Lietuvos Respublikos Seimas

LR Seimo pirmininko A.Paulausko oficialaus vizito Nyderlanduose susitikimų apibendrinimas 2001 m. gruodžio 3-4 d.d.

LR Seimo pirmininkas A.Paulauskas bei Seimo narių delegacija (Seimo nariai I.Šiaulienė, S.Lapėnas) Nyderlandų Karalystės Parlamento vadovų kvietimu š.m. gruodžio 3-4 d.d. su oficialiu vizitu lankėsi Nyderlanduose. Seimo pirmininkas bei delegacija susitiko su Parlamento Aukštesnių rūmų (Senato) prezidentu Gerrit Braks bei Antrųjų rūmų prezidente Jeltje van Nieuwenhoven, valdančiųjų koalicinės vyriausybės partijų lyderiais Henri Frans Dijkstal (Liberalų partija) bei Adrianus Ad Melkert (Darbo partija). Bendrame Lietuvos Seimo delegacijos ir užsienio bei Europos reikalų komiteto susitikimo metu diskutuota euroatlantinės integracijos klausimais, aptartos Lietuvos integracijos į ES bei NATO plėtros aktualijos su užsienio reikalų valstybės sekretoriumi Dick Benschop. Delegacija susitiko su Amsterdamo miesto valdžios atstovais bei Roterdamo uosto bei Europos krovinių terminalo pareigūnais. Delegacija apsilankė Tarptautiniame teisingumo teisme ir susitiko su jo viceprezidentu Shi Jiuyong.

Seimo delegacija aplankė Anne Frank muziejų, kur buvo supažindinta su nuolatine šio muziejaus ekspozicija bei pristatyti bendradarbiavimo su Lietuva projektai. Apsilankyta Van Gogh muziejuje. Seimo pirmininkas susitiko su Olandijos lietuvių bendruomenės valdybos nariais (pusryčiai), verslo ir mokslo atstovais.

Nyderlandų vykdomoji bei įstatymų leidžiamoji valdžios reiškia supratimą ir paramą Lietuvos siekiams tapti ES bei NATO narėmis. Nyderlandai pasiruošę padėti ne vien tik žodžiais, bet ir darbais – pareiškė užsienio reikalų valstybės sekretorius D.Benschopas.

Susitikimas su Nyderlandų parlamento aukštesniųjų rūmų prezidentu G.Braks.

Senato prezidentas supažindino su rūmų darbu ir vieta įstatymų leidžiamojoje grandyje. G.Braks pažymėjo Nyderlandų pasiruošimą padėti, įveikiant sunkumus atsiradusius dėl istorinių įvykių, palinkėjo sėkmės derybose. A.Paulauskas pristatė LR Seimą, politines partijas, vyriausybės politikos tęstinumą įgyvendinant pagrindinius užsienio politikos tikslus. Pažymėta, kad integracijos procesas ir derybos labai įtakoja įstatymų leidybos tempus, supažindino su atskirų sektorių problematika (energetika, žemės ūkis ). Akcentuotas politinių jėgų sutarimas dėl lėšų skiriamų gynybai ir pasiruošimui narystei NATO. Pirmininkas paprašė Senato ir jo vadovo paramos šiuose Lietuvos siekiuose į ką prezidentas atsakė pozityviai.

Susitikimas su Nyderlandų žemesniųjų rūmų prezidente J. van Nieuwenhoven. Susitikimas buvo pusvalandžiui perkeltas į rūmų posėdžių salę, kur pirmininkas ir delegacija buvo supažindinti su parlamento rūmų darbo organizavimu. Vakarienės metu, dalyvaujant abiejų rūmų prezidentams, pirmininkas pasakė kalbą (pridedama).

Diskusija užsienio bendrame Užsienio ir Europos reikalų komitetuose. Pirmininkavo užsienio reikalų komiteto primininkas de Hoop-Scheffer, dalyvavo Europos reikalų komiteto pirmininkas K.Veldhuis, penki skirtingų parlamentinių partijų (abiejų rūmų) atstovai. Seimo pirmininkas pristatydamas užsienio politikos tikslus, pažymėjo jų aktualumą vidaus politikoje. Pradėjusi derybas su antrąja banga Lietuva sėkmingai pasivijo ir preliminariai uždarė 21 derybinį skyrių. Didžiosios partijos sutaria dėl integracijos tikslų. Lietuva vertina EK pozityvų raportą, kartu atkreipdama dėmesį į taisytinas vietas, ypač administravimo problemas, žemės ūkio problemas, kt. Yra sudėtingų klausimų, bet jie visi spręstini. Kaliningrado klausimu reikalinga parama ir politiniai sprendimai. Nato narystės klausimu tikimės Nyderlandų palaikymo, o Lietuvos pasiruošimas bus įvertintas individualiai. Partijos sutinka dėl karšto apsaugos biudžeto ir jis siekia apie 2 procentus nacionalinio produkto. Kiti metai labai svarbūs – derybų pabaiga dėl ES, sprendimai dėl Nato, todėl reikia paramos iš Nyderlandų siekiant šių tikslų. Pirmininkas atkreipė dėmesį į Lietuvos pirmininkavimą ET ministrų tarybai – pirmininkavimo metu bus surengta konferencija regioninio bendradarbiavimo klausimu ir čia Lietuva gali pasidalinti savo ekspertine patirtimi kaimynų atžvilgiu taip prisidėti prie Europos saugumo stiprinimo.

Verhagen (Krikščionių demokratų partija) pasidomėjo ar greitos procedūros įstatymų priėmime nesukuria problemų įgyvendinime; Nato kontekste matome akivaizdų Baltijos šalių kvalifikuotumą narystei, tačiau Madride buvo akivaizdūs politiniai vertinimai ir kriterijai – kaip su Rusijos reakcija. Seimo pirmininkas į tai atsakė, kad administracinių pajėgumų trūkumus matome ir dirbame keliomis kryptimis – profesionalaus biurokratų korpuso formavimas, kita vertus svarbu turėti finansinius resursus įstatymams įgyvendinti. Stiprinam kova su korupcija – yra tam sukurta speciali tarnyba. Nato ekspertai Lietuvą išskiria kaip geriausiai pasirengusią narystei.. Dažnams mums klausimas ko siekiame naryste, ar jaučiame grėsmę, į ką galima atsakyti, kad realių grėsmių nėra, bet siekiame saugumo jausmo – to reikia žmonėms, to reikia verslui, investicijoms. Rusijos pozicija švelnėja – prieš keletą metų labai griežta, dabar kitokia –sutinka su nuostata, kad šalis pati turi teisią rinktis saugumo sistemas.Keičiasi ir pats Nato įvaizdis Rusijoje, Putinas kalba apie pačios Rusijos narystę. Lenkijos pavyzdys rodo, kad po narystės santykiai tik pagerėjo. Mes sieksime savo tikslų ir Rusijos pozicija neturi įtakoti.

Veldhuis (Liberalų partija, Europos reikalų komiteto pirmininkas): akivaizdus augantis Lietuvos ir Nyderlandų bendradarbiavimas ir tai džiugina. Kokie sunkumai atskiruose derybiniuose skyriuose, kaip apibūdintumėte bendradarbiavimą Baltijos asamblėjoje. A.Paulauskas apibūdino situaciją žemės ūkio srityje, pažymėdamas Konstitucinių pataisų ruošimą (žemės ūkio paskirties žemės pardavimas). Energetikoje svarbūs lieka dujų bei elektros ūkio restrukturizavimas ir privatizavimas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas. Darbą Baltijos Asamblėjoje pristatė Seimo narė I.Šiaulienė, pažymėdama prioritetus sietinus su integracijos procesu, gerus ryšius su Šiaurės Taryba, pageidavimą stiprinti bendradarbiavimą su Beneliukso parlamentarais.

Oven (Socialdemokratų partija): Nyderlandai būdama viena iš ES steigėjų, vis dar turi problemų su teisėjais, trūksta teisininkų gerai išmanančių ES teisę. Kaip bus Lietuvoje? A.Paulauskas pažymėjo, kad keitėsi ne tik įstatymai, bet ir žmonės – Lietuvoje dabar apie 700 teisėjų ir iš jų 70 procentų yra nauji žmonės, kurie buvo paskirti per nepriklausomybės laikotarpį. Seime svarstomas teismų įstatymo projektas. Problemos yra, bet jos įveikiamos. Atsilieka prokuratūra bei policija.

Van Baalen (Liberalų partija): palaikom gerus ryšius su Lietuvos liberalų bei socialliberalų partijomis. Kai Lietuva ir Lenkija bus ES narėmis, Kaliningradas bus izoliuotas. Kokie projektai galėtų padėti išspręsti Kaliningrado klausimą. A.Paulauskas pažymėjo, kad vienas sudėtingesnių klausimų, reikėtų politinių sprendimų su kaimynais, norint Kaliningradą padaryti partneriu, o ne izoliuoti.norime, kad toks jausmas nesusidarytų, todėl dirbame įvairiais lygiais. Es taip pat tame turi aktyviai sudalyvauti. Kaliningradas turi tik išlošti iš kaimynų narystės. Mums tai svarbus verslo bei prekybos partneris.

Susitikimas su valdančiosios socialdemokratų partijos frakcijos parlamente lyderiu A.Ad Melkert. Diskutuojant apie šios partijos pozicija mums aktualiais klausimais, pažymėta pozityvi partijos nuostata Lietuvos integracijos projektams. Tai istorinė galimybė atitaisyti klaidas. Nyderlandai pasiekė gerovę būdama šiose struktūrose ir sveikina mūsų interesą būti jose taip pat. Šalys kandidatės turi pasiruošti pagal nustatytus kriterijus. Nyderlanduose dar nėra žinomos gerai naujos šalys. ES vidaus reikalai paraleliai eina su išorės – vidaus reformos bei plėtra, vidaus dalykai neturėtų stabdyti naujų narių priėmimą. Nato klausimas labai sudėtingas – tai labai sietina su Europos saugumo galimybėmis, dėl plėtros neturi būti sukurtos saugumo problemos. Ad Melkert akcentuoja narystės ES greitį. A.Paulauskas pažymėjo, kad integracijos į ES greitis išlaikomas. Abu tikslai ES ir NATO artėja tolygiai. Narystė nepadidins įtampos regione, priešingai suteiks didesnį stabilumą. Pavyzdys ir Lenkija – jos santykiai su Rusija įgavo didesnį stabilumą, Rusija dažnai tuo klausimu pervertinama. Jos pozicija per kelis metus pasikeitė, sušvelnėjo. Putinas pats šneka apie Nato. Kiekviena valstybė turi teisę rinktis saugumo organizacijas. Ad Melkert užtikrino, kad jis tikrai remia Lietuvos narystę Nato.

Seimo pirmininkas A.Paulauskas susitiko su Liberalų partijos lyderiu Henri Dijkstal (pokalbis vyko po koncerto, priėmimo metu). Apsikeista informacija apie politinių partijų veiklą, liberalų partijos pozicijas vyriausybėje. Kalbant NATO klausimu Dijkstal buvo pakankamai atsargus ir rezervuotas, minėdamas Rusijos situaciją.

Susitikimas su Valstybės sekretoriumi D.Benschop (Užsienio reikalų ministerija). Benschop pasveikino ir pasidžiaugė intensyvėjančiais santykiais. A.Paulauskas pristatė užsienio politikos tikslus ir paprašė Nyderlandų palaikymo apie kurią jau išgirdo iš įstatymų leidžiamosios valdžios. D.Benschop atsakė, kad pilnai palaiko integraciją į euroatlantines struktūras. Nato atvirų durų politika ir visiškai remiame. Reikjavike galėsime įvertinti progresą šalyse, sprendimai Prahoje. Dabar nėra individualių sprendimų. 2002 m. ES labai svarbūs – “nuo Kopenhagos iki Kopenhagos” – derybos vyksta gerai, prisilaikoma tvarkaraščio. EK raportas geras – eilė šalių bus pasiruošusios. Labai bus kreipiamas dėmesys į administracinius ir teisinius pajėgumus. Yra ir gali būti daug skirtumų Europoje, bet administracinė pusė turi jungti. Kreipsim dėmesį, bet skirsime ir pagalbą.

A.Paulauskas pasidžiaugė EK raporte pateikiamu Lietuvos vertinimu, kartu pareikšdamas, kad rimtai atsižvelgsime į pastabas ir kritiką ypač administracinių gebėjimų srityje. Pateikta eilė naujų įstatymų projektų, kurie sustiprins administraciją. Reforma vyksta energetikos sektoriuje – bus baigta reorganizacija elektros sektoriuje, dujų ūkio privatizavimas. Labai didelis darbas Ignalinos Atominės elektrinės uždarymas – tai ne tik Lietuvos problema, bet ir ES. Viena Lietuva to nepajėgs finansiškai padaryti. Nėra politinio sprendimo dėl antrojo bloko, priklausys kaip finansiškai bus remiamas uždarymas – tai gali būti apie 2009 m. D.Benschopas patikslino: kada gali būti priimtas sprendimas? A.Paulauskas: vyriausybė pasirengusi, konsultuojamasi, reikalingi įvertinimai, finansiniai įsipareigojimai. Prieš stojimą mes pasakysim tiksliai. D.Benschopas: daug svarstėme šį klausimą, esate ne vieni su šia problema – Bulgarija, Slovakija. Lietuvos atvejis ypatingas – IAE pagamina daug elektros energijos, todėl pilnai suprantu ko prašome iš jūsų. Aišku, kad kaina uždarymo neturi kristi vien tik ant Lietuvos pečių. Bus panaudoti dvišaliai ir daugiašaliai fondai – Nyderlandai dalyvauja ir toliau skirs paramą. Tai labai jautrus klausimas visuomenėje. A.Paulauskas: visuomenėje jautriai reaguoja, vyksta televizijos šou ta tema, yra subjektyvumo vertinime, pigumo įspūdis. Apskritai, daugiau nei 50 procentų gyventojų palaiko integracijos projektą ir jų skaičius toliau auga. D.Benschopas: pakankamai sunkus etapas ateina – po euforijos ateina kaštų ir juodo darbo metas. Ar žemės ūkio ir Ignalinos klausimai patys prieštaringiausi? AP- taip. DB-kaip akcizai, cigaretės? AP_ įstatymai pateikti, prašome pereinamojo laikotarpio, numatytos kompensacijos žemdirbiams. DB-Nyderlandai palaikys pereinamojo laikotarpio prašymą dėl akcizo cigaretėms – būtų kvaila prarasti viską vien dėl mokesčių.AP-kaip su laisvu asmenų judėjimu. DB- atsiliepiant į darbo rinkos situaciją Nyderlanduose, mes nesame už tokį laikotarpį, per dvišalius susitarimus įtvirtinsime laisvą asmenų judėjimą kaip ir eilė kitų valstybių.

DB- kitais metais didelis dėmesys žemės ūkio klausimams, sanitariniams, fitosanitariniams dalykams. Norime aktyvios diskusijos ES dėl BŽŪP reformos, norime išvengti diskriminacijos naujų narių atžvilgiu. Spaudimas ateina ir su nauju PPO derybų raundu, po pergyventų krizių (snukio ligos). Reikia tas reformas pradėti ir nestabdyti plėtros.

Palaikysime jus ne vien tik žodžiais, bet ir darbais.

Susitikimas su Warner Hemmes, Amsterdamo miesto Tarybos ir Sveikatos komisijos nariu (Demokratų partija), Cees van der Meer, Vyresnysiuoju politikos patarėju ir G. W. van Santen, Valckeniersstraat globos centro vadovu.

Buvo suteikta informacija, kad tarp vartojančių narkotikus daugiau senų žmonių, kurie narkotikus vartojo 1960-siais. Opiumo įstatymas (1919m.) - suskirstė narkotikus į sunkius ir lengvus. Taip pat vadinamose “Cofee shops” laisvai pardavinėjami lengvi narkotikai. Tačiau draudžiama parduoti vienam žmogui daugiau nei 5 gr. ir parduotuvėje negalima laikyti daugiau nei 500 gr. Nyderlandų valdžios teigimu, narkotikų politika mažina sunkių narkotikų vartotojų skaičių. Heroino vartotojų mažėja manoma dėl to, kad jauni žmonės nepradeda nuo heroino, nes tai nemadinga, taip pat juos baugina AIDS. Yra tendencija Ekstazy vartoti vakarėlių metu, o heroiną - namuose. Sunkūs narkotikai susiję su sunkiais nusikaltimais. Sunkūs narkotikai draudžiami įstatymo. Daugiausia pinigų skiriama nelegalių narkotikų susekimui ir gaudymui. Auginti narkotikus sau - įstatymas nedraudžia. Valstybinę narkotikų politiką formuoja Vidaus, Teisingumo ir Sveikatos ministerijos, o miestuose - merai. Pasak miesto pareigūnų, kiekviena narkotikų vartotojų grupė yra skirtinga: 1) jaunimas: prevencija vykdoma mokyklose, namuose, laisvalaikiu. Reikia kuo anksčiau pradėti švietimą. Šviečiami tėvai, mokytojai apie tai, kaip kalbėti su blogai besimokančiais. Nėra priverstinio sveikatos tikrinimo, yra tik savanoriškas sveikatos tikrinimas - šeimos daktarai, labdaros organizacijos. Priverstinis sveikatos tikrinimas gali būti tik nusprendus teismui, vietoj to, kad sodinti į kalėjimą. G.W. van Santen informavo, jog Valckeniersstraat centras bendradarbiauja su Atviros Visuomenės Fondu Lietuvoje, kur keičiasi savo per 30m sukaupta patirtimi narkomanijos prevencijos klausimu. Tai ne viena psichinė problema, tai ir legali problema. Priklausomumas asmens priklauso nuo asmens silpnumo ar stiprumo bei socialinės aplinkos, narkotikų prieinamumo. O tam, kad detoksikuoti narkomanus - dar ne visai beviltiškus - reikalingos paslaugos. Šis centras teikia paslaugas tiems, kuriems priklausomybė jau neišgydoma. Skiriami opiatai (metadonas). Metadonas nesukelia haliucinacijų. Galima net teigti, kad ši programa turi įtakos nusikalstamumo, susirgimų mažnimui. 1970 metais buvo 70 000 heroino vartotojų. Dabar 5000. Pusę metadono pacientų prižiūri bendrosios praktikos gydytojai. Tą patį galėtų daryti ir Lietuva. Amsterdame yra 5 tokie centrai finansuojami savivaldybės ir iš draudimo. O metadono programa finansuojama tik iš draudimo, t.y. žmonės išlaikomi sveikatos apsaugos sistemos.

Susitikimas su Tarptautinio Teisingumo Teismo Viceprezidentu Shi Jiuyong (Kinija). Teismo Viceprezidentas įvertino Seimo Pirmininko apsilankymą Teisme kaip Lietuvos teikiamą didelį dėmesį teisingumui ir taikos palaikymui. Pokalbio metu Shi Jiuyong pasidalino informacija apie dabar sprendžiamas bylas. Teisme šiuo metu yra 22 bylos. Teismas finansuojamas iš JT lėšų. Šalys neprivalo mokėti jokio mokesčio, jos moka tik savo advokatams. Šalys arba pats Teismas gali kviestis įvairių sričių ekspertus, susijusius su byla, tačiau dauguma atvejų, Teismui pakanka kompetencijos apsieiti be ekspertų. 75 žmonės dirba Teisme, o vykstant bylos nagrinėjimui papildomai samdomi vertėjai, stenografistai ir t.t. Bet tai neefektyvu, todėl Teismas jau paprašė daugiau lėšų pastoviems etatams įkurti. Seimo Pirmininkui pasiteiravus, ar kuomet galima būtų galvoti apie galimybė tapti teisėju Lietuvos piliečiui, Viceprezidentas atsakė, kad JT turi regionines grupes, pvz. Rusija ir Rytų Europa, Azija, Afrika, Lotynų Amerika. Šios regioninės grupės turi tam tikrą vietų skaičių teisme. Rusija ir Rytų Europa turi dvi vietas, dabar tai Rusija ir Vengrija. Kitais metais turi būti perrinkti 5 teisėjai. Kovo mėnesį JT Generalinis sekretorius turėtų pranešti apie galimybę šalims pasiūlyti savo kandidatus. Todėl jau ir kitais metais Lietuva gali pretenduoti į šį postą. Svarbi yra kandidato kvalifikacija, asmuo turi būti labai gerbiamas tarptautinėje teisėje arba toks, kuris galėtų tapti savo šalies Aukščiausiojo teismo teisėju. Seimo Pirmininkui pasiteiravus apie bylos nagrinėjimo trukmę, buvo atsakyta, kad tai vidutiniškai trunka du metus. Šis teismas sprendžia bylas tarp suverenių valstybių. Todėl bylos nagrinėjimo terminų pratęsimui turi pritarti abi valstybės.

Seimo pirmininko ir delegacijos vakarienė su verslo atstovais. Dalyvavo H.de Lange, Lietuvos garbės konsulas, Dr.J.Berendse, Festo, G.Backelandt, Grosso Moda, P.van Helsdingen, ABN AMRO, R.Weener, Matrix Software, prof.K.Wakker, Deft Universitetas. Verslo atstovai buvo pakviesti atvirai diskusijai apie verslo sąlygas ir perspektyvas. Kaip problemos buvo įvardintos netarifiniai barjerai prekyboje (fitosanitariniai patikrinimai per ilgi, sertifikavimas kai kada būna nesuprantamas), infrastruktūrinės problemos (telefoninių pokalbių aukšti tarifai), civilinės atsakomybės draudimo vėlavimas, pensijų fondų steigimo vėlavimas. Eilė sėkmingų verslo pavyzdžių paminėta: Grosso Moda gavo antrą vietą tarp Nyderlandų kompanijų investavusių Rytų Europoje, Matrix Software pusė kompanijos perkėlė į Lietuvą, palikusi tik pardavimų padalinį Nyderlanduose, Delft Universitetas tyrinėja galimybes užsakyti mokslo tiriamuosius darbus Lietuvoje.

Susitikimas su Roterdamo uosto, Europe combined terminals international (ECT) konteinerių terminalo investicijų strategu Jan Nater, Van Ossterhout, Užsienio reikalų departamentas, Roterdamo Merija, ir Ivo Blom, Roterdamo uosto pramonė. Roterdamas yra didžiausias konteinerių uostas Europoje. Roterdamo uosto valdyba yra municipalinė. Kas ypač įdomu kad pats uostas nėra tik žemės nuomotojas bet ir operatorius. Gyliai jo teritorijoje svyruoja nuo 13,5m iki 22,5m kas įgalina priimti didžiausius laivus. Per metus skirtingos krovos kompanijos perkrauna apie 300mln t krovinių kurie pasiskirsto sekančiai: skysti kroviniai 43%, 144mln. t, Birūs kroviniai 37%, 123mln. t, Kiti kroviniai 20%, 33mln. t Kiekvienais metais daugiau nei 30 000 okeaninių laivų užeina į uostą. Reikia pabrėžti kad Roterdamas aptarnauja 350 mln. populiacijos hinterlandą. Roterdame yra daugiau nei 500 pastovių laivybos linijų.

ECT - tai privati įmonė priklausanti keturioms olandų pramonės ir transporto kompanijoms: Internatio-Muller nv, Royal Nedlloyd nv, Yoyal Pakhoed nv, Nederlandse Spprwegen nv (Olandiojs geležinkeliai). Metinė krovinių apyvarta 3 600 000 TEU. ECT šiuolaikiniai įrengimai leidžia apdoroti daugumą konteinerių laivų iš viso pasaulio. Dirba 2 250 darbuotojai. Kompanija aktyviai veikia kituose Europos uostuose, turi 20 m. patirtį konstultacinėje veikloje, vadovavo konteinerių terminalų, geležinkelio, baržų, ir vidaus vandenų terminalų bei konteinerių depų įkūrimui. Susitikime pasidžiaugta, kad Europos Komisija sutiko, kad ECT būtų numatyta nauja akcininkų struktūra. Taip ECT tapo Huchison grupės narė. 60 proc. kontrolinių ECT akcijų turi Huchison, kuri kontroliuoja pagrindinius terminalus Kinijoje ir į ECT žiūri kaip į jų pirmą žingsnį į Europą. ECT terminalas yra automatizuotas, konteinerius priveža mašinos, nevaldomos žmogaus. Huchison kontroliuoja grupė Honkongo piliečių. Roterdamo savivaldybei priklauso tik ECT mažuma akcijų. 2 proc. akcijų priklauso darbuotojams. ECT + savivaldybės menedžmentas = privatus + valstybinis valdymas. Dirbama darbo grupėse, kur sprendžiami svarbiausi klausimai - pvz., infrastruktūros tobulinimas. Seimo Pirmininkui pasidomėjus apie muitinės darbą, informuota, jog muitinė tikrina ir nusėdančius konteinerius, ir tranzitinius konteinerius rentgenu, tačiau tik apie 3/4 proc. krovinių. Į Seimo Pirmininko klausimą apie dažnesnius patikrinimus, buvo atsakyta, kad vyksta pastovūs patikrinimai ir 2 proc. konteinerių randami pažeidimai: pvz., dokumentų turinys neatitinka konteinerių turinio. Iš atvykstančių konteinerių Roterdame nusėda tik 20 proc. Kiti 30 proc. išvežami baržomis, 10 proc. - traukiniais, 39 proc. - keliais. Tačiau pastebima tendencija sumažinti keliais transportuojamą kiekį dėl nuolatos užkimštų kelių. Į klausimą apie bendradarbiavimą su Lietuva, buvo atsakyta, kad vieną kartą per savaitę yra maršrutas į Klaipėdą. Buvo išreikštas susidomėjimas Baltijos šalių valstybėmis kaip paskirstymo punktu. Šiuo metu įĮ Maskvą kroviniai vežami geležinkeliu. Seimo pirmininkui pasiūlius šiuos krovinius baržomis gabenti per Klaipėdą ir tik po to gabenti traukiniais, nes Lietuva turi gerą susisiekimo tinklą, buvo susidomėta šiuo pasiūlymu, ypač dėl to, kad Hachison grupė rekomendavo ECT surasti naujų investicijų galimybių. Taip pat buvo susidomėta K2 projektu. Jan Nater informavo, kad Talinas jau kreipėsi į ECT, tačiau ECT neinvestuos ten dėl 1) labai didelio daug darbo jėgos skaičiaus 2) problemos su Rusijos valdžia, kuri teikia preferenciją Peterburgo uostui.




Naujausi pakeitimai - 2002 03 26.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   NYDERLANDAI

LR Seimas