Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Vilniaus Rotušėje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje ,,Ombudsmenų funkcijos ir vaidmuo demokratinėse šalyse"

Balandžio 5 d. pranešimas VIR Tikrinti su originalu!

 

Gerbiamasis Europos Tarybos Žmogaus teisių komisare pone Alvarai Gil Roblesai,

Mieli žmogaus teisių gynėjai ir sergėtojai - ombudsmenai, susirinkę iš visos Europos į senąją Lietuvos sostinę Vilnių,

Ponai konferencijos dalyviai ir svečiai,

 

Kai kalbame apie žmogaus teises, mes, posovietinių valstybių žmonės, remiamės patirtimi, kuri gerokai skiriasi nuo tos, kurią sukaupė Vakarų Europa. Mes dar visai neseniai gyvenome valstybėje, nuo kurios žmogaus teisės buvo labai toli.

Lietuva kiekviename žingsnyje susidurdavo su žmogaus teisių pažeidimais. Tai buvo mūsų kasdiena. Vieni prie jos įprato, antri tylėjo suspaudę lūpas. Ir tik patys ištikimiausi Dievo duotai žmogaus prigimčiai garsiai pasauliui skelbė apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje.

Niekas jų taip nevadino, tačiau tai buvo mūsų ombudsmenai.

Mūsų ombudsmenas buvo ir lietuviškoji išeivija, reaguodavusi į visus ryškesnius žmogaus teisių pažeidimus tuometinėje Lietuvoje, informuodama apie juos tarptautines organizacijas ir savo valstybių vadovus.

Mūsų ombudsmenai buvo žmonės, leidę "Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką", "Aušrą", kitus pogrindinius leidinius.

Mūsų ombudsmenai tada buvo Lietuvos Helsinkio grupė, įkurta 1976 metais. Savo uždaviniu ji laikė prižiūrėti, kaip yra laikomasi Helsinkyje 1975 metais pasirašyto baigiamojo Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos akto.

Šios grupės veikla nenutrūko iki pat sovietinės okupacijos pabaigos, nors ją persekiojo, o grupės nariai buvo teisiami ir sodinami į kalėjimus. Juos baudė ilgais metais lageriuose, tačiau grįžę jie vėl įsijungdavo į šią šventą misiją - budėjo Lietuvos žmogaus teisių tarnyboje. Ir ne vienam būdavo nesuvokiama: iš kur šiuose žmonėse tiek daug valios, ir tiek mažai baimės. Matyt, teisus buvo didysis kovotojas už žmogaus teises šviesios atminties akademikas Pasaulio Ombudsmenas Andrejus Sacharovas, sakydamas: "Greičiausiai pralaimėsiu, bet kai žmogus pamatai tiesą, už ją nekovoti negali. Tada jau nesvarbu, kas tavęs laukia - laurų ar erškėčių vainikas".

Minint Helsinkio grupės 25 metų sukaktį, premjeras Algirdas Brazauskas apie šiuos demokratijos ir žmogaus teisių gynėjus pasakė: "Jie buvo pirmieji, kurie apie demokratines vertybes drįso kalbėti nedemokratiniame pasaulyje".

Tame pačiame minėjime Helsinkio grupės svarbą iškėlė užsienio valstybių ambasadoriai.

Man labai malonu, kad šiandien tarp mūsų konferencijos svečių yra ir Viktoras Petkus, vienas šios Helsinkio grupės kūrėjų, žinomas to meto kovotojas už žmogaus teises ir demokratiją Lietuvoje, vienas ryškiausių mūsų pogrindžio ombudsmenų.

Šiandien mūsų valstybė, kaip ir visa civilizuota Europa, turi oficialius ombudsmenus - Seimo kontrolierių įstaigą. Ketvirtaisiais atkurtos nepriklausomybės metais, 1994 m. sausio 11 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė "Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą". Tačiau įstaiga pradėjo veikti po metų, kai 1995m. kovo 31 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos statuto patvirtinimo". Šios įstaigos veikimą mūsų valstybėje numato Lietuvos Respublikos Konstitucija.

1995 m. kovo 20 dieną Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga priimta į Europos ombudsmenų institutą (EOI) pilnateise, tikrąja asociacijos nare, o 1996 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga priimta į Tarptautinį ombudsmenų institutą (TOI).

Seimo kontrolieriai jau suspėjo išsikovoti visuomenės pasitikėjimą ir mūsų valstybinių institucijų struktūroje užima pakankamai garbingą vietą.

Pagal įstatymą Seimo kontrolieriai kasmet iki kovo 15 dienos raštu pateikia Seimui praėjusių kalendorinių metų darbo ataskaitą, kuri turi būti paskelbta ir nagrinėjama Seime. Pagal tą patį įstatymą tuo pat metu pateikiamas ir svarstomas Seime Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pranešimas apie Seimo kontrolierių įstaigos veiklą ir siūlymai šios įstaigos veiklai pagerinti.

Jeigu bandytume analizuoti Seimo posėdžių stenogramas, turėtume progos įsitikinti, kad šis Seimo darbotvarkės klausimas yra vienas iš tų, kuriam skiriama itin daug laiko. Visa tai puikiai iliustruoja, kaip aukštai mūsų valstybėje vertinama ta misija, kurią atlieka Seimo kontrolierių įstaiga.

Seimo kontrolierių ataskaitos Seimui jokiu būdu nereiškia, mūsų ombudsmenai yra priklausomi nuo Seimo. Įstatymas labai aiškiai reglamentuoja, kad Seimo kontrolieriai, vykdydami savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais bei tarptautinėmis sutartimis, susitarimais ir yra nepriklausomi.

Iš Seimo kontrolierių ataskaitų Seimui, išsidėsto visa silpniausių mūsų valstybės veiklos sričių panorama. Tai, savo ruožtu, orientuoja Seimą kokiose valstybės valdymo srityse ir ką reikėtų tobulinti, kokia linkme kreipti mūsų teisėkūrą.

Per metus Seimo kontrolierių įstaiga išnagrinėja apie pusantro tūkstančio skundų, iš kurių didesnė pusė paprastai būna pagrįstų. Šiuo metu dažniausiai skundžiamasi dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir teisėsaugos klausimais. Neretai skundžiamasi policijos pareigūnų veikla, komunalinių mokesčių tvarka, žemėtvarka. Gerokai rečiau skunduose aptinkamos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo, švietimo, sveikatos, pastatų statybos, rekonstrukcijos, privatizavimo ir nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo temos. Ir kas, regis, turėtų itin džiuginti - labai mažą dalį sudaro skundai, liečiantys tiesioginius žmogaus teisių pažeidimus.

Deja, džiaugtis neturime teisės: 10 bylų savo piliečiams Lietuva pralaimėjo Europos žmogaus teisių teisme. Šiuo metu ten įregistruota apie 100 pareiškimų iš Lietuvos. Žinoma, pagal bendrą bylų ir skundų skaičių mus gerokai lenkia Rusija, Prancūzija, Italija, Lenkija, Turkija, Ukraina, tačiau pagal Europos žmogaus teisių teisme įregistruotų pareiškimų, tenkančių vienam milijonui valstybės gyventojų, esame antroje vietoje po Slovakijos.

Pirmąsias bylas Lietuva pralaimėjo dėl įstatymų, ypač reglamentuojančių baudžiamąjį procesą, netobulumo. Dabar pralaimime dėl netinkamo įstatymų taikymo, o kai kuriais atvejais dėl mūsų pareigūnų aplaidumo, nepakankamo išmanymo tų standartų, kuriuos reglamentuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei jos protokolai.

Lietuvos atliktos visuomenės apklausos rodo, kad vis dar turime atvejų, kai mūsų moterys susiduria su psichologine ir fizine prievarta, nereti vaikų teisių pažeidimo faktai.

Tačiau esu įsitikinęs, kad šioje konferencijoje paskleistas ombudsmenų patyrimas, sukauptas visose Europos valstybėse, o ypač tose, kurioms neteko ilgus metus savo žmonių ginti pogrindyje, padės mums geriau susiorientuoti, tiksliau nukreipti savo pastangas.

Dėkoju už pareikštą garbę šią konferenciją surengti Lietuvoje ir linkiu jai produktyvaus darbo.




Naujausi pakeitimai - 2002 04 05.
Artūras Zeleniakas



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas