Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko vadovaujamos delegacijos oficialaus vizito Čekijos Respublikoje 2001 m. birželio 14 - 16 d. ataskaita

Susitikime su Čekijos Respublikos Vyriausybės vicepremjeru - Čekijos Respublikos Vyriausybės Įstatymų leidybos tarybos pirmininku ponu Pavel Rychetsky buvo aptarti dvišaliai Lietuvos ir Čekijos santykiai. P.Rychetsky pažymėjo, kad santykius su postkomunistinėmis šalimis laiko labai svarbiais bei patikino, kad nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios Čekija stebėjo visus įvykius ir visuomet mus palaikė. Vicepremjeras pasveikino Seimo Pirmininką bei delegaciją atvykus į Čekiją ir palinkėjo, kad vizitas būtų sėkmingas.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, padėkojęs už priėmimą bei pristatęs Lietuvos delegaciją pasidžiaugė, kad Lietuvos ir Čekijos dvišaliai santykiai tampa vis aktyvesni, ypač Čekijos ambasadai Vilniuje tapus kontaktine NATO ambasada. A-Paulauskas kalbėjo, kad Lietuva, kaip ir Čekija domisi tokiomis šalimis, kurios turėjo panašią istoriją kaip ir mūsų. Seimo Pirmininkas paminėjo Lietuvos delegacijos vizito tikslą - t.y. pristatyti mūsų valstybės siekius užsienio politikoje, taip pat norą pasisemti patirties, kurią turi Čekija bei paprašyti paramos kitais metais NATO Viršūnių susitikime, kuris vyks Prahoje.

Kalbant apie kitais metais įvyksiantį NATO Viršūnių susitikimą Prahoje, P.Rychetsky pažymėjo, kad Čekija labai intensyviai dalyvauja ir ypač didelį dėmesį skiria Vidurio ir Rytų Europai. Vicepremjeras išsakė nuomonę, kad Lietuva yra labiausiai pasirengusi įsijungti į Šiaurės Atlanto struktūras. A.Rychetsky paminėjo, kad jeigu neįvyks esminių pakitimų, NATO plėtra yra labai reali. Plėtros įtakai labai daug reikšmės turi Rusijos pozicija. Turės įtakos ir tai, kaip Lietuva galės palaikyti gerus santykius su Rusija, būdama NATO nare.

P.Rychetsky, kalbėdamas apie ekonominius Lietuvos ir Čekijos santykius, pabrėžė, kad jie yra labai gerame lygyje. Kaip ypatingai gerą ekonominio bendradarbiavimo formą jis paminėjo autobusų eksportą į Lietuvą. Komplikuotesnė situacija yra su elektra. Čekijos Respublika turi didelį elektros perteklių. Šiuo metu Čekija turi 3,5 mlrd. JAV dolerių ieškinį Rusijai. Skolą vis dar tikimasi atgauti, gerai suprantant, kad visos sumos vis tik nepavyks susigrąžinti. Dalis šios skolos bus grąžinama per trečiąsias šalis. Vicepremjeras pastebėjo, kad ne tik Čekijos produkcija turėtų būti eksportuojama į Lietuvą, bet ir Lietuvos produkcija, kuri jo nuomone nėra prastesnė, turėtų būti eksportuojama į Čekiją.

Susitikimas su Čekijos Respublikos Parlamento Senato Pirmininku Petr Pithart prasidėjo prisimenant istorinius įvykius. 1938 m. rugsėjo gale 6 val. ryto buvo pranešta, kad Čekijos Respublika bus okupuota. P.Pithart išreiškė viltį kad panašūs įvykiai mūsų šalyse nepasikartos. Pristatęs susitikime dalyvaujančius parlamentarus, Senato Pirmininkas suteikė žodį Senato vicepirmininkui senatoriui Zdenėk Vojir. Senatorius pasidomėjo, kaip Lietuvoje, kaip buvusioje TSRS šalyje sprendžiamas tautinių mažumų pilietybės klausimas.

Seimo Pirmininkas A-Paulauskas pirmiausiai dar kartą padėkojo už galimybę apsilankyti Čekijos Respublikoje. Jis pastebėjo, kad dabar nemažai Baltijos šalių atstovų lankosi Čekijoje. A-Paulauskas išreiškė dėkingumą Čekijai už paramą stojant į NATO. Pristatęs delegaciją, Seimo Pirmininkas atsakė į Senatoriaus pateiktą klausimą. A.Paulauskas kalbėjo, kad pilietybės klausimas Lietuvoje iš trijų Baltijos valstybių buvo išspręstas greičiausiai ir taikiausiai. Buvo pasirinktas nulinis variantas - visiems suteikta Lietuvos pilietybė. Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvoje kitų tautybių žmonių gyvena mažiau negu kitose šalyse. Vytenis Povilas Andriukaitis papildė, kad Lietuva, Latvija ir Estija TSRS narėmis nebuvo. Okupacija, deportacija, II-asis pasaulinis karas, po to -stalininė deportacija. Estai paskelbti nepriklausomybę galėjo tik remiantis savo pilietybe. P.Andriukaitis pasidžiaugė, kad visos trys Baltijos valstybės neturi žmogaus teisių pažeidimų, kaip kad yra manoma.

P.Pithart teiravosi Lietuvos delegacijos nuomonės dėl Rusijos Federacijos pragmatiško vertinimo Lietuvos atžvilgiu. A.Paulauskas atsakė, kad Rusija yra labai svarbi mūsų ekonominė partnerė. Kaliningrado sritis, kuri glaudžiasi su Lietuvos teritorija, mums yra labai svarbus ekonominis partneris. Lietuvos investicijos į Kaliningradą yra pačios didžiausios. Kaliningrade statoma dauguma įmonių, plėtojamas kultūrinis, sveikatos, švietimo ir kt. bendradarbiavimas. Seimo Pirmininkas paminėjo Kaliningrado Dūmos delegacijos vizitą Lietuvos Respublikos Seime kaip vieną iš bendradarbiavimo formų.

P.Pithart pasidomėjo, kaip Rusijos Federacija reaguoja į Lietuvos norą įstoti į NATO. A-Paulauskas atsakė Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus vizito į Rusiją patirtimi. Lietuvos Respublikos Prezidentas buvo susitikęs su Vladimiru Putinu. Rusija nėra sužavėta mūsų noru stoti į NATO. Bet tai yra Lietuvos sprendimas ir ji turi tai daryti. 1991 m. su Rusija buvo pasirašyta sutartis, kad Rusija sutinka su mūsų stojimu į Tarptautines organizacijas. Seimo narys Vaclov Stankevič patikino, kad paprasti žmonės, ypač verslininkai sveikina mūsų ėjimą į NATO, nes jie turėtų daugiau galimybių savo verslui plėtoti. V.P.Andriukaitis papildė, kad Kalimngrado sitis suinteresuota greitu Lietuvos integravimusi į NATO ir Europos Sąjungą dėl investicijų. Lietuvos investicijos Kaliningrade siekia 82 - 86%. Čekijos pusė pabrėžė, kad Kaliningrado sritis -Rusijos karinis arsenalas. Jie domėjosi, ar tai nebus pavojinga Lietuvai. Seimo Pirmininkas atsakė sutinkąs, kad Kaliningrado sritis yra labai militarizuota ir kad šiuo metu Kaliningrado srityje yra ypač daug karinės technikos. Tačiau Lietuva turi labai gerus santykius su Kaliningrado sritimi. Jokios įtampos dabar nėra. Oficiali Kaliningrado valdžia ir paprasti žmonės laukia kada mes būsime pakviesti į NATO. V.P.Andriukaitis paminėjo neseniai lankęsis Baltiske ir kalbėjęs su jų generalitetu bei lankęsis jų kariniuose laivuose. Jis patikino, kad ten nelaikoma jokia karinė ginkluotė. Susitikimo su Čekijos Respublikos gynybos ministru Jaroslav Tvrdik pradžioje gynybos ministras pasveikino atvykusią Lietuvos delegaciją bei pasidžiaugė sėkmingu abiejų šalių bendradarbiavimu. Pradėjęs kalbą apie NATO plėtrą, p. Tvrdik išreiškė nuomonę, kad visos trys Baltijos šalys bus priimtos. Ministras paminėjo, kad iš Baltijos šalių Lietuvos Respublika skiria daugiausiai lėšų gynybai, stengiasi parengti gynybines pajėgas. Taip pat malonu, kalbėjo p.Tvrdik, kad Lietuvos visuomenė labiau remia stojimą į NATO. Čekijos Respublikoje visuomenės parama procentiškai augo panašiai kaip ir Lietuvoje.

Seimo Pirmininkas padėkojo už optimistiškai nuteikiančius Čekijos gynybos ministro žodžius. A-Paulauskas pasidžiaugė, kad p. Tvrdik gerai informuotas apie Lietuvos karinę struktūrą, pasirengimą narystei NATO. Seimo Pirmininkas kalbėjo, kad Čekijos patyrimas labai svarbus mūsų narystei NATO, paminėjo Čekijos Respublikos ambasados Vilniuje kaip kontaktinės NATO ambasados didžiulę reikšmę bei ambasadoriaus Štefan FOle dideles pastangas. A.Paulauskas pabrėžė, kad Čekija turėjo savo karines struktūras, o Lietuvai reikėjo jas sukurti. Todėl Lietuvai labai reikalinga Čekijos pagalba šioje srityje. Seimo Pirmininkas padėkojo už Čekijos rengiamus projektus karinėje srityje (paminėjo karo medikų mokymus ligoninėse).

Čekijos gynybos ministras pažymėjo, kad Čekijos armija su Lietuva turi pačius artimiausius ir geriausius santykius lyginant su kitomis šalimis kandidatėmis. Čekijos armija labai gerai įvertino Lietuvos medikų darbą ir suteikė jiems apdovanojimus. Jaroslav Tvrdik paminėjo, kad abi šalys galėtų bendradarbiauti ir cheminėje karinėje pramonėje. Taip pat yra pasirašytos sutartys apmokyti Lietuvos pilotus bei padėti ruošti Lietuvos karininkus aukštosiose mokyklose.

A.Paulauskas domėjosi, kaip finansuojama Čekijos gynybos sistema. Gynybos ministras atsakė, kad 1997-1999 m. Čekijos Respublika įsipareigojo iš biudžeto skirti 2,2 %. Šiuo metu, anot gynybos ministro, situacija, esant Čekijos ekonomikai pokylyje, yra paprastesnė. Ateinančiais metais bus didinamas lėšų kiekis. Iki 2004 m. numatyta užbaigti visas reformas ir sukurti stabilią aplinką.

Seimo Pirmininkas domėjosi lėktuvų pirkimu Čekijos karinėms oro pajėgoms, konstatuodamas, kad tai labai brangus pirkinys. Gynybos ministras atsakė, kad dar nėra aišku iš kur bus finansuojama. Ministerijos nuomonė -valstybės išlaidos gynybos sistemai yra labai didelės. Reikėtų elgtis taip, kad nebūtų reikalaujama daugiau lėšų, o išsiversti su turimomis.

A-Paulauskas teiravosi p.Tvrdik dėl NATO plėtros - kurios šalys jo nuomone bus pakviestos. Ministras atsakė, kad Lietuva yra geriausiai pasiruošusi iš kitų šalių kandidačių. Čekijos Respublika kategoriškai reikalavo NATO plėtros Slovakijos Respublikai, taip pat labai pozityviai pasisako už Lietuvos priėmimą į NATO. Čekija yra už tai, kad būtų pakviesta daugiau šalių. Štefan Fūle, gynybos ministro I-asis pavaduotojas pabrėžė, kad Čekijos Respublikos Prezidentas Vaclav Havel yra labai pozityvus Baltijos šalių atžvilgiu. Manoma, kad Prahos NATO viršūnių susitikimo metu bus pakviestos 7 šalys ir šis susitikimas bus užregistruotas kaip NATO plėtra. Bendrame susitikime su Čekijos Respublikos Pariamento Senato Užsienio reikalų, gynybos ir saugumo komitetu bei Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetu Čekijos atstovai išreiškė viltį, kad kitais metais Prahoje įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikslas bus įgyvendintas bei teiravosi Lietuvos delegacijos nuomonės ar Prahoje bus pakviestos visos trys šalys bei kaip Lietuva reaguotų, jei būtų pakviesta tik viena šalis.

Atsakydamas į klausimą, Seimo Pirmininkas pabrėžė, kad visos trys šalys siekia vieningų tikslų ir deda dideles pastangas. Buvo laikotarpis, kai buvo manoma, kad Estija labiau pasiruošusi narystei ES, o Lietuva - NATO. Tačiau vienos šalies išskirtinumas kelia nesveiką konkurenciją. Dabar grįžtama prie teiginio, kad visos trys šalys turėtų būti kviečiamos kartu, bet nebus labai skaudu jeigu bus pakviesta tiktai viena.

Komitetų atstovai domėjosi visuomenės parama dėl stojimo į NATO. Ką daro Seimas ir Vyriausybė, kad visuomenės parama augtų - klausė čekai. Jie prisiminė, kad Čekijos Respublikoje iš pradžių visuomenės pasitikėjimas taip pat buvo labai mažas.

A.Paulauskas atsakė, kad 2001 m. vasario mėnesio duomenimis visuomenės pasitikėjimas siekė virš 50%. NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijos Vilniuje metu NATO parlamentarai ir mūsų žmonės turėjo galimybių pabendrauti ir šiuo metu procentai turėtų būti didesni. Krašto apsaugai paskirti 2% iš biudžeto rodo, kad požiūris yra gana geras. NATO reikalų komisija seime labai daug dirba su nevyriausybinėm organizacijom. Taip yra įtraukiama didelė dalis visuomenės.

Čekijos pusė pateikė klausimą, kaip suderinama Seimo Pirmininko atstovaujamoje partijoje suderinama socialinė ir liberali pusės. Taip pat paklausė mūsų delegacijos nuomonės apie buvusį ekonominį bendradarbiavimą su buvusia Čekoslovakija ir kokios to bendradarbiavimo perspektyvos su dabartine Čekijos Respublika.

Seimo Pirmininkas atsakė, kad Socialliberalų partija pasisako už liberalias reformas Lietuvos ekonomikoje. Ypatingai rinkos ekonomikoje. Būdami koalicijoje su liberalų frakcija, pasak A.Paulausko, esam atsvara liberalioms idėjoms, joms suteikiam socialinį aspektą. Seimo pirmininkas pastebėjo, kad ekonominiams ryšiams tarp Lietuvos ir Čekijos - dideli rezervai. Lietuva laukia Čekijos investicijų, ypatingai transporto, lengvosios pramonės srityse. Čekija yra dvidešimtoje vietoje pagal investicijas Lietuvoje. Eksporto - importo balansas nėra didelis. Vienas iš vizito tikslų - išjudinti šiuos santykius.

Čekų pariamentarai pastebėjo, kad Lietuva ypač glaudžiai bendradarbiauja su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Jie domėjosi, kaip Lietuvos Seimo nariai vertina tokį bendradarbiavimą.

Seimo Pirmininkas kaip vieną iš bendradarbiavimo formų paminėjo Baltijos Asamblėją, kurios metu svarstomi svarbiausi Baltijos valstybių klausimai. Paskutinėje Baltijos Asamblėjos sesijoje Rygoje buvo iškeltas klausimas dėl tampresnio bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis bei priimtas nutarimas kreiptis į Šiaurės Tarybą, kad Baltijos Asamblėją priimtų į savo sudėtį. Šiaurės Tarybos pozicija tuo klausimu yra teigiama ir tikimasi per keletą metų šią idėją realizuoti. Pietaujant su Čekijos Respublikos Parlamento Senato vicepirmininku Jan Ruml bei Senato Europos integracijos reikalų komiteto atstovais buvo aptarti nerimą keliantys klausimai dėl stojimo į Europos Sąjungą. Visų pirma dėl pereinamojo laikotarpio, kurį siūlo Vokietija, Austrija ir Suomija, taip pat dėl žemės ūkio, finansų bei atominių elektrinių uždarymo problemos. Čekijos atstovų nuomone, pereinamasis laikotarpis neturėtų būti toks ilgas, kokį siūlo minėtos šalys - 7 metai, bet sutrumpėtų iki 3 plius 2 metų. Kalbant apie žemės ūkį, A-Paulauskas pažymėjo, kad Lietuva pradėjo svarstymus Seime. Tačiau Lietuvos Konstitucijoje yra pasakyta, kad žemė negali būti parduodama užsieniečiams. Todėl, norint pasiekti teigiamą rezultatą, reikėtų keisti Konstituciją. Tam reikėtų 93 parlamentarų balsų. Čekams pasiteiravus ar naudinga buvo priimti tokį įstatymą, kuris draudžia pirkti žemę užsieniečiams, Seimo Pirmininkas atsakė, kad nugalėjo nacionalinės idėjos, nes konstitucija buvo kuriama 1990-1991 m., kai Lietuva vadavosi iš sovietinės okupacijos.

Susitikimo su Čekijos Respublikos Prezidentu Vaclavu Havelu metu, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas perdavė Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus kvietimą atvykti į Lietuvą. Čekijos Prezidentas perdavė sveikinimus Prezidentui Valdui Adamkui, taip pat Vytautui Landsbergiui bei Algirdui Brazauskui. A.Paulauskas padėkojo V.Havelui už Bratislavoje išreikštą savo aiškią nuostatą Baltiškajai dimensijai. Čekijos Prezidentas išreiškė nuostabą, kad visi žino jo pasisakymo Bratislavoje turinį bei pripažino buvo maloniai nustebintas, kad dauguma valstybių pasisakė už Lietuvos priėmimą į NATO.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas

Ataskaitą parengė

Elona Kazakevičienė

Tarptautinių ryšių skyriaus

vyresnioji konsultantė




Naujausi pakeitimai - 2002 03 29.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ČEKIJA

LR Seimas