Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko J.E. Artūro Paulausko vizito Suomijoje 2001m. liepos 17-19d. ataskaita

Vizito tikslas: dalyvauti kasmetiniame Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų vadovų bei generalinių sekretorių susitikime, aptarti galimą glaudesnį šių valstybių parlamentų bendradarbiavimą.

Lietuvos delegacijos sudėtis:

 P. Artūras PAULAUSKAS, LR Seimo Pirmininkas,

 P-ia Sigita TRAINAUSKIENĖ, Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja

 P. Vygantas BAGDONAVIČIUS, apsaugos karininkas

Susitikimo dalyviai:

 P. Ivar HANSEN, Danijos parlamento pirmininkas

 P. Henrik TVARN, Danijos parlamento generalinis sekretorius

 P. Toomas SAVI, Estijos parlamento pirmininkas

 P. Heiki SIBUL, Estijos parlamento generalinis sekretorius

 P-ia Ritta UOSUKAINEN, Suomijos parlamento pirmininkė

 P. Seppo TIITINEN, Suomijos parlamento generalinis sekretorius

 P. Gudmundur STEFANSSON, Islandijos parlamento pirmininko pirmasis pavaduotojas

 P. Fridrik ÓLAFSSON, Islandijos parlamento generalinis sekretorius

 P. Janis STRAUME, Latvijos parlamento pirmininkas

 P-ia Silvija DREIMANE, Latvijos parlamento generalinė sekretorė (MP)

 P-ia Kirsti Kolle GRÖNDAHL, Norvegijos parlamento pirmininkė

 P. Hans BRATTESTÅ, Norvegijos parlamento generalinis sekretorius

 P-ia Birgitta DAHL, Švedijos parlamento pirmininkė

 P. Anders FORSBERG, Švedijos parlamento generalinis sekretorius

REZIUME: Susitikimo dalyviai išreiškė savo pritarimą tolimesniam valstybių parlamentų bei jų vadovų bendradarbiavimui “aštuoneto” formate (NB8). 2003m. tokį susitikimą numatyta surengti rugpjūčio mėn. Lietuvoje. Šiaurės valstybių parlamentų vadovai laikėsi nuomonės, jog kol kas nėra būtinybės šį bendradarbiavimą kaip nors formalizuoti steigiant bendras institucijas ir pan., pasiliekant galimybę mažiau formalioms daugiašalėms ir dvišalėms konsultacijoms bei paramai įvairiais klausimais (įstatymų leidybos gerinimo, parlamentų organizacijos, regioniniai klausimai ir pan.).

Susitikimo temos:

1. Viešumas ir jo formos parlamento darbe. Parlamentų informacijos strategijos. (Pranešėjas – Islandija)

2. Parlamentinių frakcijų bei jų darbuotojų administracinis ir ekonominis statusas. (Pranešėjas – Norvegija)

3. Baltijos-Šiaurės valstybių bendradarbiavimo stiprinimas: bendrų institucijų link? (Pranešėjas – Estija)

Susitikimo forma buvo pasirinkta diskusija prie apskrito stalo, kur šalys pranešėjos trumpai pristatė savo iš anksto parengtus raportus minėtomis temomis, kurie tapo pagrindu diskusijai. (Raportų tekstai pridedami).

Lietuvos pozicijos diskusijos temomis buvo šios:

1. Lietuvos Seimo Interneto svetainėje (naujoji versija) yra pakankamai gerai išplėtota, joje galima gauti labai išsamią ir operatyvią informaciją apie parlamento darbą: stebėti tiesiogines vaizdo ir garso transliacijas iš posėdžių bei spaudos konferencijų salių, naudotis Lietuvos bei Europos teisės aktų duomenų bazėmis, susipažinti su Seimo komitetų veikla, adresuoti laiškus parlamentarams ir pan. T.y. jau dabar čia pateikiamos informacijos kiekis prilygsta ar net lenkia Islandijos teikiamame projekte. Lietuvos Seimo Interneto svetainė iš esmės atitinka Tarpparlamentinės Sąjungos rekomendacijas. Galėtų būti atsižvelgta į Islandijoje išplėtotą jaunimo puslapį. Problema – jog Lietuvoje, skirtingai nei Islandijoje (77%), Interneto vartotojų skaičius siekia apie 10% visų gyventojų. Šios kadencijos Seime IT skiriamas itin didelis dėmesys, sukurta Informacinės visuomenės plėtros komisija, akcentuojamas Lietuvos mokyklų kompiuterizavimas. Tolimesniame IT diegimo etape numatoma suteikti galimybę visiems parlamento nariams dirbti mobiliais kompiuteriais (iki 2002m.), t.p. jungtis prie parlamento informacinės sistemos iš bet kurios vietos, atsisakyti dokumentų spausdinimo, tobulinti esamas programas (aplikacijas), kad vartotojams būtų patogiau gauti reikalingą informaciją ir pan..

2. Kalbant apie parlamento frakcijų finansavimą, svarbu pažymėti, jog šiemet priimtas įstatymas, iš esmės įtvirtinantis Seimo biudžeto savarankiškumą. Todėl jau nuo kitų metų bus pereinama prie programinio Seimo biudžeto. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Seimo nariai turi teisę samdyti savo padėjėjus, kurie įdarbinami Seimo kanceliarijoje. Seimo frakcijoms, priklausomai nuo jų dydžio, skiriama referentų etatų skaičius (viso šiuo metu – 13), kurie samdomi be konkurso frakcijos seniūno pasirinkimu. Be to, frakcijoms skiriamas tam tikras lėšų limitas ūkinėms išlaidoms. Nuo šios kadencijos įtvirtintas Seimo opozicijos lyderio statusas. Lyginant su Skandinavijos šalimis – Lietuvoje svarbu skatinti politinių partijų plėtrą, todėl dalis frakcijai skiriamų lėšų gali būti panaudojama ir kitoms reikmėms. Svarbu yra pažymėti, jog pagal dabartinį Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojai yra skirstomi į kelias kategorijas, kur Seimo frakcijų referentai bei Seimo narių padėjėjai laikomi politinio (asmeninio) pasitikėjimo darbuotojais, samdomais Seimo nario kadencijos (frakcijos gyvavimo) laikotarpiui.

3. Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimas buvo reglamentuotas 1992m. sutartyje. Pastaraisiais metais šis bendradarbiavimas tampa vis glaudesnis, tai akcentuojama tiek Baltijos Asamblėjos įvairiuose dokumentuose, tiek jungtiniuose abiejų organizacijų posėdžiuose. 2001m. birželio mėn. Rygoje vykusioje Baltijos Asamblėjos sesijoje buvo priimtas pareiškimas, kuriame pabrėžiama, jog “atėjo laikas spręsti klausimą dėl Baltijos valstybių narystės Šiaurės Taryboje”, kurį galima vertinti kaip aiškų apsisprendimą. Argumentai “už”: jau dabar tiek Baltijos Asamblėjos, tiek ir Šiaurės Tarybos nagrinėjamų klausimų ratas didele dalimi sutampa, daugelis jų – yra reikšmingi visam Baltijos jūros regionui (ne tik Baltijos valstybėms), NB8 formatas jau labai plačiai taikomas ir kituose susitikimuose (premjerų, ministrų ir pan.), apsijungę organizacijos sustiprėtų bei įgytų didesnį svorį bei įtaką, gautų naujų impulsų savo veiklai; žvelgiant iš ekonominio taško – jau dabar, bent Lietuvoje, rinkoje dominuoja investicijos iš Skandinavijos šalių, todėl glaudesnis politinis bendradarbiavimas būtų naudingas; žvelgiant iš euroatlantinės integracijos perspektyvos – taipogi svarbus mažųjų valstybių vienijimasis. Argumentai, jog tam reikės papildomų biudžeto lėšų nebūtinai yra teisingi, nes tam galėtų būti panaudojami jau dabar parlamentų skiriami resursai (tiek finansiniai, tiek ir žmogiškieji) Baltijos Asamblėjos bei Šiaurės Tarybos veiklai.

Kitų susitikimo dalyvių išsakytos mintys:

1. Informacijos strategija:

 Daugelyje šalių IT, informacinės visuomenės kūrimas buvo vienas iš svarbiausių prioritetų (pvz., Suomija ir kt.), ateityje numatomas dar platesnis IT panaudojimas.

 IT diegimas bei Internetas sudaro galimybę plačiau, operatyviau ir tiksliau nušviesti parlamento veiklą, parlamentarams – tiesiogiai bendrauti su rinkėjais, tačiau svarbu, kad būtų ką jiems pasakyti.

 IT panaudojimas parlamento darbe davė ir tam tikrų paradoksų: siekimas sumažinti popieriaus davė iš esmės atvirkštinį rezultatą, nes dabar popieriaus sunaudojama kur kas daugiau nei iki tol. Pavyzdys – elektroniniu paštu gauti ilgesni dokumentai yra atspausdinami, ir tik tada skaitomi.

 Nebūtinai IT savaime garantuoja geresnį ryšį su žmonėmis – galbūt atvirkščiai, juos atitolina (jie nebedalyvauja visuomenės gyvenime, neina į rinkimus ir pan., nes viskas pasiekiama iš namų). IT neturėtų užgožti “gyvo” bendravimo su žmonėmis.

 Plenarinių posėdžių salėje Švedijoje neleidžiama naudotis mobiliais kompiuteriais, kadangi norima, jog dalyvaujantys posėdyje gerbtų pranešėją ir sektų jo kalbą. Tuo tarpu kitur tai leidžiama, traktuojant kompiuterį kaip darbo priemonę.

2. Parlamentinių frakcijų finansavimas:

 Daugelyje parlamentų frakcijų bei parlamentarų padėjėjų, patarėjų samdymo praktika yra panaši. Tačiau jų statusas vienaip ar kitaip skiriasi nuo administracijos statuso, teisė derėtis dėl kontrakto sąlygų dažnai perduodama pačioms frakcijoms, administravimą paliekant parlamento administracijai.

 Lėšos, skiriamos politinėms frakcijoms parlamente, neturėtų būti panaudojamos kitiems tikslams – partijų skyriams provincijoje ir pan., darbuotojai turi dirbti būtent parlamente.

 Estijoje parlamentarai neturi samdomų padėjėjų, bet gali naudotis savanorių teikiama pagalba – aukštųjų mokyklų absolventais ir kitais, kurie nori įgyti praktikos ir geriau susipažinti su parlamento darbu. (N.B. Estija vienintelė iš Šiaurės ir Baltijos šalių neturi savarankiško parlamento biudžeto).

 Parlamentarų patarėjų įgaliojimai turi būti aiškiai apibrėžti: jie neturėtų dalyvauti komitetų posėdžiuose ir pan. Atsiranda pavojus, jog padėjėjai, gavę atitinkamą išsilavinimą bei patirtį, linksta “užgožti” pačius parlamentarus, netgi veikti tendencingai. Politikai, ne jų padėjėjai, turi priimti pagrindinius sprendimus.

 Esama parlamentarų, kurie orientuojasi tik į aktualius visuomenei klausimus, kuriuos paprastai svarsto vyriausybė, siekia kuo daugiau žiniasklaidos dėmesio sau, linksta į populizmą. Tuo būdu vyriausybė, ne parlamentas, formuoja “politinę darbotvarkę”. Tačiau būtent parlamentas, kaip visuomenės atstovų forumas, turėtų tapti politikos formavimo centru.

3.Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos galimas susijungimas:

 Šiaurės Taryba – ne sprendimus priimanti institucija, tai daugiau Skandinavijos šalių parlamentarų diskusijų forumas. Jame nemažai vietos skiriama kultūros paveldui, istorijai, pačios skandinavų kalbos praktiniam panaudojimui, taigi klausiama, ar iš tiesų narystė šioje organizacijoje reikalinga Baltijos valstybėms?

 Reikia atsižvelgti į platesnį kontekstą: Baltijos jūros regionas apima ir daugiau šalių bei sričių, nei aštuonios, todėl kyla klausimas dėl pvz., Arkties regiono ir kt. įjungimo į esamą bendradarbiavimą. Be to, euroatlantinės integracijos procesai labai keičia padėtį regione, todėl šio klausimo svarstymas nėra tinkamas laiko atžvilgiu.

 Naujos institucijos kūrimas pareikalaus naujų išlaidų, naujo biurokratinio aparato kūrimo, o tai yra neigiamas faktorius. Šiaurės ir Baltijos šalys jau šiuo metu yra įsitraukę į pakankamai daug parlamentinių asamblėjų veiklą, todėl dar vienos kūrimas vargu ar naudingas.

 Baltijos valstybių prioritetas šiuo metu yra narystė ES ir NATO, todėl visą dėmesį reiktų skirti tam. Narsytė Šiaurės Taryboje tikrai neturėtų užgožti šių pagrindinių tikslų.

 Kadangi šiam susitikimui jo dalyviai neturėjo atitinkamų įgaliojimų priimti sprendimus, bus atsižvelgta į išsakytas nuomones ir argumentus, o diskusija toliau pratęsta nacionaliniuose parlamentuose.

Artūras Paulauskas Seimo Pirmininkas




Naujausi pakeitimai - 2002 03 29.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   SUOMIJA

LR Seimas