Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Pasaulinės Holokausto aukų dienos ir Lietuvos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos prieš genocidą paminėjime 2002 04 09

Balandžio 9 d. pranešimas VIR

 

Mieli kolegos Seimo nariai,

Gerbiamieji posėdžio svečiai

Šiandien mes minime pasaulinę holokausto dieną.

Šešių milijonų Europos piliečių sunaikinimas Antrojo pasaulinio karo metais, kuris tapo žinomas kaip Šoa (hebrajiškai “katastrofa”), lieka neištrinama gėdos dėmė pasibaigusio šimtmečio istorijoje. Milijonų žmonių kančios paliko neišdildomą randą Europos veide.

Randuota liko ir Lietuva. Prieš šešiasdešimt metų per trumpą laiką buvo sunaikinta ir Lietuvos žydų bendruomenė. Mes praradome tautą, kuri šimtmečius laikė Lietuvą savo Tėvyne, kuri su didžiule pagarba buvo žydų vadinama Šiaurės Jeruzale.

Mes praradome kultūrą, kurią Lietuvos žydai kūrė ištisus šimtmečius, ir kuri jau buvo tapusi ir mūsų pačių kultūros dalimi. Deja, mes ne tik praradome visa tai - prie to ciniško tautos ir jo kultūros naikinimo yra prisidėję ir mūsų tautiečiai, talkinę naciams.

Šimtai žinomų ir jau užmirštų narsuolių Lietuvoje, rizikuodami gyvybe, gelbėjo žydus ir jų vaikus, o žydšaudžius lietuvių tauta prakeikė.

Dar 1990 m. gegužės 8 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) pareiškime „Dėl žydų tautos genocido Lietuvoje hitlerinės okupacijos metais“ lietuvių tautos vardu be išlygų pasmerkė žydų genocidą. Tai buvo mūsų sprendimas.

1992 m. balandžio 9 d. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą. 1995 m. vasario 15 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas dėl rasizmo, ksenofobijos, antisemitizmo ir netolerancijos apraiškų netoleravimo. Po šio pareiškimo Izraelyje nuskambėjo Lietuvos vardu ištarti žodžiai, kuriais prezidentas Algirdas Brazauskas paprašė atleidimo už tuos lietuvius, kurie negailestingai žudė žydus, juos šaudė ir plėšė.

Praeities nuodėmių suvokimą turėtume paversti tvirtu pasiryžimu kurti naujus santykius su žydų tauta, kuriuose vyrautų abipusė pagarba, nuoširdus noras suprasti vieniems kitus.

Mūsų bendra šimtmečiai matuojama istorija ir bendra kultūra tebūna mūsų tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo stiprinimo garantas.




Naujausi pakeitimai - 2002 04 09.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas