Lietuvos Respublikos Seimas

E.Maldeikio, P. Papovo, K. D. Prunskienės, V. Saulio ir V. Simuliko komandiruotės į Švedijos Karalystę 2001 11 19-21 d. ataskaita

2001 m. lapkričio 20-21 dienomis LR Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemoms komisijos pirmininkė K.Prunskienė bei nariai: E.Maldeikis, P.Papovas, S.Saulis, V.Simulik ir komisijos konsultantė A.Macežinskienė, Švedijos tarptautinio projekto (SiP) kvietimu ir jo išlaikymu, lankėsi Švedijoje. Programą organizavo ir jai vadovavo Sip vadovas L.G. Larrson. Buvo aplankyta Barseback atominė elektrinė, susitikta su šios jėgainės generaliniu direktoriumi Leif Ost bei atominės energetikos specialistais. Įvyko susitikimai su Švedijos tarptautinio projekto (SiP) vadovais bei Švedijos valstybinės branduolinės saugos reguliavimo institucijų atstovais (SKI), kitais šalies energetikais. Įvyko susitikimas Švedijos Parlamente su Reiksdago Pramonės ir Prekybos komiteto nariais.

Susitikimas Barseback atominėje elektrinėje.

Barseback atominė elektrinė yra Švedijos pietuose, elektrinėje yra sumontuoti reaktoriai, kurių kiekvieno galingumas siekia po 600 megavatų – tai pati mažiausia atominė elektrinė (didžiausia-Ringhails AE), bet ne pati seniausia. Pirmas elektrinės blokas buvo pradėtas eksploatuoti 1975 metais, o antrasis – 1977 metais. Iki uždarant pirmąjį bloką elektrinė pagamindavo 8-9 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos . Elektrinė buvo pastatyta aprūpinti elektros energija apie 1 milijoną Švedijos pietinės dalies gyventojų iki 60 proc.šiai daliai reikalingos elektros energijos, nors visame Švedijos elektros energijos gamybos kontekste Barseback AE tenka tik 5 proc. visos šalyje gaminamos elektros energijos.

Iki pirmojo Barseback AE bloko uždarymo elektrinėje dirbo 430 žmonių, sustabdžius pirmąjį bloką elektrinės darbuotojų skaičius sumažėjo iki 370 žmonių. Antrąjį šios elektrinės bloką Vyriausybė ketino uždaryti 2003 metais. Jeigu taip iš tikrųjų bus, tai elektrinėje liks dirbti apie 100 žmonių. Tačiau faktiškai, elektrinės vadovų nuomone, dėl pasikeitusios situacijos elektros energetikos rinkoje, t.y. paklausos didėjimo, uždarymas gali įvykti net apie 2017 metus.

Šios elektrinės pirmojo bloko uždarymą lėmė geografinė padėtis, nes ši jėgainė yra vos už 19 kilometrų nuo Kopenhagos ir arti trečiojo stambaus Švedijos miesto Malmės. Iš tikro Barseback AE I bloko uždarymas buvo grynai politinio pobūdžio, tiesiogiai nesusijęs su elektrinės sauga.

Uždarant I jėgainės bloką jėgainės savininkas bendrovė Sydkraft pareikalavo Vyriausybės padengti visus kompanijos nuostolius, susijusius su Barseback I bloko uždarymu, pasirūpinti darbo neteksiančiais žmonėms. Pagal susitarimą su Vyriausybe ir valstybine energetikos bendrove, Barseback AE buvo sujungta su didžiausia Švedijos atomine elektrine Ringhals. 26 proc. akcijų teko kompanijai Sydkraft, 74 - Vattenfall. Buvo išmokėtos didelės kompensacijos, pasirūpinta ir netekusiais darbo žmonėmis: kiekvienas darbingo amžiaus darbuotojas buvo įdarbintas, o tiems kuriems iki pensijos buvo likę keletą metų, buvo pirma laiko išleisti į pensiją, mokant jiems 75 proc.buvusio atlyginimo iki sueis 65 metai ( vėliau- išmokant pensiją). Jaunesniems, atleistiems iš darbo darbuotojams, suteikta galimybė įsidarbinti Sydkraft kompanijoje, Rynghails AE – tokiu būdu buvo išspręstas atleistų darbuotojų likimas.

Kadangi Barseback vieno bloko eksploatavimas yra nuostolingas, elektrinei išmokama 400 mln.Švedijos kronų kompensacija.Valstybės išlaidos I blokui uždaryti gali siekti apie 5.9 mlrd. SEK.

Po Barseback I bloko uždarymo Švedija buvo priversta padidinti importuojamos elektros energijos kiekį iš Vokietijos, Suomijos. Paaštrėjo aplinkos apsaugos problema. Švedijos specialistų nuomone, Švedijos politikai, kažkada priėmę sprendimą atsisakyti atominių elektrinių, bet ligi šiol neparengė kitų elektros energijos pajėgumų priugdymo ir jų modernizavimo būdų šalyje vietoj turimų elektros energetikos šaltinių. Taigi pasielgė skubotai.

Barseback II blokui yra išduota licenzija, pagal kurią reaktorius gali būti eksploatuojamas iki 2010 metų. Neatmetama galimybė eksploatavimą pratęsti ir po 2010m. Jeigu šios jėgainės II blokas bus sustabdytas kaip buvo planuojama, tai jėgainėje liks dirbti iki 100 žmonių, visi kiti palaipsniui neteks darbo. Todėl pagrindinis elektrinės rūpestis - žmonės. Profsąjungų lyderiai, dirbdami išvien su vadovais, kiekvienam darbuotojui asmeniškai parengė perspektyvinį socialinių garantijų planą. Darbingo amžiaus žmonės, kurie neteks darbo Barseback AE ryšium su elektrinės sustabdymu, galės gauti darbą Sydkraft arba Ringhais, o vyresnio amžiaus žmonėms bus taikomas toks pats variantas kaip ir uždarant jėgainės I bloką. Kol dirbs II jėgainės reaktorius, darbai apsiribos tik panaudoto branduolinio kuro iškrovimu iš I reaktoriaus . Atidirbusios branduolinio kuro kasetės talpinamos į vandens išlaikymo baseinus, esančius elektrinėje ir išbuvusios ten vienerius metus bus gabenamos į branduolinio kuro saugyklas, kurių Švedijoje yra trys, todėl klausimas dėl tų atliekų saugojimo elektrinei nėra aktualus.

Be šio susitikimo su vadovais, buvo susipažinta su Barseback atomine elektrine, aplankant I ir II blokus natūroje ir išsiaiškinta visa eilė kitų klausimų.

Taigi, pakol veiks II šios jėgainės blokas, I-asis nebus demontuojamas dėl technologinių klausimų bei dėl elektrinės saugumo. Kai elektrinė sustos, ji ir toliau bus prižiūrima ir stebima.

Pasitarime elektrinėje buvo pateiktas Švedijos elektros energijos kainų reguliavimo mechanizmas .

Susitikimai su Švedų tarptautinio projekto (SiP) specialistais.

Švedijos tarptautinis projektas (Sip) bendradarbiauja ne tik su Ignalinos atomine elektrine, bet ir su Lietuvos Vyriausybe, Ūkio ministerija, VATESI, Lietuvos energetikos institutu, Kauno technologijos universitetu, Fizikos institutu.

Partnerystės santykiai su šia institucija užsimezgė 1991m. gruodžio mėn., kai Švedijos Vyriausybė nutarė skirti lėšų reaktorių, esančių netoli Švedijos , Baltijos jūros zonoje, saugos būklei ištirti. 1992 metais Lietuvoje dar nebuvo sukurta būtina atominės energetikos infrastruktūra, nebuvo institucijos atliekančios elektrinės saugaus darbo priežiūrą, todėl Švedijos Vyriausybė Lietuvą pasirinko pagrindiniu bendradarbiavimo partneriu ir Švedijos vyriausybė nuo 1992 metų kasmet skiria Lietuvai apie 60 mln. Švedijos kronų .

Pagrindiniai Švedijos paramos tikslai yra: atsižvelgus į skiriamas lėšas, kuo greičiau ir patikimiau mažinti branduolinės avarijos ir radioaktyviųjų medžiagų pateikimo į aplinką galimybes; padėti, kad radioaktyviosios atliekos būtų tvarkomos ir laikomos saugiai, nedarant žalos aplinkai; siekti, kad Ignalinos AE ir apskritai Lietuvos valstybė visiškai kontroliuotų branduolinių medžiagų naudojimą šalyje.

Švedijos tarptautinis projektas skiria didelį dėmesį informacijos sistemai. Jų manymu negalima kalbėti apie patikimą jėgainės eksploataciją, jeigu ten dirbantys žmonės nežino apie tai, kas vyksta pačioje elektrinėje. Tikslią ir operatyvią informaciją apie jėgainių darbą, saugos klausimus turi žinoti ir visuomenė. Apie patirtį šioje srityje, kurią švedai turėjo uždarant Barseback I bloką, pridedame informacijos tezes .

Buvo pateikta informacija apie radioaktyvių medžiagų tvarkymą. Apie Švedijos energetikos vystymą kalbėjo Vattenfall atstovas.

Susitikimas Švedijos Parlamente.

Į susitikimą planavo ateiti įvairių partijų atstovai, tai Inger Strombom, Nils Goran Holmovist, Ola Karlsson, Lennart Varmby, Ingegerd Saarinen, Ulf Renberg, tačiau dalyvavo ne visi, nes tuo tarpu buvo svarstomas Švedijos biudžetas 2002m. Parlamentarai buvo kviečiami į posėdį balsavimui.

Komisijos pirmininkė K.Prunskienė pristatė komisijos atstovus ir glaustai pateikė informaciją apie komisijos veiklą ir uždavinius.

Švedijos parlamente analogiškos komisijos atominės energetikos problemoms nėra, su tuo susijusias problemas sprendžia Pramonės ir Prekybos komitetas. Jų manymu, Švedijos problemos energetikos srityje yra mažesnės negu Lietuvoje ir pareiškė, jog suvokia, kad tokia Komisija Seime yra labai reikalinga.

Švedijos parlamente eilė partijų abejoja atominių elektrinių uždarymu, taip pat ir dėl Barseback II bloko uždarymo nuomonės nesutampa. Todėl nėra kategoriško teiginio, jog reikia atsisakyti atominės energetikos Švedijoje.

Prieš atomines elektrines ypač nusiteikę Švedijos socialdemokratai, Centro partija , Kairiųjų partija ir Žalieji.

Yra priimtas Įstatymas dėl atominės energetikos, kuris išreiškia bendras nuostatas. Konkrečių uždarymo datų veikiantiems reaktoriams nėra numatyta.

Be to, Šveijos parlamentarai mums patvirtino jau anksčiau gautą informaciją, kad po Černobylio avarijos švedai buvo kategoriškai nusiteikę prieš atominių elektrinių eksploatavimą. Tą aiškiai rodo 1980 metais šalyje surengto referendumo duomenys, kuomet dauguma Švedijos visuomenės pasisakė prieš branduolinę energetiką. Parlamentas priėmė rezoliuciją, įpareigojančią Švedijos Vyriausybę iki 2010 metų atsisakyti atominių elektrinių eksploatavimo. Ir nors ilgainiui didžioji dalis švedų pakeitė savo nuomonę apie atomines elektrines, politikai, įgyvendinami Parlamento sprendimą dėl atominių elektrinių uždarymo, pradėjo jį įgyvendinti (uždarė Barseback I bloką).

Išvados:

Išvyka į Švediją ir visi susitikimai turi pažintinę ir praktinę reikšmę Komisijos funkcijoms vykdyti ir pozicijai pagrįsti : gauta informacija tinka palyginimui ir pritaikymui respublikoje:

 Švedijos energetikos struktūra ir atominės elektrinės gamybos dalis joje;

 Elektros energijos rinkos liberalizavimas;

 Elektros energijos kainos;

 Barseback elektrinės I bloko uždarymo ir socialinių pasekmių sprendimo praktika ir II bloko uždarymo projektai, jų finansavimas;

 Atominių jėgainių nuosavybės formos;

 Darbas su atominės elektrinės personalu, uždarant elektrinę;

 Saugos darbai ir branduolinių atliekų laidojimo galimybės;

 Švedijos parama Lietuvai.

Komisijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė




Naujausi pakeitimai - 2002 03 21.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ŠVEDIJA

LR Seimas