkrečius darbus

Neįvykdyta

 

 

 

Pareiškėjai paaiškinta

 

165.

R.Sakalauskas

(01/01391)

Vilniaus miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas ir atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

 

 

 

Vilniaus apskrities viršininko administracijai siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

 

 

 

Vilniaus m. Žemėtvarkos skyriui siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

166.

N.Velička ir kt.

(01/01431)

Vilniaus miesto savivaldybė

Žemėtvarka

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra

medžiaga perduota tardymui

Kontroliuojama

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

 

 

 

 

 

167.

L.Dremliuk

(01/01454)

Vilniaus miesto savivaldybė

Negyvenamųjų patalpų eksploatacija

Pareiškėjai paaiškinta

 

 

 

 

Vilniaus miesto savivaldybei siūlyta atlikti konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

168.

T.Demjanenko

(01/01476)

Vilniaus miesto savivaldybė

Transportas

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta skirti jiems drausmines nuobaudas

Įvykdyta iš esmės

169.

L.Rimkevičiūtė

(01/01548)

Kauno miesto savivaldybė

Apsirūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

Atkreiptas Kauno miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti 2 konkrečius darbus

Įvykdyta iš esmės

170.

O.Zonas, G.Krisiūnienė

(01/01577)

Vilniaus miesto savivaldybė Gyvenamųjų namų statyba

Vilniaus miesto savivaldybės ir Visuomenės sveikatos centro pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas

Kontroliuojama

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų dėmesys

Įvykdyta

 

 

 

Atkreiptas Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų dėmesys ir siūlyta atlikti konkrečius darbus

Kontroliuojama

 

 

 

Pareiškėjams paaiškinta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kontrolierės

zitos zamžickienės

SKUNDŲ TYRIMO ATASKAITA

 

2001 m. sausio 1 d. - 2001 m. gruodžio 31 d.

 

 

Seimo kontrolierė pagal Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu

patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

tyrė piliečių skundus dėl visų Lietuvos Respublikos

vietos savivaldybių, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybių,

pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo

 

Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valdybos 2000m. spalio 23d. nutarimo Nr.31 “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos valdybos 2000-01- 10 nutarimo Nr.01 “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pasiskirstymo veiklos sritimis” dalinio pakeitimo” nuostatas Seimo kontrolierė Zita Zamžickienė tiria piliečių skundus dėl visų Lietuvos Respublikos vietos savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo bei biurokratizmo, išskyrus piliečių skundus dėl Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Iš viso per 2001 metus buvo gauta 313 skundų, tai yra 117 skundų daugiau negu 2000 metais. Tai rodo, kad savivaldybių gyventojai vis aktyviau gina savo teises.

Per 2001 metus išnagrinėta 211 skundų, iš jų - 80 pripažinti pagrįstais, 66 - atmesti, nepasitvirtinus juose nurodytiems pažeidimams, ir 65 skundai buvo grąžinti pareiškėjams jų nenagrinėjus iš esmės.

Iš pateikiamos lentelės matyti, kiek kartų ir kurių savivaldybių pareigūnų veiksmai buvo skundžiami 2001 metais.

Institucijos, dėl kurių pareigūnų

Apskųsta

Išnagrinėta

Grąžinta

Iš viso

Tiriama

veiksmų skundžiamasi

kartų

Pripažinta pagrįstais

Atmesta

nenagrinėtų

ištirta

 

----SAVIVALDYBĖS----

313

80

66

65

211

186

Akmenės r. savivaldybė

2

1

 

 

1

2

Alytaus m. savivaldybė

9

2

3

 

5

6

Alytaus r. savivaldybė

4

 

1

1

2

4

Anykščių r. savivaldybė

6

2

2

2

6

1

Birštono savivaldybė

7

2

2

1

5

3

Biržų r. savivaldybė

10

3

 

2

5

5

Druskininkų savivaldybė

6

3

 

2

5

1

Elektrėnų savivaldybė

1

2

 

1

3

 

Ignalinos r. savivaldybė

5

 

 

1

1

4

Jonavos r. savivaldybė

5

 

 

2

2

3

Joniškio r. savivaldybė

8

4

1

1

6

4

Jurbarko r. savivaldybė

5

1

1

1

3

2

Kaišiadorių r. savivaldybė

6

2

2

2

6

1

Kauno r. savivaldybė

10

 

2

3

5

7

Kazlų Rūdos savivaldybė

1

 

1

 

1

 

Kelmės r. savivaldybė

2

 

1

 

1

2

Kėdainių r. savivaldybė

8

3

2

2

7

3

Klaipėdos m. savivaldybė

27

9

6

4

19

14

Kretingos r. savivaldybė

2

2

2

1

5

1

Kupiškio r. savivaldybė

8

1

1

2

4

5

Marijampolės savivaldybė

7

1

2

1

4

5

Mažeikių r. savivaldybė

4

 

 

1

1

3

Molėtų r. savivaldybė

6

1

2

3

6

2

Neringos savivaldybė

2

 

 

1

1

1

Pagėgių savivaldybė

2

 

 

 

 

2

Pakruojo r. savivaldybė

1

 

 

 

 

2

Palangos m. savivaldybė

14

3

4

2

9

10

Panevėžio r. savivaldybė

1

 

 

1

1

 

Pasvalio r. savivaldybė

3

1

 

1

2

2

Plungės r. savivaldybė

2

 

1

 

1

1

Prienų r. savivaldybė

5

2

 

 

2

4

Radviliškio r. savivaldybė

7

2

 

1

3

4

Raseinių r. savivaldybė

3

 

1

1

2

2

Rokiškio r. savivaldybė

4

1

1

1

3

2

Skuodo r. savivaldybė

4

2

 

 

2

3

Šakių r. savivaldybė

7

5

 

3

8

2

Šalčininkų r. savivaldybė

3

1

2

 

3

 

Šiaulių m. savivaldybė

10

1

1

3

5

6

Šiaulių r. savivaldybė

3

1

1

1

3

3

Šilalės r. savivaldybė

5

 

 

1

1

5

Šilutės r. savivaldybė

10

1

5

2

8

7

Širvintų r. savivaldybė

5

1

 

 

1

4

Švenčionių r. savivaldybė

7

2

2

1

5

3

Tauragės r. savivaldybė

8

2

4

1

7

5

Telšių r. savivaldybė

12

2

2

2

6

8

Trakų r. savivaldybė

6

4

2

1

7

5

Ukmergės r. savivaldybė

4

2

 

1

3

2

Utenos r. savivaldybė

10

2

1

3

6

6

Varėnos r. savivaldybė

3

1

3

 

4

2

Vilkaviškio r.savivaldybė

10

 

2

2

4

8

Vilniaus r. savivaldybė

9

3

3

3

9

6

Visagino m. savivaldybė

 

 

 

 

 

1

Zarasų r. savivaldybė

4

 

2

 

2

2

Kaip matyti iš lentelės, daugiausia skundų buvo gaunama dėl Klaipėdos (27), Palangos (14), Šiaulių (10) miestų, Telšių (10), Utenos (10) rajonų savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Tačiau tai nereiškia, kad šių savivaldybių pareigūnai dirba blogiau nei kitų savivaldybių pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiose savivaldybėse buvo surengti gyventojų priėmimai ir tai sąlygoja skundų iš šių savivaldybių gausą. Per ataskaitinį laikotarpį tokie priėmimai buvo surengti 8 savivaldybėse, jų metu priimti 153 gyventojai. Priėmimų metu gyventojai skundžiasi ne vien tik dėl savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Tai rodo, kad gyventojai dar nelabai gerai žino, kokie yra Seimo kontrolieriaus įgaliojimai. Šį teiginį patvirtina tai, kad per 2001 metus 65 skundai buvo grąžinti pareiškėjams nenagrinėjus jų iš esmės.

Skundus, kurie grąžinami pareiškėjams jų nenagrinėjus iš esmės, būtų galima sugrupuoti taip:

    1. skundai, kurių tyrimas pagal Seimo kontrolierių įstatymą nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai. Dažniausiai tai būna skundai, kuriuose pareiškėjai skundžia teismų sprendimus, teismų teisėjų veiklą, akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių veiklą, vietos savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklą, taip pat prašo išspręsti nesutarimus, kilusius dėl bendrosios nuosavybės, valdymo, naudojimo ar disponavimo, kreipiasi su skundais dėl darbo teisinių santykių;
    2. skundai, kuriuose nurodytos aplinkybės ar pareigūnų veikla negali būti ištirti, kadangi nuo skundžiamų veiksmų padarymo būna praėjęs gana ilgas laiko tarpas. Pažymėtina tai, kad Seimo kontrolierių įstatyme skundams paduoti yra nustatytas vienerių metų nuo skundžiamų veiksmų padarymo terminas. Tenka pripažinti tai, kad dauguma skundų yra paduodami praėjus šiam terminui. Tačiau ne visi skundai, praėjus minėtam terminui, yra nenagrinėjami iš esmės ir grąžinami pareiškėjams. Jeigu praleistas terminas nedaro įtakos nustatant skundo aplinkybes, toks skundas yra negrąžinamas ir nagrinėjamas iš esmės.

Tai, kad gyventojai kreipiasi į Seimo kontrolierių visais jiems rūpimais klausimais, rodo, jog būtina yra aiškinti gyventojams per įvairias žiniasklaidos priemones bei rengiant gyventojų priėmimus vietos savivaldybėse apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą, Seimo kontrolieriaus įgaliojimus.

Taip pat yra dalis skundų, kurie yra atmetami, kadangi juose nurodyti pažeidimai nepasitvirtina. Šie skundai reikalauja išsamaus tyrimo, kol nustatoma, jog pareigūno veiksmuose piktnaudžiavimo ar biurokratizmo nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybė nemažai savo funkcijų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu yra delegavusi vietos savivaldybėms. Tačiau šioms funkcijoms realizuoti valstybė savivaldybėms skiria nepakankamai lėšų. Taigi savivaldybių gyventojai kreipiasi į savivaldybės tarnautojus tam tikrais klausimais (pvz., socialinių išmokų mokėjimo bei kt. klausimais), tačiau savivaldybės, nors ir norėdamos padėti, bet, neturėdamos pakankamai lėšų, negali padėti. Tada gyventojas, gavęs neigiamą atsakymą, rašo skundą, kuriame skundžia savivaldybės pareigūną. Tokie skundai yra atmetami, kadangi šiuo atveju savivaldybių pareigūnų veiksmuose piktnaudžiavimo ar biurokratizmo nenustatoma.

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė 10 kartų pasinaudojo Seimo kontrolierių įstatymo suteikta teise pradėti tyrimą savo iniciatyva. Šie tyrimai buvo pradėti nustačius pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymius iš spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių.

Pažymėtina, kad Seimo kontrolierė per 2001 metus yra gavusi 23 piliečių skundus, kuriuos Seimo kontrolierei perdavė 17 Seimo narių. Ištyrus šiuos skundus, 12 skundų buvo pripažinti pagrįstais.

Atliekant skunde nurodytų aplinkybių tyrimą ir iškilus neaiškumams, Seimo kontrolierė ne kartą yra surengusi pokalbius - diskusijas savivaldybėse, kuriuose dalyvaudavo pareiškėjai, meras, administratorius, architektas.

Taip pat Seimo kontrolierė per ataskaitinį laikotarpį yra gavusi 6 piliečių prašymus, kuriuose neskundžiami pareigūnai, o prašoma paaiškinti, suteikti kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus. Tokie piliečių prašymai pagal Seimo kontrolierių įstatymą nelaikomi skundais ir yra apskaitomi atskirai.

 

Skundų problematika

Lyginant su 2000 metais gautų skundų problematika, 2001 metais smarkiai padaugėjo skundų dėl komunalinių mokesčių (2000/5, 2001/34), socialinių klausimų (2000/5, 2001/22), tarnybinės etikos pažeidimų, tai yra vilkinimo atlikti prašomus veiksmus, Viešojo administravimo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimo (2000/7, 2001/19). Taip pat nemažai skundų buvo gauta dėl nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo, žemėtvarkos.

 

Komunaliniai mokesčiai

Viena iš priežasčių, dėl ko gaunama tiek daug gyventojų nusiskundimų dėl komunalinio ūkio bei komunalinių mokesčių, yra ta, kad dar ne visuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra įsteigtos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos. Nesant bendrijų, gyvenamąsias patalpas eksploatuoja eksploatuojančios įmonės. Šios įmonės dažniausiai būna savivaldybių kontroliuojamos įmonės. Jos retai kada informuoja gyventojus apie eksploatavimo darbų ir paslaugų kainas bei tarifus ir eksploatavimo išlaidų tarifą 1 kv.m bendrojo (naudingojo) ploto per mėnesį, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, eksploatavimo kainas, teikiamų komunalinių paslaugų kainas ir tarifus, surinktas lėšas, skirtas eksploatavimo išlaidoms apmokėti ir t.t., tuo sukeldami tarp gyventojų neaiškumą, nepasitenkinimą ir skundų rašymą. Vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra viešumas ir reagavimas į gyventojų nuomonę. Todėl savivaldybių tarnautojai, eksploatuojančių įmonių darbuotojai turėtų teikti informaciją gyventojams apie komunalinių paslaugų kainas, surinktų lėšų panaudojimą. Pasitaiko dar ir tokių atvejų, kai gyvenamąsias patalpas eksploatuojančių įmonių funkcijas atlieka viešojo administravimo subjektai - seniūnijos. Tačiau tokiu atveju yra pažeidžiamos teisės aktų nuostatos. Seniūnijos, kaip savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, negali atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros.

Seimo kontrolierė, ištyrusi pil. A.B. ir kitų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Šakiuose, gyventojų skundą dėl komunalinių mokesčių, nustatė, kad Šakių rajono meras 1997-02-24 potvarkiu Nr. 142 “Dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo tarifų UAB “Šakių namų ūkis” nuo 1997-02-01 patvirtino mokesčio už šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, esančių pastate, eksploatavimą, tarifą - 0,16 Lt už 1 m2 šildomo ploto ir 18 % pridėtinės vertės mokesčio. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal šį rajono mero potvarkį tarifas taikomas nuo vasario 1 d., t.y. atgaline data. Tai prieštarauja teisės teorijai ir praktikai, nes teisės akto galiojimas paprastai nustatomas tik ateičiai. Taip pat Seimo kontrolierė tirdama šį skundą nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos 6 punktą eksploatavimo darbų ir paslaugų kainas bei tarifus ir eksploatavimo išlaidų tarifą 1 kv. metrui bendrojo (naudingojo) ploto per mėnesį tvirtina miesto (rajono) taryba, todėl aukščiau minėtas rajono mero potvarkis yra neteisėtas, nes priimtas viršijant įgaliojimus.

Iš Šakių rajono savivaldybės kontrolierės A.Domeikienės Seimo kontrolierei pateiktų dokumentų (2001-07-11 raštas Nr. 04-978 ir jo priedai) matyti, kad reorganizavus SP UAB “Šakių namų ūkis”, įmonės turtą ir įsipareigojimus perėmė Šakių seniūnija (1997 m. gruodžio mėnesį - turtą, 1998 m. gegužės 1 d. - įsipareigojimus). 1999-12-23 Šakių rajono mero pavedimu savivaldybės kontrolierės pavaduotoja B.Danielienė, patikrinusi, kaip Šakių seniūnijoje vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-10-04 nutarimas Nr. 1300, nustatė, kad SP UAB “Šakių namų ūkis” eksploatacinių pajamų ir išlaidų kiekvienam namui neapskaitė, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos Gyvenamųjų patalpų savininkų atsiskaitymo už pastato eksploatavimą ir komunalines bei laidinio radijo paslaugas tvarkos 7 punktą, pagal kurį eksploatuojanti įmonė privalo tvarkyti atskirą kiekvieno gyvenamojo namo faktinių eksploatavimo išlaidų ir sąnaudų apskaitą pagal straipsnius. Nuo 1998-01-01 Šakių seniūnija apskaitė kiekvieno namo eksploatacines pajamas ir išlaidas. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad iš eksploatacinių pajamų seniūnija išlaiko dvylika komunalinių paslaugų tarnybų etatų. Dėl šios priežasties lėšų gyvenamųjų namų priežiūrai ir remontui nesukaupiama, nes didžioji jų dalis panaudojama darbuotojų etatams išlaikyti. Seimo kontrolierė taip pat pažymėjo, kad iki 2000-12-07 Šakių rajono savivaldybėje nebuvo nustatyta eksploatavimo darbų ir paslaugų nomenklatūra bei gyvenamųjų patalpų eksploatavimo taisyklės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-10-04 nutarimu Nr. 1300 patvirtintos tvarkos 6 punktą eksploatuojanti įmonė turi parengti gyvenamųjų patalpų eksploatavimo taisykles, kuriose nurodoma eksploatavimo darbų ir paslaugų nomenklatūra ir apimtis. Taisykles turi tvirtinti vietos savivaldos vykdomoji institucija. Kadangi eksploatuojančios įmonės funkcijas vykdo Šakių seniūnija, už minėtų taisyklių parengimą ir pateikimą tvirtinti buvo atsakingas seniūnas A.Jakas.

Kaip Seimo kontrolierę informavo Šakių rajono savivaldybės tarnautoja A.Slidziauskienė, kitose Šakių rajono savivaldybės seniūnijose eksploatuojančių įmonių taip pat nėra, o jų funkcijas vykdo seniūnijos. Seimo kontrolierė pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnį seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės mero patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Šakių rajono savivaldybėje seniūnijos, kaip savivaldybės administracijos struktūrinio teritorinio padalinio, veiklos nuostatai nėra patvirtinti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnį seniūnija administruoja jai priskirtų viešųjų paslaugų teikimą. Viešosios paslaugos teikimo administravimo sąvoką apibrėžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, pagal kurį viešosios paslaugos teikimo administravimas - tai viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas privatiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį viešojo administravimo institucija, administruojanti tam tikros viešosios paslaugos teikimą, negali pati teikti šios paslaugos. Todėl seniūnija, kaip savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, negali atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnį, jeigu daugiabučio namo savininkų bendrija neįsteigta arba jau likviduota, kol daugiabučio namo patalpų savininkai (bendrasavininkiai) nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, namo bendrojo naudojimo objektų (bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo patalpų) priežiūrai turi būti skiriamas administratorius. Administratoriumi gali būti specialiai tam įsteigta savivaldybės įmonė ar vietos savivaldos vykdomosios institucijos sprendimu šias funkcijas vykdyti įgaliota kita Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atestuota ir turinti administravimo patirtį įmonė. Daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame gyvena pareiškėjas, bendrijos nėra, todėl Šakių rajono savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka turi skirti administratorių.

Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymu, Seimo kontrolierė atkreipė Šakių rajono mero J.Puodžiukaičio dėmesį ir siūlė:

1. Pripažinti netekusiais galios 1997-02-24 potvarkį Nr. 142 “Dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo tarifų UAB “Šakių namų ūkis” ir 2000-11-24 potvarkį Nr. 354 “Dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo tarifo SP AB “Kauno energija” filialui “Šakių šilumos tinklai”, kadangi jie buvo priimti viršijant įgaliojimus bei 1997-02-21 potvarkis Nr. 142 įsigaliojo atgaline data.

2. Patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatus.

      1. Įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra bendrijų, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo.
      2. Šakių rajono tarybai patvirtinti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo tarifus.

Šie Seimo kontrolierės siūlymai buvo įvykdyti.

 

Socialiniai klausimai

Per ataskaitinį laikotarpį buvo gauti 22 skundai dėl socialinių klausimų, t.y. dėl socialinių pašalpų, buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, žalos atlyginimo mokėjimo, globėjo skyrimo. Piliečiai šiuose skunduose nurodo, kad savivaldybių tarnautojai nepagrįstai atsisako jiems skirti pašalpas, kompensacijas, ar neteisingai jas apskaičiuoja. Šios problemos buvo aktualios ir ankstesniaisiais metais. Nedarbo problema žmones priverčia kreiptis į savivaldybes dėl pašalpų, kompensacijų skyrimo, nes dažnai ne vienai šeimai tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Ypač tai aktualu mažesniuose miestuose bei rajonuose, kur nedarbo lygis yra gana didelis.

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipėsi pil. J.B. iš Joniškio, nurodydamas, kad Joniškio rajono savivaldybės pareigūnai, apskaičiuodami buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensaciją, nepagrįstai padidino jo šeimos pajamas, prie bendrų šeimos pajamų pridėdami 175 Lt kaip pajamas iš 4,38 ha žemės.

Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad Joniškio rajono savivaldybės valdyba 2000-11-09 sprendimu Nr. 293 leido taikyti pil. J.B. buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensaciją. Seimo kontrolierė taip pat nustatė, kad, apskaičiuojant buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensaciją, prie bendrų pil. J.B. šeimos pajamų buvo pridėti 175 Lt, kaip pajamos iš 4,38 ha žemės.

Joniškio rajono meras 2001-01-08 raštu Nr. 08-01-12 informavo Seimo kontrolierę, kad įvertinant pajamas už žemę buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr.774 patvirtintos Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo metodikos 7.6 punktu, pagal kurį į šeimos pajamas įskaitomos pajamos iš asmeninio ūkio. Pagal šį punktą šeimos (vieno gyvenančio asmens), turinčios asmeninį ūkį, kurio bendras žemės ūkio naudmenų plotas nuo 0,3 iki 3,5 hektaro, vidutinės pajamos per mėnesį apskaičiuojamos taikant pajamų normą - 40 Lt hektarui. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui buvo skiriami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-10-11 nutarimą Nr. 308 “Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos”, o nuo 1993 m. lapkričio 4 d. - pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-10-29 nutarimą Nr. 816 “Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo”. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, Lietuvos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1993-01-15 sprendimu Nr. 7-313-9862 pil. J.B. buvo atstatyta nuosavybės teisė į jo turėtus 4,58 ha žemės, esančios Joniškio rajone, todėl ši žemė negalėjo būti laikoma asmeninio ūkio žeme ir, apskaičiuojant šeimos pajamas, negalėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 774 patvirtintos kompensacijų skaičiavimo metodikos 7.6 punktas. Šiuo atveju turėjo būti taikomas metodikos 7.8 punktas, pagal kurį į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos pajamos iš asmeninio turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kt.) naudojimo (nuomos). Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pil. J.B. jam nuosavybės teise priklausantį 4,5 ha žemės sklypą 1998-04-14 žemės panaudos sutartimi suteikė neatlygintinai naudotis pil. A.A.

Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymu, Seimo kontrolierė atkreipė Joniškio rajono mero dėmesį į tai, kad skiriant buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensaciją rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus pareigūnai neteisingai apskaičiavo pil. J.B. šeimos pajamas, ir siūlė imtis priemonių, kad būtų perskaičiuota pil. J.B. skirta buto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacija bei atlygintas faktiškai priklausiusios ir neteisingai apskaičiuotos kompensacijos skirtumas.

***

Seimo kontrolierė, ištyrusi pil. M.S., gyvenančio Molėtų rajone, skundą, kuriame jis skundėsi, jog Molėtų rajono savivaldybė atsisakė mokėti žalos atlyginimą, kadangi jis neturėjo įmonės, kurioje dirbo, likvidavimo akto, nustatė, jog Molėtų rajono savivaldybės tarnautoja B.Pavlovienė klaidino pilietį, teigdama jam, jog tik pristačius įmonės likvidavimo aktą bus galima mokėti žalos atlyginimą. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18(1) straipsnio nuostatas, tai, jog įmonė nėra likviduota, negali būti pagrindas rajono savivaldybei atsisakyti mokėti piliečiui žalos atlyginimą. Minėta tarnautoja nesuteikė pareiškėjui teisingos informacijos apie jo teises, nors vienas iš pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimas ir gerbimas. Ji net nepasidomėjo, ar piliečiui yra priteistas žalos atlyginimas, ar įmonė, kuri mokėjo žalos atlyginimą, yra veikianti, ar ne. Seimo kontrolierė pažymėjo, kad minėta rajono savivaldybės tarnautoja vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikėsi nereikalingų ir išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakė spręsti rajono savivaldybei pavaldžius dalykus, netinkamai atliko savo pareigas. Ji nevykdė Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-15 nutarimu Nr. 997 patvirtintos Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos nuostatų reikalavimų.

Minėtuose teisės aktuose nurodyta, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei <…>, kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-15 nutarimu Nr. 997 patvirtintos Tvarkos 7 punkte nurodyta, kai žalos atlyginimo gavėjas negali pateikti visų dokumentų, numatytų šios tvarkos 6.1 punkte, juos, taip pat 6.2.3 punkte (kai nėra neveikiančios įmonės administracijos) ir 6.2.4 punkte (kai nėra likviduotos įmonės) nurodytus dokumentus iš rejestro tvarkytojo, kitų institucijų išsireikalauja vietos savivaldos vykdomoji institucija.

Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymu, Seimo kontrolierė pasiūlė Molėtų rajono merui teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad rajono savivaldybės tarnautojai vykdytų teisės aktų nuostatų reikalavimus, suteiktų gyventojams teisingą informaciją, užtikrintų ir gerbtų jų teises.

Atsižvelgdama į Seimo kontrolierės siūlymus, Molėtų rajono valdyba savo sprendimu pavedė rajono savivaldybės Socialinės paramos centrui mokėti pil. M.S. žalos atlyginimą.

 

Nuosavybės teisių į pastatus atkūrimas

Nemažai skundų buvo gauta ir dėl nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo. Piliečiai skundėsi, kad savivaldybių institucijos, pareigūnai vilkina atkurti nuosavybės teises į pastatus.

Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas pil. A.B., gyvenančios Kaune, skundas, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2000 metais kreipėsi į Prienų rajono merą bei į Prienų ūkio valdymo ir ekonomikos plėtros tarnybos vyriausiąjį ekonomistą S.Kmitą dėl nuosavybės teisių į pastatus, esančius Prienų rajone, atkūrimo, tačiau sprendimas nebuvo priimtas.

Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad 2000-01-28 pil. A.B. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę, prašydama grąžinti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius Prienų rajone, prieš tai iškeldinus ten gyvenančią A.S. šeimą. Į šį prašymą pil.A.B. buvo atsakyta Prienų rajono mero J.Jokubausko 2000-02-09 raštu Nr. B-18 (rašto rengėjas - savivaldybės vyr. juristas V.Paulauskas) ir paaiškinta, kad dėl nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo reikia kreiptis į Prienų rajono valdybą ir pateikti nustatytos formos prašymą bei pilietybę ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kaip reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos 1 punktą. Seimo kontrolierė pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, kurios 2 skyrius reglamentuoja prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimą, o 10 punkte pateikiami duomenys, kuriuos reikia nurodyti prašyme, tačiau prašymo forma nebuvo nustatyta. Pagal teisės teorijoje pripažintas teisės normų kolizijų šalinimo taisykles, vėlesnis teisės aktas turi pirmenybę prieš anksčiau priimtąjį, todėl šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 nustatyta prašymų pateikimo tvarka. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, kad pil. A.B. 2000-02-09 raštu Nr. B-18 taip pat buvo nurodyta, kad visais klausimais (kaip paduoti prašymą, kokius pateikti dokumentus) reikia kreiptis į Prienų rajono savivaldybės administracijos Ūkio valdymo ir ekonomikos plėtros tarnybos vyriausiąjį ekonomistą S.Kmitą. Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, biurokratizmas yra tokia pareigūno veikla, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės sistemingai laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti žinyboms pavaldžius dalykus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma. Seimo kontrolierė pažymėjo, kad 2000-02-09 raštu Nr. B-18 iš pil. A.B. nepagrįstai buvo reikalaujama pateikti nustatytos formos prašymą, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 tokia forma nėra nustatyta, be to, pilietei nebuvo pateiktas išsamus atsakymas, kokie duomenys turi būti nurodyti prašyme dėl nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo, kokius dokumentus reikia pateikti kartu su prašymu, o buvo nurodyta kreiptis į kitą rajono savivaldybės tarnautoją, todėl tokie savivaldybės vyr. juristo V.Paulausko veiksmai vertintini kaip biurokratizmas.

Seimo kontrolierė, tirdama skundą, taip pat išsiaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Ūkio valdymo ir ekonomikos plėtros tarnybos vyriausiasis ekonomistas S.Kmita nuo 2000-07-01 rajono savivaldybėje nedirba. Atliekant savivaldybės administracijos reorganizaciją, pasikeitė pareigybės pavadinimas - Ekonominės plėtros, statybos ir ūkio valdymo tarnybos vyr. specialistas - tačiau funkcijos liko tos pačios. Nuo 2000-07-05 šias pareigas eina I.Judickienė.

Kaip Seimo kontrolierei pateiktame 2000-12-05 rašte Nr. 16-817 (rašto rengėja - Prienų rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros, statybos ir ūkio valdymo tarnybos vyr. specialistė turto valdymui I.Judickienė) nurodė Prienų rajono meras A.Gustaitis, pil. A.B. nėra pateikusi jokių nuosavybės teisę į pastatus patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, įrodančių, kad jos prašyme nurodyti pastatai pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuoti ar kitaip neteisėtai suvisuomeninti. Seimo kontrolierė pažymėjo, kad tarp Prienų rajono mero pateiktų dokumentų yra 2000-04-05 išduotas Kauno apskrities archyvo pažymėjimas Nr. K-142 “Dėl A.K. nekilnojamojo turto”, kuriame nurodyta, kad: “Skiltyje “trobesiai” įrašyta: gyvenamasis namas (statytas 1920 m.), tvartas (statytas 1929 m.), kluonas (statytas 1924 m.), svirnas (statytas 1880 m.)”. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnį valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai pripažįstami nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalį kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Įstatymas nenumato, kad pilietis turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisintai suvisuomenintas. Be to, Kauno apskrities archyvo pažymėjime Nr. K-142 nurodyta, kad 1948-1951 metų Mačiūnų kaimo ūkinėje knygoje yra įrašas “išvežta”, o pagal Vidaus reikalų ministerijos Archyvų skyriaus išduotą pažymėjimą matyti, kad A.K., gimusi 1895 m., ištremta iš Lietuvos TSR Prienų rajono ir buvo spec. ištrėmime Irkutsko srityje Usolės r. nuo 1949-04-21 iki 1951-09-01 (mirė). Duomenų, kad pil. A.K. prieš ištrėmimą pastatus būtų pardavusi ar kitaip perleidusi tretiesiems asmenims, archyvo pažymėjime Nr. K-142 bei kituose pateiktuose dokumentuose nėra. Dėl to reikalavimas pateikti dokumentus, kad pastatai buvo nacionalizuoti ar kitaip neteisėtai nusavinti, t.y. daugiau dokumentų, negu nustatyta įstatymu, vertintinas kaip biurokratizmas.

1999-06-04 Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10001/99, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A.S.B., gimusi 1942-03-10, buvo A.K. ir A.K. įdukra.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnį, piliečių prašymai turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo. Tačiau sprendimas dėl nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo pil. A.B. iki šiol nėra priimtas.

Rajono savivaldybė 2000-12-05 rašte Nr.16-817 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10001/99 vadina ydingu, motyvuodama tuo, kad pareiškimas turėjo būti paduotas Prienų rajono apylinkės teismui pagal turto buvimo vietą, be to, teismas civilinę bylą turėjo nagrinėti pranešęs ne tik pareiškėjai ir Kauno apskrities viršininko administracijai, bet ir visiems kitiems suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir Prienų rajono savivaldybei. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekso 37118 straipsnis nustato proceso atnaujinimo pagrindus, o pagal 37121 straipsnį numatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, skaičiuojant nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nors pil. A.B. minėtą teismo sprendimą Prienų rajono savivaldybei pateikė kartu su 2000-01-28 prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono savivaldybė į teismą nesikreipė.

Seimo kontrolierė pažymėjo, kad pastatai, į kuriuos pageidauja atkurti nuosavybės teises pil. A.B., šiuo metu privačios nuosavybės teise priklauso pil. A.S. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 ir 15 straipsnius, ūkinės-komercinės paskirties pastatai ir gyvenamieji namai, jų dalys, pagal įstatymus įsigyti kaip privati nuosavybė, yra išperkami valstybės ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Institucija, nagrinėjanti piliečio prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, privalo piliečiui raštu pasiūlyti įstatyme numatytus išpirkimo būdus.

Seimo kontrolierė, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymu, atkreipė Prienų rajono mero A.Gustaičio dėmesį į savivaldybės tarnautojų biurokratizmą ir siūlė imtis priemonių, kad nedelsiant būtų sprendžiamas klausimas dėl pil. A.B. nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo. Taip pat siūlė imtis priemonių, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų įvertinti Prienų rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros, statybos ir ūkio valdymo tarnybos vyr. specialistės turto valdymui I.Judickienės veiksmai bei atsisakyta buvo kelti klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo savivaldybės vyr. juristui V.Paulauskui, nes yra pasibaigę Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai.

Atsižvelgusi į Seimo kontrolierės siūlymus, Prienų rajono savivaldybės administracija 2001-05-18 įsakymu Nr. 31 I. Judickienei skyrė tarnybinę nuobaudą-papeikimą bei įvykdė kitus siūlymus.

Seimo kontrolierė per 2001 metus yra gavusi skundų, kuriuose piliečiai skundžiasi, jog jiems neatkuriamos nuosavybės teisės į turėtą miesto žemę.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2001-04-02 priėmus nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 bei 5 dalių ir 12 straipsnio 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsniui” ir pripažinus, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai”, Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į minėto nutarimo nuostatas, turi priimti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, reglamentuojančio nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimą, pakeitimus. Tačiau iki šios dienos, nors jau nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt mėnesių, Lietuvos Respublikos Seimas nėra priėmęs įstatymo pakeitimų ir tokiu būdu yra stabdomas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimas, taip pat negali būti vykdomi priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

 

Seimo kontrolierės sprendimai ir jų vykdymas

Atlikusi skunde nurodytų aplinkybių išsamų tyrimą ir pripažinusi skundą pagrįstu, Seimo kontrolierė laisva savo valia, vadovaudamasi teisėtumo, nešališkumo ir viešumo principais, nusprendžia, kokį sprendimą priimti. Pagal Seimo kontrolierių įstatymą Seimo kontrolieriaus priimami sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra Seimo kontrolierius negali pats pakeisti, panaikinti pareigūno priimto akto, sprendimo, jeigu tiriant piliečio skundą ir nustatoma, kad toks sprendimas yra neteisėtas. Seimo kontrolieriaus siūlymą panaikinti ar priimti sprendimą, pašalinti įstatymo pažeidimus, jų priežastis ir sąlygas, privalo nagrinėti institucija ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas adresuojamas. Tai numatyta Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad vietos savivaldos institucijos, pareigūnai retai kada neįvykdo Seimo kontrolierės sprendimų, nors jie ir yra rekomendacinio pobūdžio. Tai matyti iš žemiau pateiktos lentelės:

 

 

 

 

Sprendimas

Sprendimų

Kontroliuojami

Vykdymas

 

skaičius

skundai

Įvykdyta

Iš dalies

Neįvykdyta

Atkreiptas pareigūnų dėmesys

57

3

57

 

 

Informuoti apie įstat. pažeidimus

1

 

 

 

 

Informuoti Vyriausybę apie įstat. trūkumus

3

 

 

 

 

Informuoti Seimą apie įstat. prieštaravimus

2

 

 

 

 

Pareišk. paaiškinta

3

 

 

 

 

Siūlymas pak. pap. norminį aktą

4

 

2

 

 

Siūlymas pakeisti sprendimą

1

1

1

 

 

Siūlymas panaikinti sprendimą

1

1

 

1

 

Siūlymas priimti sprendimą

5

5

5

 

 

Siūlymas atlikti konkrečius darbus

53

40

33

10

3

Siūlymas skirti drausminę nuobaudą

5

5

2

 

3

Iš viso:

137

56

101

12

6

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, iš 137 Seimo kontrolierės priimtų sprendimų įvykdyta arba iš dalies įvykdyta 113, ir tik 6 sprendimai buvo neįvykdyti.

Tiesa, pasitaiko, nors ir retai, tokių atvejų, kai pareigūnai piliečių teises pažeidžia ne dėl vilkinimo, nenoro atlikti savo pareigas ar kitų panašių priežasčių, bet dėl to, kad neteisingai suprato teisės aktų nuostatas ar suklydo. Savivaldybės tarnautojams yra būtina kelti kvalifikaciją tam, kad tinkmai galėtų atlikti savo pareigas.

 

Siūlymai Seimui, Vyriausybei dėl teisės aktų tobulinimo

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, jog Seimo kontrolierius, atlikdamas savo pareigas, turi teisę siūlyti Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves.

Seimo kontrolierė, atlikdama kelių piliečių skundų tyrimą, pasiūlė Seimui bei Vyriausybei, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-12-21 priimtą nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995 m. vasario 21 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 19 straipsnio ir šio įstatymo (2000 m. birželio 20 d. redakcija) 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr.852 “Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos” patvirtintų tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1,3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2000-06-20 redakcija) 27 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, bei šio straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria paneigiama savininko teisė laisva valia išstoti iš bendrijos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims, papildyti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, nurodant, kad bendrijos nariu gali būti patalpų daugiabučiame name savininkas, pareiškęs norą įstoti į bendriją, bei tai, kad narystė bendrijoje, be kitų pagrindų, taip pat pasibaigia nariui išstojus iš bendrijos. Seimo kontrolierė taip pat pasiūlė nustatyti bendrijos įstatuose įstojimo ir išstojimo iš bendrijos tvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalį piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o antra dalis išreiškia negatyvųjį šios laisvės aspektą, t.y. draudžia versti priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad šis aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kartu Seimo kontrolierė pažymėjo, kad prieštaraujančio Konstitucijai įstatymo formalus panaikinimas ir atsiradusių įstatymų leidybos spragų šalinimas yra įstatymų leidėjo prerogatyva.

Lietuvos Respublikos Seimas 2001-10-09 priėmė Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. IX-532, kuris įsigaliojo nuo 2001-10-26, bei Aplinkos ministras 2001-11-15 įsakymu Nr. 554 patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo formą ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kurie įsigaliojo nuo 2001-11-24. Rengiant šiuos teisės aktus į Seimo kontrolierės siūlymus buvo atsižvelgta.

Tirdama pil. A.B. skundą, Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-15 nutarimas Nr. 331 “Dėl piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos” turėtų būti pripažintas netekusiu galios.

Seimo kontrolierė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlydama, kad minėtas nutarimas turėtų būti pripažintas netekusiu galios, kadangi jis buvo priimtas vykdant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-07-16 nutarimo Nr. I-1548 “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” įsigaliojimo ir taikymo tvarkos” 14 punktą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta nustatyti tvarką, pagal kurią piliečių nuosavybę patvirtinančius dokumentus, esant jų rašytiniam prašymui ir sumokėjus nustatyto dydžio mokestį, užsako savivaldybių valdybos, kurioms adresuojami prašymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-15 nutarimu Nr. 331 taip pat buvo nustatyta ir prašymo dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo forma.

Seimo kontrolierė pažymėjo, kad Aukščiausiosios Tarybos 1991-07-16 nutarimas Nr. I-1548, kurio įgyvendinimui ir buvo skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-15 nutarimas Nr.331, negalioja nuo 1997-07-09 (pripažintas netekusiu galios 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Nr. VIII-359 (“Valstybės žinios”, 1997, Nr. 65-1558). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2 skyrius reglamentuoja prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimą, o 10 punkte pateikiami duomenys, kuriuos reikia nurodyti prašyme, tačiau prašymo forma šiuo nutarimu nėra nustatyta. Seimo kontrolierė taip pat pažymėjo, kad susidaro situacija, kai du teisės aktai reglamentuoja tuos pačius visuomeninius santykius, todėl atsiranda sąlygos pareigūnų biurokratizmui, o piliečiai būna priversti rašyti skundus Seimo kontrolieriams.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretoriaus pavedimą, išnagrinėjo Seimo kontrolierės anksčiau minėtą pasiūlymą ir informavo Seimo kontrolierę, jog keičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimą Nr. 1507 bus sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-15 nutarimo Nr. 331 pripažinimo netekusiu galios.

* * * * *

Būtų gerai, kad Lietuvos Respublikos Seimas kuo skubiau priimtų Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojančiame Seimo kontrolierių įstatyme yra daug neatitikimų. Pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą - siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas. Taip pat tai, kad laikas, per kurį buvo tirtas skundas, neįskaitomas į darbo įstatymuose nustatytą senaties terminą drausminei nuobaudai skirti. Pažymėtina, kad pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kuriam už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, o ne drausminės nuobaudos. Todėl, kol dar nepriimtas Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimas, Seimo kontrolierius, atlikęs skundo tyrimą ir nustatęs pareigūnų veiksmuose piktnaudžiavimą ar biurokratizmą, lyg ir negalėtų siūlyti skirti jiems tarnybines nuobaudas.

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 05 27.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2001 metų ataskaitos

LR Seimas