Lietuvos Respublikos Seimas

J. Korenkos, E. Maldeikio, P. Popovo, K.D. Prunskienės, V. Saulio komandiruotės į Austrijos Respubliką 2002 02 18-21 d. ataskaita

2002 m. vasario 19-20 dienomis TATENA kvietimu TATENOJE ir Austrijos Parlamente lankėsi:

Prof. dr .hab. Kazimiera Danutė Prunskienė, LR Seimo Ignalinos atominės elektrinės

regiono problemų komisijos pirmininkė,

Vytautas Saulis, LR Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų

komisijos pirmininko pavaduotojas,

Jonas Korenka, LR Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų

komisijos narys,

Petras Papovas, LR Seimo Ignalinos atominės elektrinės reglono problemų

komisijos narys,

Dr .Eugenijus Maldeikis, LR Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų

komisijos narys,

Asta Žalnieriūtė, Ūkio ministerijos BERA T departamento IAE problemų

koordinavimo skyriaus vyresnioji specialistė.

Vizito tikslas: Dalyvauti AE uždarymo klausimams skirtame TATENA seminare, surengtame pagal TATENA ir Lietuvos techninio bendradarbiavimo projektą LIT/4/002 “Techninė parama, nutraukiant Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploataciją”.

2002.02.19 -pirma vizito diena.

Pagrindiniai klausimai:

TATENA Techninio bendradarbiavimo programa ir parama Lietuvai. Techninio bendradarbiavimo (toliau -TB) departamento Europos skyriaus vadovas p.M.Samiei, pasveikinęs seminaro dalyvius, trumpai informavo apie TATENA veiklą atominės energetikos, sveikatos apsaugos, žemės ūkio ir kitose srityse. TATENA techninė parama konsultacijų, mokymo, ekspertinių paslaugų ir įrangos forma teikiama daugiau kaip 100-ui šalių. Kasmetinis techninio bendradarbiavimo programos biudžetas apie 80 mln. USD. Lietuvos ir TATENA bendradarbiavimas vertinamas ypač gerai, nustatyti aiškūs bendradarbiavimo prioritetai, Lietuva vykdo visus savo finansinius įsipareigojimus TATENA atžvilgiu. TATENA parama Lietuvai kasmet siekia apie 0.7 mln. USD, pastebėta, kad ženkliai padidėjo Lietuvos ekspertų dalyvavimas TATENA vykdomose programose, padėkota už šalies organizacijų pastangas, 2001 m. surengiant Lietuvoje du regioninius TATENA seminarus. Bendradarbiavime su Lietuva didžiausias dėmesys skiriamas Ignalinos AE uždarymo klausimams. TATENA parama teikiama Lietuvai pagal specialų 2001 rn. pradėtą techninio bendradarbiavimo projektą LIT/4/002 “Techninė parama, nutraukiant Ignalinos AE 1-ojo bloko eksploataciją”.

Pasak p.M.Samiei, TATENA mato šiuo metu Europos Sąjungos (toliau -ES) daromą spaudimą Lietuvai kuo greičiau paskelbti Ignalinos AE 2-ojo bloko uždarymo datą, todėl Lietuva deryboms su ES turi būti parengusi visapusišką argumentų paketą, apimantį ne tik ekonominius, bet ir Ignalinos AE saugumo argumentus (saugus atliekų tvarkymas, 2-ojo bloko saugi eksploatacija likusį laiką, saugos gerinimo projektai ir kiti klausimai). Pasak p.M.Samiei, TATENA pasirengusi Lietuvos derybininkams suteikti būtiną pagalbą, rengiant derybinius argumentus agentūros kompetencijai priskirtais klausimais.

Aptariant atominės energetikos perspektyvas Lietuvoje, p.M.Samiei pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva turėtų visapusiškai analizuoti visus rinkos siūlomus energijos gamybos variantus, įvertinant ir galimą energetinių išteklių kainų kitimą rinkoje 20-30-ies metų perspektyvoje. TATENA padeda Lietuvos energetikos instituto specialistams atlikti energijos tiekimo galimybių analizę, jos rezultatai turi būti parengti iki 2002 m. pabaigos.

Atsakingas už bendradarbiavimą su Lietuva Techninio bendradarbiavimo departamento darbuotojas p.J .Zlatnansky trumpai informavo apie TATENA TB vykdomą programą Europos regione. TATENA parama Europos regione teikiama 26 šalims, pastebėta, kad pastaruoju metu galimybėmis statyti atomines elektrines intensyviai domisi eilė šalių, tarp jų: Baltarusija, Kroatija, Lenkija ir Turkija. Didžiausia Europos regiono TB programos resursų dalis skiriama saugos gerinimui -39 %, aplinkosaugai, sveikatos apsaugai, institucinių gebėjimų ir branduoliniams tyrimams atitinkamai 14-17 %.

Branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas. Atsakingas LIT/4/002 projekto vadybininkas Branduolinės energetikos departamento, Branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo saugos skyriaus ekspertas p.M.Laraia informavo Seimo narius apie TATENA paramą Lietuvai Ignalinos AE uždarymo procese, pristatė TATENA reglamentuojamus reikalavimus atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimo veiklai, valstybinio reguliavimo ir priežiūros etapus, organizacinius ir techninius AE uždarymo aspektus. Ekspertas p.D.Reisenweaver informavo apie TATENA 2000 metų pabaigoje Ūkio ministerijos prašymu atliktą Ignalinos AE 1-ojo bloko uždarymo strategijos parengimui skirtos PHARE studijos analizę. TATENA rekomendavo greito išmontavimo strategiją (immediate dismantling). Tokia TATENA rekomendacija pateikta, įvertinant saugos, technologinius, ekonominius, socialinius ir kitus aspektus, akcentuojant būtinybę sušvelninti socialines pasekmes ir jų sukeltą neigiamą įtaką Ignalinos AE eksploatacijos saugai bei įvertinant būtinybę panaudoti kompetentingą ir Ignalinos AE konstrukcijos ypatybes žinanti personalą. Atsakydamas i klausimą, ar 2009 metai yra tinkama Ignalinos AE 2-ojo bloko uždarymo data, p.D.Reisenweaver, pastebėjo, kad sunku atsakyti i ši klausimą, neturint išsamių duomenų apie Lietuvos pasirengimą (pajėgumus) tvarkyti blokų uždarymo ir demontavimo metu susidariusias atliekas, įvertinant ir tai, kad uždarius 1-ąji bloką, tuo pat metu teks tvarkyti ir 2-ojo bloko eksploatacijos atliekas. TATENA, neturėdama išsamių duomenų apie Lietuvos pasirengimą eksploatacijos nutraukimui, būtinus ir turimus resursus, resursų planavimą ir paskirstymą, technologinius projektus, personalo parengimo programą ir kitus klausimus, negali techniškai pagristai patvirtinti, kad 2009 metai yra tinkama data 2-ojo bloko uždarymui. Tuo tarpu politinio Lietuvos sprendimo TATENA ekspertai nelinkę komentuoti. Svarbiausia, kad iš Lietuvos ir ES bei kitų donorų pusės būtų užtikrintas patikimas ir pakankamas Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo finansavimas. Pasak TATENA ekspertų, yra tam tikra rizika, kad išjungus abu blokus ir įvedus juos į negrįžtamą eksploatacijos požiūriu būvi, t.y. '”pasiekus numatytą tikslą'”, ES dėmesys ir finansinė parama dėl įvairių priežasčių gali susilpnėti, stengiantis pagrindinius demontavimo darbus ir atitinkamai išlaidas perkelti kaip galima tolesniam laikui. Šiuo požiūriu 2-ojo AE bloko ilgesnė eksploatacija ypač aktuali, siekiant akumuliuoti daugiau būtinų lėšų AE uždarymo fonde.

TATENA ekspertų nuomone, apytikrę 2-ojo bloko uždarymo datą, atsižvelgiant i šiandieninę Lietuvos situaciją, galima nustatyti pagal šiuos darbus:- sustabdžius Ignalinos AE 1-ąji bloką, dar apie 2-3 metus pagrindinių demontavimo darbų nebus galima vykdyti, nes iš bloko reikės pašalinti branduolini kurą ir eksploatacijos metu susidariusias radioaktyvias atliekas, išvalyti aušinimo kontūro ir kitas sistemas, atlikti kitus būtinus parengiamuosius darbus. Vadovaujantis kitų šalių patirtimi, 1-ojo bloko išmontavimo darbai turėtų vykti apie 8-10 metų, t.y. iki 2015-2017 metų. Taigi, įvertinant laiką, būtiną 2-ojo bloko parengimui išmontavimo darbams, Ignalinos AE 2-ąji bloką reikėtų stabdyti 2013-2015 metais. Tokia schema padėtų lengviau spręsti ir socialines problemas, garantuoti dalies Ignalinos AE personalo užimtumą eksploatacijos nutraukimo darbuose per 20-25 metus. Suprantama, kad TATENA ekspertų nurodytas bloko demontavimo darbų laikotarpis 8-10 metų yra labai apytikris, jis gali trumpėti arba ilgėti priklausomai nuo to, kokie resursai Lietuvoje bus skirti išmontavimo darbams ir radioaktyvių atliekų tvarkymui.

Aptariant 2-ojo bloko saugumo problemas, TATENA ekspertai pabrėžė, kad bet koks neaiškumas dė1 2-ojo bloko uždarymo datų, personalo motyvavimo trūkumas ir jo tolesnio (ypač saugai svarbaus personalo ) likimo neapibrėžtumas gali sukelti nereikalingą įtampą personalo tarpe ir kelti pavojų 2-ojo bloko eksploatacijos saugai. Kalbant apie socialinę įtampą, TATENA ekspertų nuomone, būtina įvertinti ir nacionalinį faktorių. -Dauguma elektrinės darbuotojų rusakalbiai, kai kurie iš jų nėra Lietuvos Respublikos piliečiai. Visa sudėtinga Ignalinos AE technologinė dokumentacija naudojama rusų kalbą, todėl jau dabar Ignalinos AE turi parengti personalo valdymo programą, įvertinant 20-30 metų perspektyvą, universitetų mokymo programose būtina numatyti specialistų rengimą eksploatacijos nutraukimo darbams Ignalinos AE.

Radioaktyvių atliekų tvarkymas. TATENA Branduolinės saugos departamento, Radioaktyvių atliekų tvarkymo saugos skyriaus ekspertas p. P .Metcalf supažindino seminaro dalyvius su pagrindiniais tarptautinių konvencijų bei TATENA standartų reglamentuojamais radioaktyvių atliekų saugaus tvarkymo sistemos mechanizmais, kurių funkcionavimas operatoriaus ir valstybės lygmenyje turi būtinas šalyje, siekiant užtikrinti radioaktyvių atliekų saugojimą, nesukeliant pavojaus gyventojams ir aplinkai. Didelio radioaktyvumo atliekų (jas daugiausiai sudaro panaudotas branduolinis kuras) saugojimas ir laidojimas reikalauja sudėtingų ir brangiai kainuojančių saugyklų ir kapinynų. Tuo tarpu žemo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų saugojimas ir laidojimas šiandien technologine prasme nesudaro didelių techninių ir ekonominių problemų. Šiuo metu didelio radioaktyvumo atliekų laidojimo kaštai būtų ypač dideli, tačiau TATENA ekspertų nuomone artimiausiu 10-15 metų bėgyje bus parengtos technologijos, kurių dėka laidojimo kaštai žymiai sumažės. Manoma, kad didelio radioaktyvumo atliekų saugojimo problemą mažesnės šalys turės spręsti panaudodamos regioninius kapinynus arba sudariusios atskirus susitarimus su didesnes branduolines programas turinčiomis šalimis, kuriose bus įrengti amžino atliekų laidojimo kapinynai. Kol kas regioninių kapinynų įrengimo galimybės nėra detaliau analizuojamos. Manoma, kad didelio radioaktyvumo atliekų laidojimo problemos sprendimas paspartės po to, kai savo laidojimo kapinynų tyrimų programas pabaigs pirmaujančios šioje srityje JAV , Kanada, Švedija, Suomija ir Rusija. Minėtos šalys šiuo metu vykdo intensyvius tyrimus, siekiant nustatyti tinkamas geologines struktūras ir parengti optimalias technologijas didelio radioaktyvumo atliekų amžinam laidojimui. Todėl Lietuvai šiuo metu būtina užtikrinti didelio radioaktyvumo atliekų laikiną saugojimą savo teritorijoje ir laukti tolesnės įvykių raidos. TATENA eksperto nuomone, Lietuvai greičiausiai teks tartis su Rusija dėl Ignalinos AE panaudoto branduolinio kuro laidojimo šioje šalyje, nes Rusijai teks spręsti panašios kontigūracijos panaudoto kuro saugojimo problemą iš savo RBMK blokų, be to, saugyklos (kapinyno ) statymas didesniam panaudoto kuro kiekiui žymiai sumažins laidojimo kaštus.

Susitikimas su TATENA Generaliniu direktoriumi p. Mohamed ElBaradei ir jo pavaduotojais -Branduolinės saugos departamento vadovu p. Tomihiro Taniguchi ir Branduolinės energetikos departamento vadovu p. Victor Mourogov. TATENA Generalinis direktorius pažymėjo sėkmingą TATENA ir Lietuvos bendradarbiavimą, trumpai referuodamas į pagrindines bendradarbiavimo sritis -parama Ignalinos AE uždarymo procese, energijos tiekimo galimybių analizė ir kiti klausimai. Kalbėdamas apie Lietuvos sprendimą uždaryti Ignalinos AE, p.M.EIBaradei pažymėjo būtinybę užtikrinti AE saugą -TATENA pasirengusi suteikti visą būtiną pagalbą Ignalinos AE uždarymo procese, siekiant užtikrinti, kad pasirengimas uždarymui bei blokų eksploatacija likusį laikotarpį vyktų saugiai.

Lietuvos delegacijos vadovė prof. Kazimiera Prunskienė padėkojusi už kvietimą apsilankyti TATENA, informavo apie problemas (nacionaliniu ir regioniniu mastu) susijusias su ankstyvu Ignalinos AE uždarymu. Kaip viena iš galimybių kompensuoti uždaromus Ignalinos AE blokus pažymėta perspektyva ateityje Lietuvoje statyti modernus vakarietiškus branduolinius reaktorius.

Generalinis direktorius pabrėžė, kad nors atominių elektrinių likimą neturėtų lemti politiniai sprendimai, tačiau, šaliai priėmus sprendimą uždaryti AE, agentūra pasirengusi padėti tokių sprendimų įgyvendinime, kad jie nesukeltų saugos problemų bei būtų surasti tinkami alternatyvų sprendimai. Branduolinės saugos departamento vadovas p. T .Taniguchi pažymėjo, kad TATENA turimais duomenimis ir vertinimais Ignalinos AE eksploatuojama saugiai ir nėra priežasčių jos priešlaikiniam uždarymui. 2001 rn. rugsėjo mėn. IRRT (reguliuojančių organizacijų veiklą vertinanti TATENA misija) išanalizavo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau -V ATESI) darbą ir pateikė rekomendacijas dėl inspekcijos darbo pagerinimo.

TATENA turimais duomenimis, Rusija šiuo metu rengiasi jos teritorijoje eksploatuojamų RBMK reaktorių eksploatacijos pratęsimui. Šiuo klausimu ji jau konsultuojasi su Europos Komisija ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku. Branduolinės energetikos departamento vadovas p.V. Mourogov , atsakydamas į Lietuvos delegacijos klausimus apie galimybę statyti naujas atomines elektrines Lietuvoje, pažymėjo, kad šiuo metu rinkoje yra įvairaus galingumo reaktorių, tačiau Lietuvai dabar dar būtų per anksti nagrinėti tai konkrečiai ar anonsuoti strateginius sprendimus, t.y. reikėtų palaukti tolesnės įvykių raidos ES, kurioje vyksta gana prieštaringi procesai. -Suomija rengiasi statyti penktą AE bloką, tuo tarpu Vokietija žada uždaryti visas savo atomines elektrines. Naujos atominės elektrinės vieno bloko statyba šiuo metu trunka apie 5- - 7 metus, šis laikotarpis paprastai prailgėja iki 10 metų, dėl būtinybės parengti atitinkamus įstatyminius sprendimus ir užsitikrinti visuomenės pritarimą naujos AE statybai.

Antra vizito diena.

Branduolinės energetikos perspektyvos. Branduolinės energetikos departamento Planavimų ir ekonominių studijų skyriaus vadovas p.Hans Holger Rogner, atsakydamas į klausimus apie tolesni RBMK likimą bei paprašytas palyginti šios konstrukcijos reaktorių ekonominius parametrus su Vakarų šalių analogais, pastebėjo, kad RBMK reaktoriai yra pasenusios konstrukcijos, jie jokiu būdu neprilygsta savo efektyvumu Vakarų šalyse eksploatuojamiems reaktoriams. RBMK tipo reaktoriai nebus statomi ateityje, tačiau juos galima toliau eksploatuoti, užtikrinant visus saugos reikalavimus. RBMK reaktorių ekonominių rodiklių charakteristikų (pvz., statybos kaštai/instaliuotos galios vienetui) palyginti su Vakarų šalyse eksploatuojamais reaktoriais praktiškai neįmanoma, nes TATENA neturi objektyvių duomenų apie RBMK blokų statybos kaštus tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

Kalbant apie naujų AE konkurencingumą energetikos rinkoje su kombinuoto dujų ciklo elektrinėmis, būtina įvertinti dujų tiekimo infrastruktūros šalyje galimybes, tiekimo sąlygų stabilumą 20-30 metų perspektyvoje (tiekimo apimčių garantijos, iš kur tiekiamos dujos, lengvai pasiekimų klodų apimtys, pardavimo kainų stabilumo garantai ir pn.). Be abejonės tolesnis atominės energetikos likimas ES ir pasaulyje nebus sprendžiamas tik siauroje politinėje techninėje erdvėje ir žymia dalimi priklausys nuo naujų atominių elektrinių galimybių konkuruoti su dujas naudojančiomis elektrinėmis, todėl tikėtina, kad ateityje, 10-20 metų bėgyje, Europoje atominė energetika bus žymiai palankiau vertinama dėl poreikio pakeisti pasenusius generuojančius pajėgumus ir įgyvendinti Kyoto susitarimo reikalavimus. Vargu ar didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius į atmosferą išmetančios industrializuotos Vakarų šalys bus pajėgios pasiekti nustatytus rodiklius, atmesdamos atominę energetiką savo vystymosi raidoje

Kalbant apie naujų AE statybos kaštus, p.H.H.Rogner informavo, kad lyginant su AE blokais statytais prieš 15-20 metų, naujų pagerintos konstrukcijos AE statybos kaštus pavyko sumažinti iki 800-1200 JA V dolerių/instaliuotos galios kW. Kalbant apie tolesnį Lietuvos energetikos vystymo scenarijų, p. H.H.Rogner pažymėjo, kad 2002 m. pabaigoje bus pateikta šiuo metu su Lietuvos energetikos institutu vykdomos energijos tiekimo galimybių studijos ataskaita, tačiau ir be didelių skaičiavimų aišku -Lietuvai būtų geriausia tęsti antro bloko eksploataciją bent jau iki 2015 m., o ne planuoti statyti naujus blokus. Seimo nariams pareiškus pageidavimą jau iki š.m. vidurio gauti minėtos studijos išvadas, p. H.H Rogner pažadėjo pateikti preliminarius rezultatus iki vasaros ir šiam tikslui surengti seminarą Lietuvoje.

Visuomenės informavimas apie atominę energetiką. TATENA ekspertas p.M.Rosen paprastais pavyzdžiais pademonstravo atominės energetikos privalumus prieš šiluminės energetikos blokus, atsižvelgiant į kuro sąnaudas reikalingas pagaminti tam pačiam elektros energijos kiekiui, gamybos procese susidarančių atliekų kiekį poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai. Pastebėta, kad atominių elektrinių veikla praktiškai nedaro jokios įtakos gyventojų sveikatai, tuo tarpu pagal Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos WHO duomenis būtent šalyse, kuriose daugiausiai elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, yra didesnis kraujo vėžio susirgimų procentas (pvz. Danijoje ir Italijoje), lyginant su valstybėmis, kuriose nemaža dalis elektros energijos pagaminama atominėse elektrinėse (pvz. Suomija, Švedija).

Branduolinės saugos valstybinis reguliavimas ir priežiūra. Branduolinės energetikos departamento Saugos analizės skyriaus ekspertas p.D.Delattre informavo seminaro dalyvius apie pagrindinius branduolinės saugos užtikrinimo sistemos elementus, TATENA standartų reikalavimus keliamus branduolinės energetikos objektų valstybinės priežiūros ir reguliavimo infrastruktūrai bei glaustai referavo 2001 rn. rugsėjo mėn. VATESI veiklos vertinimą atlikusios TATENA misijos IRRT rekomendacijas. Savo ruožtu Prof. K.Prunskienė informavo TATENA atstovus apie Lietuvos pastangas stiprinti branduolinės saugos valstybinę priežiūrą, skiriant VATESI papildomas lėšas.

2002 – 02 - 20 Seimo Komisijos delegacija susitiko su Austrijos parlamentarais.

Iš Austrijos Nacionalinės Tarybos pusės dalyvavo : Ulrike Sima (Socialdemokratų partija, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoja, Žemės ir miškų ūkio komiteto narė, Hanes Bauer (Socialdemokratų partija, Aplinkos apsaugos komiteto narys, rezervinė narystė Žemės ir miškų ūkio komitete), Wilhelm Weinmeier (Laisvųjų partija) ir Reinhold Lexer( Austrijos liaudies partija, rezervinė narystė Aplinkos apsaugos komitete).

Kadangi Austrijoje aplinkosaugos tema, o ypač atominė energetika, yra viena iš svarbiausių temų, Austrijos parlamentarai domėjosi Ignalinos AE uždarymo procesu. Seimo Ignalinos AE regiono problemų komisijos pirmininkė prof. K.Prunskienė išsamiai pristatė Lietuvos poziciją IAE uždarymo klausimu, informavo apie socialines regiono problemas ir pabrėžė atominės elektrinės svarbą visai Lietuvos ekonomikai. Austrijos parlamentarai buvo informuoti, kad 2002m. vasarą Lietuva ruošiasi keisti Nacionalinės energetikos strategiją. Sima minėjo Austrijos susirūpinimą dėl Temelin AE ir pabrėžė saugios energetikos svarbą, tačiau nepasisakė griežtai prieš atominę energetiką.

Parlamentaras W.Weinmeier sakė esąs įtikintas pirmininkės K.Prunskienės argumentų, kad 80 proc. visos elektros energijos gaminančios AE pakeisti alternatyviais elektros energijos šaltiniais neįmanoma, nes pagal Lietuvos geografines sąlygas tokiais metodais gaunama energija sudarytų tik labai nedidelę dalį. Weimeier taip pat pasiūlė pabandyti spręsti regiono socialines problemas per ES struktūrinius fondus.

Parlamentaras Lexer sakė, kad nėra tokios alternatyvos atominei elektrinei, kuri atsipirktų finansiškai. Jeigu tendencija atsisakyti atominės elektrinės išliks ir ateityje, tai sukels drastišką elektros kainų kilimą. Kaip vieną iš išeičių Lexer mato elektros energijos taupymą. Kaip tik šioje srityje atsivertų bendradarbiavimo galimybės tarp Austrijos ir Lietuvos: Austrija galėtų pasidalinti taupymo technologijomis ir specialistais. Lexer pritardamas K.Prunskienės išsakytai nuostatai, sutiko, kad ES pageidaujama - 2009m. AE uždarymo data nėra labai svarbi, kiek svarbus yra uždarymo planų įgyvendinimo realumas.

Bauer pasidomėjo žemės pardavimo užsieniečiams tema Lietuvoje. Parlamentaras sakė, kad ir Austrijoje buvo kilusios didžiulės diskusijos dėl žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau aktualesnis klausimas buvo antrinių rezidencijų įsigijimas. Savo įstatyminėje bazėje Austrija numatė daug “saugiklių”, atiduodami sprendimo teisę dėl žemės pardavimo į federalinių žemių rankas, kurios be to reguliuojamos žemių įstatymais. Žemės vertinimo kriterijai yra nustatyti priklausomai nuo žemės paskirties ( žemės ūkio, statybos, rekreacinės ir pan.).Taip pat yra atskiri įstatymai pagal žemės paskirtį. Numatyta daug mechanizmų, atspindinčių šalies vidaus interesus, įvairių reikalavimų ir pakopų. Kiekvienoje žemėje veikia žemės įsigijmo komisija, sprendžianti žemės pardavimo klausimus pagal pareiškėjų prašymus. Iš principo užsienietis žemę įsigyti gali, tačiau tai padaryti yra labai sunku būtent dėl apsaugos mechanizmų, kuriuos kiekviena žemė nustato individualiai.

Weinmeier teigė, kad, jeigu Lietuva paprašytų pereinamojo laikotarpio žemės pardavimui užsieniečiams, tai šis prašymas būtų suprastas ir paminėjo Lenkijos atvejį. K.Prunskienei pasiteiravus apie priimtiną tokio laikotarpio trukmę,Weinmeier ir Bauer paminėjo 7 metus.

Išvyka ir darbas Austrijoje susitikimuose su TATENOS specialistais , Austrijos parlamentarais turės ne vien pažintinę, bet ir praktinę reikšmę tolesniame Komisijos darbe. Gauta medžiaga ir informacija susitikimuose turės pritaikymą tikslinant įstatyminę energetikos ir ypač branduolinės energetikos bazę, sprendžiant atominės energetikos perspektyvas.

Komisijos pirmininkė Kazimiera Prunskienė




Naujausi pakeitimai - 2002 03 21.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   AUSTRIJA

LR Seimas