Lietuvos Respublikos Seimas

J. Utovkos komandiruotės į Latvijos Respubliką 2002 03 13-15 d. ataskaita

Konferencija vyko Latvijos Respublikoje, Rygoje. Dalyvavo atstovai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Skandinavijos šalių ir atstovai iš IOM-UNHCR.

Pagrindinė tema: Teisių apsauga pabėgėlių ir migrantų Baltijos šalyse.

Misis Wiwi Samuelsson, Švedijos migracijos departamento informacijos vadovė perskaitė pranešimą “Migracija, emigracija, imigracija Europoje nuo 1900 iki 2000m. Įdomi informacija, kad

Suprasti ir prognozuoti migraciją ir ateitį.

Dinamika migracijoje:

1. Nuo 1900 iki 1935m. iš Europos emigravo 35 milijonai žmonių. Daugiausia į Jungtines Amerikos Valstijas. Tokį didelį skaičių emigrantų sąlygoja Pirmas Pasaulinis karas ir ekonominė depresija. Sunku nustatyti kas daugiau įtakojo toki didelį emigrantų skaičių, bet manoma, kad priežastys susijusios.

Į 35 milijonus emigrantų skaičių neįtraukiami emigrantai iš buvusios Tarybų sąjungos.

II migracijos etapas prasidėjo po Antrojo Pasaulinio karo ir tęsėsi iki 1950m. Per šitą laikotarpį emigravo 5-6 milijonai žmonių. Iš jų 2 milijonai emigravo iš Europos. Didžiausią įtaką tam turėjo Europos pasidalijimas į dvi dalis (zonas): komunistinę ir demokratinę.

1946m. Vokietijoje buvo 2 milijonai pabėgėlių (DP), kurių dauguma emigravo iš Europos.

III etapas tęsėsi nuo 1950 iki 1970m.

1950-1960m. laikotarpyje daugiausia žmonių emigravo iš buvusių kolonijų į tokias šalis kaip Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Nyderlandus (dabar šios šalys turi oficialių mažumų). Iš kolonijų imigrantus priėmė gerai. Buvo išduodami pasai, imigrantai įdarbinami. Gerą priėmimą Sąlygojo šių šalių ekonominis augimas, darbo jėgos paklausa.

Nuo 1960 iki 1970m. Europoje didelių migracijos pakitimų nebuvo.

IV etapas tęsėsi nuo 1970 iki 2000m. Šis laikotarpis pats buvo sudėtingiausias visoms Europos šalims. Tam įtaką turėjo ir ekonomika, ir politika, ir karai, ir skirtumas tarp Europos bei mažiau išsivysčiusių šalių.

Pirmajame dešimtmetyje nuo 1970m. Europoje buvo reikalinga darbo jėga. Todėl vyko didelė migracija Europos viduje iš Turkijos, Italijos, Graikijos. Tuo laikotarpiu Europoje prasidėjo darbo jėgos ir pinigų cirkuliacija.

Nuo 1985m. prasidėjo nelegali imigracija.

1990m prasidėjęs santvarkos keitimas komunistinėje zonoje bei karas Balkanuose taip pat turėjo didelę įtaką emigrantų skaičiui.

1957m. buvo pasirašyta sutartis Europos Sąjungoje, kurios pagrindiniai punktai:

1. Darbo jėgos migracija;

2. Paslaugų tiekimas EU;

3. Laisvas kapitalo bei investicijų judėjimas;

Po Wiwi Samueloson pranešimo pranešimus skaitė atstovai iš trijų Baltijos šalių. Jie šnekėjo apie esamą padėtį savo šalyse, apie įstatymus, kurie atitinka Europos Sąjungos priimtas normas.

Iš pranešimų išvadą, kad Lietuva pažangesnė išleistų įstatymų atžvilgiu už kitas Pabaltijo šalis. Pagrindiniai įstatymai atitinkantys Europos sąjungos standartus Lietuvoje jau priimti(migracijos įstatymas, pabėgėlių įstatymas ir kiti).

Latvijoje šie įstatymai priimami dabar, o Estijoje planuojama tokius pat įstatymus priimti vasarą.

Iš girdėtų pranešimų galima padaryti išvadą, kad Lietuvoje priimti įstatymai demokratiškesni ir pažangesni žmogaus teisių atžvilgiu nei Latvijoje ar Estijoje.

Viena iš konferencijos pagrindinių temų buvo visuomenė ir visuomenės informacijos priemonės žmogaus teisių klausimuose. Šiuo klausimu Lietuvai nėra kuo pasigirti. Daugiausia neigiamų pavyzdžių buvo pateikta iš Lietuvos leidinių. Nors tarp neigiamai paminėtų pavyzdžių buvo Didžiosios Britanijos, Danijos, Latvijos (VIP).

“VIP” apžvalgą pateikė IOM-UNHCR atstovas. Jos tema: įstatymų apžvalga Europos Sąjungos šalyse: Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Baltijos šalyse.

Čia buvo pažymėta, jog įstatymai Lietuvos žmogaus teisių srityje ne blogesni, o demokratiškesni nei kitose Pabaltijo šalyse.

Paskutinės diskusijos tema buvo visuomenės pasiruošimas stojimui į Europos Sąjungą bei imigracijos klausimai Baltijos šalyse. Šiuo klausimu pasisakė visų šalių atstovai ir visi vieningai pareiškė didelį susirūpinimą šiomis problemomis.

Pirmą kartą tokiame forume Švedijos atstovė oficialiai pareiškė, kad Europos šalys laiko tris Baltijos šalis Buferinėmis pabėgėlių atžvilgiu.

Jurgis Utovka




Naujausi pakeitimai - 2002 04 08.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas