Lietuvos Respublikos Seimas

Balandžio 3 d IŠVAŽIUOJAMASIS KOMITETO POSĖDIS KAUNE

Komitetas susitiko su miesto vadovais, tarybos nariais.

Švietimo pakomitetis lankėsi Tarptautinėje aukštojoje vadybos mokykloje vykusioje Gimnazijų asociacijos konferencijoje. Komiteto pirmininkas prof. Rolandas Pavilionis ir ministras dr. Algirdas Monkevičius skaitė pranešimus apie švietimo plėtros strateginius uždavinius, apie gimnazijų vietą modernioje Lietuvos švietimo sistemoje, atsakė į konferencijos dalyvių klausimus.

Vėliau Komitetas tęsė savo posėdį Kauno miesto taryboje. Ten buvo išklausyti pranešimai apie Kauno miesto kultūros ir švietimo problemas.

Kauno miesto valdžia nėra pajėgi išsaugoti miesto urbanistinio paveldo objektų. Tai konstatuota bendrame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir švietimo komitetų posėdyje.

Kauno paveldo bei paminklosaugos specialistai Seimo nariams pristatė didžiausius miesto kultūros paveldo skaudulius. Itin prasta padėtis esanti Senamiestyje, Naujamiestyje bei visą miestą apimančiame Kauno tvirtovės komplekse. Dauguma šio komplekso pastatų baigia sugriūti, ir bene vienintelė jų išsaugojimo galimybė siejama su šių vertybių pardavimu už simbolinę kainą.

Iš viso Kaune priskaičiuojama per 270 kultūros paveldo objektų, kurie yra nenaudojami ir baigia sunykti. Gana prasta padėtis ir nemažai bažnyčių bei daugumos Senamiesčio pastatų, kuriems būtina priežiūra.

Per dvylika Nepriklausomybės metų Kaune taip ir nebuvo pradėta įgyvendinti Senamiesčio atkūrimo programa, todėl urbanistinės vertybės prižiūrimos vadovaujantis dar 1975 metais patvirtintu Senamiesčio regeneracijos projektu. Tiesa, 1998 metais tuometinės miesto valdžios iniciatyva buvo suburta Senamiesčio atgaivinimo komisija, tačiau jos pastangos žlugo miesto biudžete neradus 280 tūkst. litų sukurtai programai įgyvendinti.

Tikimasi, kad šiais metais pavyks patvirtinti seniausios miesto dalies reglamentą, kuriuo remiantis bus planuojami Senamiesčio atgaivinimo projektai. Labiausiai irstančius pastatus reikėtų konservuoti ir ruošti privatizacijai. Tačiau realiems pastatų renovacijos darbams miesto biudžete lėšų nenumatyta.

Negalintys išsaugoti senovinio miesto veido paminklosaugininkai konstatuoja, jog buvusi laikinoji sostinė praranda savitumą. Kaip pavyzdys paminėti Laisvės alėjos pastatai, kurių pirmieji aukštai virsta vienodomis stiklinėmis vitrinomis. Šį procesą itin skatina į miesto centrą pritraukiamos investicijos.

Kauno paminklosaugos bei paveldo specialistams teko išklausyti ir Seimo narių priekaištų dėl pernelyg pasyvaus požiūrio į vertingus miesto urbanistinius objektus. Seimo atstovai paragino paminklosaugininkus aktyviau rengti projektus, kuriuos būtų galima realizuoti bendromis šalies bei miesto valdžios pastangomis.




Naujausi pakeitimai - 2002 04 04.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas