Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINĖS PROKURATŪROS 2001 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

 

Lietuvos Respublikos

Seimo Pirmininkui

Artūrui Paulauskui

2002-04-10 Nr.

 

 

 

 

 

Nors šalies kriminogeninė situacija sudėtinga, tačiau analizuojant 2001 metų nusikalstamumo dinamiką ir struktūrą matyti, kad įvyko nemažai teigiamų pokyčių.

2001 metais užregistruoti 79265 nusikaltimai. Tai 3105 nusikaltimais arba 3,8 % mažiau negu 2000 metais. Nusikaltimų skaičius 10 tūkstančių gyventojų sumažėjo 8,0 % ir sudarė 214,5 nusikaltimo (Latvijoje – 215,0, Estijoje – 428,0).

Užregistruotų nusikaltimų sumažėjo didžiuosiuose Lietuvos miestuose (išskyrus Kauno miestą) ir daugiau negu pusėje šalies rajonų. Pavyzdžiui, Vilniaus (6,4 %), Marijampolės (34,8 %), Šiaulių (11,8 %) miestuose, Trakų (51,5 %), Varėnos (33,7 %), Lazdijų (38,2 %) ir kai kuriuose kituose rajonuose. Nors užregistruotų nusikaltimų skaičius didžiausiuose šalies miestuose ir kai kuriuose rajonuose sumažėjo, jų koeficientas 10 tūkstančių gyventojų yra didesnis negu šalyje: Vilniuje jis lygus 283,4, Kaune – 249,8, Klaipėdoje – 317,7, Panevėžio rajone – 328,8, Radviliškio rajone – 242,6, Šilutės rajone – 264.

Sunkių nusikaltimų praėjusiais metais, palyginti su 2000 m., užregistruota 1,6 % mažiau (2000 m. – 18282, 2001 m. – 17989). Iš jų: tyčinių nužudymų (5,0 %), išžaginimų (3,8 %), plėšimų (4,3 %), sunkių kūno sužalojimų (12,5 proc.), chuliganizmo atvejų (10,7 %). Teigiamą poslinkį rodo ir tai, kad 2,2 % sumažėjo nepilnamečių padarytų nusikaltimų.

Per praėjusius metus 8,1 % sumažėjo vagysčių (2000 m. – 53225, 2001 m. – 48899), tačiau kaip ir ankstesniais metais jos vis dėlto sudaro didžiausią registruojamų nusikaltimų dalį – 62 %.

Gerėja viešoji tvarka. Viešosiose vietose buvo padaryta 4,4 % nusikaltimų mažiau nei ankstesniais metais. Šių nusikaltimų skaičius per metus labiausiai sumažėjo Klaipėdos rajone (nuo 40 iki 25 arba 37,5 %), Molėtų raj. (nuo 62 iki 30 arba 51,6 %), Šalčininkų raj. (nuo 26 iki 14 arba 46,2 %), Širvintų raj. (nuo 31 iki 16 arba 48,4 %), Švenčionių raj. (nuo 30 iki 13 arba 56,7 %), Trakų raj. (nuo 21 iki 4 arba 81,0 %) ir Varėnos raj. (nuo 44 iki 16 arba 63,6 %).

Nors praėjusiais metais pasiekta nemažai teigiamų rezultatų kovojant su nusikalstamumu, tačiau lemiamo persilaužimo šioje veiklos srityje dar neįvyko. Tai ypač pasakytina apie kovą su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, finansiniais, ekonominiais nusikaltimais, taip pat apie kovą su nusikaltimais, susijusiais su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumą, prekybą žmonėmis.

2001 m., palyginti su 2000 m., užregistruota 12,2 % daugiau nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nors daugiausia tokių nusikaltimų įvykdoma didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau jų geografija pastebimai plečiasi. Šios rūšies nusikaltimai plinta net gana atokiuose Kupiškio, Šilutės, Telšių ir kituose rajonuose.

Vienas iš pagrindinių nusikalstamumo kontrolės svertų yra nusikaltimų išaiškinimas ir bausmės neišvengiamumo principo įgyvendinimas. Šioje srityje vyksta nors ir nežymių, bet teigiamų pokyčių. 2000 metais buvo išaiškinta 40,4 % visų užregistruotų nusikaltimų, o 2001 metais – 42,5 %. Sunkių nusikaltimų išaiškinimas padidėjo nuo 33,1 % iki 35,8 %.

Mažiau už vidutinį šalies rodiklį nusikaltimų išaiškinta Vilniaus m. (32,3 %), Kauno m. (30,6 %) ir Mažeikių raj. (30,2 %).

 

 

2001 metais liko neišaiškinti 78 tyčiniai nužudymai, iš jų Vilniaus mieste – 7, Kaune net 23, Klaipėdoje – 5, Panevėžio m. – 5.

2001-12-18 Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija, apsvarsčiusi tyčinių nužudymų tyrimą, konstatavo, jog daroma nemažai elementarių klaidų, prokurorinė kontrolė nėra pakankamai efektyvi, apygardų prokuratūrų prokurorai ne visada suteikia reikiamą pagalbą apylinkių prokurorams, tiriantiems šios kategorijos bylas. Kolegija apygardų ir apylinkių vyriausiuosius prokurorus įpareigojo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir prireikus kartu su apskričių centrų bei miestų, rajonų policijos komisariatų vadovais surengti bendrus pasitarimus dėl jų veiklos teritorijoje 2000-2001 metais padarytų ir neišaiškintų tyčinių nužudymų tyrimo, numatyti realias priemones tyrimo kokybei ir veiksmų koordinavimui gerinti.

Liko neišaiškinti ir 136 tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai, iš jų Vilniaus mieste – 32, Kaune – 18, Klaipėdoje – 18, Biržų rajone – 7.

Aktuali problema – vagysčių atskleidimas. Praėjusiais metais liko neišaiškintos 37325 arba 76,3 % visų užregistruotų vagysčių. Blogai tiriamos transporto priemonių vagystės (išaiškinta 21,2 %) ir plėšimai (išaiškinta 32,0 %).

 

 

NUSIKALTIMŲ TYRIMAS IR PROKURORINĖ KONTROLĖ

Palyginti su 2000 metais, 2001 m. prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerijos tardymo padaliniai parengtinį tyrimą baigė 2011 baudžiamųjų bylų daugiau. Teismams perduotos 15579 bylos (2000 m. – 14040).

Nors bendras Vidaus reikalų ministerijos tardymo padalinių teismui perduotų bylų skaičius 2001 metais padidėjo (teismui perduota 1638 arba 13,7 % bylų daugiau negu 2000 metais, arba 67,4 proc. baigtų bylų skaičiaus), tačiau šioje veiklos srityje dar nemažai nepanaudotų rezervų.

Prokuratūra 2001 metais teismams perdavė 1983 baudžiamąsias bylas arba 81,4 % baigtų bylų (2000 m. – 2082 bylas arba 84,6 %). Prokurorai, kontroliuodami kvotą ir parengtinį tardymą, 2001 metais panaikino 1391 neteisėtą nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą, patikrino 49968 bylas, kuriose parengtinis tardymas ar kvota buvo sustabdyti ir panaikino 4214 neteisėtų tokių nutarimų, davė 4115 rašytinių nurodymų baudžiamosiose bylose.

Prokurorai patikrino per 90 000 medžiagų, kuriose buvo priimti nutarimai atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, 4007 medžiagas grąžino papildomam tyrimui, o 1403 atvejais iškėlė baudžiamąsias bylas.

2001 metais prokuratūra gavo ir ištyrė 11199 pareiškimus ir pranešimus apie nusikaltimus ir iškėlė 1478 baudžiamąsias bylas.

Lietuvoje nemažėja dingusių be žinios ir nesurastų asmenų skaičius. Apylinkių prokurorai kontroliuoja šios kategorijos pareiškimų ir pranešimų registravimą ir tyrimą. Turint pakankamai duomenų, kad dingusysis be žinios galėjo tapti nusikaltimo auka, iškeliamos baudžiamosios bylos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 arba 131 straipsnį.

Nors 2000 metų liepos 4 dienos vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 9RN „Dėl asmenų paieškos instrukcijos patvirtinimo“ aiškiai nustatyta, ką reikia daryti gavus pareiškimą apie piliečių dingimą be žinios, tačiau dar pasitaiko atvejų, kai dingusiojo be žinios artimieji, giminės ar kiti asmenys kreipiasi į policijos komisariatą, tačiau jiems pasiūloma dar kurį laiką palaukti, tikintis, kad gal dingusieji atsiras, ar patariama ieškoti jų patiems. Tokie pareigūnų veiksmai yra netoleruotini, nes dingusių be žinios asmenų paieškos praktika, gaunami piliečių pareiškimai ir skundai leidžia daryti išvadą, kad dauguma dingusių asmenų tampa nusikaltimo aukomis.

Negalima nepaminėti problemų, kylančių tiriant baudžiamąsias bylas dėl pridėtinės vertės mokesčio grobstymo. Itin didelis dėmesys šiems nusikaltimas turėtų būti skiriamas todėl, kad jais tiesiogiai padaroma ypač didelė žala valstybės biudžetui. Analizuojant šios kategorijos baudžiamąsias bylas reikia akcentuoti, kad tokių bylų tardymo praktika tik formuojasi. Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado galimybė grobstyti valstybės biudžeto lėšas, susigrąžinant tariamą PVM permoką, buvo ir išlieka pernelyg liberali įmonių steigimo ir įregistravimo tvarka. Bylų tyrimą komplikuoja ir tai, kad šios kategorijos bylose tenka atlikti daugybę revizijų, kurios vyksta ilgą laiką. Tačiau nepaisant to, situacija šioje srityje pastebimai gerėja. 1996 metais buvo iškelta tik 1 minėtos kategorijos byla, 2000 m. – 157, o dabar – per 250 bylų. Nusikaltimų tyrimui organizuoti ir koordinuoti, taip pat didžiausioms byloms tirti generalinio prokuroro pavaduotojo nutarimais Tardymo departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo sudarytos tardymo operatyvinės grupės, kuriose kartu dirba Tardymo departamento, teritorinių tardymo ir kvotos padalinių, Mokesčių policijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento pareigūnai. Šių grupių darbą tiesiogiai kontroliuoja Generalinė prokuratūra. Tokių grupių praktika pasiteisino ir davė gana gerų rezultatų. Skirtingų specializacijų pareigūnai, dirbdami kartu ir papildydami vieni kitų žinias bei patirtį, išaiškino ir kokybiškai ištyrė daug itin sudėtingų nusikaltimų, surado ir sulaikė besislapstančius kaltininkus. Dvidešimt viena šios kategorijos baudžiamoji byla, prokurorams pateikus ieškinius dėl daugiau kaip 3 milijonų litų, perduota į teismą.

Neigiamos įtakos kontrabandos nusikaltimų tyrimui turėjo gan dažnas kontrabandos nusikaltimų tyrimo modelio keitimas. Muitinės struktūrose būdavo tai įkuriamos, tai panaikinamos operatyvinės tarnybos. Lietuvos Respublikos Seimui 1999-05-05 įstatymu pakeitus Operatyvinės veiklos įstatymo 3, 5, 16 straipsnius ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos tarnyboms vėl grąžinus operatyvinės veiklos subjekto funkcijas, 2001 metais pagerėjo kontrabandos nusikaltimų išaiškinimas. Praėjusiais metais į teismus buvo perduota daugiau kontrabandos baudžiamųjų bylų.

Manome kad, Muitinės departamente būtų tikslinga įkurti tardymo padalinį, kuris tirtų tik kontrabandos baudžiamąsias bylas ir su ja susijusius nusikaltimus. Tokiu būdu kontrabandos fakto tyrimą baudžiamojoje byloje pilnai atliktų viena institucija.

Išanalizavus statistinius duomenis matyti, kad daugėja baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimo, laikymo ar paleidimo apyvarton.

 

 

Dėl minėtų nusikalstamų veikų 2001 m. iškelta 919 baudžiamųjų bylų (2000 m. – 617). Reikia pastebėti, kad per 2001 m. teismui perduotos 194 baudžiamosios bylos, o tai sudaro 16,2 % visų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 327 straipsnį iškeltų baudžiamųjų bylų. Tai gerokai daugiau negu 2000 m., kai teismui buvo perduotos 82 bylos arba 13,3 % visų iškeltų baudžiamųjų bylų. Nesant vienodos šių nusikaltimų tyrimo praktikos, kai kuriuose rajonuose tyrimas organizuojamas skirtingai. Siekdami pašalinti šį trūkumą, 2002 m. sausio 22 dieną generalinis prokuroras ir Policijos generalinis komisaras pasirašė nurodymą, kuriame nustatė būtiną šio tyrimo organizacinę tvarką.

Negalima nepaminėti atvejų, kai pasinaudodami įstatymų spragomis įvairūs labdaros ir paramos fondai į Lietuvos Respubliką įveždavo didelius kiekius naujos buitinės technikos, kitų plataus vartojimo prekių ir jas realizuodavo šalies rinkoje, nemokėdami jokių mokesčių valstybei. Tokių nusikaltimų mechanizmas gana paprastas. Užsienio šalyse nupirktos įvairios prekės tranzitu per Lietuvą būdavo gabenamos į Latvijos Respubliką, kur vėliau jos būdavo parduodamos ofšorinei kompanijai, kuri šias prekes importuodavo kaip labdarą Lietuvos labdaros ir paramos fondams. Vienintelis įrodymas dokumentuose, kad tai labdara – žyma CMR važtaraštyje, jog vežama humanitarinė pagalba. Nenustatyti asmenys CMR važtaraštį ir įmonės registracijos pažymėjimą vėliau pateikdavo Vilniaus miesto savivaldybės struktūriniam padaliniui. Remiantis šiais dokumentais būdavo išduodama pažyma, patvirtinanti, kad įvežtas krovinys yra labdara. Pažymos pagrindu muitinė atleisdavo ūkio subjektą nuo muito ir kitų mokesčių. Paramos ir labdaros fondų steigėjai paprastai būdavo asocialūs asmenys, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos arba registracijos vietoje negyvenantys daugiau kaip 5 metus. Taigi ir vėl susiduriame su netobula įmonių registravimo tvarka. Mokesčių inspekcijai, privalėjusiai kontroliuoti labdaros paskirstymą, būdavo pateikiamos ataskaitos, kad fondai jokios veiklos nevykdo arba iš viso tokios ataskaitos nepateikdavo. Nesant efektyvios veiksmų koordinacijos Policijos departamento Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Mokesčių policijos departamentas, Muitinės departamentas apsiribojo medžiagos apie minėtų fondų veiklą kaupimu ir analize.

Generalinei prokuratūrai pradėjus koordinuoti minėtų institucijų veiksmus, 2001 metais buvo iškeltos 6 baudžiamosios bylos dėl labdaros fondų: „Auka“, ,,Pasiūlymas“, „Gijos gaja“, „Aukuro šviesa“, „Vilties jūra“, „Nikbara“ neteisėtos veiklos. Pagal muitinės dokumentus kiekvienas šių fondų į Lietuvos Respubliką įvežė prekių vidutiniškai už 1,5 mln. litų (iš viso apie 9 mln. Lt) ir nesumokėjo valstybei ne mažiau kaip po 300 000 litų (iš viso apie 1 mln. 800 tūkst. Lt) mokesčių. Generalinės prokuratūros iniciatyva buvo nuspręsta toliau kontroliuoti labdaros fondų veiklą. Įvertinus Muitinės departamento pateiktą įvežamų labdaros krovinių analizę galima teigti, kad bendromis teisėsaugos institucijų pastangomis tokio pobūdžio nusikalstamai veiklai kelias užkirstas.

1995–2001 metais Lietuvoje tirtos 546 baudžiamosios bylos dėl bankams padarytos žalos ir banko darbuotojų padarytų nusikaltimų.

 

 

2001 metais baigtos tirti 57 baudžiamosios bylos, iš kurių 19, kuriose pateikti kaltinimai 70 asmenų, yra perduotos nagrinėti teismams, o 38 bylos nutrauktos. Baudžiamojon atsakomybėn patraukti 25 bankų darbuotojai ir 45 banko skolininkai.

Didelį susirūpinimą kelia sustabdytos šios kategorijos baudžiamosios bylos. Siekdamas paspartinti šių nusikaltimų tyrimą bei patikrinti sustabdymo pagrįstumą, 2001-06-21 generalinis prokuroras pavedė organizuoti baudžiamųjų bylų, iškeltų dėl nusikaltimų nuosavybei, valstybės tarnybai, ūkininkavimo tvarkai ir finansams, patikrinimą. Vykdant šį nurodymą buvo patikrintos sustabdytos baudžiamosios bylos, iškeltos banko skolininkams, kurių šiuo metu yra 130. Bylos dažniausiai buvo stabdomos dėl pasislėpusių nuo tardymo įtariamųjų, taip pat dėl neįvykdytų užsienio valstybių teisinės pagalbos prašymų, be kurių negalima pateikti kaltinimų ir baigti tyrimą.

Buvo išnagrinėtos ilgai trunkančio ir neefektyvaus ekonominių, finansinių bylų tyrimo priežastys. Šias priežastis 2001-10-17 aptarė ir Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Nustatytas priežastis būtų galima suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei reikėtų priskirti objektyviąsias priežastis, kurios tiesiogiai nepriklauso nuo bylas tiriančių ir tyrimą kontroliuojančių pareigūnų veiksmų ar valios, o kitą grupę sudarytų subjektyviosios priežastys.

Objektyviosiomis priežastimis laikytina:

- įstatymų, reguliuojančių finansinę ūkinę veiklą, trūkumai;

- profesinio pasirengimo ir metodinės bazės trūkumai;

- ilgai atliekamos revizijos ir ekspertizės, jų atlikimo trūkumai;

- ilgai vykdomi teisinės pagalbos prašymai užsienio valstybėms;

- baudžiamojo proceso įstatymų netobulumas;

- didelis bylas tiriančių pareigūnų darbo krūvis, nepakankamas pareigūnų skaičius, dažna kaita;

- nepakankamas prokuratūros, kitų nusikaltimus tiriančių institucijų finansavimas ir techninis aprūpinimas.

Subjektyviosiomis šio reiškinio priežastimis reikėtų laikyti ne itin profesionalų parengtinį tyrimą atliekančių pareigūnų darbą ir nepakankamą prokurorinę kontrolę.

Nors objektyviosios priežastys yra labai svarbios ir daro neigiamą įtaką finansinių, ekonominių nusikaltimų tyrimo rezultatams, tačiau jas pašalinti vien prokurorų norų ir galių nepakanka. Tai reikėtų siekti visos valstybės ir atskirų institucijų suderintomis pastangomis.

Nustatyta, kad per 2000 metus ir 2001 metų pirmąjį pusmetį Valstybės kontrolė gavo 138, o teisėsaugos institucijos 192 piliečių skundus, pareiškimus ir pranešimus apie valdininkų neteisėtus veiksmus, kurie buvo susiję su nekilnojamojo turto grąžinimu, nuoma ir kitais panašiais sandoriais. Tačiau baudžiamosios bylos, Vilniaus apygardos prokuratūros iškeltos dėl dokumentų klastojimo grąžinant žemę, tyrimas parodė, kad kai kurie valstybės tarnautojų neteisėti veiksmai susiję su korupcija, piktnaudžiavimu, nusikalstamų susivienijimų interesais.

Neatsitiktinai 2001-12-04 generalinio prokuroro nurodymu apygardų vyriausiesiems prokurorams kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais buvo pavesta atlikti patikrinimus ir nustatyti, ar pareigūnai ir tarnautojai, įstatymų įpareigoti spręsti žemės, miškų ir kito nekilnojamojo turto grąžinimo klausimus, užtikrinti statybos taisyklių, gamtos apsaugos įstatymų laikymąsi, tinkamai vykdo savo pareigas. Šiame nurodyme taip pat akcentuota, jog nustačius nusikaltimų valstybės tarnybai faktus, būtina organizuoti tokių faktų tyrimą, ginant valstybės ir piliečių teisėtus interesus rengti medžiagą civiliniams ieškiniams.

Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 1 straipsnį prokuratūra derina kvotos ir parengtinio tardymo veiksmus prieš nusikalstamumą. Teisinės reformos metmenyse ši funkcija praplečiama, numatant vadovaujamą prokuroro vaidmenį tiriant nusikaltimus. Atsižvelgiant į šią nuostatą, jau dabar imamasi priemonių, kad būtų stiprinamas prokuroro vaidmuo šioje srityje. Pastebėta, kad prokurorai, tirdami atskirų kategorijų nusikaltimus, kartais nėra aktyvūs pirminėje nusikaltimų tyrimų stadijoje. Rezonansinių nusikaltimų tyrimų analizė leidžia teigti, kad atskleidžiant tokius nusikaltimus, planuojant ir vykdant operatyvinius veiksmus bei renkant kitą pirminę medžiagą prokurorai ne visada pasiekia, kad jie būtų informuojami apie vykdomas operacijas. Dėl nesuderintų kvotos institucijų veiksmų operatyvinių darbuotojų padarytos klaidos kartais neigiamai paveikdavo tolesnį bylos tyrimą. Siekiant šalinti minėtus trūkumus, 2001-02-02 generalinio prokuroro iniciatyva su operatyvinės veiklos subjektų vadovais buvo pasirašytas susitarimas „Dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo“. Įgyvendindamos šį susitarimą šalies operatyvinės tarnybos pradėjo glaudžiau bendradarbiauti, keistis informacija, vykdyti bendras priemones, derinti veiksmus įslaptintos informacijos klausimais. Šį bendradarbiavimą koordinuoja ir kontroliuoja Generalinė prokuratūra.

Susitarimą papildė 2001-07-02 generalinio prokuroro ir policijos generalinio komisaro nurodymas „Dėl susipažinimo su neišaiškinto nusikaltimo operatyvinės paieškos ir baudžiamosios bylos medžiaga“.

Minėti dokumentai sudarė sąlygas pagerinti tyrėjų ir operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimą.Teisinėmis priemonėmis pavyko padaryti veiksmingą įtaką ir apriboti organizuotų nusikalstamų grupuočių ir jų vadovų veiklą, susijusią su užsakomosiomis tyčinėmis žmogžudystėmis, šešėline ekonomika, kontrabanda, narkotikais, ginklais, prekyba žmonėmis, turto prievartavimu, mokesčių vengimu ir panašiomis nusikalstamomis veikomis.

Galima konstatuoti, kad po ilgo, kruopštaus ir pasiaukojančio šalies prokuratūros organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo padalinių darbo, veikiant kartu su kitų teisėsaugos (ir ne tik, kas labai svarbu) institucijų pareigūnais ir profesionaliai siekiant bendro tikslo, pasiekti teigiami rezultatai, tiriant buvusius neišaiškintus sunkius nusikaltimus Panevėžio bei Vilniaus apygardose, kai kuriais atvejais ir Kauno bei Klaipėdos apygardose. Tačiau apibendrinant parengtinio tyrimo institucijų darbą galima konstatuoti, kad prokurorai turi aktyviau vykdyti jiems pavestas įstatymo funkcijas.

Atskirų baudžiamųjų bylų analizė parodė, kad tyrimas jose dažniausiai buvo atliekamas neintensyviai, neplaningai, nenagrinėjant esančių faktinių duomenų. Dėl šių pažeidimų kartais tampa sunku nustatyti, ką tiria baudžiamojoje byloje tyrimą atliekantis pareigūnas, kokias nusikalstamas veikas jis įrodinėja. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja tardymo padalinio viršininką duoti tardytojui nurodymus, tačiau prokurorai, tikrindami bylas, kartais tokių nurodymų neaptinka. Todėl pareikalauta, kad tardymo padalinių vadovai nenusišalintų ir vykdytų įstatymo jiems pavestus reikalavimus.

Reikia konstatuoti, kad dar ne visais atvejais pasinaudojama galimybe paskirti revizijas iki baudžiamosios bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekonomines, bankų veiklos ekspertizes, atsižvelgiant į itin didelį Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų užimtumą, reikėtų skirti tik visapusiškai įvertinus revizorių pateiktas išvadas, siekiant nustatyti ginčytinas aplinkybes, t.y. tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo argumentuotai užginčija padarytas išvadas arba šios išvados prieštarauja bylos medžiagai.

Dėl prokurorų bei nusikaltimus tiriančių pareigūnų padarytų panašaus pobūdžio klaidų teismai dar neretai grąžina bylas tyrimą papildyti ar priima išteisinamuosius nuosprendžius.

 

VALSTYBINIS KALTINIMAS

 

2001 metais pirmosios instancijos teismai išnagrinėjo 16611 baudžiamųjų bylų (2000 m. – 16501 bylą). Valstybinis kaltinimas palaikytas 90,8 % išnagrinėtų bylų. Nepilnamečių bylose valstybinis kaltinimas palaikytas 93 %. Praėjusiais metais apeliacinės instancijos teismams prokurorai pateikė 863 apeliacinius skundus (2000 metais – 914). Bendras prokurorų apeliacinių skundų, pateiktų apygardų teismams ir Lietuvos apeliaciniam teismui, veiksmingumas sudarė 36,9 % (2000 m. – 41,6 %).

Apeliacine tvarka išnagrinėtų bylų ir jose priimtų sprendimų statistikos analizė rodo, kad kelinti metai iš eilės mažėja panaikintų nuosprendžių skaičius.

Pateikti statistiniai duomenys leidžia teigti, kad gerėja bylų nagrinėjimo bei pirmosios instancijos teismuose priimtų sprendimų kokybė, mažėja esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

2001 metais prokurorai dėl pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų priimtų neteisėtų nuosprendžių ar nutarčių Aukščiausiajam Teismui pateikė 320 kasacinių skundų (2000 m. – 255). Kasacinių skundų veiksmingumas sudarė 55,4 % (2000 m. – 46,6 %).

 

CIVILINĖ TEISENA

 

 

2001 metais ginant valstybės turtinius interesus, fizinių asmenų pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus prokurorų iniciatyva buvo parengti ir teismams pateikti 2525 įvairaus pobūdžio pareiškimai (2000 metais – 2373). Bendra visų 2001 metais pateiktų pareiškimų piniginė išraiška sudarė 41,1 mln. litų.

Dauguma prokurorų pareiškimų pateikti ginant valstybės ir ūkio subjektų, turinčių dalį valstybinio kapitalo, pažeistus turtinius interesus. Tokių pareiškimų, kurių bendra piniginė išraiška sudarė 40,7 mln. litų, prokurorai pateikė net 2280. Labai svarbūs ir aktualūs prokurorų ieškiniai, kuriuose ginčijami neatitinkantys įstatymų reikalavimų ir pažeidžiantys valstybės interesus administravimo subjektų priimti aktai, sąlygoję neteisėtus sandorius. Paminėtinas Generalinės prokuratūros parengtas ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtų trijų įsakymų nuostatas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Kraševskio g. 10, Vilniuje, išnuomojimo bei pardavimo, taip pat šio žemės sklypo dviejų pirkimo–pardavimo sutarčių, kaip prieštaraujančių įstatymui, pripažinimo negaliojančiomis. Šis ieškinys įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo visiškai patenkintas. Prisimintinas ir Kauno apygardos prokuratūros ieškinys, pateiktas 1999 metais, tačiau išnagrinėtas teismuose 2001 metais, kuriuo prokuroras ginčijo buto privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis, kaip neatitinkantį Butų privatizavimo įstatymo normų. Pažymėtina tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir buvo atmetęs šį ieškinį, prokuroras, apskundęs tokį teismo sprendimą, laimėjo bylą apeliacinės instancijos teisme ir įrodė, kad atsakovai, pažeidę įstatymo reikalavimus, negali būti laikomi sąžiningais turto įgijėjais. Ši byla pagal atsakovų skundus buvo nagrinėta ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuris apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2001 metais prokurorai daug aktyviau civilinės teisės normomis gynė pažeistus fizinių asmenų, ypač nepilnamečių, interesus. Teismams buvo perduoti 245 prokurorų pareiškimai ginant fizinių asmenų interesus, kai tuo tarpu 2000 metais buvo pateikti tik 168 tokio pobūdžio pareiškimai.

 

KITA PROKURORINĖ VEIKLA

 

 

2001 metais gerokai sumažėjo gautų ir išnagrinėtų piliečių prašymų, skundų bei pasiūlymų. Su rašytiniais ir žodiniais pareiškimais kreipėsi 12779 šalies gyventojai arba 50 % mažiau negu 2000 metais.

Dažniausiai buvo kreiptasi dėl tardymo ir kvotos institucijų pareigūnų priimtų sprendimų. Didelę dalį piliečių pareiškimų ir skundų sudarė skundai dėl neteisėto kalinimo, suėmimo, policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir smurto, kardomosios priemonės pakeitimo, nepagrįsto atsisakymo iškelti baudžiamąją bylą, dėl neteisėto bylos nutraukimo. Nors apie 36 % tokių pareiškimų pripažįstami pagrįstais ir tenkinami, tačiau žymus piliečių prašymų, pareiškimų ir skundų mažėjimas leidžia teigti, kad prokuratūros ir nusikaltimų tyrimo institucijos dirba kvalifikuočiau, rečiau pažeidžia įstatymus.

Generalinės prokuratūros ir apygardų prokurorai 2001 metais atliko 270 pavaldžių prokuratūrų patikrinimų, iš jų 24 kompleksinius ir 246 tikslinius. Pagal patikrinimų rezultatus parengti 1022 (iš jų 951 personalo klausimais) įsakymai ir 40 nurodymų. Patikrinimų metu nustatyta, kad 282 kvotos ir tardymo institucijų pareigūnai, atlikdami kvotą ar tardymą baudžiamosiose bylose, šiurkščiai pažeidė įstatymus, todėl prokurorų reikalavimu jie buvo patraukti drausminėn atsakomybėn.

Generalinė prokuratūra rengė ar dalyvavo rengiant ir derinant daugiau kaip 80 įstatymų ir kitų teisės aktų projektų. Be to, buvo rengiami pasiūlymai dėl Vyriausybės posėdžiuose svarstomų nutarimų projektų. Į daugelį prokuratūros pastabų bei pasiūlymų buvo atsižvelgta.

1998 metų birželio 25 dieną Seimas priėmė nutarimą „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“. Šiame nutarime Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 1998 metų gruodžio 1 dienos patvirtinti metmenų įgyvendinimo programą. Deja, ši programa neparengta ir nepatvirtinta iki šiol. Nepaisant to, reforma vyksta, tačiau fragmentiškai, be sisteminio požiūrio ir prioritetų.

Būtina pažymėti, kad atsilikimas rengiant naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą apsunkina daugelį su tuo susijusių konceptualių organizacinių sprendimų rengimą ir priėmimą. Šiuo metu Generalinėje prokuratūroje praktiškai baigtas rengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo projektas, lygiagrečiai rengiamas Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto naujos redakcijos projektas.

Generalinė prokuratūra, atsižvelgdama į rengiamo naujojo Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir siekdama įtvirtinti prokuratūros vietą teisinėje sistemoje, parengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio papildymo ir 118 straipsnio naujos redakcijos įstatymo projektą. Projektas 2001-11-29 pateiktas Seimui.

Vykdant reformą iš esmės keičiamas prokuratūros pareigūnų parinkimo, paskirstymo, mokymo bei kvalifikacijos kėlimo procesas.

Prokuratūrai, siekiančiai užtikrinti teisėtumą ir padedančiai vykdyti teisingumą, svarbu sutelkti aukštos profesinės kompetencijos pareigūnus, galinčius tinkamai vykdyti šiai institucijai keliamus uždavinius. Praėjusiais metais tinkamam prokurorų profesiniam rengimui buvo skiriamas nemažas dėmesys: organizuota per 30 mokomųjų priemonių, kuriose dalyvavo apie keturi šimtai įvairių lygių prokurorų. Svarbiausios mokymo programų temos: kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga, nusikaltimai tarptautinėje bankininkystėje ir pinigų išplovimas, ekonominių nusikaltimų tyrimas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo, nelegalių telekomunikacinių programų apyvarta, nusikaltimai, susiję su autorinėms teisėms ir intelektine nuosavybe.

Viena iš prioritetinių mokymo temų yra kova su vaikų (nepilnamečių) nusikalstamumu ir nusikalstamumu prieš vaikus (nepilnamečius). Generalinė prokuratūra, vykdydama Vyriausybės patvirtintą Nepilnamečių justicijos programą ir panaudodama Europos Sąjungos institucijų lėšas, sudarė penkias sutartis su valstybinėmis mokslo institucijomis dėl vaikų nusikalstamumo priežasčių mokslinio tyrimo, prokuratūros ir kitų teisėsaugos, valstybinių, visuomeninių institucijų įtakos šiems procesams ir metodinių rekomendacijų rengimo.

2001 metais buvo pertvarkytos apygardų ir penkių didžiųjų miestų apylinkių prokuratūros. Šio proceso pagrindinis tikslas – pasirengti įgyvendinti naujojo baudžiamojo proceso įstatymą.

Pažymėtina, kad 2002 metais, kaip ir 2001 metais, Lietuvos Respublikos prokuratūros finansavimas yra nepakankamas. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Generalinei prokuratūrai numatyti asignavimai: paprastosioms išlaidoms – 64892 tūkst. Lt, iš jų darbo užmokesčiui – 45000 tūkst. Lt, įnašams socialiniam draudimui –13600 tūkst. Lt, o kitoms išlaidoms, t. y. prekėms ir paslaugoms, tik 4934 tūkst. Lt. Mūsų apskaičiavimu, darbo užmokesčiui reikėtų ne mažiau kaip 50000 tūkst. Lt, o kitoms išlaidoms: darbams, prekėms ir paslaugoms minimaliai – 61400 tūkst. Lt. Negavę reikiamų asignavimų, neturime galimybės teritorines prokuratūras aprūpinti kanceliarinėmis prekėmis, būtiniausiu inventoriumi, trūksta lėšų benzinui ir automobilių remontui.

Prastos būklės teritorinių prokuratūrų (Kauno, Panevėžio, Marijampolės ir kai kurių kitų) pastatai. Juos reikia remontuoti, o kai kuriuos net rekonstruoti.

Skiriant išlaidas darbo užmokesčiui, nebuvo atsižvelgta į Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčio 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kad pareigūnams, kurių darbo užmokestis buvo mažesnis nei nustatyta šiame įstatyme, pereinamuoju laikotarpiu darbo užmokestis didinamas. Jos padidėjo ir nuo šių metų sausio 1 dienos. Prokuratūroje tokių pareigūnų didelė dauguma (per 700). Pažymėtina, kad vien ginant valstybės interesus prokurorų pateiktų civilinių ieškinių nauda valstybės biudžetui sudarė 41 mln. Lt.

Pradėjus galioti Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui ir Konstituciniam Teismui 2001 metų liepos 12 dieną priėmus nutarimą, kuriame buvo konstatuota, kad Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatos, mažinančios teisėjo darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai, liko neišspręsta dėl darbo užmokesčio mažinimo daliai prokurorų. Tai palietė ypač kvalifikuotus, didelę patirtį turinčius apygardų, apylinkių vyriausiuosius prokurorus, jų pavaduotojus, struktūrinių padalinių vadovus. Šiuo metu jų darbo užmokesti yra 30 – 35 % mažesnis už tos pačios grandies teisėjo darbo užmokestį.

 

 

 

Generalinė prokuratūra, siekdama išspręsti šį socialinį neteisingumą, yra pateikusi Seimui Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto papildymo įstatymo projektą.

Nesant reikiamo finansavimo, esant nesubalansuotam darbo apmokėjimui trikdomas prokuratūros darbas ir ji negali tinkamai įgyvendinti įstatymų jai pavestų uždavinių ir funkcijų.

2001 metų kovos su nusikalstamumu ir prokurorinio darbo rezultatai apsvarstyti 2002-02-07 Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegijos išplėstiniame posėdyje. Kolegija, apibendrinusi prokuratūros darbo rezultatus, atsižvelgdama į susiklosčiusią kriminogeninę situaciją, suformulavo svarbiausius uždavinius ir nutarė:

1. Prioritetinėmis veiklos sritimis laikyti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, kontrabanda, narkotikų gamyba ir prekyba, nusikaltimais finansams bei ūkininkavimo tvarkai, nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumu.

2. Ypač daug dėmesio skirti nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumo prevencijai.

3. Prokurorinio reagavimo priemonėmis siekti, kad kvotos ir parengtinio tyrimo institucijos baudžiamąsias bylas tirtų išsamiai ir visapusiškai, laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Imtis priemonių, kad nepagrįsti ir neteisėti procesiniai sprendimai būtų operatyviai naikinami, nustatomos, analizuojamos bei šalinamos šių pažeidimų priežastys.

Pagarbiai

 

 

 

 

Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius




Naujausi pakeitimai - 2002 05 27.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2001 metų ataskaitos

LR Seimas