Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko vizito į Briuselį dalyvauti 12-ajame Europos Parlamento pirmininkės bei šalių dalyvaujančių plėtros procese parlamentų pirmininkų susitikime 2001 gruodžio 5-6 dienomis ataskaita

Š. m. gruodžio 5-6 dienomis Briuselyje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas su delegacija. Jis dalyvavo 12-jame Europos Parlamento pirmininkės bei šalių, dalyvaujančių plėtros procese, parlamentų pirmininkų susitikime. Tokie susitikimai yra rengiami du kartus per metus, kitas įvyks 2002 m. pirmoje pusėje Latvijoje, Rygoje.

Susitikimas su Europos Sąjungos delegacijos ES ir LR Seimo jungtiniame parlamentiniame komitete pirmininku Gary Titley. Prieš parlamentų pirmininkų susitikimą LR Seimo pirmininkas susitiko su G. Titley, kuris sakė, jog pagal prognozes kitais metais Lietuvos bendro vidaus produkto augimas bus mažesnis nei Latvijoje bei Estijoje. A. Paulauskas atsakė, jog jis mažesnis ir šiemet. Kitais metais numatytas 4-4,5 % BVP augimas, kuris atspinti pasaulines ekonomikos augimo lėtėjimo tendencijas. G. Titley teiravosi, ar dėl kitais metais vyksiančių Prezidento rinkimų nesulėtės derybų tempas. LR Seimo pirmininkas sakė, jog maždaug prieš pusę metų iki Prezidento rinkimų, kurie vyks gruodžio mėnesį, prasidės intensyvi rinkiminė kampanija, kuri neturėtų lėtinti Lietuvos derybų su ES, juo labiau, kad ir visi kandidatai į Prezidento postą vieningai sutaria dėl šio siekio. A. Paulauskas teigė, jog reikės visuomenei aiškiai pasakyti, koks likimas jų laukia uždarant IAE blokus, tai padaryti būtų lengviau, jei ES daugiau kalbėtų apie savo indėlį uždarymo procese. Apsikeičiant nuomonėmis dėl administracinės reformos A. Paulauskas sakė, jog reikėtų daugiau teisių perduoti vietos savivaldai, ministerijoms paliekant spręsti svarbiausius klausimus.

A. Paulauskas teiravosi dėl Konvento darbo. G. Titley sakė, jog Konvento darbo metodas paaiškės po Laekeno viršūnių susitikimo. Yra šalių, kurios nori, kad Konventas diskutuotų labai konkrečius klausimus, yra tokių, kurios nori, kad Konventas turėtų labai platų temų spektrą.

12-jame Europos Parlamento pirmininkės bei šalių, dalyvaujančių plėtros procese, parlamentų pirmininkų susitikime gruodžio 6 dieną Europos Komisijos požiūrį dėl plėtros proceso raidos išdėstė komisaras plėtrai Günter Verheugen. Savo kalboje jis teigė, jog derybos su šalimis kandidatėmis vyksta sklandžiai ir greitai, EK pažangos raportai įvertino visų kandidačių padarytą žymią pažangą. Tiek šalių narių, tiek kandidačių reakcija į raportus buvo labai pozityvi. 2002 m. derybos bus baigtos su tomis šalimis, kurios atitiks narystės kriterijus. Dabar dar neįmanoma nuspėti, kiek valstybių baigs derybas. Nors EK pasirengusi priimti iki 10 valstybių, tačiau nėra priėmusi nuomonės dėl šio tikslo bei nenori prognozuoti skaičių ir scenarijų. Pasak jo, yra įveikta pusė derybų tvarkaraščio, o Belgija savo prezidentavimo metu taip pat dirbo pagal planą. Pasak jo, EK džiaugiasi dėl Čekijos bei Austrijos pasiekto susitarimo dėl Temelino AE. Teisingumo ir vidaus reikalų sritis po rugsėjo 11-sios įvykių įgijo kur kas didesnę reikšmę, šalys narės ypač reikšmingu laiko maksimalų saugumo užtikrinimą, tame tarpe ir išorinių sienų. EK mano, jog išorinių sienų apsauga traktuojama kaip bendras uždavinys ir šalys kandidatės šį uždavinį palengvins. 2002 m. derybose bus įžengta į politiškai jautriausias sferas: žemės ūkį, finansus, regioninę politiką. EK pateiks veiksmų planą, kuris padės efektyvinti administracines sistemas, apie jį EK informuos 2002 m. pradžioje. 2002 m. pažangos raportai įvertins, ar šalys kandidatės sukūrė pakankamai veiksmingas administracines sistemas, ar gerai veikia įstatymai, kad būtų gerai įgyvendinta acquis, ar šalys gali būti priimtos į ES. Pirmosios įstojančios bus paskelbtos 2002 m., kitoms bus pateikta tolesnė strategija, užtikrinanti, kad jos nebus paliktos nuošalėje. Kipras padarė didelę pažangą, tačiau EK tikslas – pakviesti vieningą Kiprą, kuris sugebėtų išspręsti dabartinę problemą. Derybos prasidėjo ir galima matyti aiškų šansą, bet laikas bėga ir visos šalys turi sustiprinti savo pastangas, kad galėtų tuo šansu pasinaudoti. Nustatyti naujas sąlygas plėtrai reikštų tik norą atidėti plėtrą. EK Prezidentas R. Prodi yra Europos Parlamentui sakęs, jog finansinė ES situacija 2006-2013 m. ir plėtra negali būti siejamos. Bet kokios diskusijos apie finansinius planus po 2006 metų yra spekuliacijos. Plėtra, dėl kurios buvo susitarta 1999 m. Berlyne, bus vykdoma. EK daro viską, kad visos šalys kandidatės išspręstų savo problemas.

Po G. Verheugen kalbėjęs EP Europos Parlamento Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas Elmar Brok sakė, jog didžioji EP narių dauguma pasisako už tai, kad derybos būtų baigtos 2002 m. EP rekomenduoja priimti iki 10 šalių. Dar reikia daug nuveikti, kad būtų įgyvendintos keliamos sąlygos – ypač administracinių gebėjimų acquis įgyvendinimui srityje. EP nori kiek galima anksčiau (anksčiausiai –2003 m. kovą) surengti balsavimą dėl pritarimo stojimo sutarčiai EP, bei pageidauja, jog tai būtų kuo skubiau padaryta ir šalyse narėse.

Konvente vyks diskusijos, kurios apims daugiau nei keturis Nicoje neišspręstus klausimus. Konvente dirbs 61 narys, iš jų – 46 parlamentų nariai, tad parlamentų vaidmuo čia labai stiprus, nors vyriausybių nariai vis tiek tars paskutinį žodį. EP narių bei nacionalinių parlamentų atstovų santykis bus 30:16. Šalims kandidatėms turi būti suteiktas žodis, tačiau jos neturi įtakoti rezultatų. Jau ir taip tai siekia daug toliau, nei buvo galvota anksčiau. Pavyzdžiui, kai susijungė Rytų bei Vakarų Vokietijos, rytų vokiečių parlamentarai turėjo laukti keturis metus, kol gavo teisę balsuoti. Patirtis rodo, jog susitarimo radimas yra svarbesnis, nei balsavimo tvarka. EP sieks rezultatų, kurie būtų priimtini visiems ES piliečiams.

Susitikimas su EK Plėtros komisaru Giunteriu Verheugen. Susitikime taip pat dalyvavo Plėtros komisaro kabineto atstovai P. Tempel ir P. Erler, LR Seimo pirmininko patarėja užsienio politikos klausimais Erika Vėberytė bei LR Misijos prie EB Ministras patarėjas Ž. Pavilionis.

A.Paulauskas informavo Plėtros komisarą, kad LR Seime yra inicijuoti debatai dėl Europos ateities, o artimiausiu metu LR Seimas apsispręs dėl savo atstovų Konvente skyrimo. IAE uždarymo sprendimą galėtų palengvinti tik kuo platesnė informacija apie konkrečią ES pagalbą.

G. Verheugen visų pirma padėkojo už LR Seimo bei paties LR Seimo pirmininko asmeninį indėlį priimant su Europos integracija susijusius įstatymus. Plėtros komisaras taip pat teigiamai įvertino dabartinį politinį stabilumą Lietuvoje, kuris sudaro prielaidas tęsti būtinus LR pasirengimo narystei ES darbus, ypač ekonominių reformų srityje. G. Verheugen nuomone, Lietuva iki šiol išlieka “stipri kandidatė” dalyvauti būsimoje ES plėtroje, kadangi Lietuva iš esmės neturi problemų, kurių nebūtų galima iki derybų pabaigos išspręsti. Plėtros komisaras šiame kontekste tik pabrėžė būtinybę iki kitų metų pabaigos skirti kuo didesnį dėmesį administracinių gebėjimų stiprinimui Lietuvoje, tame tarpe teismų srityje.

Plėtros komisaras patvirtino, kad Ignalinos AE uždarymas yra ne tik “nacionalinė, bet ir visos Europos problema, todėl ES tikrai rems Lietuvą”.

Kaliningrado atžvilgiu Plėtros komisaras teigė esąs patenkintas, kad LR Vyriausybės bei Komisijos pozicijos sutampa, savo ruožtu, Komisija stengiasi šiuo klausimu bendradarbiauti ir su Rusija. Plečiantis ES Kaliningrado srities (KS) nereikėtų izoliuoti ir sudaryti kuo didesnes sąlygas KS pasinaudoti ES plėtros privalumais, ypač skatinat regioninį bendradarbiavimą. Kita vertus, G. Verheugen teigimu, Kaliningradas niekada nebus ir negali būti kliūtis Lietuvos įstojimui į ES. A. Paulauskas patvirtino, kad ne tik LR Vyriausybė, bet ir LR Seimas siekia glaudžiai bendradarbiauti KS įsteigtų KS Dūmos - LR Seimo bendradarbiavimo struktūrų rėmuose, tiek Kaliningrade, tiek Vilniuje reguliariai vyksta parlamentarų susitikimai.

Susitikimo pabaigoje Plėtros komisaras priminė, kad ”Lietuva yra viena mėgstamiausių” jo šalių-kandidačių, todėl jis su malonumu priima LR Seimo pirmininko kvietimą apsilankyti Lietuvoje 2002 metais - ”galbūt pavasarį, kai oras bus Lietuvoje gražesnis”. Plėtros komisaras taip pat paprašė perduoti jo nuoširdžiausius linkėjimus LR Premjerui.




Naujausi pakeitimai - 2002 03 27.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas