Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLOS III (RUDENS) (2001-09-10 - 2002-01-25) ir neeilinės sesijos (2002-02-28 - 2002-03-07) ATASKAITA

 

 

1. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS,

SOCIALINIO DRAUDIMO PAKOMITEČIO SUDĖTIS

IR KOMITETO NARIŲ DALYVAVIMAS

KOMITETO POSĖDŽIUOSE

Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis Seimo III (rudens) ir neeilinės sesijos metu (Seimo 2001 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. IX-514)

1. Algirdas Sysas – komiteto pirmininkas

2. Irena Degutienė- komiteto pirmininko pavaduotoja

3. Vasilij Fiodorov – narys

4. Stasys Kružinauskas - narys

5. Vytautas Lapėnas- narys

6. Artūras Melianas - narys

7. Aleksander Poplavski - narys

8. Irena Šiaulienė - narė

Komiteto skretoriatas

Komiteto patarėjos:

R. Molienė - vyresnioji patarėja (kuruoja darbo santykių sritį)

D. Aleksejūnienė - patarėja (kuruoja socialinės paramos sritį)

D. Bidvaitė - patarėja (kuruoja valstybinių pensijų ir socialinio draudimo sritis)

D. Jonėnienė - patarėja (kuruoja socialinio draudimo sritį)

Komiteto padėjėjos: R. Liekienė, D. Šimienė, R. Virbalienė

Socialinio draudimo pakomitečio sudėtis

2001 m. vasario 28 d. komiteto sprendimu Nr. 7 buvo suformuotas Socialinio draudimo pakomitetis. 2001 m. gruodžio 6 d. Seimo nutarimu Nr. IX-632 Socialinio draudimo pakomitečio pirmininku patvirtintas komiteto narys A.Melianas. Šiuo metu pakomitečio sudėtis yra tokia:

1. A. Melianas - pakomitečio pirmininkas

2. I. Degutienė

3. A. Poplavski

4. A. Sysas

5. I. Šiaulienė

 

 

 

 

 

Komiteto narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose

(2001-09-12 – 2002- 03- 06)

 

Nr.

Komiteto nariai

Posėdžių sk.

Dalyvauta posėdžiuose

Praleista posėdžių

1.

I.Degutienė

27

23

4

2.

V.Fiodorov

27

27

-

3.

S.Kružinauskas

27

24

3

4.

V.Lapėnas

27

24

3

5.

A.Melianas

27

23

4

6.

A.Poplavski

27

22

5

7.

A.Sysas

27

26

1

8.

I.Šiaulienė

27

18

9

 

2. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLA

Seimo III (rudens) sesijos ir neeilinės sesijos metu komitetas surengė 26 komiteto posėdžius, 1 Socialinio draudimo pakomitečio posėdį, 7 klausymus, kuriuose dalyvavo Prezidentūros, Seimo komitetų, Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai.

Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas apsvarstė 53 įstatymų projektus, 5 Seimo nutarimo projektus bei 16 kitų klausimų. Komitetas Seimo pavedimu kaip pagrindinis svarstė 26 teisės aktų projektus, o kaip papildomas - 27 projektus. Didžiausią jų dalį sudarė Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų svarstymas. Iš komitete apsvarstytų teisės aktų, kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu laikotarpiu Seime priimta 14 įstatymų (7 socialinės politikos, 6 darbo politikos, 1 biudžeto finansų).

Rudens sesijos ir neeilinės sesijos metu Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo gauti 208 piliečių, organizacijų paklausimai, prašymai, skundai. Dažniausiai pasitaikančios problemos – dėl pensijų apskaičiavimo (perskaičiavimo), darbo santykių, materialinės paramos.

2001 m. spalio 8 d. įvyko Komiteto išvažiuojamasis posėdis į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Posėdžio temos - Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklos kryptys ir problemos, Užimtumo fondas ir jo efektyvus panaudojimas.

Posėdžio metu Komiteto nariams buvo pristatyti pagrindiniai Lietuvos darbo biržos veiklos tikslai ir uždaviniai bei situacija darbo rinkoje. Komiteto nariams taip pat buvo pristatyta Užimtumo fondo veikla.

Lietuvos darbo biržos vadovai įvardijo ir pagrindines darbo biržos problemas - tai viešųjų darbų finansavimo iš savivaldybių biudžeto, jaunimo (absolventų) integravimosi į darbo rinką, investicijų į priešpensinio amžiaus žmones, kaime gyvenančių bedarbių, Darbo biržos išrašomų įvairioms institucijoms pažymų problemos. Taip pat buvo įvardinti sunkumai įgyvendinant Vietinių užimtumo iniciatyvų bei Darbo vietų kūrimo programas.

 

2.1. SOCIALINĖ POLITIKA

2001 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartį dėl socialinės apsaugos (Nr.IX-530, Žin., 2001, Žin., 93-3253), kuri buvo pasirašyta 2001 m. balandžio 23 d. Vilniuje.

Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl socialinės apsaugos pakeitė Lietuvos Respublikos ir Ukrainos susitarimą dėl bendradarbiavimo pensinio aprūpinimo srityje. Iki sutarties ratifikavimo galiojęs susitarimas buvo grindžiamas taip vadinamu integracijos (teritoriniu) principu, kurio esmė - pensijas pagal savo įstatymus skiria ir moka valstybė, kurios teritorijoje asmuo gyvena.

Naująja sutartimi numatomi taikyti šie principai:

- vienoje valstybėje įgytas draudimo (darbo) stažas kitoje valstybėje sumuojamas tik tam, kad asmuo galėtų įgyti teisę į pensiją (kai trūksta stažo ir asmuo negali įgyti teisę į pensiją);

- kiekviena valstybė pagal savo įstatymus pensiją skiria ir moka tik už savo stažą. Tokiu atveju atitinkamas asmuo gali tapti abiejų valstybių pensininku;

- jeigu iš vienos valstybės gaunantis pensiją asmuo persikelia gyventi į kitą valstybę, tai pensiją ir toliau jis gauna iš pirmosios valstybės (pensija eksportuojama).

Minėtieji principai yra racionalesni, nes kiekvienoje valstybėje įvertinamas žmogaus indėlis (socialinio draudimo įmokos ar darbo stažas) ir už tai atsiskaitoma mokant jam pensiją.

Naująja sutartimi bus reglamentuojami ne tik pensijų, bet ir ligos, motinystės, bedarbio, laidojimo bei šeimos pašalpų skyrimo ir mokėjimo reikalai.

Siekiant išvengti dvigubo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, sutartimi numatyta teisės aktų taikymo tvarka asmenims, kurie gyvena vienoje valstybėje ir dirba kitoje valstybėje, komandiruotiems asmenims, tai pat asmenims, kuriuos vienos valstybės darbdavys, susitaręs su kitos valstybės darbdaviu, siunčia dirbti į tą kitą valstybę.

Tarp abiejų valstybių migruojančių asmenų socialinės apsaugos reikalai bus tvarkomi pagal Europos standartus, geriau bus įvertinama socialinio draudimo įmokų ir išmokų sąveika.

2001 m. spalio 11 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymą (Nr. IX-547, Žin., 2001, Nr. 91-3190) ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 34, 36, 37 1, 38 straipsnių, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 28, 28 1, 29, 30, 31, 32, 33, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Nr. IXP-546, Žin., 2001, Nr. 91-3189).

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo tikslas-užtikrinti, kad sudarant ir vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau-Fondo) biudžetą, būtų numatyti ištekliai Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytoms socialinio draudimo rūšims vykdyti ir kad šie ištekliai būtų naudojami pagal paskirtį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme išdėstytos visos nuostatos reglamentuojančios Fondo biudžeto finansus. Šiame įstatyme nustatyta Fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarka bei rodikliai, pagal kuriuos tvirtinamas Fondo biudžetas ir jo vykdymo ataskaita. Be to, šis įstatymas numato, kad atitinkamų metų Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamas ne tik Fondo biudžetas, bet ir pinigų srautai.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 34, 36, 37 1, 38 straipsnių, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 28, 28 1, 29, 30, 31, 32, 33, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu panaikintos visos nuostatos, reglamentuojančios Fondo biudžeto sudarymą ir vykdymą.

2001 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36, 37(1) straipsnių pakeitimo įstatymą (IX-546, 2001,Žin. 91-3189).

Įstatymo tikslas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas suderinti su nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Civiliniu kodeksu, kuriame nustatytas lėšų nurašymo eiliškumas. Tokiam eiliškumui prieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 371 nuostata dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų reikalavimų vykdymo. Taip pat siekiama tiksliau įvardinti instituciją, kurioje asmenys draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Be to įvertinant tai, kad iki 2001 m. kovo 1 d. dalis ūkininkų, kurie turėjo savanoriškai persiregistruoti į Ūkininkų registrą, nepersiregistravo, įstatymo projektu siūloma ūkininkų bei jų šeimų narių socialinio draudimo stažą už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. kovo 1 d. įskaityti pagal faktiškai įmokėtas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą sumas, taip už minėtą laikotarpį atleidžiant nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo.

Įstatyme nustatyta, kad šalpos (socialinių) pensijų gavėjai, sukakę senatvės pensijos amžių, atleidžiami nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, jei šie yra individualių įmonių savininkai, ūkininkai, patentininkai, nes jie nebegalės sukaupti reikiamo draudiminio stažo valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti.

2001 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (IX-571, 2001, Žin., 94-3309).

Įstatymo tikslas – suderinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas. Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas asmenims pradedamos mokėti likus tiek mėnesių iki jiems sukaks senatvės pensijos amžius, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 18, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. IX-109, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. pradėtas sparčiau didinti pensinis amžius, asmenys gaunantys kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas prieš pat sukankant naujai nustatytam pensiniam amžiui lieka be pragyvenimo šaltinio. Todėl šiuo įstatymu pratęstas kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimas iki minėtiems asmenims sukaks pensinis amžius.

2001 m. lapkričio 15 d. Seimo priimtu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2001 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu (Nr. IX-603, Žin., 2001, Nr. 102-3624) patikslintos Fondo biudžeto 2001 metų pajamos ir išlaidos, atsižvelgiant į patikslintas šalies ūkio makroekonominių rodiklių prognozes bei priimtus teisės aktus. Šiame įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metų biudžeto skolų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padengimo 2001 metais. Šiuo teisės aktu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atleista nuo delspinigių už 1999-2001 metais Valstybinei ligonių kasai laiku nepervestas lėšas mokėjimo.

2001 m. lapkričio 20 d. Seimas nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos” (Nr. IX- 614, Žin., 2001, Nr. 99-3533) patvirtino 2000 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitą pagal 2000 m. gruodžio 31 d. būklę.

2001 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą (IX-615, 2001, Žin., 103-3657).

Įstatymo pakeitimu siekiama padėti subalansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą praplečiant apdraustųjų ratą. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. individualių (personalinių) įmonių savininkai, individualių (personalinių) įmonių nuomininkai, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, tikrųjų ūkinių bendrijų nariai, komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, ir moka įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Įmokas papildomai pensijos daliai jie moka nuo apmokestinamųjų pajamų metinės sumos, kuri negali būti didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 60 dydžių sumą. Minėti asmenys papildomai pensijos daliai draudžiasi tik tuo atveju, jei apmokestinamųjų pajamų metinė suma yra didesnė už Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų 3 dydžių sumą.

2001 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 8, 9, 13, 14, 15, 21, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. Xi-616, 2001, Žin., 103-3658).

Įstatymo tikslas – suderinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas su pastaruoju metu priimtų kitų įstatymų - Valstybės tarnybos įstatymo pataisų, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo – nuostatomis.

Be to, siekiant sudaryti galimybę Vyriausybei nustatyti realias ketvirčio vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas, pakeistas ketvirčio vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų tvirtinimo terminas. Nustatyta, kad ketvirčio vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas Vyriausybė tvirtina ne vėliau kaip per du mėnesius prasidėjus naujam ketvirčiui.

2001 m. gruodžio 13 d. Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (Nr. IX-644, Žin., 2001, Nr. 112- 4067) tikslas – patvirtinti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus ir jo dalis atskiroms draudimo rūšims 2002 metams, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų pajamas ir išlaidas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų pinigų srautus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2002 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu taip pat patvirtintas įmokos valstybinio socialinio draudimo pensijos papildomai daliai gauti dydis – 15 proc. nuo įstatymų nustatyta tvarka valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų sumos, atsižvelgiant į 2001 m. lapkričio 20 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 4, 34, 36, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas dėl individualių (personalinių) įmonių savininkų ir kitų savarankiškai dirbančių asmenų privalomo draudimo bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai.

2002 m. sausio 15 d. Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 9, 10, 11, 12, 14, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IX-709, Žin., 2002, Nr. 13-469), kuriame pailgintas ligos pašalpos mokėjimo laikotarpis ir išplėsti atvejai, kai mokama ligos pašalpa sergantiems apdraustiesiems, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją. Šiame įstatyme taip pat išplėsti atvejai, kai apdraustiesiems mokama ligos pašalpa sergančiam sunkiomis ligomis vaikui slaugyti.

Šiame įstatyme nustatyta, kad apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, kai jie tampa nedarbingi dėl ligos arba traumos, dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalinti nuo darbo, ir kai jie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.

Be to, šiame įstatyme nustatyta, kad ligos pašalpa mokama turinčiam teisę gauti šią pašalpą šeimos nariui, globėjui, slaugantiems ne tik stacionare, bet ir vaikų reabilitacijos įstaigoje, sergantį sunkiomis ligomis vaiką iki šešiolikos metų. Ši pašalpa mokama visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.

Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio 1 d.

2.2. DARBO POLITIKA

2001m. spalio 18d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.IX-562, Žin., 2001, Nr. 93-3256).

Įstatymo tikslas - įstatymiškai įteisinti socialinių partnerių trišalių ir dvišalių institucijų veiklą, teisiškai reglamentuoti regioninių bei šakinių kolektyvinių susitarimų rengimo, pasirašymo bei vykdymo klausimus.

Šiuo įstatymu siekiama papildyti ir pakeisti galiojančio Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymo I skirsnį ir tokiu būdu nustatyti ir įteisinti dvišalių ir trišalių susitarimų subjektus, sureguliuoti 1995 metais įsteigtos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, taip pat patikslinti bei įteisinti socialinių parterių įkurtų kitų trišalių ar dvišalių struktūrų veiklą. Kartu patikslinami darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų dvišalių kolektyvinių susitarimų subjektai ir susitarimų turinys.

2001m. lapkričio 15d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymą (Nr. IX-606, Žin., 2001 Nr. 102-3626).

Priimto Ūkinių bendrijų įstatymo 12 straipsnio papildymo įstatymo tikslas - patikslinti komanditinės ūkinės bendrijos nario komanditoriaus teises ir pareigas numatant, kad bendrijos nario komanditoriaus teisė dirbti bendrijoje įgyvendinama tik sudarant bendrijai su nariu komanditoriumi darbo sutartį.

Ūkinių bendrijų įstatyme įtvirtinta ūkinės bendrijos nario komanditoriaus teisė dirbti bendrijoje tik sudarius darbo sutartį, buvo išspręsti narių komanditorių teisių gynimo pagal darbo santykius reguliuojančius įstatymus klausimai, įskaitant socialines garantijas ligos, nelaimingų atsitikimų darbe, nedarbo, pensijų, atostogų ir kitus atvejus.

2001m. gruodžio 6d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr.IX-631, Žin., 2001, Nr. 104-3703).

Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo tikslas – suvienodinti išmokų skyrimo sąlygas bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, nepriklausomai nuo bankroto proceso pradžios, nustatant vienodą išmokų finansavimą iš šaltinių numatytų Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnyje.

Panaikinus Garantinio fondo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį buvo sudaryta galimybė tenkinti 2001 metų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškas.

2001m. gruodžio 21d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 161, 19, 201, 22 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr.IX-687, Žin., Nr.2-51).

Įstatymo pataisų tikslai - suderinti Lietuvos teisės aktus užimtumo rėmimo klausimais su ES normomis, įgyvendinti ES Tarybos rekomendacijas dėl kasmetinių užimtumo krypčių bei Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr.529, priemones, skatinančias ir remiančias netekusių darbo gyventojų užimtumą.

Įstatymu siekiama:

1) užtikrinti vienodas moterų ir vyrų, auginančių mažamečius vaikus, teises į įstatymo nustatytą užimtumo rėmimą ir bedarbio pašalpą;

2) praplėsti darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių grupes labiausiai pažeidžiamais asmenimis, tuo pačiu susiaurinti neracionaliai ir nepagrįstai išplėstas grupes;

3) pagerinti priešpensinio amžiaus bedarbių materialinį rėmimą, pratęsiant bedarbio pašalpos mokėjimo trukmę arba ją skiriant ir, jiems sutikus, sustabdyti aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymą;

4) padidinti absolventų motyvaciją ieškoti darbo;

5) užimtumui remti darbdaviams taikyti ekonominio skatinimo priemones (užimtumo rėmimo subsidijas);

6) į užimtumo rėmimo priemones įtraukti smulkias ir vidutines įmones;

7) racionaliau naudoti Užimtumo fondo lėšas, sukoncentruoti jas labiausiai paramos įsidarbinant reikalaujančių bedarbių užimtumui remti.

2.3. BIUDŽETAS IR FINANSAI

2001 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu (IX-609, Žin., 2001, Nr. 102-3627) labdaros ir paramos fondams suteikta teisė gauti pajamas už Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius, t.y. į juos investuoti. Šis pakeitimas sudarė galimybę efektyviau panaudoti fondų lėšas.

3. PARLAMENTINĖS KONTROLĖS VYKDYMAS

2001 m. spalio 17 d., dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrui R.Kaireliui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriui D.Preveliui, Valstybinės darbo inspekcijos Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui M. Pluktui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkui M. Strumskiui, darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovams, buvo aptartos darbo įstatymų pažeidimų Lietuvos įmonėse priežastys ir pažeidimų prevencijos galimybės. Komitetas nutartė siūlyti Vyriausybei:

1) nustatyti vienodus fizinių asmenų pajamų mokesčių tarifus (tiek asmenys dirbantys pagal darbo sutartis, tiek ir asmenys dirbantys pagal patentus, rangos sutartis, užsiimantys autorine veikla turėtų būti apmokestinti vienodu tarifu);

2) nustatyti privalomas socialinio ir sveikatos draudimo įmokas nuo visų rūšių fizinių asmenų pajamų;

3) paspartinti Darbo kodekso projekto pateikimą Seimui.

Atsižvelgiant į tai, jog pastaraisiais metais auga darbo įstatymų pažeidimų skaičius Lietuvos įmonėse, Komitetas nutarė rekomenduoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai skirti nemokamo laiko Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laidoms apie darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Komitetas įsipareigojo paruošti Darbo sutarties ir Atostogų įstatymų pakeitimus, kuriais būtų sprendžiami terminuotų darbo sutarčių ir neapmokamų atostogų probleminiai klausimai.

2001 m. gruodžio 19 d. komitetas svarstė įmonių bankroto administratorių veiklą, tenkinant darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais. Komitetas gauna daug bankrutavusių ir jau likviduotų įmonių darbuotojų laiškų, kuriuose darbuotojai skundžiasi, kad su jais nebuvo atsiskaityta. Išsiaiškinta, kad atskirais atvejais įmonių bankroto administratoriai laiku nepateikė paraiškų Garantiniam fondui dėl išmokų skyrimo. Paaiškėjo, kad priežastis buvo ta, kad priėmus Garantinio fondo įstatymą, įsigaliojusį nuo 2000 m. spalio 1 d., ir ilgai nepriimant poįstatyminių teisės aktų, Garantinio fondo administracija prašė įmonių bankroto administratorių neteikti paraiškų, kol nebus priimti poįstatyminiai teisės aktai. Laikotarpiu nuo Garantinio fondo įstatymo įsigaliojimo iki realaus jo funkcionavimo pradžios (pirmos paraiškos buvo pradėtos nagrinėti 2001 m. rugpjūčio mėn.), dalis įmonių buvo likviduota, ir jų darbuotojai nepasinaudojo Garantinio fondo išmokomis. Komitetas bendru sutarimu nusprendė siūlyti Vyriausybei: - iki 2002 m. kovo 1 d. parengti ir priimti Vyriausybės nutarimą, nustatantį likviduotų įmonių darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, tenkinimo tvarką nuo Garantinio fondo įstatymo įsigaliojimo (2000 m. spalio 1 d.) iki jo poįstatyminių teisės aktų įsigaliojimo datų; - iki 2002 m. kovo 1 d. pateikti komitetui pasiūlymus, kaip sugriežtinti įmonių bankroto administratorių atsakomybę už bankroto procesą bei jų veiklos kontrolę, tenkinant darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais; - iki 2002 m. birželio 1 d. pateikti komitetui pasiūlymus, ar bus tenkinami ir kaip bus tenkinami likviduotų įmonių darbuotojų, kurie negavo išmokų iš Garantinio fondo, reikalavimai, susiję su darbo santykiais. - 2001 metais nepanaudotų Garantiniam fondui skirtų Privatizavimo fondo lėšų likutį panaudoti Garantinio fondo išmokoms 2002 metais mokėti. Komitetas taip pat nusprendė siūlyti VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip didžiausioms bankroto iniciatorėms ir kreditorėms, atidžiau siūlyti kandidatus į įmonių bankroto administratorius ir labiau kontroliuoti jų veiklą.

Taip pat 2002 metų I-e ketvirtyje su VSDFV atstovais komitete aptarti įmonių bankroto administratorių veiklą, tenkinant darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, o 2002 metų Seimo V (rudens) sesijos metu komitete pakartotinai svarstyti bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų socialines garantijas.

2002 m. vasario 27 d. Komitetas vykdė parlamentinę kontrolę dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo vykdymo.

Komiteto posėdyje konstatuota, kad 2001 m. lapkričio 20 d. priimto Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, įsigaliojusio 2002 m. sausio 1 d., įgyvendinimui buvo būtinas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių pakeitimas, detalizuojantis įmokų mokėjimo tvarką. Iki šiol Taisyklės nepakeistos.

Be to, 2001 m. gruodžio 20 d. priimti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1, 33, 35 straipsnių pakeitimo bei įstatymo IV dalies pripažinimo netekusia galios įstatymas ir Pelno mokesčio įstatymas nebuvo suderinti su galiojančiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Tokiu būdu ir įstatymų nuostatų kolizija, ir poįstatyminės tvarkos nebuvimas sudarė neaiškią situaciją, kai asmenys, kurių valstybinis socialinis draudimas pakeistas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, negali planuoti savo veiklos. Tai kelia kartais nepagrįstas ir nereikalingas diskusijas, o tuo pačiu ir nepasitenkinimą valdžios institucijomis.

Komitetas nusprendė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) nedelsiant patvirtinti Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 34, 36, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo vykdymui būtiną Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių pakeitimą;

2) Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų įsigaliojimui būtinus teisės aktus priimti iki įstatymų įsigaliojimo;

3) užtikrinti operatyvų apsikeitimą informacija tarp ministerijų, bei tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo, derinant rengiamus įstatymų projektus su galiojančiais įstatymais;

4) peržiūrėti ir sutrumpinti poįstatyminių teisės aktų parengimo ir derinimo tvarką.

Be to, komitetas nusprendė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijoms per visuomenės informavimo priemones dar kartą išaiškinti individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, notarų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką.




Naujausi pakeitimai - 2003 10 02.
Renata Liekienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Socialinių reikalų ir darbo komitetas  >   Ataskaitos

LR Seimas