Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžio protokolas 2001 m. rugsėjo 4 d. 8:00 – 9:15 val. Greifsvaldas, Vokietija

Posėdžio dalyviai:

1.Trivimi Velliste, BA Prezidiumo pirmininkas, Estijos delegacijos BA vadovas

2.Audrius Klišonis, BA Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos delegacijos BA vadovas

3.Romualds Ražuks, BA Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Latvijos delegacijos BA vadovas

4.Siiri Oviir, BA Prezidiumo narė, Estijos delegacijos BA vadovo pavaduotoja

5.Arnis Razminovičs, BA Prezidiumo narys, Latvijos delegacijos BA vadovo pavaduotojas

6.Marika Laizâne, projektų vadovė, BA sekretoriatas

7.Ene Rõngelep, Estijos delegacijos BA sekretorė

8.Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos BA sekretorė

9.Ingrida Sticenko, Tarpparlamentinių ryšių skyriaus konsultantė

Posėdžio darbotvarkė:

1. Atidarymas

2. Konferencija ,,Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos suartėjimas – dešiniųjų asamblėja“

3. Baltijos Asamblėjos dešimtmečiui skirta diena

4. Baltijos Asamblėjos medalis

Baltijos Asamblėjos medalio statuto projekto, Baltijos Asamblėjos medalio moto svarstymai

5. Baltijos Asamblėjos registravimo tarptautine organizacija klausimas

Baltijos Asamblėjos teisės komiteto laiškas

6. Kiti klausimai

Baltijos Asamblėjos dešimtmečiui skirta knyga

Baltų dienos

1. Atidarymas

Posėdį atidarė ir visus jo dalyvius pasveikino Baltijos Asamblėjos pirmininkas T. Velliste. T. Velliste paklausė, ar kas nors turėtų kokių nors pasiūlymų ar prieštaravimų dėl posėdžio darbotvarkės. Prezidiumas patvirtino posėdžio darbotvarkę.

2. Konferencija ,,Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos suartėjimas – dešiniųjų asamblėja“

T. Velliste pranešė, kad planuojama surengti Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupių konferenciją. Jis paprašė A. Klišonio pateikti išsamesnės informacijos šiuo klausimu.

A. Klišonis pasakė, kad Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos trečiojo jungtinio posėdžio metu abiejų parlamentinių organizacijų konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupių atstovai surengė susitikimą, kurio metu buvo nuspręsta surengti jų partijų grupių konferenciją.

Jis pranešė nusiuntęs savo laišką Šiaurės Tarybos prezidentui Hovmand, kuriame jis pranešė, kad Lietuvos delegacija inicijavo Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupių konferenciją. A. Klišonis apgailestavo, kad Šiaurės Taryba uždelsė atsakyti. Jis taip pat pranešė, kad dalyvavimo konferencijoje klausimą aptaręs su Šiaurės Tarybos atstovais.

A. Klišonis supažindino su preliminaria konferencijos programa, kurią parengė Lietuvos delegacija. Jis pranešė apie Lietuvos delegacijos pasiūlymą aptarti šias temas:

1.Baltiškasis Šiaurinės dimensijos aspektas ir Baltijos valstybių vaidmuo;

2.Kaliningradas kaip bendradarbiavimo Europoje raktas;

3.Krizinių situacijų regione prevencija: valstybių santykiai, Antrojo pasaulinio karo sprogmenys Baltijos jūroje.

Jis taip pat pranešė, kad Lietuvos delegacija pasiūlė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas J.E. Valdas Adamkus ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas galėtų atidaryti konferenciją. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos delegacija aptarė galimus delegacijų pranešėjus kiekviena iš temų.

A. Klišonis pabrėžė, kad Baltijos Asamblėja turėtų toliau plėtoti Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos ryšius. Jis taip pat pastebėjo, kad būtina plėtoti ne tik oficialius abiejų organizacijų ryšius, bet taip pat ir ryšius partijų grupių lygiu.

T. Velliste atkreipė dalyvių dėmesį į laišką iš Šiaurės Tarybos, kuriame Hovmand aiškiai nurodo, kad ,,nesitikima, kad konferencijoje bus atstovaujama visa Šiaurės Taryba (...)“. T. Velliste pabrėžė, kad šis Šiaurės Tarybos laiškas yra oficialus veiksnys, kurį Prezidiumas turėtų aptarti išsamiau. Savo laiške Hovmand aiškiai apibrėžė, kad ši konferencija gali būti rengiama tiktai kaip partijų grupių posėdis, o ne Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis bendrai paėmus.

T. Velliste pabrėžė, kad jis šį klausimą aptarė su Šiaurės Tarybos konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupės nariu Kent Olsson. K. Olsson pabrėžė, kad pagal Šiaurės Tarybos tradicijas nėra įmanoma surengti tokią konferenciją kaip bendrą Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos konferenciją, nes konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupė sudaro tik visos Šiaurės Tarybos dalį.

R. Ražuks pranešė, kad Latvijos delegacija nėra aptarusi šios konferencijos rengimo klausimo, nes pirmasis delegacijos posėdis vyks tik rugsėjo 11 d. Jis informavo, kad šis klausimas bus aptartas delegacijos posėdyje. R. Ražuks pasidomėjo, kas padengs partijų grupių konferencijos išlaidas. R. Ražuks pabrėžė, kad jeigu viena partinė grupė surengs tokią konferenciją ir Baltijos Asamblėja padengs konferencijos išlaidas, tada kitų partijų grupės imsis panašios veiklos. Jis pabrėžė, kad tai yra metodologijos klausimas, susijęs su partijų grupių veikla.

A. Klišonis pranešė, kad Prezidiumo posėdžio Taline metu š.m. liepos 2 d. Lietuvos delegacija atidėjo konferenciją Europos Sąjungos struktūrinių fondų tema ir vietoj konferencijos rengia Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupių posėdį. Jis pabrėžė, kad BA Prezidiumas parėmė šį pasiūlymą ir tai reiškia, kad išlaidų padengimo klausimas buvo išspręstas, nes vieną renginį pakeitė kitas.

A. Klišonis pažymėjo, kad Baltijos Asamblėjos konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupė buvo įkurta remiantis Šiaurės Tarybos principais. Jis pastebėjo, kad BA nariai yra apibrėžę savo priklausomybę vienai ar kitai partijų grupei.

A. Klišonis pabrėžė, kad konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupių posėdis yra pirmas žingsnis sėkmingesnės visų partijų grupių veiklos link. Jis taip pat pastebėjo, kad jis pritars kitų partijų grupių iniciatyvai surengti tokius renginius.

T. Velliste pabrėžė, kad jis prisimena Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų posėdį Rygoje Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos jungtinio posėdžio metu. Jis pripažino, kad buvo diskutuota apie neformalaus BA ir ŠT konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupės posėdžio organizavimą. T. Velliste pastebėjo, kad tai būtų nedidelės apvaliojo stalo diskusijos siekiant pradėti politinį dialogą tarp Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos partijų grupių. Bet šiuo atveju išlieka klausimas dėl posėdžio statuso.

S. Oviir atkreipė dėmesį į konferencijos pavadinimą. Ji pastebėjo, kad iš pavadinimo ,,Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos suartėjimas – dešiniųjų sambūris“ galima būtų suprasti, kad Baltijos Asamblėja yra dešiniųjų asamblėja. Ji taip pat paminėjo, kad Baltijos Asamblėja yra demokratinė organizacija, jungianti įvairias politines partijas. Ji pabrėžė, kad mus jungia Baltijos Asamblėja, o ne konservatorių ar socialdemokratų asamblėja, t.t.

S. Oviir pastebėjo, kad jeigu surengsime tokią konferenciją, duosime neteisingus signalus kitoms partijų grupėms. Ji pridūrė, kad jeigu partijų grupės norėtų surengti posėdžius, tada tokių posėdžių išlaidos neturėtų būti padengiamos iš BA biudžeto. Jos nuomone nėra sąžininga surengti partijų grupių posėdžius Baltijos Asamblėjos vardu.

R. Ražuks pabrėžė, kad jeigu pradėsime skaidyti nacionalines delegacijas į skirtingas partijų grupes, nacionalinės delegacijos poliarizuosis. Jis teigė, kad visą laiką būdamas delegacijos vadovu jis bandė sutelkti delegacijos narius ir neleisti skirtingiems politiniams poliams atsiskirti.

A. Razminovičs pastebėjo, kad partijų grupių posėdžių idėja yra labai gera, o vieniems su kitais susitikti bei aptarti įvairius klausimus būtina. Jis pasakė, kad būtina suformuluoti bendrą požiūrį į Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimą ir plėtoti BA ir ŠT bendradarbiavimą skirtingais lygiais.

T. Velliste pažymėjo, kad būtina aptarti du veiksnius:

-BA santykių tarp BA ir ŠT plėtros tikslus. Turime apsvarstyti šį klausimą daug išsamiau ir parengti strategiją, kaip tai darysime žingsnis po žingsnio. Santykių plėtros procesas turėtų būti evoliucijos procesas.

-gero renginio organizavimas.

T. Velliste pabrėžė, kad būtina aptarti, kaip suderinti šiuos du veiksnius. Jis pažymėjo remiąs glaudesnių šių tarpparlamentinių organizacijų ryšių idėją. O partijų grupių konferencijos klausimu jis pakartojo, kad buvo svarstoma surengti nedidelį ir neoficialų BA ir ŠT partijų grupių posėdį.

R. Ražuks parėmė labai mažų partijų grupių posėdį, kuris turėtų būti BA ir ŠT partijų grupių politinio dialogo pradžia. Jis pasakė, kad po kitos ŠT sesijos Kopenhagoje įvyks struktūrinių pokyčių ir tada bus galima matyti naują ŠT struktūrą ir naujus BA ir ŠT bendradarbiavimo būdus.

T. Velliste pasiūlė palaukti ir nerengti partijų grupių posėdžio, tačiau bendrai paėmus BA Prezidiumas neatsisako šio pasiūlymo. Jis pasiūlė parengti naują pasiūlymą dėl BA ir ŠT bendradarbiavimo ir palaukti ŠT struktūrinių reformų.

A. Klišonis pripažino turįs mažiau patirties nei kiti Prezidiumo nariai ir paklausė, koks tada buvo tikslas sukurti partijų grupes. Jis taip pat pridūrė, kad partijų grupės neužsiima jokia veikla ir galbūt tai būtų gera pradžia suaktyvinant jų veiklą.

T. Velliste patikino, kad partijų grupės gali rengti įvairius posėdžius, BA Prezidiumas gali rekomenduoti partijų grupėms veikti aktyviau. Tačiau nėra gera mintis tai daryti iš BA biudžeto.

A. Klišonis pastebėjo, kad partijų grupės yra sudedamoji BA dalis ir būtų geriau, jeigu jos būtų aktyvesnės. Jis pripažino nesuprantąs partijų grupių suformavimo esmės.

S. Oviir paaiškino partijų grupių formavimosi procesą. Ji kalbėjo, kad partijų grupės buvo sukurtos kaip vienetai per kuriuos būtų galima pasiekti bendro sutarimo, tarpusavio supratimo ir pusiausvyros.

T. Velliste pažymėjo, kad būtina vieningai pritarti, ar rengti partijų grupės konferenciją. Jis pastebėjo, kad Prezidiumo nariai šiam klausimui vieningai nepritaria ir Prezidiumas negali priimti sprendimo, ar rengti konferenciją. Jis pasiūlė šią konferenciją atidėti.

A. Klišonis pritarė T. Velliste nuomonei, kad geriau surengti nedidelį BA ir ŠT konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupių apvaliojo stalo posėdį. Jis pasiūlė, kad Lietuvos delegacija peržiūrėtų bendro BA ir ŠT konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupių posėdžio organizavimo klausimą, nes pats svarbiausias dalykas yra surengti tokį posėdį. A. Klišonis pažymėjo, kad Baltijos Asamblėja galėtų žingsnis po žingsnio gilinti bendradarbiavimą su Šiaurės Taryba.

S. Oviir pridūrė, kad jeigu kiekviena partijų grupė rengs tokius posėdžius, iškils problemų su BA biudžetu. Ji išreiškė nuomonę, kad pačios partijų grupės turėtų pasidengti tokių posėdžių išlaidas.

T. Velliste pripažino, kad BA Prezidiumas turėtų priimti sprendimą. Jis pasiūlė grįžti prie šio klausimo po ŠT sesijos Kopenhagoje.

BA Prezidiumo sprendimas: BA Prezidiumas nusprendė atidėti BA ir ŠT konservatyviųjų (dešiniųjų) partijų grupių konferencijos organizavimą. BA Prezidiumas aptars šį klausimą kito BA Prezidiumo posėdžio metu (2001 m. spalio 29 – 31 d.).

3. Baltijos Asamblėjos dešimtmečio paminėjimas

T. Velliste pranešė, kad planuojama surengti BA dešimtmečio paminėjimą. Jis paprašė R. Ražuks pateikti daugiau informacijos šiuo klausimu.

R. Ražuks pateikė informaciją apie BA dešimtmečio paminėjimą. Jis supažindino su šventės preliminaria programa. Jis taip pat pranešė, kad numatoma, kad Saeima plenarinės sesijos pradžioje oficialius pareiškimus padarys nacionalinių delegacijų vadovai; BA Prezidiumas atidarys BA fotografijos parodą; bus surengta konferencija ,,Baltijos valstybių bendradarbiavimas: praeitis, dabartis, ateitis“; surengta vaikų meno darbų paroda ,,Baltijos valstybės XXI amžiuje“; surengtas koncertas, skirtas BA dešimtmečiui; ir priėmimas.

R. Ražuks paaiškino, kad yra trys galimos konferencijos temos:

-10 Baltijos valstybių bendradarbiavimo metų. Kas pasiekta?

-Kaip narystė ES paveiks Baltijos valstybių bendradarbiavimą?

-Ar Baltijos valstybių bendradarbiavimas taps platesnio Šiaurės šalių bendradarbiavimo dalimi? Kliūtys ir galimybės.

T. Velliste pasiteiravo, ar kas nors iš BA Prezidiumo narių turėtų klausimų, pasiūlymų ar prieštaravimų dėl preliminarios šventės programos ar konferencijos temų. T. Velliste pabrėžė, kad įmanoma priimti minėjimo preliminarią programą.

A. Klišonis pasidomėjo galimomis renginio išlaidomis ir ar bus sutilpta į BA biudžetą.

M. Laizâne pranešė, kad BA dešimtmečio šventė buvo planuota dar pernai. Ji taip pat pranešė, kad BA dešimtmečiui paminėti BA 2001 m. biudžete lėšų yra skirta. Ji taip pat pridūrė, kad BA sekretoriatas rengdamas šį renginį įsiteks BA biudžeto ribose.

BA Prezidiumo sprendimas: BA Prezidiumas patvirtino BA dešimtmečio minėjimo preliminarią programą.

4. Baltijos Asamblėjos medalis

T. Velliste paprašė M. Laizâne išsamiau supažindinti su šiuo klausimu.

M. Laizâne pranešė, kad BA sekretoriatas yra parengęs BA medalio statuto projektą bei Baltijos Asamblėjos medalio konkurso statuto projektą. Ji pažymėjo, kad BA Prezidiumas turėtų priimti sprendimą dėl BA medalio moto bei BA medalio dydžio.

BA Prezidiumas: BA Prezidiumas nusprendė, kad BA medalis bus apvalios formos, 45 mm diametro, pritvirtinamas juostele. Moto – ,,Ubi Concordia, ibi Victoria“ medalio reverse.

5. Baltijos Asamblėjos registravimo tarptautine organizacija klausimas

T. Velliste nuomone Baltijos Asamblėjos registravimo tarptautine organizacija klausimas buvo aptartas daugybę kartų. Jis pranešė, kad Estijos delegacija prieštarauja BA registravimui tarptautine organizacija.

A. Klišonis pranešė, kad Lietuvos delegacija remia BA registravimą tarptautine organizacija. Jis pridūrė, kad Lietuvos delegacija nesupranta Väino Linde laiško, kuriame išdėstoma, kad BA registravimas tarptautine organizacija nėra naudingas.

T. Velliste pranešė, kad Estijos delegacija neturi naujų argumentų, kurie aiškiai parodytų, kad registravimas tarptautine organizacija yra labai naudingas. Jis pridūrė, kad šį klausimą vėliau būtų galima dar kartą apsvarstyti.

A. Klišonis pabrėžė, kad yra būtina šį klausimą svarstyti vėliau, nes šiuo klausimu nacionalinės delegacijos neturi bendro sutarimo.

R. Ražuks pranešė, kad Latvijos delegacija šio klausimo nesvarstė. Jis pridūrė, kad šis klausimas bus svarstomas kitame delegacijos posėdyje.

BA Prezidiumo sprendimas: BA Prezidiumas nusprendė dar kartą delegacijose apsvarstyti Baltijos Asamblėjos registravimo tarptautine organizacija klausimą.

6. Kiti klausimai

- Baltų diena

T. Velliste paprašė R. Ražuks išsamiau pristatyti klausimą.

R. Ražuks pranešė, kad Baltų diena bus švenčiama rugsėjo 22 d. Vecsaulėje (Bauskės rajone) bei Šiauliuose. Jo nuomone BA atstovų dalyvavimas Baltų dienos renginiuose būtų labai gera galimybė parodyti Baltijos valstybių vienybę. R. Ražuks pakvietė Estijos ir Lietuvos delegacijas švęsti Baltų dieną.

T. Velliste pabrėžė, kad Baltų diena yra labai geras renginys. Jis pažadėjo, kad Estijos delegacija aptars dalyvavimo klausimą. Jis apgailestavo, kad dėl Estijos prezidento rinkimų nei jis, nei S. Oviir negalės dalyvauti Baltų dienos renginiuose.

A. Klišonis pridūrė, kad kitame delegacijos posėdyje Lietuvos delegacija apsvarstys dalyvavimo klausimą.

- Baltijos Asamblėjos dešimtmečiui skirta knyga

T. Velliste paprašė M. Laizâne išsamiau pakalbėti šiuo klausimu.

M. Laizâne pranešė, kad yra likę tik du labai svarbūs su knyga susiję klausimai, būtent dėl visų BA apdovanojimo laureatų fotografijų ir knygos leidybos. Ji paminėjo, kad nacionalinių delegacijų sekretorės yra atsiuntę BA apdovanojimų laureatų nuotraukų, tačiau tik Lietuvos delegacija atsiuntė visas BA apdovanojimų laureatų nuotraukas. M. Laizâne pastebėjo, kad skiriasi fotografijų stilius, kokybė ir dydis.

T. Velliste nuomone būtų labai gerai knygoje išspausdinti BA apdovanojimų laureatų nuotraukas. Jis pridūrė, kad jeigu tai nėra įmanoma, tada BA sekretoriatas galėtų priimti sprendimą šiuo klausimu.

M. Laizâne pranešė, kad BA sekretoriatas surinko informaciją apie knygos leidybos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje išlaidas. Ji pranešė, kad kainos būtų tokios (2000 egzempliorių):

-Estija: 9900 USD

-Latvija: 15000 USD

-Lietuva: 12 000 USD

BA Prezidiumo sprendimas: BA Prezidiumas nusprendė, kad BA sekretoriatas nuspręs, ar BA apdovanojimų laureatų nuotraukos turi būti spausdinamos knygoje, ar ne, ir ar knyga turėtų būti spausdinama Estijoje dėl mažesnių leidybos išlaidų.

- Baltijos Asamblėjos sekretorės Baiba Molnika

M. Laizâne pranešė, kad BA sekretoriato posėdyje, kuris buvo surengtas š.m. rugpjūčio 24 d., buvo aptartas siūlomas BA sekretoriato dalyvavimo komitetų posėdžiuose klausimas.

T. Velliste sutiko, kad tai gera mintis, ir pasidomėjo galimomis BA sekretoriato atstovo dalyvavimo komiteto posėdžiuose išlaidomis.

M. Laizâne pranešė, kad galimos dalyvavimo išlaidos bus paskaičiuotos iki kito BA biudžeto ir kontrolės komiteto posėdžio.

R. Ržuks parėmė šį pasiūlymą ir pasiūlė paskaičiuoti tokios veiklos išlaidas.

BA Prezidiumo sprendimas: BA Prezidiumas nusprendė paremti pasiūlymą, jeigu BA biudžeto ir kontrolės komitetas patvirtins BA sekretoriato atstovo dalyvavimo komitetų posėdžiuose išlaidas.

A. Klišonis pranešė, kad Lietuvos delegacija planuoja kitą BA sesiją surengti 2002 m. gegužės 23 – 25 d. Jis paprašė BA Prezidiumo patvirtinti šias datas.

BA Prezidiumas nusprendė aptarti šį klausimą kitame Prezidiumo posėdyje.

BA Prezidiumas nusprendė, kad kitas Prezidiumo posėdis vyks Kopenhagoje (spalio 29 – 31 d.).

Trivimi Velliste

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkas

Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

Marika Laizâne

Baltijos Asamblėjos sekretoriato projektų vadovė




Naujausi pakeitimai - 2002 03 21.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   VOKIETIJA

LR Seimas