Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VILNIUS

 

T U R I N Y S

psl.

SVARBIAUSIŲ VALSTYBĖS KONTROLĖS 2001 METŲ

VEIKLOS (ĮVYKIŲ) SANTRAUKA ………………………………..……….…….

3

 

 

ĮVADAS ……………………...………………………………………..……..………

7

 

 

INSTITUCIJOS TEISINIAI PAGRINDAI IR JŲ TOBULINIMAS ……………

9

 

 

TEISINIŲ PAGRINDŲ TOBULINIMAS ……………………………………………

9

 

 

AUDITO METODAI IR PROCEDŪROS ……………………………………………

10

 

 

VALDYMO TOBULINIMAS ………………………………………………………..

11

 

 

PERSONALAS IR MOKYMAS ……………………………………………………..

12

 

 

BENDRADARBIAVIMAS SU TARPTAUTINĖMIS AUKŠČIAUSIOSIOMIS AUDITO INSTITUCIJOMIS BEI APSKAITOS IR AUDITO ORGANIZACIJOMIS ...…………………………………………………..………..

 

17

 

 

VEIKLOS VIEŠUMAS …………………………………………….…………….…

23

 

 

VALSTYBĖS KONTROLĖS TARYBOS DARBAS ………………………….…..

25

 

 

SVARBIAUSIOS ATASKAITOS IR IŠVADOS ……………………………….....

27

 

 

TIKRINIMŲ (AUDITŲ) ANALIZĖ IR VEIKLOS VEIKSMINGUMAS ……...

37

 

 

PAREIŠKIMŲ TYRIMO REZULTATAI ……………………...…………...…….

43

 

 

KVOTOS FUNKCIJŲ VYKDYMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOMIS ……………………………………………...

45

 

 

TEISMUOSE NAGRINĖTŲ BYLŲ REZULTATAI ………………………..…...

47

 

 

VIDAUS AUDITORĖS NUOMONĖ …….………………………………………...

49

 

 

PROBLEMOS …………………...……………………………………………...…..

51

 

 

PRIEDAS……………………………………………………………………………..

53

 

 

 

 

 

 

SVARBIAUSIŲ VALSTYBĖS KONTROLĖS

2001 METŲ VEIKLOS (ĮVYKIŲ) SANTRAUKA

 

Sausis

- Pateikti Seimui siūlymai dėl Seimo Valstybės ataskaitų ir audito komiteto įsteigimo, jo veiklos krypčių;

- Pateikta informacija Seimui apie atliktą tikrinimą AB “Lietuvos kuras”;

- Parengta ir patvirtinta Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vertinimo metodika;

- Paminėta Valstybės kontrolės įkūrimo diena.

Vasaris

- Pateikta Seimui Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaita;

- Pateikti siūlymai Seimui dėl Seimo statuto pakeitimo;

- Pateikta informacija Seimo Ekonomikos komitetui apie AB “Alytaus tekstilė” privatizavimo sandorį;

- Pateikta informacija Seimui apie valstybės garantuotų paskolų panaudojimo AB “Klaipėdos nafta” tikrinimo rezultatus.

Kovas

- Pateikti siūlymai Seimui dėl Seimo statuto papildymo;

- Pateikta informacija Seimui apie AB “Mažeikių nafta” atliktą tikrinimą;

- Pateikti siūlymai Seimui dėl Viešojo administravimo įstatymo projekto;

- Pateikta informacija Seimui ir Vyriausybei apie valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų gavimo bei panaudojimo efektyvumą ir paskolų grąžinimo galimybes;

- Pateikta informacija Seimui apie UAB Širdies chirurgijos centrui suteiktų paskolų panaudojimo tikrinimo rezultatus;

- Pateikta informacija Seimui apie AB “Oruva” investicinio projekto tikrinimo rezultatus.

Balandis

- Įvyko valstybės kontrolieriaus susitikimas su Danijos AAI generaliniu auditoriumi;

- Pateikta informacija Seimui apie LISCO privatizavimo teisėtumo tikrinimo rezultatus;

- Surengta spaudos konferencija dėl LISCO privatizavimo;

- Pateikta informacija Seimo Aplinkos apsaugos komitetui apie 1992 m. Helsinkio Konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos nuostatų audito rezultatus.

Gegužė

- Lietuvos heraldikos komisija prie Respublikos Prezidento patvirtino Valstybės kontrolės vėliavos ir ženklo projektus;

- Dalyvauta EUROSAI konferencijoje Portugalijoje;

- Pateikti siūlymai Seimui dėl valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų bei valstybės investicijų;

- Pateikta informacija Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui apie valstybės vardu ir su valstybės garantija skirtų paskolų panaudojimo efektyvumo bei teisėtumo vertinimo akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta” rezultatus;

- Surengta spaudos konferencija dėl tikrinimo AB “Mažeikių nafta” rezultatų;

- Pateikti siūlymai Seimui dėl Seimo statuto tobulinimo;

- Pateikti siūlymai Seimui dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo papildymo.

Birželis

- Dalyvauta INTOSAI Privatizavimo darbo grupės posėdžiuose Budapešte;

- Dalyvauta šalių kandidačių tarptautinių ryšių koordinatorių posėdžio darbe Taline;

- Pateikta informacija Seimui apie AB “Antrimeta” privatizavimo teisėtumo tikrinimo rezultatus;

- Pateikta informacija Seimui apie Kelių fondo lėšų panaudojimo įvertinimą;

- Parengtos Įmonių finansinės veiklos (finansinio audito) metodinės rekomendacijos.

Liepa

- Pateikta informacija Seimui apie ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 m. planų vykdymą;

- Delegacijos, vadovaujamos Europos Sąjungos Audito Rūmų prezidento Jan O.Karlsson, priėmimas;

- Pasirašyta konsultavimo paslaugų sutartis su Švedijos nacionaline audito įstaiga;

- Įvyko Valstybės kontrolės ir Lenkijos Respublikos aukščiausiųjų kontrolės rūmų specialistų pasitarimas Druskininkuose dėl audito metodų rengimo;

- Pateikta informacija Seimui apie AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo vertinimą;

- Parengtos Įstaigų finansinės atskaitomybės tikrinimo (finansinio audito) metodinės rekomendacijos.

Rugpjūtis

- Patvirtintas Valstybės kontrolės 2001-2006 m. strateginis plėtros planas;

- Pateikta informacija Seimui apie Seimo 2001-07-12 nutarimu Nr.IX-465 “Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų ataskaitos” pateiktų siūlymų įgyvendinimą;

- Valstybės kontrolėje įsteigtas Europos Sąjungos fondų audito skyrius;

- Valstybės kontrolieriaus J.Liaučiaus susitikimas su Seimo Pirmininku A.Paulausku dėl Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto rengimo ir skolos už elektros energiją iš koncerno “Belenergo” išieškojimo.

Rugsėjis

- Pateikta Seimui Valstybės kontrolieriaus išvada dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos;

- Pateikta Seimui Valstybės kontrolės išvada dėl 2000 metų valstybės skolos;

- Organizuotas Estijos, Latvijos ir Šiaurės šalių aukščiausiųjų audito institucijų atstovų darbinis susitikimas Juodkrantėje;

- Organizuotas Europos Sąjungos Audito Rūmų delegacijos, vadovaujamos prezidento Jan O.Karlsson, susitikimas su Valstybės kontrolės vadovybe, Seimo Pirmininku, Europos Komisijos delegacijos,Užsienio reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos atstovais;

- Dalyvauta EUROSAI parengiamajame seminare Varšuvoje;

- Pateikta informacija Seimui apie SPAB “Lietuvos energija” atlikto tikrinimo rezultatus;

- Valstybės kontrolėje įsteigtas Kontrolės ir valstybės ataskaitų skyrius.

Spalis

- Dalyvauta INTOSAI XVII kongrese Seule;

- Pradėta bendradarbiauti su PHARE lėšomis finansuojamo porinio projekto (TWINNING) partneriu – Jungtinės Karalystės nacionaline audito įstaiga;

- Europos Sąjungos Biudžeto direktorato generalinio direktoriaus Robert de Koning vizitas, susijęs su valstybės vidaus finansų kontrolės sistemos Lietuvoje diegimu;

- Dalyvauta Vidurio ir Rytų Europos, Kipro, Maltos AAI ir Europos Sąjungos Audito Rūmų tarptautinių ryšių koordinatorių darbiniame posėdyje;

- Pateikta informacija Seimo vicepirmininkui apie Valstybės kontrolės veiklą;

- Pateikta informacija Seimui apie Smulkaus ir vidutinio verslo fondo lėšų naudojimo tikrinimo rezultatus;

- Pateikta informacija Seimui apie Klaipėdos miesto savivaldybės kelių fondo rezervo tikrinimo rezultatus;

- Pateikta Seimo Pirmininkui nuomonė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-25 nutarimo Nr.1154 “Dėl Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkurso” vykdymo;

- Dalyvauta Seimo valdybos 2001-10-15 sprendimu Nr.521 sudarytos darbo grupės, rengiančios Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektą, darbe.

Lapkritis

- Valstybės kontrolieriaus darbinis susitikimas su Vidurio ir Rytų Europos, Kipro, Maltos, Turkijos AAI generaliniais auditoriais ir Europos Sąjungos Audito Rūmų prezidentu Kipre;

- Dalyvauta Europos Komisijos organizuotoje “Supratimo” konferencijoje Briuselyje;

- Valstybės kontrolieriaus susitikimas su Baltarusijos Respublikos valstybės kontrolės komiteto pirmininku Minske;

- Pateikta Seimui išvada dėl 2002 metų valstybės biudžeto projekto;

- Pateikta informacija Seimui apie baudžiamųjų bylų dėl UAB “Baltic-SCHEM” ir SPAB “Lietuvos energija” tyrimą, taip pat dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo, nuomos ir kitų sandorių;

- Parengtas Veiklos audito laikinasis vadovas.

Gruodis

- Priimtas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas;

- Pateikta informacija Seimui apie SPAB “Lietuvos energija” atlikto tikrinimo rezultatus;

- Pateikta informacija Seimui apie VĮ Valstybės turto fonde atliktą tikrinimą;

- Pateikta informacija Seimui apie Lietuvos Respublikos muitinės informacinių sistemų suderinimo su Europos Komisijos informacine sistema;

- Parengta Valstybės kontrolės 2002 metų valstybinio audito programa;

- Pateikta informacija Seimui ir Vyriausybei apie savivaldybių biudžetų vykdymo tikrinimo rezultatus;

- Europos Sąjungos Audito Rūmams pateikta audito išvada dėl aplinkos apsaugos projektų, finansuojamų PHARE ir ISPA lėšomis;

- su Jungtinės Karalystės nacionaline audito įstaiga suderintas porinio projekto (TWINNING) sutarties projektas.

 

 

 

 

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės paskirtį ir funkcijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, o Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymas, papildydamas konstitucines nuostatas, nustato Valstybės kontrolės įgaliojimus, kontrolės (audito) vykdymo tvarką.

Lietuvoje vyksta svarbūs pasikeitimai valstybės finansų valdymo ir kontrolės srityje - valstybės ir savivaldybių biudžetų reforma bei nauji įpareigojimai kontroliuojant biudžetų vykdymą, vidaus audito sistemos įvedimas valstybiniame sektoriuje bei jo įtakos vidaus kontrolės sistemai vertinimas. Šie ir kiti pasikeitimai Lietuvos valstybiniame sektoriuje bei eurointegracijos procesas reikalauja atnaujinti valstybinio audito vystymo strategiją, kurios tikslas užtikrinti geresnę atskaitomybę, stiprinti vidaus kontrolės sistemas, vertinti valstybės išlaidų naudingumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000-12-22 nutarimu Nr.1487 nustatė, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ir kad Lietuvos Respublika pritaria visam ACQUIS finansų kontrolės srityje bei bus pasirengusi įgyvendinti šiuos reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Lietuvos Respublikai siekiant narystės Europos Sąjungoje, Valstybės kontrolės prioritetas yra tapti išorės finansų kontrolės valstybinio audito institucija, atliekančia finansinį ir veiklos auditą pagal tarptautinius audito standartus. Todėl Valstybės kontrolė, vadovaudamasi INTOSAI Limos deklaracija, INTOSAI audito standartais, jų įgyvendinimo Europoje gairėmis bei Europos Sąjungos paramos organizacijos Centrinės ir Rytų Europos šalims tobulinant valdymą ir administravimą (toliau – SIGMA) ekspertų konsultacijomis, parengė Valstybės kontrolės 2001 – 2006 m. strateginį plėtros planą (toliau – Strateginis plėtros planas), kuris buvo patvirtintas 2001 m. rugpjūčio 21 d. valstybės kontrolieriaus įsakymu Nr.96 (paskelbtas Valstybės kontrolės tinklalapyje (www.vkontrole.lt).

Strateginiame plėtros plane numatyti tokie Valstybės kontrolės strateginiai tikslai:

- tapti aukščiausiąja Lietuvos Respublikos valstybinio audito institucija, įgyvendinančia valstybės turtinių ir piniginių išteklių teisėto naudojimo ir efektyvaus valdymo kontrolės ir priežiūros politiką bei atliekančia finansinį ir veiklos auditą pagal Valstybinio audito reikalavimus;

- įgyvendinti aktyvią bendradarbiavimo su Seimu, audituojamaisiais subjektais, audito įmonėmis ir visuomene politiką, besiremiančią atvirumu ir kompetencija bei įtvirtinančią teigiamą valstybinio audito vaidmenį ir poveikį valstybei bei visuomenei.

Realizuojant šį planą, Valstybės kontrolę numatyta pertvarkyti kokybės linkme ir strateginius tikslus pasiekti iki 2006 metų pabaigos trimis etapais:

Pasirengimo – nuo 2001 m. rugpjūčio iki 2002 m. gruodžio mėn.;

Įgyvendinimo – nuo 2003 m. sausio iki 2003 m. gruodžio mėn.;

Rezultatų įtvirtinimo – nuo 2004 m. sausio iki 2006 m. gruodžio mėn.

Strateginiame plėtros plane numatyti kiekvieno etapo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės, etapų charakteristika ir prioritetai.

Įgyvendinant Strateginį plėtros planą be atliktų priemonių, kurios nurodytos toliau ataskaitoje, buvo sukomplektuoti ir susisteminti Europos Sąjungos institucijų teisiniai aktai ES lėšų vadybos ir kontrolės srityje pagal kiekvieną struktūrinį pagalbos teikimo fondą – PHARE, ISPA, SAPARD. Kartu kaupiami Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys ES fondų lėšų apskaitą, panaudojimą ir kontrolę.

Valstybės kontrolės 2002 metų valstybinio audito programoje išplėstos integruoto ir veiklos audito apimtys, pereinama prie sisteminio svarbiausių valstybei ir visuomenei programų ir sričių audito.

Aktyviai dalyvauta rengiant ir svarstant Seime Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Inicijuotas Valstybinio audito ataskaitų komiteto įsteigimas Seime. Lietuvos Respublikos Seimas 2001-07-12 nutarimo Nr. IX-465 “Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos” 4 straipsniu pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui sudaryti Valstybinio audito ataskaitų pakomitetį.

Strateginiame plėtros plane institucijos struktūros reorganizavimo pirmasis etapas buvo numatytas 2002 m. IV ketvirtyje. Atsižvelgiant į SIGMA rekomendacijas ir siekiant tobulinti Valstybės kontrolės vadybą 2001 metų pabaigoje atliktas teritorinis Valstybės kontrolės padalinių perskirstymas.

Valstybės kontrolė savo veiklą gerina tobulindama:

· teisinius pagrindus;

· audito metodus ir procedūras;

· valdymą;

· personalo mokymą;

· tęsdama bendradarbiavimą su tarptautinėmis aukščiausiosiomis audito institucijomis ir perimdama geriausią audito patirtį.

 

 

 

 

 

INSTITUCIJOS TEISINIAI PAGRINDAI IR JŲ TOBULINIMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA

(Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume)


XII SKIRSNIS

VALSTYBĖS KONTROLĖ

133 straipsnis

Valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.

Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas.

Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia. Priesaiką nustato įstatymas.

134 straipsnis

Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.

Valstybės kontrolierius teikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TEISINIŲ PAGRINDŲ TOBULINIMAS

Siekiant efektyvaus išorės kontrolės sistemos funkcionavimo ir sukurti prielaidas valstybinio audito plėtrai, vienu iš pagrindinių Valstybės kontrolės rūpesčių 2001 metais buvo teisinės bazės tobulinimas. Šį darbą atlikti skatino spartūs pokyčiai valstybės finansų valdyme ir stojimo į Europos Sąjungą keliami reikalavimai bei rekomendacijos.

Tobulindama kontrolės (audito) veiklą reglamentuojančius teisės aktus, Valstybės kontrolė 2001 metais parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Esant bendram supratimui dėl valstybinio sektoriaus audito strategijos Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje ir kitose institucijose, Valstybės kontrolės pastangos įtvirtinti tarptautinėje praktikoje priimtus aukščiausiųjų audito institucijų teisinius principus pasiekė tikslą – 2001 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas suteikia įgaliojimus ją pertvarkyti į valstybinio audito instituciją. Šio įstatymo lydimieji aktai yra Baudžiamojo proceso kodekso 134 str. pakeitimo įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir 2251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, taip pat Civilinio proceso kodekso 372 ir 373 straipsnių pakeitimo

įstatymas (priimti 2001 m. gruodžio 13 d.).

Valstybės kontrolės įstatymui įgyvendinti Valstybės kontrolė parengė Valstybinio audito reikalavimus, kurie suderinti su INTOSAI audito standartais, jų įgyvendinimo Europoje gairėmis bei Tarptautinės apskaitininkų federacijos (IFAC) parengtais standartais. Šie reikalavimai nustato atliekamo valstybinio audito principus, taisykles, procedūras ir reglamentuoja valstybinio audito darbą, ataskaitų rengimą bei santykius su audituojamu subjektu.

AUDITO METODAI IR PROCEDŪROS

Įgyvendinant Strateginį plėtros planą, praėjusiais metais buvo parengti ir patvirtinti šie Valstybės kontrolės vidaus teisės aktai ir norminiai dokumentai:

· Veiklos audito laikinasis vadovas. Jame pateiktos rekomendacijos ir patarimai praktiniam veiklos audito darbui.

· Standartizuotos darbo dokumentų formos įmonių ir įstaigų finansinei atskaitomybei tikrinti. Jų panaudojimas suteiks galimybę pareigūnui parengti darbo dokumentus ir leis efektyviau vykdyti audito priežiūrą ir peržiūrą bei padės užtikrinti, kad visi svarbūs audito darbai bus atlikti.

· Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vertinimo metodika. Jos tikslas – padėti kokybiškai atlikti valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vykdomų programų vertinimą.

· Įmonių finansinės veiklos (finansinio audito) metodinės rekomendacijos.

· Įstaigų finansinės atskaitomybės tikrinimo (finansinio audito) metodinės rekomendacijos.

Šios įmonių ir įstaigų finansinio audito metodinės rekomendacijos parengtos vadovaujantis INTOSAI audito standartais. Rekomendacijose apibūdinami biudžetinių, mokslo, kultūros ir kitų įstaigų finansinės atskaitomybės

 

 

 

 

 

 

 

INTOSAI AUDITO STANDARTAI

PAGRINDINIAI POSTULATAI

· Standartų pritaikomumas

· Nepriklausoma nuomonė

· Viešoji atsiskaitomybė

· Vadovybės atsakomybė

· Standartų prieinamumas

· Nuoseklus standartų taikymas

· Vidaus kontrolė

· Duomenų prieinamumas

· Auditų vykdymas

· Kontrolės technikos tobulinimas

· Interesų konfliktas

DARBO STANDARTAI

· Audito planavimas

· Priežiūra ir tikrinimas

· Vidaus kontrolė

· Įstatymų ir taisyklių laikymasis

· Įrodymai (duomenys)

· Finansinių ataskaitų analizė

 

 

 

 

EUROPOS AUDITO RŪMŲ, VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS ŠALIŲ AUKŠČIAUSIŲJŲ AUDITO INSTITUCIJŲ ATSTOVŲ SUSITIKIME PARENGTOS REKOMENDACIJOS

(1999 m. birželis)

7 rekomendacija dėl aukščiausiųjų kontrolės institucijų veiklos Europos integracijos kontekste

Aukščiausiosios kontrolės institucijos turi užtikrinti, kad jų darbuotojai ir finansiniai resursai būtų naudojami efektyviai, kad būtų išsaugotas efektyvus jų įsipareigojimų vykdymas. AKI vadovybė turi parengti ir įgyvendinti tinkamą strategiją ir priemones, kurios padėtų garantuoti, kad AKI kompetentingai organizuota ir teikia aukštos kokybės ir efektyvias audito paslaugas ir rengia bei teikia ataskaitas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

tikrinimo (finansinio audito) tikslai ir metodai, tikrinimo (audito) atlikimo etapai.

Tai - tik dalis darbo kuriant valstybinio audito metodiką. Laukia didelis ir intensyvus jos kūrimas, mokymasis ir taikymas.

 

VALDYMO TOBULINIMAS

Institucijos struktūra 2001 metais buvo pakeista panaikinant kontrolės punktus rajonuose ir stambinant teritorinius kontrolės skyrius. Įgyvendinant Valstybės kontrolės strateginį plėtros planą, buvo tęsiama institucijos reorganizacija. Iš šešių teritorinių kontrolės skyrių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos) buvo įsteigti trys - Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.

Valstybės kontrolei suteikus papildomas funkcijas ir siekiant gerinti institucijos darbo kokybę įsteigti du skyriai – Europos Sąjungos fondų audito skyrius bei Kontrolės ir valstybės ataskaitų skyrius.

Institucijoje 2001 metų pabaigoje buvo 19 skyrių (1 diagrama), iš jų 11 kontrolės (audito) skyrių (3 iš jų teritoriniai). Įsigaliojus Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui institucijos struktūra keisis 2002 metais įsteigiant finansinio ir veiklos audito departamentus, sudarytus pagal audituojamų subjektų veiklos sritis.

 

PERSONALAS IR JO MOKYMAS

Valstybės kontrolėje 2001 m. gruodžio 31 d. dirbo 285 darbuotojai (2 diagrama), iš jų 206 (71,6 proc.) darbuotojai, dalyvaujantys tikrinimo (audito) procese. Vykstant struktūriniams pasikeitimams buvo neužimti 6 pareigūnų etatai.

Per ataskaitinį laikotarpį iš tarnybos atleisti 34 darbuotojai, priimti 39. Personalo kaita - 5,9 proc.

Padėkos už profesionalų darbą pareikštos 45 darbuotojams, 5 darbuotojams paskirtos drausminės nuobaudos.

1 diagrama. Valstybės kontrolės struktūra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 diagrama. Valstybės kontrolės

personalo kaita

 

3 diagrama. Valstybės kontrolės

darbuotojų išsilavinimas

4 diagrama. Kvalifikacijos kėlimas

pagal mokymo sritis 2000-2001 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Institucijoje pagal išsilavinimą daugiausia (58,4 proc.) dirba ekonominį ir finansinį išsilavinimą turintys darbuotojai (3 diagrama).

Įgyvendinat Strateginį plėtros planą daug dėmesio skirta darbuotojų kompetencijai ugdyti, kvalifikacijai kelti ir mokyti. Institucijoje veikianti mokymo sistema paremta individualiais darbuotojų mokymosi poreikiais. Kvalifikacijos kėlimas Valstybės kontrolėje vyko pagal kasmet tvirtinamą kvalifikacijos kėlimo programą, kuri sudaroma atsižvelgiant į:

· individualius kiekvieno darbuotojo mokymo poreikius;

· tiesioginio vadovo rekomendacijas;

· vadovybės nurodymus;

· institucijos veiklos prioritetus;

· užsienio šalių kolegų/ekspertų pasiūlymus ir patirtį.

Įgyvendinant metinę kvalifikacijos kėlimo programą visus metus vyko intensyvūs kvalifikacijos kėlimo kursai ir trumpalaikiai seminarai. Mokymams buvo pasitelkti institucijos specialistai (30 proc.), užsienio ekspertai (30 proc.) bei šalies mokslo ir audito institucijų dėstytojai (40 proc.).

Pagrindinės kvalifikacijos kėlimo kryptys 2001 metais buvo tokios:

· INTOSAI audito standartai;

· Europos Sąjungos fondų auditas;

· Informacinių technologijų priemonių taikymas;

· Naujojo Civilinio kodekso nuostatos.

Kvalifikacijos kėlimas pagal mokymo sritis pateiktas 4 diagramoje.

Institucijos 19 pareigūnų laikė kvalifikacinius egzaminus aukštesnei kategorijai įgyti. 17 pareigūnų ji buvo suteikta.

Valstybės kontrolė, siekdama aukšto personalo kompetencijos lygio, Strateginiame plėtros plane numatė

priemones kokybiškai reguliaraus mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemai sukurti. Šios sistemos pagrindiniai tikslai ir principai:

· suformuoti nuostatą prioritetiniam dėmesiui į kompetencijos ugdymą;

· ugdyti darbuotojų savikontrolę ir savęs tobulinimą;

· laipsniškas su praktiniu darbu suderintas mokymas, pritaikytas įgyti aukščiausio lygio valstybinio auditoriaus kvalifikaciją;

· sistema turi motyvuoti darbuotojus tobulėti;

· siekti, kad darbuotojų kompetencija atitiktų užimamas pareigas.

2001 metais Valstybės kontrolėje mokymus taip pat organizavo Švedijos nacionalinės audito įstaigos (NAĮ) bei SIGMA ekspertai. Švedijos NAĮ specialistai pravedė seminarus temomis: “Auditorių atestavimas ir kvalifikacijos tobulinimas”, “Informacinių technologijų strategijos rengimas”, “Vidaus kontrolė ir auditas bei jų santykis su išorės auditu”, “Audito procesas”, “Veiklos auditas”, “NAĮ, kaip sertifikuojančios institucijos, vaidmuo”. SIGMA ekspertai pravedė seminarus temomis – “Europos Sąjungos finansų valdymas ir pagrindiniai teisės aktai” bei “INTOSAI audito standartų įgyvendinimo Europoje gairės”.

Toliau buvo plėtojami ryšiai su IDI (INTOSAI plėtros iniciatyva)/EUROSAI auditorių kvalifikacijos tobulinimo srityje, palaikomi glaudūs ryšiai su Europos Sąjungos Audito Rūmais. IDI/EUROSAI kvalifikacijos tobulinimo programoje dalyvavo 3, Europos Sąjungos Audito Rūmuose stažavosi 2 kontrolieriai.

Institucijos specialistai kvalifikaciją kėlė stažuotėse ir kursuose:

- EUROSAI Mokymo komiteto organizuotame praktiniame seminare “Informacinių technologijų taikymas atliekant auditą”;

TARPTAUTINĖS AUKŠČIAUSIŲJŲ AUDITO INSTITUCIJŲ ORGANIZACIJOS (INTOSAI)

LIMOS DEKLARACIJA

V skyrius. Kontrolės metodai, kontrolierių personalas, tarptautinis pasikeitimas patirtimi

14 straipsnis. Kontrolės personalas

1. AI nariai ir darbuotojai privalo būti sąžiningi ir turėti atitinkamą kvalifikaciją, būtiną tam, kad sėkmingai atliktų jiems patikėtas pareigas.

3. Būtina skirti didelį dėmesį ir nuolatiniam AI narių ir darbuotojų teoriniam ir praktiniam profesiniam tobulinimui tiek viduje organizuojamuose kursuose ir seminaruose, tiek universitetuose bei tarptautiniu lygiu, ir toks personalo kvalifikacijos kėlimas turi būti skatinamas visomis galimomis finansinėmis ir organizacinėmis priemonėmis.

4. Tam, kad būtų galima sukomplektuoti aukštos kvalifikacijos personalą, būtina, kad jų darbo užmokestis atitiktų tuos specifinius reikalavimus, kurie jiems keliami pagal veiklos pobūdį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- Jungtinės Karalystės Tarptautinės plėtros departamento surengtuose kursuose institucijoms, sertifikuojančioms SAPARD mokėjimo agentūras ir nacionalinius fondus;

- IDI/EUROSAI praktiniame seminare apie mokymo programos sudarymą ir organizavimą, stažuotėje Europos Sąjungos Audito Rūmuose;

- viešųjų darbų audito kursuose Tarptautinio mokymo centre Indijoje;

- tarptautiniuose finansinio ir veiklos audito kursuose Jungtinės Karalystės nacionalinėje audito įstaigoje;

- Europos Sąjungos Audito Rūmų vykdomoje pagalbos pasirengimui narystei Europos Sąjungoje fondų (PHARE, ISPA) audito programoje.

Iš viso 2001 metais 231 darbuotojas (90 % tikrinimo procese dalyvaujančių darbuotojų) kėlė savo kvalifikaciją. Vidutiniškai vienas darbuotojas mokėsi 41,4 akademines valandas.

Kvalifikacijai kelti išleista 56,6 tūkst. Lt. Be to, daug mokymo renginių buvo finansuojama iš Europos Sąjungos institucijų ir Švedijos tarptautinės plėtros ir bendradarbiavimo agentūros (toliau – SIDA) lėšų. Vien pagal sutartį su Švedijos NAĮ numatyta, kad SIDA skirs per 1,4 mln. Švedijos kronų.

Be to, kai kuriuos mokymus rengė ir vedė Valstybės kontrolės specialistai.

 

BENDRADARBIAVIMAS SU TARPTAUTINĖMIS AUKŠČIAUSIOSIOMIS AUDITO INSTITUCIJOMIS BEI APSKAITOS IR AUDITO ORGANIZACIJOMIS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės kontrolė yra tarptautinių audito (profesinių) organizacijų INTOSAI ir EUROSAI narė. 2001 metais buvo tęsiamas darbas INTOSAI komitetuose ir darbo grupėse, vyko intensyvus bendradarbiavimas su Latvijos, Estijos, Švedijos, Baltarusijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių AAI, Europos Sąjungos Audito Rūmais, SIGMA ekspertais pagal sutartis ar susitarimus.

DALYVAVIMAS TARPTAUTINIŲ INSTITUCIJŲ

KOMITETŲ IR DARBO GRUPIŲ VEIKLOJE

Per praėjusius metus išsiplėtė Valstybės kontrolės tarptautiniai ryšiai. Dalyvaujame keturių INTOSAI komitetų ir darbo grupių – Vidaus kontrolės standartų ir Elektroninių duomenų apdorojimo (EDP) komitetų bei Privatizavimo audito ir Aplinkos apsaugos audito darbo grupių - veikloje:

· INTOSAI Privatizavimo darbo grupės posėdžiuose, kuriuose buvo pristatyti ir aptarti XVII INTOSAI kongresui parengti dokumentai, taip pat aptarti ekonomikos reguliavimo ir valstybinio/privataus bendradarbiavimo finansų srityje gairių projektai (birželio 10-14 d. Budapešte);

· šalių kandidačių, Maltos ir Kipro tarptautinių ryšių koordinatorių pasėdyje aptarta darbo grupių (Audito vadovų rengimo, Audito veiklos ir kt.) veikla ir pasirengimas Rytų ir Vidurio Europos, Kipro ir Maltos AAI vadovų susitikimui Limasolyje (birželio 27 - liepos 1 d. Taline).

DALYVAVIMAS TARPTAUTINIUOSE

RENGINIUOSE UŽSIENYJE

Valstybės kontrolierius ir Valstybės kontrolės pareigūnai 2001 metais dalyvavo šiuose tarptautiniuose renginiuose:

· INTOSAI XVII kongrese Seule spalio 21-27 d., kuriame buvo nagrinėtos dvi pagrindinės temos: “Tarptautinių ir tarpnacionalinių institucijų auditas” bei “Aukščiausiųjų audito institucijų vaidmuo audituojant administracines ir valdymo reformas – AAI vaidmuo planuojant ir įgyvendinant administracines ir valdymo reformas”. Dalyvauta kongreso plenarinėse sesijose, INTOSAI komitetų bei darbo grupės posėdžiuose. Kongrese priimta svarbi rezoliucija dėl AAI vaidmens kovojant su sukčiavimu ir korupcija, peržiūrėti ir pataisyti Profesinės etikos kodeksas bei Audito standartai, Veiklos audito standartų įgyvendinimo gairių projektas, priimtos Ekonominio reguliavimo pažangios praktikos gairės;

· EUROSAI konferencijoje “Įvairių valstybinio sektoriaus audito struktūrų santykiai”, kurioje aptartas valdymo sistemų poveikis išorės valstybinio audito tvarkai, biudžetų tarpusavio priklausomybė ir įtaka išoriniam auditui, skirtingų išorės valstybinio audito institucijų tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas (gegužės 30 d. – birželio 3 d. Portugalijoje);

· EUROSAI seminare “Valstybės biudžeto vykdymo kontrolė naudojant informacinių technologijų priemones”, skirtame pasirengti 2002 metais Maskvoje įvyksiančiam V EUROSAI kongresui (rugsėjo 25-26 d. Varšuvoje);

· Vidurio ir Rytų Europos, Kipro, Maltos AAI ir Europos Sąjungos Audito Rūmų tarptautinių ryšių koordinatorių posėdyje, kurio tikslas buvo aptarti generalinių

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

INTOSAI XVII kongrese Seule

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Baltijos ir Šiaurės šalių AAĮ atstovų susitikimas Juodkrantėje

 

 

 

 

 

 

 

 

 

auditorių susitikimo Kipre temas (spalio 10-11 d. Sofijoje);

· Vidurio ir Rytų Europos, Kipro, Maltos, Turkijos AAI generalinių auditorių ir Europos Sąjungos Audito Rūmų prezidento bei atstovų susitikime Kipre (lapkričio 25-27 d.);

· Europos Komisijos organizuotoje “Supratimo “ konferencijoje, skirtoje Europos Sąjungos viešųjų fondų (biudžeto) panaudojimo problemoms spręsti, akcentuojant fondų naudojimo efektyvumą ir taupumą bei šių fondų išorės ir vidaus kontrolės sistemų efektyvumą (lapkričio 7-9 d. Briuselyje);

TARPTAUTINIAI RENGINIAI LIETUVOJE

Valstybės kontrolė ne tik dalyvavo tarptautiniuose renginiuose užsienyje, bet buvo ir tarptautinių renginių Lietuvoje organizatorė.

2001 m. rugsėjo 5-7 d. Juodkrantėje įvyko Baltijos ir Šiaurės šalių aukščiausiųjų audito institucijų atstovų susitikimas, kuriame svarstyta Baltijos šalių AAI raidos strategija rengiantis narystei Europos Sąjungoje, stojimo į Europos Sąjungą paramos fondų (PHARE, SAPARD, ISPA) audito klausimai, personalo mokymo problemos ir perspektyvos.

2001 m. liepos 30 d. – rugpjūčio 1 d. Druskininkuose buvo organizuotas Valstybės kontrolės ir Lenkijos Respublikos aukščiausiųjų kontrolės rūmų atstovų susitikimas, kuriame analizuota šalių patirtis rengiant audito vadovus bei rengiantis narystei Europos Sąjungoje.

BENDRADARBIAVIMO SUTARTYS

Valstybės kontrolė 2001-01-29 pasirašė bendradarbiavimo protokolą su SIGMA, kuriame įsipareigojo

2001 metais pradėti kurti valstybinio audito instituciją, besivadovaujančią tarptautiniais audito standartais ir geriausia Europos šalių sukaupta patirtimi. Vadovybė nutarė apibrėžti prioritetines veiklos sritis bei reikiamus išteklius - numatė parengti teisinę bazę, reglamentuojančią valstybinį auditą, Strateginį plėtros planą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą.

SIGMA įsipareigojo teikti išvadas dėl Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, konsultuoti rengiant Strateginį plėtros planą, surengti seminarus apie kontrolės aplinką, Europos Sąjungos finansų valdymą ir finansų kontrolę reglamentuojančius teisės aktus bei 15 INTOSAI audito standartų įgyvendinimo Europoje gairių. Programa finansuota ES lėšomis.

2001 m. liepos 23 d. su Švedijos nacionaline audito įstaiga buvo pasirašyta sutartis dėl konsultavimo paslaugų teikimo. Projekto, vykdomo pagal Valstybės kontrolės strateginį plėtros planą, tikslas yra stiprinti institucijos administracinius gebėjimus, kelti pareigūnų kvalifikaciją, siekiant užtikrinti valstybinio sektoriaus atskaitomumą ir efektyvų išorės auditą. Pravesti 6 teoriniai seminarai auditorių atestavimo ir kvalifikacijos tobulinimo, audito proceso, veiklos audito, informacinių technologijų strategijos rengimo ir kt. klausimais. Projektą finansavo SIDA ir iš dalies Valstybės kontrolė.

PHARE lėšomis finansuojamo porinio projekto (TWINNING) partneriu Valstybės kontrolė pasirinko Jungtinės Karalystės nacionalinę audito įstaigą. 2001 m. pabaigoje Valstybės kontrolė užbaigė derybas su projekto vadovu ir konsultantu dėl sutarties sąlygų. 2002 m. pavasarį numatyta pasirašyti šią sutartį. Jos tikslas – padėti Valstybės kontrolei praktiškai įsisavinti Valstybinio audito reikalavimus.

DARBO VIZITAI

Valstybės kontrolierius Jonas Liaučius 2001 m. balandžio 17-18 d. su darbo vizitu lankėsi Kopenhagoje, kur

KONSULTAVIMO PASLAUGŲ SUTARTIES SU ŠVEDIJOS NAĮ

TIKSLAI

(pasirašyta 2001-07-23)

Pagrindinis tikslas – atsižvelgiant į Valstybės kontrolėje vykstančius pokyčius, šio projekto tikslas yra padėti Valstybės kontrolei įgyvendinti savo tikslus:

- remti tolesnį IT strategijos rengimą;

- apibrėžti išankstines IT strategijos rengimo sąlygas;

- pademonstruoti Valstybės kontrolės pareigūnams, kaip Švedijos NAĮ ekspertai naudoja profesionalias kompiuterizuoto audito priemones;

- užtikrinti, kad Valstybės kontrolės pareigūnai suvokia ryšį tarp vidaus ir išorės audito;

- užtikrinti, kad Valstybės kontrolės pareigūnai yra susipažinę su Švedijoje galiojančia auditorių atestavimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema;

- užtikrinti, kad Valstybės kontrolė yra susipažinusi su AAI, kaip sertifikuojančios institucijos, vaidmeniu Europos Sąjungos kontekste;

- teikti Valstybės kontrolės pareigūnams pastabas apie energetikos sektoriaus finansinio ir veiklos audito ataskaitų projektus;

- planuoti ir atlikti bendrus auditus ir organizuoti praktinį Valstybės kontrolės auditorių mokymą darbo vietoje siekiant suteikti jiems praktinių žinių, reikalingų audito procedūroms atlikti, ir supažindinti juos su Europos Sąjungoje priimtais standartais;

- teikti rekomendacijas dėl informacijos centro/bibliotekos tobulinimo.

 

 

 

 

 

 

Susitikimas su Baltarusijos Respublikos valstybės kontrolės komiteto pirmininku

 

 

 

 

Europos Audito Rūmų prezidento J.O.Karlsson susitikimas Europos komitete

 

 

 

 

susitiko su Danijos generaliniu auditoriumi Henrik Otbo. Nutarta 2002 metais pasirašyti dvišalį susitarimą dėl praktinių audito seminarų.

Vadovaujantis bendradarbiavimo sutartimi, valstybės kontrolierius Jonas Liaučius 2001 m. lapkričio 23 d. Minske susitiko su Baltarusijos Respublikos valstybės kontrolės komiteto pirmininku A.A.Tozik. Pasirašytas protokolas dėl dviejų priemonių – informacinių sistemų kūrimo ir diegimo bei biudžeto audito patirties pasikeitimo.

2001 m. rugsėjo 18-20 d. su darbo vizitu Lietuvoje lankėsi delegacija, vadovaujama Europos Sąjungos Audito Rūmų prezidento Jan O. Karlsson. Valstybės kontrolieriaus susitikimo su delegacija metu buvo aptarti šie klausimai: Valstybės kontrolės vaidmuo kuriant vidaus kontrolės sistemą Lietuvoje ir atliekant jos auditą, Strateginio plėtros plano apžvalga, Valstybės kontrolės įstatymo projektas. Delegacijos susitikimo Finansų ministerijoje metu aptartas Valstybės kontrolės vaidmuo kuriant naują valstybės finansinės kontrolės sistemą, užtikrinant jos nepriklausomumą, bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis principai ir formos. Susitikimo Seimo Biudžeto ir finansų komitete metu aptarti Valstybės kontrolės ryšiai su Seimu, įgyvendinant Valstybės kontrolės atliktų tikrinimų rezultatus ir išvadas. Europos Sąjungos Audito Rūmų delegacija taip pat susitiko su Seimo Pirmininku, Europos Komisijos delegacijos, Europos komiteto prie Vyriausybės bei Užsienio reikalų ministerijos atstovais.

Spalio 17 d. su darbo vizitu Valstybės kontrolėje lankėsi Europos Sąjungos Biudžeto generalinio direktorato direktoriaus Robert de Koning vadovaujama delegacija, kurios tikslas buvo įvertinti Valstybės vidaus finansų kontrolės sistemos Lietuvoje diegimo pažangą (derybų dėl 28 skyriaus “Finansų kontrolė” rezultatas).

 

BENDRADARBIAVIMAS SU LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS IR AUDITO INSTITUCIJOMIS

Valstybės kontrolė 2001 metais bendradarbiavo su Apskaitos, audito ir turto vertinimo institutu, Vidaus auditorių ir Savivaldybių kontrolierių asociacijomis.

Siekiant skleisti pasaulinę metodiką vidaus kontrolės ir audito klausimais, šioms organizacijoms buvo pateikti INTOSAI Vidaus kontrolės standartų komiteto parengti metodiniai leidiniai (jų pagrindinės nuostatos buvo panaudotos kuriant Vidaus audito reikalavimus bei Vidaus kontrolės sistemų vertinimo metodinius nurodymus).

Dalyvauta Savivaldybių kontrolierių asociacijos surengtoje konferencijoje Palangoje, aptariant savivaldybių kontrolieriaus institucijų veiklos problemos. Konferencijoje dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos, Finansų ministerijos pareigūnai.

Valstybės kontrolės specialistai dirba grupėse, rengiančiose Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo projektus (Seimo valdybos 2001-10-15 sprendimas Nr.521).

Vadovaujantis Europos Sąjungos Audito Rūmų bei Centrinės ir Rytų Europos šalių aukščiausiųjų audito institucijų atstovų darbo grupės parengtomis rekomendacijomis “Dėl aukščiausiųjų audito institucijų veiklos Europos integracijos kontekste”, institucijoje kaupiama ir analizuojama informacija apie šalies valstybės ir savivaldybių sektoriuose veikiančia vidaus audito tarnybų bei vidaus kontrolės sistemos būklę ir savivaldybių kontrolieriaus institucijų veiklą, taip pat rengiami siūlymų ir rekomendacijų projektai dėl minėtos sistemos tolesnio plėtojimo. Siūlymai buvo pateikti aukščiausioms šalies bei Europos Sąjungos institucijoms.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

EUROPOS AUDITO RŪMŲ, VIDURIO IR RYTŲ EUROPOS ŠALIŲ AUKŠČIAUSIŲJŲ AUDITO INSTITUCIJŲ ATSTOVŲ SUSITIKIME PARENGTOS REKOMENDACIJOS

11 rekomendacija dėl aukščiausiųjų kontrolės institucijų veiklos Europos integracijos kontekste

Aukščiausiosios kontrolės institucijos pirmiausiai turi orientuotis į aukštos kokybės, efektyvių vadovavimo (vidaus) kontrolės sistemų audituojamuose subjektuose kūrimą.

 

 

VEIKLOS VIEŠUMAS

DEKLARACIJA

dėl aukščiausiusios kontrolės institucijų nepriklausomumo, priimta EUROSAI IV kongrese Paryžiuje

1999 m. birželio 4 d.

Ryšiai su žiniasklaida yra svarbus aukščiausiusios kontrolės institucijos nepriklausomumo rodiklis.

Aukščiausioji kontrolės institucija privalo turėti laisvę nustatyti savo ryšius su žiniasklaida ir visuomene veikiančių įstatymų bei teisės aktų ribose. Tai yra svarbus komponentas, įtakojantis jų nepriklausomumą bei darbo efektyvumą. Aukščiausioji kontrolės institucija turi užtikrinti, kad šis bendradarbiavimas sukurs sąžiningą ir neiškreiptą jų veiklos vaizdą ir neduos pagrindo bevaisiams prieštaravimams.

Visuomenei turi būti tiesiogiai prieinamos aukščiausiosios kontrolės institucijos ataskaitos, kurias ji nutaria viešinti. Pageidautina, kad ataskaitos būtų skelbiamos spaudoje, taip pat “Internete”.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS KONTROLĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2001 m. gruodžio 13 d., Nr.IX-650

(Žin., 2001, Nr.112-4070)

VI skyrius. VISUOMENĖS

INFORMAVIMAS

23 straipsnis. Visuomenės informavimas

1. Valstybinio audito ataskaitos ir audito išvados, Valstybės kontrolės veiklos rezultatai ir kita informacija skelbiama specialiame Valstybės kontrolės leidinyje.

2. Įstatymų nustatyta tvarka visuomenė informuojama ir per kitas visuomenės informavimo priemones.

 

 

Vykdydama Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos (INTOSAI) Limos deklaracijos, EUROSAI kongreso Paryžiuje deklaracijos, INTOSAI standartų bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl veiklos viešumo principų, Valstybės kontrolė aktyviai bendravo su visuomenės informavimo priemonėmis:

· dalyvauta šešiose televizijos informacinėse ir teminėse laidose, surengtos keturios diskusijos;

· parengtos 84 spaudos publikacijos;

· organizuota 16 interviu;

· surengtos 6 spaudos konferencijos, skirtos valstybei aktualių tikrinimų rezultatams aptarti.

Prioritetas - bendravimas su stambiomis naujienų agentūromis, dienraščiais, televizijomis.

Visuomenės informavimo priemonėms buvo teikiama informacija apie svarbiausius auditus, akcentuojami einamieji ir perspektyviniai Valstybės kontrolės uždaviniai bei problemos. Visuomenė informuota apie AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo, AB “Mažeikių nafta” veiklos audito, valstybės suteiktas paskolas bei garantijas, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio radijo ir televizijos, Informacinių sistemų diegimo taupumo, rezultatyvumo bei efektyvumo požiūriu ir kt. tikrinimo rezultatus.

Viešumo principams realizuoti Valstybės kontrolė nuolat atnaujina interneto puslapį (www.vkontrole.lt). Jame teikiama informacija apie atliktus tikrinimus, pareigūnų telefonai, elektroninio pašto adresai, Valstybės kontrolės darbą reglamentuojantys teisės aktai, užsienio valstybių analogiškų institucijų normatyvinė bazė, Valstybės kontrolės

veiklos ataskaitos (nuo 1995 metų), valstybės kontrolieriaus išvados dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų bei valstybės skolos, pagrindinės institucijos istorinės datos ir kt.

Kompiuterinis tinklas ir interneto puslapis leido pasiekti institucijos darbo ekonomiškumo (sumažintos išlaidos dokumentams dauginti ir persiųsti, kontrolierių tarpusavio ryšiams ir pan.).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VALSTYBĖS KONTROLĖS TARYBOS DARBAS

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2001 m. gruodžio 13 d., Nr.IX-650

(Žin., 2001, Nr.112-4070)

7 straipsnis.

Valstybės kontrolės taryba

1. Valstybės kontrolės taryba yra patariamoji valstybės kontrolieriaus institucija, svarstanti svarbiausius Valstybės kontrolės veiklos ir tarnybos Valstybės kontrolėje klausimus.

2. Tarybos narių skaičių, jos sudėtį, kompetenciją ir darbo tvarką nustato valstybės kontrolierius.

3. Tarybos darbas organizuojamas pagal metinius darbo planus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės kontrolės taryba sudaryta remiantis Valstybės kontrolės įstatymu, ji yra patariamoji valstybės kontrolieriaus institucija, svarstanti svarbiausius Valstybės kontrolės veiklos klausimus.

Taryba per 11 posėdžių svarstė 39 klausimus, tai - Valstybės kontrolės įstatymo projekto parengimas, struktūros tobulinimas, darbuotojų darbo vietų centriniame aparate kūrimas ir būtinų darbo sąlygų sudarymas.

Svarstyti ir kiti svarbūs klausimai:

· Valstybės kontrolieriaus išvados dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos projektas;

· Valstybės kontrolės išvados dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos apie valstybės skolą 2000 metais projektas;

· 2002 metų Valstybės kontrolės valstybinio audito ir Struktūrinių padalinių valstybinio audito programų projektai, jų sudarymo principai ir tvarka;

· Valstybės kontrolieriaus išvados dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto bei numatytų valstybės skolos asignavimų dydžio projektas;

· Valstybės kontrolės strateginio plėtros plano projektas;

· Valstybės kontrolės informacinės technologijos ir jų plėtros perspektyvos;

· Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaita ir Seimo 2001-07-12 nutarimo Nr.IX-465 “Dėl Valstybės kontrolės 2000 m. veiklos ataskaitos” įgyvendinimas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

SVARBIAUSIOS ATASKAITOS IR IŠVADOS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2000 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ĮVYKDYMO APYSKAITOS

(bendrosios išvados)

1. Valstybės biudžetas 2000 metais gavo 65572 tūkst. Lt pajamų mažiau, nei patvirtinta 2000 metų valstybės biudžeto įstatymu (pajamų užduotis įvykdyta 98,9 proc.), ir 122762,6 tūkst. Lt (2,1 proc.) mažiau nei 1999 metais.

2. Patvirtintoms programoms vykdyti iš valstybės biudžeto padaryta 112796 tūkst. Lt išlaidų mažiau, nei patvirtinta 2000 metų valstybės biudžeto įstatymu (išlaidų užduotis įvykdyta 98,3 proc.), ir 592080,1 tūkst. Lt (10 proc.) daugiau nei 1999 metais.

3. Valstybės biudžeto 2000 metų faktinis deficitas (Apyskaitos duomenimis) 47224 tūkst. Lt mažesnis, nei patvirtintas 2000 metų valstybės biudžeto įstatymu (išlaidos, viršijančios pajamas, buvo daromos iš skolintų lėšų). Dėl kai kurių programų vykdymo iš skolintų lėšų 2000 metų valstybės biudžeto faktinis deficitas sumažintas 100397,8 tūkst. Lt.

4. Finansų ministerija 2000 metais asignavimų valdytojams perdavė 103892,6 tūkst. Lt asignavimų mažiau, nei patvirtinta 2000 metų valstybės biudžeto įstatymu, tai yra 98,4 proc. jiems priklausančios sumos. Finansavimas buvo nevienodas tiek pagal asignavimų valdytojus, tiek ir pagal valstybės funkcijas.

5. Asignavimų valdytojai panaudojo 98,3 proc. patvirtintų asignavimų bei 99,9 proc. gautų asignavimų ir iki 2001-01-10 7701,3 tūkst. Lt (0,1 proc.) nepanaudotų asignavimų grąžino į valstybės biudžetą.

6. Valstybės biudžeto apskaitos, valstybės biudžeto įvykdymo balanso ir Apyskaitos sudarymo tvarka teisės aktais nereglamentuota.

7. Nėra nacionalinių valstybės sektoriaus apskaitos standartų, o galiojanti finansų ministro 2001-03-16 įsakymu Nr.70 patvirtinta Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarka iš esmės neatitinka tarptautinės praktikos ir dabartinių reikalavimų.

8. Nepriimtas vidaus audito įstatymas, nėra nacionalinių vidaus audito standartų bei vidaus kontrolės sistemų vertinimo metodinių nurodymų.

9. Valstybės sektoriuje vidaus kontrolė neefektyvi, o vidaus audito sistema įdiegta tik iš dalies. Valstybės įmonių ir įstaigų vidaus audito tarnybos

nukelta į kitą puslapį

Reikšmingiausi praėjusiais metais atlikti tikrinimai, sisteminiai veiklos auditai ir Lietuvos Respublikos Seimui, Prezidentūrai, Vyriausybei, ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms pateiktos išvados, ataskaitos ir siūlymai:

· Valstybės kontrolieriaus išvada dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos. Išvadoje įvertintas penkerių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymas, pateikta nuomonė dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos sudarymo, valstybės sektoriaus apskaitos bei atskaitomybės būklės, vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2001-10-29 posėdyje apsvarstęs ir įvertinęs Valstybės kontrolės pateiktą išvadą, Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė siūlymų dėl apskaitos viešajame sektoriuje.

· Valstybės kontrolės išvada dėl 2000 metų valstybės skolos. Joje Valstybės kontrolė pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos valstybės skolos 2000 metų ataskaita pagal skolos tipą visais reikšmingais atžvilgiais atspindi valstybės skolos 2000-12-31 padėtį ir jos kitimą, taip pat Vyriausybei ir Finansų ministerijai pateikė siūlymus dėl valstybės skolos dydį ribojančių rodiklių, valstybės skolos ataskaitos formos sudarymo tvarkos bei metodikos patvirtinimo. Kaip siūlymai realizuoti, atkreipsime dėmesį atlikdami valstybės skolos ataskaitos sudarymo ir skolos vertinimo auditą 2002 metais.

· Valstybės kontrolės išvada dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto projekto. Joje pateikta siūlymų dėl šio įstatymo projekto kai kurių straipsnių panaikinimo arba patikslinimo, asignavimų skyrimo kai kurioms organizacijoms.

 

· Informacija apie valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų gavimo bei panaudojimo efektyvumą ir paskolų grąžinimo galimybes. Valstybės kontrolė, vykdydama Kompleksinių veiksmų planą (parengtą vykdant Lietuvos Respublikos Prezidento 2000-09-01 dekretą Nr.985), atliko 43 šalies ūkio subjektų, turinčių finansinių sunkumų, valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų gavimo, panaudojimo efektyvumo bei finansinės būklės ir paskolų grąžinimo galimybių įvertinimą. Pasiūlyta sustiprinti paskolų, suteikiamų valstybės vardu ar su valstybės garantija, grąžinimą panaudojant turto įkeitimą, kaip pagrindinę paskolų grąžinimą užtikrinančią priemonę, o skiriant papildomas paskolas ūkio subjektams (arba atidedant paskolų grąžinimo terminus), numatyti privalomą nepriklausomų ekspertų ar Valstybės kontrolės išvadų pateikimą.

· Informacija savivaldybių biudžetų vykdymo tikrinimo klausimais. Joje nurodyti savivaldybių biudžetų vykdymo rezultatai ir pažeidimai sudarant bei vykdant biudžetus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė apskričių Vyriausybės atstovams išnagrinėti Valstybės kontrolės išvadas ir prižiūrėti, kaip savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės nutarimų.

· Apžvalga dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Šis dokumentas perduotas Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, Seimo Ekonomikos komitetui ir Vyriausybei. Apžvalgoje pateikti siūlymai dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių valdininkų skyrimo į valstybės įmonių valdybą ir jų atstovavimo valstybei tvarką, valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo konkursų komisijų atsakomybę už priimtus sprendimus ir kt.

tęsinys

(vidaus auditoriai) 2000 metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo nevertino ir jų vykdymo ataskaitų Finansų ministerijai neteikė.

10. Apyskaita sudaryta remiantis 2000 metų valstybės biudžeto įstatymu patvirtintais rodikliais. Pastabos dėl Apyskaitos pateiktos šios Išvados skyriuje “Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita”.

Valstybės kontrolės nuomone, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita visais reikšmingais atžvilgiais yra sudaryta teisingai ir atspindi realią valstybės biudžeto įvykdymo būklę su išlyga, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai bei veiklos trūkumai, neefektyvi valstybės sektoriaus vidaus kontrolė ir vidaus audito sistema neturėjo poveikio Apyskaitos rodikliams.

VALSTYBĖS KONTROLĖS IŠVADA DEL VYRIAUSYBĖS ATASKAITOS APIE VALSTYBĖS SKOLĄ 2000 METAIS

(siūlymai ir bendroji nuomonė)

Lietuvos Respublikos Vyriausybei - patvirtinti tarptautinėje praktikoje naudojamus ir valstybės skolos dydį ribojančius rodiklius, susijusius su bendruoju vidaus produktu, valstybės biudžeto pajamomis bei eksporto apimtimis.

Lietuvos Respublikos finansų ministrei D.Grybauskaitei:

1. Parengti ir patvirtinti valstybės skolos 2002 metų ataskaitos formą ir jos sudarymo tvarką bei metodiką valstybės skolos rodikliams skaičiuoti.

2. Efektyviau taikyti Valstybės skolos įstatyme numatytas sankcijas ūkio subjektams, laiku negrąžinantiems paskolų ir/ar laiku nemokantiems palūkanų.

3. Parengti ir atitinkamu teisės aktu įteisinti aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų nustatomos Vyriausybės vertybinių popierių emisijų užsienio rinkose išleidimo apimtys bei terminai.

4. Parengti ir pateikti Vyriausybei tvirtinti 2002 metų valstybės skolos aptarnavimo išlaidų programos tikslus, uždavinius, vertinimo kriterijus, taip pat atskirai nurodyti asignavimus, skirtus mokėtinoms palūkanoms už valstybės skolą, ir asignavimus, skirtus paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, specialiesiems atidėjimams.

5. Paskirti Finansų ministerijoje

nukelta į kitą puslapį

 

tęsinys

atsakingus asmenis už valstybės skolos aptarnavimui skirtų asignavimų valdymą ir naudojimą pagal paskirtį.

6. Organizuoti valstybės skolos apskaitos kompiuterinių operacinių sistemų suderinimą.

BENDROJI NUOMONĖ

Valstybės kontrolė Ataskaitos vertinimą atliko remdamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbą reglamentuojančiais teisės aktais. Tikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų nuomonei dėl valstybės skolos pareikšti.

Valstybės kontrolės nuomone, Lietuvos Respublikos valstybės skolos 2000 metų ataskaita pagal skolos priemonės tipą visais reikšmingais atžvilgiais atspindi valstybės skolos 2000-12-31 padėtį ir jos kitimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

· Valstybės kontrolės pareigūnai, 2000 metais įvertinę AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” (toliau – LISCO) privatizavimo teisėtumą, padarė išvadą, kad valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir Olandijoje įregistruotos bendrovės “B.B.Bredo B.V.” 2000-10-19 pasirašyta LISCO akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra ydinga, sudaryta pažeidžiant turto privatizavimo įstatymo reikalavimus, nesilaikant viešai paskelbtų konkurso sąlygų, todėl 2000-11-24 sprendimu įpareigojo VĮ Valstybės turto fondą įstatymų nustatyta tvarka pašalinti nustatytus pažeidimus. 2001-04-23 buvo pasirašytas susitarimas pakeisti minėtą LISCO akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp Valstybės turto fondo ir Danijoje įregistruotos bendrovės “DFDS Tor Line A/S”. Šios sutarties sąlygos, palyginti su pirmine, Lietuvos valstybei ekonomine prasme pagerintos, o Valstybės turto fondo įsipareigojimai dėl nuostolių atlyginimo apibrėžti konkrečiu laikotarpiu.

Vykdydama 2001-05-22 Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą, Valstybės kontrolė įvertino tolimesnį LISCO privatizavimo procesą ir padarė išvadą, kad valstybės turto privatizavimo institucijos neužtikrina valstybės turto privatizavimo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Valstybės kontrolės 2001-06-29 išvadoje “Dėl AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo vertinimo”, pateiktoje Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai ir VĮ Turto fondui, buvo nurodyti tikrinimo metu nustatyti LISCO privatizavimo proceso pažeidimai ir trūkumai, kuriuos ištaisius ateityje būtų išvengta klaidų privatizuojant valstybės turtą.

· Apibendrinta Kelių fondo lėšų naudojimo taupumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu vertinimo medžiaga. Pateikta išvada, kad Kelių fondo lėšos ne visada naudotos taupiai ir efektyviai, taip pat nepakankamai rezultatyvi lėšų

naudojimo vidaus kontrolė. Apie tikrinimo rezultatus informuota Vyriausybė bei Susisiekimo ministerija, pateikti siūlymai Kelių fondo lėšų naudojimo problemoms spręsti.

· Informacija apie VĮ Vilniaus mazuto saugyklos ūkinės veiklos tikrinimą, valstybės lėšomis statomų objektų nebaigtos statybos vertinimą ir valstybės biudžeto lėšų, skirtų investiciniams projektams (nebaigtoms statyboms finansuoti) panaudojimo efektyvumą. Ji pateikta Vyriausybei ir Ūkio ministerijai. Išvadoje konstatuota, kad VĮ Vilniaus mazuto saugykla įstatuose įregistruotos veiklos nevykdo, veiklos pajamų, o tuo pačiu ir nuosavų lėšų įmonei išlaikyti neturi, todėl būtina spręsti klausimą dėl šios įmonės veiklos tęstinumo (Vyriausybė 2001-12-03 priėmė nutarimą Nr.1449 dėl valstybės įmonės Vilniaus mazuto saugyklos ir valstybės įmonės Subačiaus kuro bazės reorganizavimo į VĮ Naftos produktų agentūrą).

· Informacija apie valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ūkinės finansinės veiklos vertinimą ir fondų naudojimą. Ji pateikta Seimo Ekonomikos komitetui, Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijai, Ministrui Pirmininkui, Ūkio ministerijai ir Valstybinei energetikos ir kainų kontrolės komisijai.

Informacijoje pateikiama nuomonė apie įmonėje eksploatuojamo valstybės turto galimus nuostolius dėl priešlaikinio elektrinės uždarymo. Nuostolių suma pagal blokų uždarymo datas sudarytų 895 mln. litų. Į šią sumą iki šiol nebuvo atsižvelgta vertinant bendruosius VĮ Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kaštus.

Seimui pasiūlyta įvertinti įmonės tikrinimo rezultatus rengiant teisės aktus, būtinus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymui įgyvendinti bei priimant sprendimus dėl priešlaikinio elektrinės uždarymo.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

Kodas 8860529 Gedimino pr. 53, LT-2002 Vilnius Tel. (8-22) 39 67 51, Faksas (8-22) 39 63 89

Lietuvos Respublikos 2001-11-05

Vyriausybei Nr.109-11-602

Finansų ministerijai

Kopija

Valstybės kontrolei

Komitetas, 2001-10-29 d. posėdyje apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos" projektą Nr. IXP-534 bei įvertinęs Valstybės kontrolieriaus išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, nusprendė:

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1.1. Paspartinti nacionalinių valstybės sektoriaus apskaitos standartų, atitinkančių tarptautinius apskaitos standartus rengimą bei taikymą.

1.2. Atkreipti dėmesį į valstybės sektoriaus vidaus kontrolės būklę bei paspartinti vidaus audito sistemos diegimą.

1.3. Nustatyti nacionalinių teatrų, koncertinių organizacijų ir kitų kultūros įstaigų teisinį statusą.

2. Pasiūlyti Finansų ministerijai:

2.1. Patikslinti biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarką, kad ji atitiktų tarptautinius apskaitos standartus bei bendruosius apskaitos principus.

2.2. Sustiprinti mokėjimo paraiškų, kurias teikia asignavimų valdytojai, poreikio analizę, kad asignavimų valdytojų sąskaitose metų pabaigoje nesusidarytų nepanaudotų lėšų likutis.

2.3. Nustatyti nacionalinių teatrų, koncertinių organizacijų ir kitų kultūros įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės sudarymo tvarką.

2.4. Nustatyti viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės sudarymo bei pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarką.

Komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius

A.Brazdilienė, 396744

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

· Informacija apie 2000 metų investicinių programų vykdymą. Pasiūlyta Finansų ministerijai atsižvelgti į nurodytus pažeidimus planuojant skirti bei tikslinti asignavimų valdytojams investicinėse programose numatytas lėšas.

· Siūlymai dėl Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos veiklos gerinimo pateikti Vyriausybei bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Informacija apie tikrinimo rezultatus išsiųsta Prezidentūrai, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Šiame dokumente nurodyta, kad teritorinės darbo biržos nevykdo Bedarbių rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių, neskiria baudų ir netaiko sankcijų.

· Aplinkos apsaugos projektų (programų), finansuojamų PHARE ir ISPA lėšomis, auditas. Projektai parinkti pagal susitarimą su Europos Sąjungos Audito Rūmais. Audito išvados ir rekomendacijos pateiktos Aplinkos ministerijai, ataskaita - Europos Sąjungos Audito Rūmų auditoriams. Išvados dėl Valstybės kontrolės audito bus įtrauktos į bendrą Baltijos šalių aplinkosaugos projektų audito ataskaitą ir publikuojamos oficialiame Europos Sąjungos žurnale.

Valstybės kontrolė pagal Europos šalių aukščiausiųjų audito institucijų metodiką 2001 metais atliko šiuos reikšmingiausius veiklos sisteminius auditus:

· 1992 m. Helsinkio Konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos nuostatų vykdymas. Šį auditą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pagal susitarimą atliko su 7 Baltijos šalių aukščiausiųjų nacionalinių audito įstaigų auditoriais ir Varšuvoje pasirašė bendrą audito ataskaitą. Tai pirmas daugiašalis audito

projektas, kuriame dalyvavo Valstybės kontrolė. Audito rezultatai ne tik leido įvertinti Helsinkio Konvencijos vykdymą Lietuvoje, bet ir sudarė galimybę palyginti Lietuvoje iškylančių problemų sprendimą su sprendimais, priimamais kitose Europos šalyse. Audito metu buvo perimta kitų šalių teigiama patirtis atliekant aplinkos apsaugos auditą.

Audito ataskaita išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimo komitetams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai.

· Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) vykdymo, finansinės atskaitomybės tikrinimo rezultatai ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) veiklos vertinimas. Atliekant veiklos auditą nustatytos pagrindinės PSDF biudžeto projekto rengimo ir tobulinimo problemos. Informacija išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos apsaugos, Biudžeto ir finansų komitetams, Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Audito metu SODRA pervedė Valstybinei ligonių kasai 25 mln. Lt sveikatos draudimo įmokų už 1999 m. ir kreditorinį įsiskolinimą sumažino iki 29,4 mln. Lt. VLK, vykdydama Valstybės kontrolės rekomendacijas, pradėjo 27,4 mln. Lt delspinigių už laiku nepervestas sveikatos draudimo įmokas išieškojimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Tačiau Seimas 2001 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu minėtą instituciją nuo delspinigių atleido.

· Akcinei bendrovei "Mažeikių nafta" valstybės vardu ir su valstybės garantija skirtų paskolų panaudojimo efektyvumo bei teisėtumo vertinimas.

Audito metu nustatyta:

· Bendrovės mokumas yra nepakankamas, didelė finansinės rizikos ir bankroto grėsmė, bendrovės nuostoliai didėja.

Valstybės kontrolė

Ataskaita

2001 spalio 12 d. Nr.210-15

DĖL PRIVALOMOJO SVEI-KATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO VYKDYMO, FINAN-SINĖS ATSKAITOMYBĖS TIK-RINIMO REZULTATŲ IR VALS-TYBINĖS LIGONIŲ KASOS VEIKLOS VERTINIMO

Siūlymai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

- Patvirtinti PSDF biudžeto planavimo metodiką, kuri užtikrintų PSDF biudžeto pajamų augimą proporcingai šalies BVP augimui ir skolų asmens sveikatos įstaigoms apmokėjimą;

- Numatyti realias galimybes apmokėti sveikatos įstaigoms skolas, susidariusias dėl PSDF biudžeto pajamų plano nevykdymo;

- Siekiant sumažinti valdymo išlaidas ir užtikrinti efektyvią sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) bei efektyvumo kontrolę ir ekspertizę, spręsti klausimą dėl šių funkcijų priskyrimo vienai institucijai, t. y. Valstybinei ligonių kasai arba Valstybinio medicininio audito inspekcijai.

VLK inicijuoti:

- Tvarkos pakeitimą, pagal kurią kompensuojamų vaistų bazinių kainų bei sąrašo keitimas būtų derinamas su VLK ir tvirtinamas, atsižvelgiant į PSDF biudžete numatytas lėšas vaistams kompensuoti ir numačius papildomas lėšas padidėjusioms vaistų kompensavimo išlaidoms padengti,

- Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengti Nacionalinę ASPĮ paslaugų restruktūrizavimo programą ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų minimalaus išdėstymo planą;

- 27,4 mln. Lt delspinigių už laiku nepervestas sveikatos draudimo įmokas išieškojimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos;

- Sveikatos draudimo įstatymo 20 str. 3 d. nuostatos, kad VLK ir TLK gali panaudoti veiklos išlaidoms iki 2 proc. PSDF biudžeto lėšų, pakeitimą, mažinant veiklos išlaidoms numatytą procentą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

· Bendrovėje nebuvo vykdomas valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų, skirtų apyvartinėms lėšoms papildyti bei investicijoms, efektyvaus panaudojimo detalus planavimas.

· Nebuvo numatyta konkrečių veiksmų, kaip sumažinti bendrovės nuostolį.

· Valdymo mokestis nepriklauso nuo veiklos rezultatų, todėl netikslinga siekti geresnių veiklos rezultatų (pasiekus investicijų sutartyje numatytus veiklos pelno rodiklius, investuotojas turėtų apmokėti už įsigytas akcijas likusią 75 mln. JAV dolerių sumą).

· Didžiausia dalis gautų paskolų buvo naudojama apyvartinėms lėšoms papildyti, o ne bendrovei modernizuoti.

· Delsimas modernizuoti įmonę blogina jos konkurencingumą ir mažina tikimybę pritraukti investicijų.

· Neigiami pinigų srautai neužtikrina einamųjų sąnaudų padengimo iš veiklos ir neužtikrina reikiamų lėšų sukaupimo paskoloms grąžinti ateityje.

· Skolos ir nuosavo kapitalo santykis kartu su nuolatine nuostolinga veikla rodo rizikingą AB “Mažeikių nafta” finansinę būklę.

Audito metu AB “Mažeikių nafta” valdytojai Williams International Company pasiūlyta:

· užtikrinti stabilų naftos tiekimą ekonomiškai pagrįstomis kainomis;

· pritraukti finansinių išteklių, reikalingų bendrovei modernizuoti;

· modernizuoti naftos perdirbimo gamyklą;

· stabilizuoti finansinę būklę, užtikrinti geresnį finansų valdymą ir vadybą.

Informacija apie audito rezultatus išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimui, Prezidentui, Ministrui Pirmininkui.

· Veiklos, kuriant ir diegiant informacines sistemas valstybiniame sektoriuje, vertinimas taupumo, rezultatyvumo

ir efektyvumo požiūriais. Audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos nustatyti aiškią valstybės informacinių technologijų sektoriaus valdymo struktūrą, suteikti pakankamus įgaliojimus aukščiausiajai šio sektoriaus institucijai, kad informacinių sistemų kūrimas būtų efektyviai valdomas, koordinuojamas ir kontroliuojamas. Taip pat siūlyta peržiūrėti valstybės informacinių technologijų sektoriuje veikiančių institucijų ir jų struktūrinių padalinių nuostatuose numatytus uždavinius ir funkcijas bei priimti sprendimus, kad nebūtų funkcijų dubliavimosi bei neefektyvaus valstybės lėšų panaudojimo. Rekomenduota rūpintis informacijos apsaugos priemonėmis ir sugriežtinti jų kontrolę. Ministerijoms ir kitoms žinyboms pasiūlyta aktyviai bendradarbiauti, siekiant sukurti integruotai veikiančią valstybės informacinę sistemą. Nurodyta teisiškai reglamentuoti informacijos mainus tarp valstybės institucijų bei nustatyti atsiskaitymo už teikiamą informaciją tvarką.

· Lėšų panaudojimo ASYCUDA sistemai diegti vertinimas. Audito metu konstatuota, kad Muitinės informacinės sistemos (MIS) kūrimas prasidėjo 1995 metais ir vyksta iki šiol (iki 2001-10-01 panaudota 23 904,9 tūkst. Lt, iš jų ASYCUDA sistemai diegti – 11 442,6 tūkst. Lt). Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje, MIS keliami ypatingai aukšti reikalavimai. Muitinės departamentui pateiktose rekomendacijose nurodyta, kad kai kurių MIS dalių projektų valdymas buvo nepakankamas, muitinės kompiuterių ir ryšio tinklo plėtra vyko spontaniškai, tai yra neturint bendro projekto. Muitinės departamentui būtina išanalizuoti MIS vartotojų pateiktas pastabas, aktyviau skleisti informaciją apie ASYCUDA sistemą ir visą MIS, taip pat atsižvelgti į Europos Komisijos pastabas.

· Viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos” (toliau – LRT) 1999 metų antro pusmečio ir 2000 metų veiklos vertinimas taupumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu, vykdant 2000-01-07 sprendimą Nr.2.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės kontrolės

suvestinė ataskaita

2001 spalio 30 d. Nr.210

DĖL VALSTYBĖS LĖŠOMIS STATOMŲ OBJEKTŲ NEBAIGTOS STATYBOS APIMČIŲ MAŽINIMO PROCESO LIETUVOS RESPUBLIKOJE VERTINIMO

SIŪLYMAI VYRIAUSYBEI

1. Nustatyti subjektą (valstybės valdymo instituciją), kuriam būtų pavesta atlikti nebaigtų statybų nagrinėjimo, siūlymų dėl tolesnio objektų finansavimo teikimo funkciją, įtvirtinant šią funkciją institucijos nuostatuose.

2. Spręsti nebaigtos statybos mažinimo teisinio reglamentavimo klausimą.

 

 

 

Valstybės kontrolės išvados ir siūlymai buvo svarstyti dalyvaujant LRT Tarybos ir Valstybės kontrolės pareigūnams. Valstybės kontrolės ataskaita buvo pristatyta 2001 m. gegužės 23 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvažiuojamajame posėdyje. Apie Valstybės kontrolės pateiktų siūlymų įgyvendinimą buvo informuotas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Valstybės kontrolė, vadovaudamasi tarptautiniais standartais (INTOSAI), tyrė, ar buvo realizuotos prieš tai atliktų auditų išvados ir rekomendacijos.

Kai kurias rekomendacijas LRT įvykdė, tačiau buvo nustatyti reikšmingi vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos trūkumai. Nustatyta, kad LRT generalinis direktorius pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, pasirašydamas paskolos sutartį dėl 15 mln. litų.

Dėl finansinių ir kitų pažeidimų Valstybės kontrolė 2002-01-15 priėmė sprendimą Nr.2 “Dėl viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos dalinio veiklos vertinimo rezultatų”.

· Valstybės lėšomis statomų objektų nebaigtos statybos vertinimas. Atlikus vertinimą bei patikrinus Valstybės investicijų 2000–2002 metų programos investicinių projektų vykdymą kai kuriose ministerijose, departamentuose ir įstaigose, nustatyta:

- teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesą bei valstybės investicijų panaudojimą statyboms, pažeidimų;

- neefektyvaus valstybės investicijų planavimo ir netaupaus lėšų panaudojimo atvejų;

- nebaigtų statybų vertė - 3,7 mlrd. Lt;

- nebuvo vieningos nebaigtos statybos apimčių mažinimo strategijos;

- vidaus kontrolės ir vidaus audito būklė nepakankama. Finansinėje atskaitomybėje įstatinio kapitalo ir nebaigtos statybos duomenys nepatikimi.

Informacija su siūlymais buvo pateikta Seimo komitetams, Vyriausybei.

TIKRINIMŲ (AUDITŲ) ANALIZĖ IR

VEIKLOS VEKSMINGUMAS

 

 

 

 

 

5 diagrama. 2000-2001 m. atliktų tikrinimų struktūra (%).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TIKRINIMŲ (AUDITŲ) ANALIZĖ

Valstybės kontrolė praėjusiais metais atliko 633 tikrinimus (auditus).

Tikrinimai atlikti:

· 545, arba 86 proc. visų tikrinimų, vykdant Valstybės kontrolės tikrinimų (audito) vykdymo programą;

· 41 (7 proc.) - pagal piliečių skundus ir pareiškimus; · 26 (4 proc.) - teisėsaugos institucijų pavedimu;

· 13 (2 proc.) - Seimo komitetų bei Seimo narių prašymu;

· 8 (1 proc.) - Vyriausybės prašymu.

Praėjusiais metais padidėjo pavedimų pagal Vyriausybės bei piliečių prašymus, o nežymiai sumažėjo Seimo komitetų ir Seimo narių bei teisėsaugos institucijų prašymų.

Tikrinimų (auditų) atlikta mažiau, nes:

1. Vykdant Seimo 2001-07-12 nutarimo Nr.IX-465 “Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos” siūlymus audituota valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų veikla taupumo, rezultatyvumo ir efektyvumo požiūriu, užtikrintas sistemingas valstybės kontroliuojamų įmonių veiklos vertinimas, sugriežtinta valstybės pinigų fondų naudojimo kontrolė.

2. Valstybės kontrolė 2001 metais patikrino nemažai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų, jų vykdymą, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams ir efektyviai, ar pasiekti programų tikslai.

3. Institucija praėjusiais metais keitė tikrinimų (auditų) metodiką – nuo inspektavimo ir revizijų atlikimo perėjo prie auditinės veiklos.

Valstybės kontrolė atliko 39 veiklos ir kitus auditus. Šie auditai yra sisteminiai, specifiniai, užėmė daugiau laiko.

2001 metais buvo atlikti sisteminiai, ilgalaikiai didelės apimties, kuriuos vykdė po kelis kontrolierius, tikrinimai. Pažymėtini:

· SPAB “Lietuvos energija”;

· AB “Mažeikių nafta”;

· AB “Vakarų laivų remontas”;

· AB “Klaipėdos nafta”;

· AB “Oruva”;

· VĮ Valstybės turto fondas;

· Vilniaus, Šalčininkų miškų urėdijos;

· VĮ Vilniaus mazuto saugykla;

· VĮ “Ignalinos atominė elektrinė”;

· VĮ Lietuvos radijas ir televizija;

· UAB “Baltic – SHEM”;

· UAB Širdies chirurgijos centras;

· Lietuvos valstybinė kelių tiesimo įmonė;

· Valstybinės žemės sklypų pardavimo, nuomos ir kiti sandoriai;

· Valstybės lėšomis statomų objektų nebaigtos statybos;

· LR Ginklų fondas prie Vyriausybės;

· Muitinės departamento biudžeto lėšų naudojimo privačių bendrovių komunalinėms išlaidoms apmokėti teisėtumas;

· Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir Valstybinė ligonių kasa;

· Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.

Tikrinimų struktūra pagal 2001 metais tikrintus objektus: (6 diagrama):

· 324 tikrinimai valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos, organizacijos;

 

Kontrolės objektai

Tikrini-mų skai-čius

%

1 - Seimo kanceliarija, Seimui atskaitingos įstaigos, Seimą aptarnaujantys padaliniai

4

0,6

2 - Prezidento kanceliarija ir ją aptarnaujantys padaliniai

-

-

3 - Konstitucinis Teismas, kiti teismai, teisėsaugos ir krašto apsaugos įstaigos

54

8,5

4 - Lietuvos bankas

-

-

5 - Vyriausybės kanceliarija, mi-nisterijos, departamentai ir kt. Vyriausybei pavaldžios įstaigos

85

13,4

6 - Kitose valstybėse veikiančios LR įstaigos

-

-

7 - Valstybės įmonės

67

10,6

8 - AB, kuriose valstybė turi ne mažiau kaip pusę balsų sutei-kiančių akcijų

55

8,7

9 - AB, kuriose valstybė turi ma-žiau kaip pusę balsų suteikiančių akcijų

32

5,1

10 - Privataus kapitalo įmonės

23

3,6

11 - Savivaldybės įmonės

2

0,3

12 - AB, kurioje savivaldybė turi akcijų

19

3,0

13 - Savivaldybės biudžeto išlaikomos įstaigos

72

11,4

14 - Valstybės biudžeto išlaikomos įstaigos

172

27,2

15 - Mokslo ir studijų institucijos

9

1,4

16 - Valstybinių fondų valdymo įstaigos

12

1,9

17 - Viešosios įstaigos

19

3

18 - Visuomeninės religinės organizacijos

3

0,5

19 - Kiti

5

0.8

Iš viso:

633

100

6 diagrama. 2001 m. tikrinimų struktūra pagal tikrintus objektus.

 

 

 

 

 

 

7 diagrama. 2001 m. tikrinimo

dokumentų realizacija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

· 93 savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir savivaldybės įmonės;

· 87 akcinės bendrovės;

· 67valstybės įmonės;

· 27 visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos;

· 23 privataus kapitalo įmonės;

· 12 valstybinių fondų valdomų įstaigų.

Valstybės kontrolės tikrinimai įgyvendinami:

· sprendimais – dėl teisės pažeidimų;

· raštais – dėl nereikšmingų pažeidimų bei teikiant siūlymus dėl veiklos tobulinimo;

· išvada – nenustačius pažeidimų arba tikrinimo metu jie pašalinti.

Valstybės kontrolė 2001 metais priėmė 222 sprendimus, išsiuntė 264 raštus, kuriais įpareigojo subjektus pašalinti teisės pažeidimus ir teikė siūlymus dėl veiklos tobulinimo (7 diagrama).

Pagal Valstybės kontrolės sprendimus:

· pareikalauta 170 pareigūnų taikyti drausminę atsakomybę;

· 24 pareigūnams už padarytą žalą valstybei skirtos 32,9 tūkst. Lt. piniginės nuoskaitos (sumokėta 44,1 tūkst. Lt įskaitant ankstesniais metais skirtas nuoskaitas);

· 3 pareigūnams už biudžetinių lėšų naudojimo tvarkos pažeidimus, taikant LR Administracinės teisės pažeidimų kodekso 17213 str., skirta 2,1 tūkst. Lt administracinių baudų (išieškota 1,3 tūkst. Lt) (8 diagrama);

· Į valstybės biudžetą už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus 2001 metais iš tikrintų ūkio subjektų pareikalauta grąžinti 7035 tūkst. Lt neteisėtai panaudotų lėšų, mokesčių, ekonominių sankcijų. Įskaitant ir

 

ankstesnius metus subjektai į valstybės biudžetą sumokėjo 2231 tūkst. Lt.

· Į valstybinius fondus pareikalauta grąžinti 1520 tūkst. Lt (grąžinta – 1405 tūkst. Lt).

· Į savivaldybių biudžetus už teisės aktų pažeidimus pareikalauta sumokėti 39 tūkst. Lt (sumokėta - 34 tūkst. Lt).

· Į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pareikalauta sumokėti ir sumokėta 8 tūkst. Lt. Įskaitant ir ankstesnius metus į biudžetą sumokėta 27 tūkst. Lt.Iš viso į valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir kitus fondus išieškota 3,7 mln. Lt.

Atlikus tikrinimus (auditus):

· atstatyta valstybės ir savivaldybių įmonių (įstaigų) turto – 7 mln. Lt;

· išieškota materialinių vertybių (pinigų) trūkumo – 7,0 tūkst. Lt;

· atstatyta valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų vertė – 98,4 mln. Lt;

Valstybei ir savivaldybėms sugrąžinta turto ir atstatyta akcijų vertė už 105,4 mln. Lt, grąžinta į biudžetus ir valstybinius fondus 3,7 mln. Lt, iš viso grąžinta 109,1 mln. Lt (1, 2 lentelės).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8 diagrama. 2000-2001 m. skirtos piniginės nuoskaitos, administracinės baudos bei jų išieškojimas

1 lentelė

2001 m. tikrinimų rezultatai:

(išieškota į valstybės ir savivaldybių biudžetus, pervesta į valstybinius fondus, skirtos piniginės nuoskaitos ir administracinės baudos)

tūkst. Lt

1.

Sumokėta į valstybės biudžetą

2230,5

2.

Sumokėta į savivaldybės biudžetus

34,0

3.

Pervesta į valstybinius fondus

1404,9

4.

Piniginės nuoskaitos

Skirta

Išieškota

32,9

44,1

5.

Administracinės baudos

Skirta

Išieškota

2,1

1,3

Iš viso:

3714,8

2 lentelė

2001 m. tikrinimų rezultatai:

(įmonių (įstaigų) turto sugrąžinimas, valstybei ir savivaldybei priklausančių akcijų vertės padidinimas, materialinių vertybių išieškojimas)

tūkst. Lt

1.

Atstatyta valstybės ir savivaldybių įmonių (įstaigų) turto

6965,2

2.

Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų vertės padidinimas

98423,1

3.

Išieškota materialinių vertybių (pinigų) trūkumo

7,2

Iš viso:

105395,5

 

VEIKLOS VEIKSMINGUMAS

Institucijos veiklos veiksmingumas pasireiškia finansinės veiklos teigiamais pokyčiais viešajame sektoriuje bei jos vykdomojoje prevencinėje veikloje.

Valstybės kontrolė savo veiklos veiksmingumą sąlyginai vertina pagal materialius ir nematerialius kriterijus.

Apskaičiuodami veiklos veiksmingumo koeficientą lyginame institucijos per metus tikrinimais nustatytus materialius rezultatus su institucijos darbuotojams faktiškai išmokėtu darbo užmokesčiu.

2001 metų materialūs institucijos rezultatai vertinami 400,3 mln. Lt:

· pagal tikrinimų (auditų) dokumentus pareikalauta ir sugrąžinta valstybei, savivaldybėms turto bei grąžinta į biudžetus ir valstybinius fondus 109,1 mln. Lt. 1999 metais pakeitus Valstybės kontrolės įstatymą, iš valstybės institucijų ir biudžetinių įstaigų lėšos neišieškomos, o kaltiems įstaigų vadovams už biudžeto lėšų paskirstymo bei panaudojimo pažeidimus skiriamos administracinės baudos. Tuo pagrindžiama išieškojimo į valstybės biudžetą mažėjimo tendencija;

· Valstybės kontrolei įvertinus LISCO privatizavimą ir nustačius LISCO privatizavimo sandorio ydingumą, jo ekonominį nuostolingumą Lietuvai bei įstatymų pažeidimus, Vyriausybė ir VĮ Valstybės turto fondas sandorį pakeitė pardavėjo (valstybės) naudai:

- akcijų kaina padidinta 14,8 mln. Lt;

- VĮ Valstybės turto fondui neatlygintinai perleista 140,6 mln. Lt vertės akcijų.

Gindama valstybės turtinius interesus Valstybės kontrolė pareiškė ieškinius:

· UAB “Baltic-SHEM” dėl 322,8 mln. Lt įsiskolinimo už patiektą elektros energiją. Teismas priteisė 119,0 mln. Lt akcinei bendrovei “Lietuvos energija”.

· Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo grąžinti į valstybės biudžetą 16,8 mln. Lt nepanaudotų pagal tikslinę paskirtį asignavimų gamtosaugos objektams. Teismas ieškinį patenkino ir įpareigojo Kauno miesto merą pervesti į valstybės biudžetą 16,8 mln. Lt.

Institucijos darbuotojams darbo užmokesčiui faktiškai buvo išmokėta 9,8 mln.Lt. Taigi santykinis veiklos veiksmingumo koeficientas yra 40,8 (400,3 mln. Lt : 9,8 mln. Lt).

Veiklos veiksmingumui teigiamos įtakos turėjo praeitais metais institucijos vykdyta prevencinė veikla:

· Atlikta AB “Oruva” mažų dyzelinių variklių gamybos investicinio projekto ir paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija, panaudojimo analizė. Informacija pateikta Seimo Ekonomikos, Biudžeto ir finansų komitetams, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei.

· Išanalizavus AB “Lietuvos energija” organizuoto koncerno “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkurso dokumentus, Valstybės kontrolė parengė analitinę pažymą, kurią pateikė Seimo Ekonomikos komitetui, Seimo Antikorupcijos komisijai, Vyriausybei bei Ūkio ministerijai.

· Atliktas tyrimas pagal “RAB Aviko Ross” skundą dėl Ūkio ministerijos ir AB “Lietuvos energija” darbuotojų veiksmų organizuojant koncerno “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkursą. Tyrimo pažyma pateikta Seimo Ekonomikos komitetui bei Antikorupcijos komisijai.

· Atlikus tyrimą dėl AB “Lietuvos energija” skolos reikalavimo teisės perleidimo, parengtos išvados, kurios pateiktos Seimo Pirmininkui, Seimo Antikorupcijos komisijai, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Ūkio ministrui, Specialiųjų tyrimų tarnybai.

· Atlikus preliminarų tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybai perduota medžiaga dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų organizuojant konkursą transporto priemonėms įsigyti.

· Atlikus tyrimą parengta informacija Seimo Antikorupcijos komisijai dėl AB “Antrimeta” privatizavimo.

· Parengti siūlymai dėl Muitinės departamento veiklos užtikrinant efektyvią kovą su kontrabanda. Jais rekomenduota įgyvendinti priemones, siekiant apriboti kontrabandą ir korupciją.

Valstybės kontrolės pradėtas sisteminis veiklos auditas davė tiek tiesioginių, tiek netiesioginių rezultatų. Tiesioginiai rezultatai – tai sutaupytos valstybės biudžeto lėšos ar efektyvesnė veikla įgyvendinus Valstybės kontrolės išvadas (rekomendacijas). Netiesioginiai rezultatai - veiklos modelio pokyčiai visoje visuomenėje ar valstybinio administravimo srityje bei daugybė prevencijos rezultatų, kurie taip pat reikšmingi, kaip ir bet kokie kiti rezultatai. Valstybės kontrolė šiuo metu neišreiškė šios funkcijos vertės pinigais, tačiau ateityje turi būti įtraukta į audito rezultatus.

Valstybės kontrolei pereinant nuo kontrolės ir revizijų tikrinimų prie valstybinio audito, keisis jos prioritetai bei rezultatai ir pobūdis. Pagal tarptautinius audito standartus atliktų valstybinių auditų rezultatų nei pagal apimtį, nei pagal metodiką nebus galima palyginti su šių ar ankstesnių metų rezultatais.

Tikrinimais (auditais) nustatytos žalingos tendencijos:

· privatizuojant valstybės turtą;

· atstatant nuosavybės teises į žemę ir nekilnojamąjį turtą;

· planuojant ir naudojant valstybės investicijas nebaigtoms statyboms;

· subjektams negrąžinant paskolų, suteiktų valstybės vardu ar su valstybės garantija, valstybės biudžetas netenka daug pajamų;

· netaupiai ir neracionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas;

· užsitęsus vidaus kontrolės ir vidaus audito tarnybų komplektavimui ir profesiniam parengimui.

Tikrinimų (auditų) metu Valstybės kontrolės sukaupta informacija sudaro geras sąlygas prevencinei veiklai vystyti. Prevencinė veikla siekiama ne tik išsiaiškinti ir pašalinti trūkumus, bet ir užkirsti jiems kelią pasikartoti ateityje.

 

PAREIŠKIMŲ TYRIMO REZULTATAI

Piliečių skundus ir prašymus bei pareiškimus institucijos tiria pagal savo kompetenciją. Į Valstybės kontrolę kasmet kreipiasi gyventojai ir/ar darbuotojų grupės nurodydami piktnaudžiavimo tarnyba, įstatymų ir kitų norminių aktų, privatizavimo, žemės reformos ir žemės grąžinimo, asignavimų naudojimo ne pagal paskirtį pažeidimus bei prašydami juos ištirti ir nubausti kaltus asmenis. Be to, Valstybės kontrolei prašymus ištirti piliečių pareiškimus persiunčia ir kitos šalies institucijos.

Valstybės kontrolė 2001 metais gavo 390 skundų, pareiškimų ir prašymų (iš pavienių piliečių, darbuotojų grupių – 318, iš teisėsaugos institucijų - 19, valstybės institucijų - 27, Seimo narių – 26).

Gautų piliečių pareiškimų analizė parodė, kad:

· žemės reformos bei teisės į žemės nuosavybę atstatymo klausimais gauti 95 (24 % visų gautų pareiškimų);

· sveikatos ir socialinės apsaugos klausimais - 62 (16 %);

· energetikos, statybos, transporto klausimais – 35 (9 %);

· mokslo, kultūros ir švietimo klausimais –27 (7 %);

· socialiniais buitiniais ir gyvenamojo ploto klausimais –23 (6 %);

· kitais klausimais – 148 (38 %).

Palyginus su ankstesniais metais santykinai daugiau gauta piliečių pareiškimų dėl žemės reformos bei teisės į žemę atstatymo, sklypų skyrimo ir kt. Tai, kad į Valstybės kontrolę kreipiasi piliečiai klausimais, kuriuos turėtų spręsti atitinkamos institucijos, rodo pasitikėjimą institucijos atliekamų tyrimų objektyvumu bei kompetencija.

Patikrinus:

· priimtas 41 Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimas;

· išsiųsti 108 atsakymai pareiškėjams bei įpareigojimai atitinkamoms institucijoms pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus.

Be to, Valstybės kontrolė 105 piliečių pareiškimus ne jos kompetencijai priskirtais klausimais persiuntė tirti kitoms valstybės institucijoms.

 

 

 

 

 

KVOTOS FUNKCIJŲ VYKDYMAS IR BENDRADARBIAVIMAS

SU TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOMIS

 

Valstybės kontrolė praėjusiais metais bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis – Generaline prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitomis – teikdama šių institucijų prašymu reikiamą informaciją ir vykdydama jų atskirus pavedimus.

2001 metais teisėsaugos institucijų pavedimu atlikti 26 tikrinimai. Atlikus tikrinimus, perduoti dokumentai pavedimą davusioms teisėsaugos institucijoms. Valstybės kontrolės iniciatyva teisėsaugos institucijoms perduoti dviejų tikrinimų dokumentai.

Be to, tikrinimų metu nustačius įstatymų pažeidimus 13 tikrinimų dokumentai buvo perduoti institucijos Kvotos ir prevencijos skyriui.

Valstybės kontrolė 2001 metais atliko kvotos funkcijas, tyrė įstatymu jos kompetencijai priskirtus klausimus ir iškėlė 5 baudžiamąsias bylas:

· 3 bylos iškeltos pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 275 str. 3 d. “Turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu” – pagal AB “Oruva”, Miškų fondo ir Vilniaus miškų urėdijos tikrinimo dokumentus;

· 1 byla iškelta pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 316 str. 1 d. “Skolininko nesąžiningumas ir apgaulė” – pagal UAB “Liepinta” tikrinimo dokumentus;

· 1 byla iškelta pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 275 str. 1 d. “Turto pasisavinimas arba iššvaistymas” - pagal Visagino miesto apylinkės teismo tikrinimo dokumentus.

Valstybės kontrolės (Kvotos ir prevencijos skyriaus) pareigūnai 2001 metais dirbo tardymo grupėse tiriant baudžiamąsias bylas dėl UAB “Baltic-SHEM” pasisavinto ir iššvaistyto turto, dėl aplaidumo SP AB “Lietuvos energija” ūkinėje-komercinėje veikloje bei dėl VĮ Valstybės turto fondo buvusio direktoriaus S.Vaitkevičiaus ir kitų darbuotojų piktnaudžiavimo privatizuojant AB “Vakarų laivų remontas”.

TEISMUOSE NAGRINĖTŲ BYLŲ REZULTATAI

 

Lietuvos Respublikos teismuose 2001 m. sausio 1 d. buvo likusios neišnagrinėtos 44 bylos, kuriose Valstybės kontrolė buvo šalimi arba trečiuoju asmeniu.

2001 metais tokių bylų iškelta 18, iš jų:

· 5 bylos pagal skundus dėl Valstybės kontrolės sprendimų reikalavimų panaikinimo;

· 1 byla pagal Valstybės kontrolės ieškinį dėl ne pagal paskirtį panaudotų valstybės biudžeto asignavimų išieškojimo į valstybės biudžetą;

· 7 bylos pagal ūkio subjektų ieškinius vykdant Valstybės kontrolės sprendimus;

· 5 bylas, nesusijusias su Valstybės kontrolės vykdomomis kontrolės funkcijomis.

2001 metais teismai išnagrinėjo 35 bylas, kuriose dalyvavo Valstybės kontrolė. Iš jų:

· 17 bylų pagal tikrintų ūkio subjektų skundus (prašymus) dėl Valstybės kontrolės sprendimų panaikinimo. Teisėtais pripažinti Valstybės kontrolės sprendimų reikalavimai dėl:

- 37,6 tūkst. Lt paskirtų piniginių nuoskaitų;

- į valstybės biudžetą nesumokėtų 2,5 mln. Lt mokesčių ir sankcijų;

- 114,9 tūkst. Lt pervedimo į valstybės biudžetą;

- 1,04 mln. Lt turto vertės atstatymo.

· 3 bylas pagal Valstybės kontrolės ieškinius, iš jų:

- 2 bylos išnagrinėtos ginant AB “Lietuvos energija” turtinius interesus. Ieškinys dėl trišalės sutarties bei susitarimo tarp AB “Lietuvos energija”, UAB “Baltic-SHEM” ir Baltarusijos koncerno “Belenergo” dalinio nutraukimo patenkintas iš dalies - nutrauktas 2001-01-01 susitarimas UAB “Baltic-SHEM” atžvilgiu dalyje, kurioje “Belenergo” dar neatlikęs atsiskaitymų 224,3 mln. Lt už patiektą elektros energiją. Teismas pagal ieškinį dėl įsiskolinimo už patiektą elektros energiją iš UAB “Baltic-SHEM” priteisė 118,0 mln. Lt.

- 1 byla išnagrinėta pagal ieškinį Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo grąžinti į valstybės biudžetą 16,8 mln. Lt nepanaudotų gamtos apsaugai skirtų lėšų. Ieškinys patenkintas.

· 9 bylas pagal ūkio subjektų ieškinius vykdant Valstybės kontrolės sprendimus. Šeši ieškiniai atmesti, du - patenkinti iš dalies, viena byla nutraukta teismui patvirtinus taikos sutartį.

· 6 bylas, nesusijusios su vykdomomis Valstybės kontrolės funkcijomis.

Šalies teismuose 2002-01-01 liko neišnagrinėtos 27 bylos.

 

 

VIDAUS AUDITORĖS NUOMONĖ

Iš Lietuvos valstybės biudžeto Valstybės kontrolei 2001 metais Lietuvos Respublikos 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu buvo skirta 14758,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų 14558,0 tūkst. Lt - paprastosioms išlaidoms (10006,0 tūkst. Lt skirta darbo užmokesčiui) ir 200,0 tūkst. Lt - nepaprastosioms išlaidoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-09 nutarimu Nr.981 iš Vyriausybės rezervo fondo institucijai papildomai skirta 20,0 tūkst. Lt Baltijos ir Šiaurės šalių aukščiausiųjų valstybinio audito institucijų vadovų ir atstovų susitikimui organizuoti.

Pagal patikslintą sąmatą 2001 metams Valstybės kontrolei patvirtinta 14 578,0 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms (tarp jų 9927,5 tūkst. Lt - darbo užmokesčiui bei 20,0 tūkst. Lt Baltijos ir Šiaurės šalių aukščiausiųjų valstybinio audito institucijų vadovų ir atstovų susitikimui organizuoti) ir 200,0 tūkst. Lt nepaprastosioms išlaidoms. Per 2001 finansinius metus institucijai faktiškai pervesta 14660,7 tūkst. Lt asignavimų. Negauta – 117,3 tūkst. Lt asignavimų, įnašams socialiniam draudimui – 49,9 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms darbams, prekėms ir paslaugoms – 67,4 tūkst. Lt.

(tūkst. Lt)

 

Patvirtinta pagal sąmatą

Gauti asignavimai

Negauta asignavimų

Panaudoti asignavimai (kasinės išlaidos)

Iš viso asignavimų paprastosioms išlaidoms

 

14578,0

 

14460,7

 

117,3

 

14460,7

Iš jų:

Darbo užmokesčiui

9927,5

9927,5

-

9822,4

Įnašams socialiniam draudimui

3064,0

3014,1

49,9

3029,2

Kitoms išlaidoms prekėms ir paslaugoms

1586,5

1519,1

67,4

1609,1

Iš viso asignavimų nepaprastosioms išlaidoms:

200,0

200,0

-

200,0

Iš viso asignavimų:

14778,0

14660,7

117,3

14660,7

 

 

Valstybės kontrolės vyriausioji vidaus auditorė konstatuoja:

· Valstybės kontrolės valstybės biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo metinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi institucijos finansinę padėtį atskaitomybės sudarymo dieną ir yra parengta pagal galiojančius teisės aktus.

· Valstybės kontrolė gautus asignavimus panaudojo pagal sąmatą ir neviršydama patvirtintų paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais: 2001-01-10 Nr.25, 2001-08-06 Nr.969 ir 2001-12-22 Nr.1591 “Dėl 2001 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas patvirtinimo” Valstybės kontrolei valstybės valdymo programai vykdyti skirta 14758,0 tūkst. Lt. Programa 2001 metais įvykdyta vadovaujantis taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais.

 

Valstybės kontrolės vyriausioji vidaus auditorė Svajūnė Giedraitienė

 

 

 

 

 

PROBLEMOS

 

Finansų kontrolės derybų skyrius dėl stojimo į ES reikalavo, kad Lietuvoje kuo greičiau pradėtų veikti valstybės institucijų vidaus ir išorės finansų audito sistema, kuri užtikrintų tinkamą valstybės lėšų naudojimą.

Siekdama efektyvaus išorės kontrolės sistemos funkcionavimo ir sąlygų valstybinį auditą atlikti pagal Valstybinio audito reikalavimus bei geriausią kitų šalių AAI praktiką, Valstybės kontrolė susiduria su problemomis, kurių sprendimas nėra mūsų institucijos kompetencijoje:

· Kad būtų užtikrintas valstybės finansų sistemos funkcionavimas, būtina efektyvi valstybinio sektoriaus ir savivaldybių vidaus audito sistema. Tenka pripažinti, kad vidaus audito sistemos kūrimas užtruko ilgiau nei planuota. Šioje srityje susidurta su administracinių gebėjimų, kvalifikuotų vidaus auditorių trūkumu ir su kai kurių institucijų vadovų dėmesio stoka šiai problemai spręsti. Naujos aplinkybės reikalauja naujų audito formų, kurių pagrindinis tikslas vertinti ir stiprinti vidaus kontrolės sistemas. Tuo tarpu iki šiol nepriimtas vidaus audito įstatymas, o vidaus audito sistema įdiegta tik iš dalies.

· Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Seimo nutarimą, dar 1999 m. patvirtino Valstybės sektoriaus finansinės atskaitomybės, kuri atitiktų tarptautinius apskaitos standartus, diegimo programą, tačiau dar neparengti ir nepatvirtinti nacionaliniai valstybės sektoriaus apskaitos standartai.

· Institucijai pavestoms funkcijoms tinkamai vykdyti reikalingas efektyvesnis bendradarbiavimas su Seimu. Įkūrus Seimo Biudžeto ir finansų komitete Valstybinio audito ataskaitų pakomitetį būtų užtikrintas teikiamų institucijos ataskaitų tęstinumas.

· Teisės aktais nereglamentuota valstybės biudžeto apskaitos, valstybės biudžeto įvykdymo balanso ir valstybės biudžeto apyskaitos sudarymo tvarka. Dėl šios priežasties Valstybės kontrolė susiduria su problemomis, vertindama valstybės biudžeto vykdymą ir apyskaitos sudarymą.

· Valstybės kontrolė tapusi aukščiausiąja valstybinio audito institucija vykdys finansinius ir daug sudėtingesnius veiklos auditus bei ES lėšų auditą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojai koncentruojasi daugiausia Vilniuje, būtina steigti naujas darbo vietas Vilniuje ir mažinti jas buvusiuose teritoriniuose skyriuose. Todėl reikalingos didesnės patalpos arba pakankamas finansavimas joms įsigyti. Būtina sudaryti darbo sąlygas, atitinkančias sveikatos ir higienos reikalavimus.

· Valstybės kontrolė turi užtikrinti, kad jos auditoriai būtų kompetentingi ir sugebantys auditą atlikti efektyviai pagal tarptautinius audito standartus ir gerą Europos praktiką. Pagal Limos deklaracijos 14 str. 1 dalį auditą atliekantys darbuotojai privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją, reikalingą audito užduotims atlikti, o pagal 14 str. 4 dalį tam, kad būtų galima sukomplektuoti aukštos kvalifikacijos personalą, būtina, kad darbo užmokestis atitiktų tuos specifinius reikalavimus, kurie keliami pagal veiklos pobūdį.

Todėl įstatymuose, reglamentuojančiuose darbo apmokėjimą, turėtų būti atsižvelgta į specifinį mūsų institucijos darbo pobūdį.

Valstybės tarnybos įstatymas neleidžia mums tinkamai taikyti procedūras pagal kurias būtų priimami atitinkamos kvalifikacijos darbuotojai ir sudaromos sąlygos karjeros kilimui. Todėl būtinos atitinkamos pataisos valstybės tarnybos įstatyme.

Tikimės Seimo supratimo, bendradarbiavimo ir teigiamų poslinkių sprendžiant šias problemas.

 

Parengė Valstybės ataskaitų audito ir metodologijos departamento pareigūnai

Aldona Meiluvienė

Algirdas Karanauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

P R I E D A S

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės kontrolės 2001 metais pateiktos Lietuvos Respublikos Seimui

informacijos suvestinė

Eil. Nr.

Rašto Nr.

Rašto data

Dokumento turinys

Koresponden-tas (kam siųsta Seime)

Pastabos (atsakymas į Seimo raštą)

1

2

3

4

5

6

1

130-05-40

2001-01-05

Dėl Valstybės kontrolės atliktų tikrinimų Vidaus reikalų ministerijoje

Seimo Pirmininko padėjėjai

 

2

120-09-75

2001-01-10

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės ataskaitų ir audito komiteto įsteigimo

Seimo Pirmininkui

3

12-05-159

2001-01-19

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės ataskaitų ir audito komiteto veiklos krypčių

Seimo Pirmininkui

4

50-13-216

2001-01-30

Dėl vadovaujančių pareigūnų vardinio sąrašo

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai

5

40-05-231

2001-01-31

Dėl Valstybės kontrolės dalyvavimo informacinėse sistemose

Seimo nariams J.Mileriui, G.Babravičiui

6

12-05-379

2001-02-21

Dėl Seimo Statuto pakeitimo

Seimo Pirmininkui

7

120-05-401

2001-02-26

Dėl AB “Antrimeta” valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo

Seimo Pirmininko patarėjai

8

40-05-434

2001-02-28

Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų veiklos ataskaitos

Seimo Pirmininkui

9

12-05-447

2001-03-02

Dėl įstatymo projekto (Viešojo administravimo įstatymo)

Seimo Pirmininkui

10

11-05-475

2001-03-07

Dėl AB “Mažeikių nafta” tikrinimo

Seimo Valdybai

11

120-05-530

2001-03-13

Dėl Šalčininkų miškų urėdijos tikrinimo

Seimo Kanceliarijai

12

12-05-570

2001-03-16

Pasiūlymai dėl Seimo Statuto papildymo

Seimo Statuto redakcijai to-bulinti darbo grupės vadovui

13

50-05-586

2001-03-19

Dėl leidimų išdavimo dėl dalyvavimo Seimo komitetuose

Seimo Kancleriui

14

180-05-770

2001-04-10

Dėl LISCO privatizavimo tikrinimo dokumentų

Seimo Pirmininkui

15

10-05-786

2001-04-11

Dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo atlikti tyrimą

Seimo Pirmininkui

16

210-07-922

2001-04-30

Dėl Helsinkio konvencijos audito rezultatų

Aplinkos apsau-gos komiteto pirmininkui

17

180-05-978

2001-05-07

Dėl sprendimo vykdymo

Seimo Kanceliarijai

18

70-05-1038

2001-05-15

Paraiška dėl automobilio techninio aptarnavimo

Seimo Kanceliarijai

19

210-05-1109

2001-05-23

Dėl AB “Mažeikių nafta” tikrinimo rezultatų

Seimo Pirmininkui

1

2

3

4

5

6

20

40-05-1110

2001-05-23

Dėl valstybės vardu ir su valstybės garantija gautų paskolų, valstybės investicijų ir Kelių fondo

Seimo laikino-sios tyrimo komisijos pirmininkei (LTK)

21

30-05-1114

2001-05-24

Dėl Valstybės kontrolės pareigūnų ir tarnautojų darbo apmokėjimo

Seimo Pirmininkui

22

40-05-1138

2001-05-25

Dėl duomenų apie AB “Turto bankas” pateikimo

Seimo nariui V.Uspaskichui

2001-05-17 raštas Nr. 191-07-05

23

12-05-1177

2001-05-31

Pasiūlymai dėl Seimo Statuto tobulinimo

Seimo Pirmininkui

24

30-05-1180

2001-05-31

Dėl AB “Lietuvos jūrų laivininkystė” privatizavimo teisėtumo įvertinimo

Seimo Valdybai

25

120-05-1227

2001-06-06

Dėl tikrinimo atlikimo VĮ “Valstybės turto fondas”

LTK

2001-04-11 raštas Nr. 01-1878

26

210-05-1241

2001-06-07

Dėl AB “Mažeikių nafta” generalinio direktoriaus E.Scheel 2001-05-31 paaiškinimo

Seimo Pirmininkui

27

180-05-1267

2001-06-08

Dėl Vilniaus miesto paštininkų anoniminio pareiškimo

Seimo priimamojo vedėjui

2001-05-30 raštas Nr. 450-3339

28

180-05-1307

2001-06-13

Dėl 2001-05-07 sprendimo Nr.29 vykdymo

Seimo Kanceliarijai

2001-06-05 raštas Nr. 400-10-427

29

180-05-1319

2001-06-14

Dėl Kelių fondo lėšų panaudojimo tikrinimo

Seimo nariui V.Uspaskichui

2001-06-05 raštas Nr. 291-07-09

30

120-08-1350

2001-06-07

Dėl AB “Antrimeta” privatizavimo teisėtumo

Seimo Pirmininko patarėjai

2000-12-29 raštas Nr. 450-3952

31

180-05-1376

2001-06-21

Dėl J.Rakickaitės kreipimosi

Seimo Kanceliarijai

2001-06-13 raštas Nr. 450-944/03

32

100-05-1506

2001-07-03

Dėl ACQUIS įgyvendinimo priemonių (AIPP) 2001 m. planų vykdymo

Seimo Pirmininkui

33

180-05-1538

2001-07-10

Dėl AB “Lietuvos jūrų laivinin-kystė” privatizavimo vertinimo

Seimui

34

100-10-1664

2001-07-27

Dėl delegacijos iš Europos audito rūmų

Seimo Pirmininkui

35

120-05-1768

2001-08-17

Dėl 2001-07-31 ataskaitos Nr.120-21 dokumentų pateikimo

LTK

36

40-05-1847

2001-08-31

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2001-07-12 nutarimo Nr.IX-465 “Dėl Valstybės kontrolės 2000 metų ataskaitos”

Seimui

1

2

3

4

5

6

37

220-05-2033

2001-09-28

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus išvada dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, Valstybės kontrolės išvada dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos apie valstybės skolą 2000 metais

Seimo Kancleriui

38

180-05-2041

2001-09-28

Dėl informacijos pateikimo (pažyma dėl AB “Lietuvos energija”)

Seimo Pirmininkui, Seimo ENTK

39

12-05-2066

2001-10-04

Dėl teikiamos informacijos apie Valstybės kontrolės veiklą

Seimo vicepirmininkui

2001-09-18 raštas Nr. 014-10-09

40

10-05-2099

2001-10-10

Europos audito rūmų prezidento Jan O.Karlsson laiškas (žiniai)

Seimo Pirmininkui

41

180-05-2111

2001-10-11

Dėl smulkaus ir vidutinio verslo fondo lėšų tikrinimo

Seimo Verslo ir užimtumo komisijai

42

40-05-2140

2001-10-16

Dėl tikrinimo dokumentų kopijų pateikimo (Klaipėdos miesto savivaldybės kelių fondo rezervas)

Seimo laikino-sios tyrimo komisijos pirmininkei

2001-10-10 raštas Nr. 291-07-67

43

210-05-2181

2001-10-19

Dėl informacijos pateikimo

Seimo Infor-macinės visuo-menės plėtros komitetui

44

20-05-2207

2001-10-24

Dėl Lietuvos Respublikos Vy-riausybės 2001-09-25 nutarimo Nr.1154 (koncerno “Belenergo” skolos)

Seimo Pirmininkui, ENTK

45

30-05-2295

2001-11-09

Dėl O.Buklienės pareiškimo

Antikorupcijos komisijos pirmininkei

2001-10-25 raštas Nr. 114-09-252

46

20-05-2301

2001-11-09

Dėl baudžiamųjų bylų dėl UAB “Baltic-Shem” ir AB “Lietuvos energija” tyrimo

Seimo Pirmininkui

47

120-05-2333

2001-11-13

Dėl valstybinės žemės sklypų nuomos teisėtumo tikrinimo

Antikorupcijos komisijai

2001-11-10 raštas Nr. 114-09-264

48

350-05-2383

2001-11-21

l seminaro organizavimo

Seimo Kancleriui

49

270-05-2391

2001-11-22

Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo, nuomos ir kitų sandorių

Antikorupcijos komisijai

2001-11-19 raštas Nr. 114-09-280

50

390-05-2395

2001-11-22

Dėl A.Sniegio pareiškimo patikrinimo

Antikorupcijos komisijos pirmininkei

2001-11-19 raštas Nr. 114-09-279

51

220-05-2438

2001-11-29

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos

Seimo Pirmininkui

52

350-05-2453

2001-12-03

Padėka A.Kregždei

Seimo Kancleriui

53

180-05-2490

2001-12-06

Dėl SP AB “Lietuvos energija” tikrinimo rezultatų

Seimo Pirmi-ninkui ir Ekono-mikos komitetui

1

2

3

4

5

6

54

120-06-2580

2001-12-17

Dėl VĮ Valstybės turto fonde atlikto tikrinimo

Antikorupcijos komisijai

2001-10-10 raštas Nr. 07-05-4040

55

30-10-2629

2001-12-21

Dėl VšĮ “Klaipėdos jūrininkų ligoninė”

Seimo NATO reikalų komisijai

56

210-07-2638

2001-12-22

Dėl muitinės informacinių sistemų suderinimo su Europos Komisijos informacine sistema

Seimo Pirmininkui

57

40-05-233

2001-01-31

Dėl Valstybės kontrolės Utenos kontrolės skyriaus atlikto tikrinimo AB “Lietuvos kuras”

ENTK

58

40-05-307

2001-02-12

Dėl AB “Ortopedijos technika”

ENTK

59

20-05-514

2001-03-12

Dėl AB “Oruva” investicinio projekto

ENTK

60

180-05-555

2001-03-15

Dėl Ūkio ministerijos tikrinimo

ENTK

61

40-05-925

2001-04-30

Dėl dokumentų pateikimo

ENTK

2001-04-24 raštas Nr. 114-09-84

62

190-05-940

2001-05-02

Dėl Valstybės kontrolės atas-kaitos (dėl žemės sklypo esančio I.Kraševskio g. 10, Vilniuje)

ENTK

2001-05-01 raštas Nr. 114-09-92

63

120-05-968

2001-05-07

Dėl dokumentų pateikimo (dėl UAB ”Širdies chirurgijos centras”)

ENTK

2001-05-03 raštas Nr. 114-09-95

64

120-05-974

2001-05-07

Dėl AB “Vakarų laivų remontas” tikrinimo

ENTK

2001-04-27 raštas Nr. 114-09-87

65

180-05-1028

2001-05-11

Dėl SP AB “Lietuvos energija” vykdyto konkurso

ENTK

2001-05-08 raštas Nr. 114-09-98

66

20-05-1040

2001-05-15

Dėl dokumentų pateikimo

ENTK, Ekono-mikos komitetui

67

20-05-1125

2001-05-24

Dėl RAB “Aviko Ross” P.Šuto skundo

ENTK, Ekono-mikos komitetui

68

220-05-1208

2001-06-01

Dėl Muitinės departamento tikrinimo

ENTK

2001-05-15 raštas Nr. 114-09-106

69

20-05-1232

2001-06-06

Dėl Baltarusijos VEK “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkurso

ENTK

70

20-05-1266

2001-06-08

Dėl AB “Antrimeta” privatizavimo tikrinimo

ENTK

2001-06-05 raštas Nr. 114-09-118

71

12-05-1282

2001-06-11

Dėl Seimo statuto tobulinimo

ENTK

72

13-05-1283

2001-06-12

Dėl bendros Muitinės departa-mento ir privačių bendrovių veiklos teisėtumo vertinimo

ENTK

2001-06-06 raštas Nr. 114-09-120

73

20-05-1311

2001-06-12

Dėl AB “Antrimeta” privatizavimo tikrinimo

ENTK

2001-06-05 raštas Nr. 114-09-118

74

120-05-1459

2001-06-29

Dėl Vilniaus miškų urėdijos tikrinimo

ENTK

2001-06-12 raštas Nr. 114-09-141

1

2

3

4

5

6

75

180-05-1470

2001-07-02

Dėl tikrinimo rezultatų

ENTK

2001-02-27 raštas Nr. 114-09-34

76

180-06-1539

2001-07-10

Dėl medžiagos pateikimo

ENTK

2001-07-10 raštas Nr. 291-07-12

77

120-05-1544

2001-07-10

Dėl AB “Lietuvos kuras” privatizavimo

ENTK

2001-01-23 raštas Nr. 114-09-03

78

20-05-1645

2001-07-25

Dėl finansinių ekonominių nu-sikaltimų tyrimo ir nagrinėjimo vilkinimo priežasčių

ENTK

2001-06-19 raštas Nr. 114-09-131

79

190-05-1658

2001-07-26

Dėl Muitinės departamento biu-džeto lėšų naudojimo privačių bendrovių komunalinėms išlai-doms apmokėti teisėtumo vertinimo

ENTK

2001-06-06 raštas Nr. 114-09-120

80

120-05-1845

2001-08-31

Dėl tikrinimo

ENTK

2001-08-23 raštas Nr. 114-09-201

81

180-05-2041

2001-09-28

Dėl informacijos pateikimo (pažyma dėl AB “Lietuvos energija” tikrinimo)

Seimo Pirmininkui, ENTK

82

30-05-2064

2001-10-04

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1999-12-02 nutarimo Nr.VIII-1456

ENTK

2001-07-11 raštas Nr. 114-09-151

83

120-05-2325

2001-11-13

Dėl tikrinimų Vilniaus apskrityje

ENTK

2001-11-05 raštas Nr. 114-09-255

84

120-05-2435

2001-11-29

Siūlymai dėl valstybinės žemės pardavimo ir nuomos sąlygų pakeitimo

ENTK

2001-11-05 raštas Nr. 114-09-257

85

120-05-2654

2001-12-28

Dėl Valstybės kontrolės teminio tikrinimo ataskaitos

ENTK

86

120-05-257

2001-02-02

Dėl informacijos pateikimo (AB “Dirbtinis pluoštas”

Ekonomikos komitetui

87

120-05-272

2001-02-05

Dėl valstybės garantuotų pa-skolų panaudojimo AB “Klaipėdos nafta”

Biudžeto ir fi-nansų komitetui

88

230-05-277

2001-02-06

Dėl Valstybinės ligonių kasos

Sveikatos rei-kalų komitetui

89

180-05-286

2001-02-07

Dėl akcinių bendrovių

Ekonomikos ko-miteto patarėjui p.Dragūnevičiui

90

220-11-303

2001-02-09

Dėl Švenčionių rajono savival-dybės 1999 m. biudžeto vykdymo tikrinimo rezultatų

Valdymo refor-mų ir savival-dybių reikalų komitetui (VRSRK)

91

120-05-354

2001-02-19

Dėl AB “Alytaus tekstilė” privatizavimo sandorio

Ekonomikos komitetui

92

220-05-388

2001-02-22

Dėl Valstybės kontrolės 2001-02-08 sprendimo Nr.10

VRSRK

93

120-05-453

2001-03-02

Dėl UAB “Širdies chirurgijos centrui” suteiktų paskolų

Ekonomikos komitetui

1

2

3

4

5

6

94

230-05-492

2001-03-09

Dėl Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos

Socialinių reikalų ir darbo komitetui

95

20-05-514

2001-03-12

Dėl AB “Oruva” investicinio projekto

Ekonomikos, Biudžeto ir fi-nansų komi-tetams, ENTK

96

120-05-535

2001-03-14

Dėl informacijos pateikimo (UAB “Širdies chirurgijos centras”)

Sveikatos rei-kalų komitetui

97

230-05-589

2001-03-19

Dėl nacionalinių teatrų, kon-certinių organizacijų ir kitų kultūros įstaigų teisinio statuso

Biudžeto ir fi-nansų komitetui

98

12-05-597

2001-03-20

Pasiūlymai dėl Seimo statuto tobulinimo

Biudžeto ir fi-nansų komitetui

99

120-05-643

2001-03-28

Dėl Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto

Ekonomikos, Biudžeto ir fi-nansų komi-tetams

100

13-05-704

2001-04-05

Dėl AB “Anykščių vynas” tikrinimo

Biudžeto ir fi-nansų komitetui

101

190-05-735

2001-04-05

Dėl Lietuvos Respublikos vals-tybės ir savivaldybės įmonių įstatymo

Ekonomikos komitetui

102

220-05-752

2001-04-09

Dėl 2001 m. sausio-kovo mėn. valstybės biudžeto įplaukų tikrinimo rezultatų

Biudžeto ir fi-nansų komitetui

103

20-05-870

2001-04-24

Dėl informacijos pateikimo

Ekonomikos komitetui

104

20-05-885

2001-04-26

Dėl užpildytos anketos pateikimo (Teisėsaugos institucijų sistemos valdymo analizė)

Nacionalinio saugumo ir gy-nybos komiteto pirmininkui

2001-04-19 raštas Nr. 104-13-99

105

15-05-913

2001-04-30

Valstybės kontrolės vidaus auditoriaus ataskaita

Teisės ir teisė-tvarkos komitetui

106

120-05-990

2001-05-08

Dėl AB “Lietuvos taupomojo banko” privatizavimo

Teisės ir teisėtvarkos komitetui

2001-05-08 raštas Nr. 102-472

107

120-05-1022

2001-05-11

Dėl Lietuvos banko finansinės ataskaitos

Biudžeto ir finansų komitetui

2001-04-23 raštas Nr. 109-12-240/450-35/05

108

10-05-1087

2001-05-21

Dėl J.Korzunienės dalyvavimo posėdyje

VRSRK

109

210-05-1093

2001-05-22

Dėl informacijos apie viešojoje įstaigoje “Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija” atliktą tikrinimą pateikimo

VRSRK

110

230-05-1121

2001-05-24

Dėl vadovėlių leidybos tikrinimo

VRSRK

111

210-05-1176

2001-05-30

Dėl dokumentų pateikimo (AB “Mažeikių nafta”)

Ekonomikos komitetui

2001-05-30 raštas Nr. 108-19/14-278

1

2

3

4

5

6

112

20-05-1215

2001-06-04

Dėl Baltarusijos valstybinio koncerno “Belenergo” skolos reikalavimo teisės perleidimo konkurso

Ekonomikos komitetui

113

290-05-1242

2001-06-18

Dėl tikrinimo Anykščių rajono savivaldybėje

Sveikatos reikalų komitetui

114

210-05-1420

2001-06-26

Dėl Valstybės kontrolės siūlymų įgyvendinimo

VRSRK

115

230-05-1479

2001-07-02

Dėl L.Dirvelienės skundo

Sveikatos reikalų komitetui

2001-06-21 raštas Nr.111-11-431

116

230-05-1505

2001-07-04

Dėl Jonavos ligoninės tikrinimo

Sveikatos reikalų komitetui

2001-06-19 raštas Nr.111-10-421

117

15-05-1803

2001-08-24

Dėl informacijos pateikimo – atlikto valstybinio sektoriaus vidaus audito sistemos analizė bei minėtos sistemos išplėtimo koncepcija

Biudžeto ir finansų komitetui

118

290-05-1992

2001-09-21

Dėl AB “Anykščių vynas” tikrinimo rezultatų

Biudžeto ir finansų komitetui

2001-03-23 raštas Nr.109-12-184

119

290-05-2013

2001-09-25

Dėl akcinės bendrovės “Anykščių vynas” tikrinimo rezultatų

Ekonomikos komitetui

120

10-05-2017

2001-09-26

Pasiūlymai dėl valstybės politi-kų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygų

Biudžeto ir fi nansų komitetui

121

210-05-2154

2001-10-17

Dėl Privalomojo sveikatos drau-dimo fondo biudžeto vykdymo, finansinės atskaitomybės tikrini-mo rezultatų ir Valstybinės li-gonių kasos veiklos vertinimo

Biudžeto ir fi-nansų, Sveikatos reikalų komitetams

122

230-05-2157

2001-10-17

Dėl A.Dieninienės ir L.Dirvelienės skundų

Sveikatos reikalų komitetui

2001-06-19 raštas Nr. 111-10-421

123

60-05-2183

2001-10-19

Dėl 2002 metų valstybės biudžeto asignavimų

Biudžeto ir finansų komitetui

2001-10-16 raštas Nr. 109-12-565

124

60-05-2201

2001-10-23

Dėl 2002 metų valstybės biudžeto asignavimų

Teisės ir teisėtvarkos komitetui

2001-10-19 raštas Nr. 102-81

125

230-05-2214

2001-10-25

Dėl Samariečių bendrijos tikrinimo

Socialinių reikalų ir darbo komitetui

2001-10-18 raštas Nr. 103-432

126

10-05-2278

2001-11-07

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Strateginis plėtros planas

Biudžeto ir fi-nansų komitetui

127

230-05-2281

2001-11-07

Dėl lėšų naudojimo Kalėjimų departamente

Žmogaus teisių komitetui

2001-10-25 raštas Nr. 112-12-626

1

2

3

4

5

6

128

220-05-2317

2001-11-12

Dėl 2002 metų valstybės biudžeto projekto

Biudžeto ir fi-nansų komitetui

129

21-05-2349

2001-11-14

Dėl valstybės lėšomis statomų objektų nebaigtos statybos Lietuvos Respublikoje vertinimo

Biudžeto ir fi-nansų, Ekono-mikos, Valsty-bės valdymo ir savivaldybių komitetams

130

380-05-2428

2001-11-29

Dėl dalyvavimo darbo grupėje

Biudžeto ir fi-nansų komitetui

131

180-05-2490

2001-12-06

Dėl SP AB “Lietuvos energija” tikrinimo rezultatų

Seimo Pirmininkui, Ekonomikos komitetui

132

120-05-2577

2001-12-17

Dėl informacijos pateikimo (dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą)

Kaimo reikalų komitetui

2001-12-04 raštas Nr. 110-09-304

133

330-05-2585

2001-12-17

Dėl prašomų dokumentų

Sveikatos reikalų komitetui

2001-12-11 raštas Nr. 111-10-776

134

30-05-2586

2001-12-17

Valstybės kontrolės 2001-12-17 sprendimas Nr.71

Sveikatos reikalų komitetui

2001-12-13 raštas Nr. 111-10-780

135

220-05-2612

2001-12-20

Dėl savivaldybių biudžetų tikrinimo rezultatų

Biudžeto ir finansų komitetui

2001-09-04 raštas Nr. 05-06-011290

136

30-05-2206

2001-10-24

Dėl Ministro Pirmininko 2001-10-02 potvarkio Nr.234 “Dėl V.Nėniaus” 2 punkto teisėtumo

Liberalų frakcijai

Atsakymas į 2001-10-16 prašymą

Pastaba. Valstybės kontrolė 2001 metais taip pat pateikė:

- 32 raštus (informacijas) Seimo nariams pagal jų prašymus;

- 19 raštų Seimo kontrolieriams.

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2002 05 27.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2001 metų ataskaitos

LR Seimas