Lietuvos Respublikos Seimas

LR Seimo Pirmininko A.Paulausko vizito Švedijoje, dalyvauti ES šalių narių ir šalių kandidačių Parlamentų Pirmininkų susitikime 2001 m. lapkričio 17-18d. ataskaita

Susitikimas su Belgijos Atstovų rūmų Pirmininku Herman De Croo.

2001 m. lapkričio 17 d. ES Parlamentų pirmininkų konferencijos Stokholme prieigose LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas susitiko su Belgijos Atstovų rūmų pirmininku. Buvo aptarta Lietuvos integracija į ES. Susitikime taip pat dalyvavo iš Lietuvos pusės – ambasadorius Švedijoje V.Naudužas, Seimo pirmininko patarėja E.Vėberytė ir ambasados Švedijoje 2 sekretorė A.Radikaitė. Iš Belgijos pusės – ambasadorius Švedijoje J.Deboutte, Atstovų rūmų Generalinio sekretoriaus pav. R.Myttenaere ir Atstovų rūmų generalinio sekretoriato atašė R.Jansoone.

A.Paulauskas padėkojo Belgijai už įvertintą Lietuvos pažangą. Pažymėjo, kad dabartinis LR Seimas yra naujas ir jaunas, beveik 100 Seimo narių yra išrinkti į Seimą pirmą kartą, tačiau su ES susiję įstatymai yra aktyviai svarstomi – pastarosios dvi sesijos buvo skirtos būtent tokiems įstatymams.

Paprašytas įvertinti esančią situaciją ir Lietuvos galimybes, G.De Croo sakė, kad Belgija yra už ES plėtrą. Sveikino, kad Europos Komisija gerai įvertino Lietuvą ir indikavo, kad jai, o taip pat dar devynioms šalims bus suteiktos galimybės įstoti į ES 2004 m. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva įstojusi bus iškart įleista į ”visus kambarius”. Įvertino, kad Lietuva deda didžiules pastangas, taikydama aquis communitaire, tačiau rezultatas šioje srityje yra tik teorinis. ES realybė – ne įstatymai, o priėjimas prie laisvos rinkos, didelė konkurencija, naujos sienos ir t.t.

Priminė, kad Belgija niekad nepripažino sovietinės okupacijos: kuomet H.De Croo, būdamas transporto ministru 1984-85, Maskvoje išgirdo kvietimą apsilankyti Lietuvoje, jis atsisakė.

Kalbėdamas apie ES De Croo įspėjo Lietuvą nesitikėti daug pagalbos, Lietuvai reikės kovoti už vietą rinkoje. Jis įspėjo, kad galima tikėtis Lietuvos gyventojų nusivylimo ypač pirmaisiais metais po įstojimo, nes jie turės išgyventi daug nepopuliarių sprendimų ir reformų.

Seimo pirmininkui pažymėjus, kad Lietuva, įvertinant jos praeitį, yra pratusi taikytis prie situacijos ir kad Lietuva yra nedidelė šalis gyventojų skaičiumi, Belgijos Atstovų Rūmų pirmininkas pastebėjo, kad Belgija yra taip pat maža šalis. Todėl ji kovoja už savo teises Konvente ir tai yra nepakeičiama.

H. De Croo taip pat sakė, kad jei rytoj ES vyktų referendumas dėl ES plėtros, būtų nubalsuota prieš. Niekas naujų šalių išplėstomis rankomis nelaukia. ES piliečiams reikia įrodymų. Tai yra pedagoginis pratimas tiek šalims kandidatėms, tiek ir ES narėms.

Į A.Paulausko klausimą, ar Belgijos parlamentas ratifikuotų ES sutartį su Lietuva, H.De Croo atsakė manąs, kad taip.

H.De Croo kalbėjo apie parlamento menką vaidmenį ir mažą įtaką sprendimų priėmimui. Iš pažiūros atrodo kitaip – nors Belgijos sistema ir parlamento vaidmuo yra daug silpnesnis nei Danijoje, tačiau ir Belgijoje priimami ES įstatymai, reguliacijos, parlamentas vykdo kontrolę. Nepaisant to reikia žinoti, kad Europos Sąjungos nacionalinis parlamentas praranda galią ir suverenumą. Kai Lietuva įstos į ES, visuomenė jausis 75 proc. esantys lietuviai ir 45 proc. europiečiai. Įstoję į ES Lietuva bus suvereni tik kelias sekundes. Dabar Belgija negali įtakoti daugelio sričių.

A.Paulauskas komentavo, kad jau dabar Lietuvoje priimami nepopuliarūs įstatymai, pasitaiko skeptikų ir dar neseniai suverenitetas buvo pagrindinis argumentas ”prieš”. Tačiau paskutiniais gyventojų apklausos duomenimis, lietuvaičių simpatijos ES didėja. Tai įtakojo švietėjiškas darbas, o taip pat tai, kad politikai šiandien yra daug atviresni. Jei anksčiau jie vengdavo kalbėti apie referendumą, tai šiandien apie jį kalba atvirai. Vakar už pradėtą svarstyti įstatymo pataisą dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams tik 2 ar 3 parlamentarai pasisakė prieš. Matomas politikų ir visuomenės sąmonėjimas. Prieš 5 metus balsai būtų pasidalinę perpus.

Vienas sunkiausių klausimų Lietuvai – žemės ūkis ir jo reformos. Keista, bet nedidelis biudžetas net pasitarnauja reformoms. Jei būtų pinigų – reformos vyktų lėčiau. Aišku, kad dėl to atsiranda socialinių problemų, tačiau ekonomika restruktūrizuojasi daug sparčiau, žmonės ieško nišų, kaip susirasti vietą gyvenime, nelaukdami valstybės paramos.

Pastaraisiais metais ekonomikos augimas yra teigiamas. Kitais metai prognozuojamas 5-5.5 proc. augimas. Eksportas išaugo 20 proc. tai rodo, kad prieš 4-5 metus orientavęsis į Rytus verslas po krizės Rusijoje pasisuko į Vakarus ir verslininkams sekasi.

Kalbėdamas apie žemės ūkį (žū), De Croo indikavo, kad žū sudaro 50 proc. ES biudžeto (dalis žemdirbystės – dirbtinė). Kartu prisiminė, kad prieš 50 m. ES tebuvo 6 šalys su savo mažais ūkiais. Šiandien maži ūkiai neišgyvena. Juokėsi, kad Belgijoje nėra žemės ūkio ministro. Prisiminė savo senelio laikus, kuomet jis buvo meras – egzistavo 100 fermų. Toje pat vietoje praėjus kiek laiko jų sumažėjo iki 35 fermų, o šiandien teliko 2. Šiandien ES ūkininkas yra mechanikas – ūkiai modernizuoti, dirba mašinos. Lenkija turės daug problemų, daug daugiau nei Lietuva. Todėl pereinamųjų laikotarpių tokiuose sudėtinguose skyriuose reikia.

Kalbant apie Kaliningradą (KS), A. Paulauskas įvardino tai kaip svarbią problemą ir galimybę Europos Sąjungai, Lietuvai ir Lenkijai. Rusija iš naujo atrado Kaliningradą, kuris anksčiau buvo užmirštas. Reiktų surasti efektyvesnį LR-KS bendradarbiavimo režimą, nes dabar Rusijos Dūmos deputatai šiandien žaidžia šia korta.

A.Paulauskas informavo apie Seimo ir KS Dūmos bendradarbiavimą forumo forma. Susitikimų metu dažniausiai iškyla vizų klausimas. Dabartinis KS Dūmos pirmininkas Nikitinas yra liberalesnių pažiūrų, tačiau ne visoms jo idėjoms pritaria Maskva.

Komentuodamas tai, De Croo sakė, kad Lietuva, įstojusi į ES, turės stiprinti sienas su kaimynais. Migracija ES yra svarbus klausimas, įdėta daug pastangų jau reguliuoti ir nebus leista ardyti šiandien esančios imigracijos pusiausvyros. Be to, artimoje ateityje portugalai Lietuvai nebus užsieniečiai, užsieniečiai bus rusai ir baltarusiai. Tai bus pirmasis ES realybės pavyzdys. Tai liečia ir Lietuvos diskusijas, svarstant žemės pardavimą užsieniečiams, nes ES nariai nebus užsieniečiais. Reikės išgyventi psichologinį lūžį. De Croo patarė neturėti iliuzijų ir nepardavinėti iliuzijų.

A.Paulauskui paklausus, ką Belgija mano apie laisvą asmenų judėjimą (LAJ), De Croo atsakė manąs, kad laisvo judėjimo pereinamasis laikotarpis turėtų būti įvestas 5-10 m. - ir ES šalių narių baimių sumažinimo dėlei, ir pačios Lietuvos “brain drain prevention” labui. Tuoj prisiminė Portugalijos atvejį, kuriai ilgas pereinamasis laikotarpis LAJ srityje pasirodė buvęs visai nereikalingas. Portugalijos ekonomika gana greitai pagerėjo, ir smegenų nutekėjimo neįvyko, kaip ir neįvyko invazijos iš Portugalijos į ES šalis. Lietuva neturėtų to sureikšminti.

Parlamentų pirmininkų konferencijos renginių metu įvyko trumpi dvišaliai A.Paulausko susitikimai su kolegomis Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Turkijos Atstovų rūmų ir Senato pirmininkais ir Stokholmo Lordu Meru. Susitikimo su Olandijos Atstovų ir Senato Rūmų Pirmininkais buvo aptartas Seimo Pirmininko vizitas Nyderlanduose. Turkijos Atstovų Rūmų Pirmininkas išreiškė viltį, kad Seimo Pirmininkas greitu metu atvyks oficialaus vizito. Seimo Pirmininkui pabrėžus Turkijos paramos svarbą NATO kontekste, Turkijos Atstovų Rūmų pirmininkas patvirtino savo paramą Lietuvos siekiams dabar ir ateity. Trumpų pokalbių su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos Atstovų ir Senato Rūmų pirmininkais buvo aptarti jų atsakomieji vizitai į Lietuvą. Susitikimo su Stokholmo Lordu Meru, Meras paminėjo, kad labai lauktų Vilniaus mero apsilankant Stokholme.

Vakare Seimo Pirmininkas susitiko su Švedijoje gyvenančiais lietuviais LR ambasadoje.




Naujausi pakeitimai - 2002 04 02.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ŠVEDIJA

LR Seimas