Lietuvos Respublikos Seimas

Ataskaita apie konferenciją “Baltijos valstybių bendradarbiavimas: praeitis, dabartis, ateitis” 2001 m. lapkričio mėn. 8 d., Ryga, Latvija

Š. m. lapkričio 8 d. Baltijos Asamblėja surengė konferenciją tema “Baltijos valstybių bendradarbiavimas: praeitis, dabartis, ateitis”. Konferencijos dalyviai – buvę ir dabartiniai Baltijos Asamblėjos delegacijų nariai, parlamento ir vyriausybės pareigūnai, tarptautinių organizacijų atstovai, mokslininkai ir studentai, Baltijos Asamblėjos apdovanojimų prizininkai – susirinko drauge tam, kad apsvarstytų Baltijos šalių bendradarbiavimą pastaruosius dešimtį metų ir jo ateities perspektyvas.

Konferenciją atidarė p. Trivimi Velliste, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkas, p. Asmund Kristoffersen, Norvegijos delegacijos Šiaurės Taryboje narys, ir p. Ervins Labanovskis, Jaunimo Baltijos Asamblėjos atstovas.

P. Velliste pažymėjo, jog Baltijos tautų istorija buvo glaudžiai susijusi daugelį amžių. Ypač artimi ryšiai tarp Baltijos valstybių užsimezgė XIX-ame amžiuje. Jis pabrėžė, kad Baltijos tautos visada jaučia poreikį bendradarbiauti. Jis išanalizavo Baltijos šalių bendradarbiavimą skirtingais laikotarpiais. Ypatingai stiprus bendradarbiavimas prasidėjo dainuojančios revoliucijos laikais, pavyzdžiui, legendinis Baltijos kelias, Baltijos šalių nepriklausomybės judėjimų bendradarbiavimas. Baltijos šalių bendradarbiavimą parėmė Vakarų demokratinės šalys ir JAV. P. Velliste pripažino, jog Baltijos šalių bendradarbiavime yra labai daug pasiekimų ir taip pat daugybė problemų.

P. Velliste pabrėžė, kad gyvename labai sparčiai besikeičiančiame ir nestabiliame pasaulyje. XXI-as amžius iš tikrųjų prasidėjo 2001 m. rugsėjo 11 d. Naujasis amžius parodė naują veidą ir iškėlė visuomenėms naujas problemas Būtent dėl to turėtume mokytis būti kartu.

P. Asmund Kristoffersen, Šiaurės Tarybos narys, pasveikino visus konferencijos dalyvius jos 10-ųjų metinių proga. Jis bendrais bruožais aptarė bendradarbiavimą tarp Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentarų, kai 1990 m. spalio mėn. Vilniuje, Rygoje ir Taline buvo užmegzti pirmieji kontaktai tarp Šiaurės Tarybos ir Baltijos šalių parlamentarų. P. Kristoffersen pažymėjo, kad Šiaurės Taryba labai vertina bendradarbiavimą su Baltijos Asamblėja, nes šis bendradarbiavimas atneš abipusės naudos visam regionui.

P. Ervins Labanovskis, Jaunimo Baltijos Asamblėjos narys, pažymėjo, jog Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje auga nauja politikų karta. Šie jauni žmonės toliau aktyviai dirba savo šalyse, ir vieną dieną jie taps ekonomikos arba politikos elitu, formuosiančiu šalies plėtrą. P. Labanovskis prisiminė, kaip 1999 m. buvo įsteigta Jaunimo Baltijos Asamblėja. Pagrindinis įkurtos Jaunimo Baltijos Asamblėjos tikslas buvo poreikis užmegzti glaudesnius ryšius tarp politikoje esančių jaunų žmonių iš politinių partijų atstovaujamų Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentuose, bei skatinti Baltijos šalių bendradarbiavimą ir ginti jaunų žmonių interesus. P. Labanovskis išreiškė apgailestavimą dėl to, kad Jaunimo Baltijos Asamblėja yra neaktyvi ir tokia ir išliks netolimoje ateityje. Taip yra dėl to, kad šios organizacijos atstovai nėra tikri tuo, ar jiems iš tikrųjų ši organizacija reikalinga. Savo kalbos pabaigoje p. Labanovskis pasakė, jog tiktai kartu mes buvome, esame ir būsime stiprūs.

Konferencijos dalyviai aptarė šias temas:

1. Dešimt Baltijos šalių bendradarbiavimo metų: kas pasiekta?

2. Kokį poveikį Baltijos šalių bendradarbiavimui turės ES narystė?

3. Ar Baltijos šalių bendradarbiavimas taps platesnio Šiaurės šalių bendradarbiavimo dalimi? Kliūtys ir galimybės.

Pirmąją konferencijos “Baltijos valstybių bendradarbiavimas: praeitis, dabartis, ateitis” temą nagrinėjo p. Romualds Ražuks, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas, prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, p. Raimo Poom, Tartu Universiteto studentas, bei taip pat du pranešėjai – p. Sanita Meijere, Latvijos Universiteto teisės fakulteto studentė, ir p. Ritvars Eglajs, Jaunimo Baltijos Asamblėjos atstovas.

P. Romualds Ražuks savo kalbą pradėjo nuo Baltijos Asamblėjos įkūrimo analizės. Jis pažymėjo, kad nepriklausomybės judėjimų atstovai suvaidino svarbiausią vaidmenį plėtojant trišalį bendradarbiavimą, įskaitant parlamentinį Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. P. Ražuks aptarė Baltijos parlamentų bendradarbiavimo veiklą pastaruosius dešimtį metų. Baltijos Asamblėja Baltijos šalių bendradarbiavimą sutelkė į įvairias vidaus ir užsienio politiko sritis. Asamblėja užsiima ne vien tiktai bendradarbiavimo tarp parlamentų plėtra, bet bendradarbiavimo tarp Baltijos valstybių plėtra bendrai. Jis pažymėjo sėkmingą Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bei Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso Tarpparlamentinė konsultacinės tarybos bendradarbiavimą. Jis pabrėžė, jog Baltijos šalys yra lygiavertės Šiaurės ir Beneliukso valstybių partnerės. P. Ražuks pabrėžė, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas yra visiškai būtinas ir logiškas. Jis yra grindžiamas Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendrais interesais ir panašiais šių šalių užsienio politikos tikslais. Baltijos valstybių vienybė vis dar lieka didelės svarbos klausimu, ypač tuo atveju, jei mes norime konkuruoti su kitais Europos regionais ir pasauliu.

Prof. Vytautas Landsbergis pradėjo nuo Baltijos Asamblėjos ištakų analizės, kad primintų koks toliaregiškas ir svarbus tas žingsnis buvo trims valstybėms. Jis pažymėjo, kad Baltijos Asamblėja turi tėvą ir motiną. Tėvas – Baltijos valstybių taryba, nuo 1990 m. pavasario vienijusi trijų valstybių parlamento ir vykdomosios valdžios vadovybę kelyje į nepriklausomybę. Motina buvo vienintelė bendra trijų Baltijos valstybių parlamentų sesija 1990 m. gruodžio 1 d.

Prof. Landsbergis aptarė keletą problemų ir pasidalino kritiškais pamąstymais apie Baltijos Asamblėjos veiklą. Jis pažymėjo, kad pagrindiniai strateginiai Baltijos valstybių tikslai per dešimties metų laikotarpį buvo Rusijos armijos pasitraukimas ir tolesnis santykių su šia šalimi normalizavimas, taip pat Baltijos valstybių įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą. Asamblėja toliau stiprino Baltijos valstybes ir jų politikus-parlamentarus, neleido jiems nutolti ar išsiskirti dėl atsitiktinės konkurencijos ar neišspręstų dvišalių problemų. Tačiau dar išlieka daug klausimų, kuriuos reiktų išspręsti:

 Valgos-Valkos problemos “Berlynizavimas” ir uodega neleidžianti Latvijai ir Lietuvai eksploatuoti naftos telkinių pačiame perspektyviausiame jūrinio šelfo rajone neprisideda prie teigiamo mūsų Asamblėjos įvaizdžio;

 Neaišku, ar mes iš tiesų norime visiško arba dalinio Baltijos valstybių tarybos ir Šiaurė Tarybos suvienijimo. Galbūt mes nepakankami stipriai norėjome, kad tai įvyktų; nors tokiuose klausimuose pagrindinis dalykas yra abipusis noras, mes dar nesame parengę savo atsakymo;

 Ar mes norėjome ar nenorėjome tapti oficialiai registruota tarpparlamentinio bendradarbiavimo organizacija visais atžvilgiais panašia į Šiaurės Tarybą?

P. Raimo Poom įvertino svarbiausias bendradarbiavimo sritis tarp trijų Baltijos valstybių tarpvyriausybinių ir tarpparlamentinių institucijų pagrindu tam, kad būtų sukurta platesnė perspektyva dabartinės Baltijos šalių bendradarbiavimo situacijos supratimui. Savo pranešimo pradžioje p. Poom išanalizavo Baltijos valstybių ekonominį bendradarbiavimą ir politikos koordinavimą. Jis pažymėjo, kad bendri politiniai tikslai įstoti į Europos struktūras ir NATO nepaprastai padėjo bendroms pastangoms ir sudaro svarbią bendradarbiavimo dalį. Bendra rinka ir integruota gynybinė politika atnešė stabilumą ir tokiu būdu užtikrino saugumą. 10 Baltijos šalių bendradarbiavimo metų turėjo nepaprastai didelę įtaką integruojant regioną į tarptautinę Vakarų bendriją, kai tuo tarpu griežtai Baltijos regioną dominančių klausimų perspektyva yra labai neaiški ir tai neskatina Baltijos valstybių vienybės.

P. Poom priėjo išvados, pirma, kad Baltijos šalių regionas tapo priklausomas nuo platesnio tarptautinių institucijų tinklo ir bendradarbiavimo iniciatyvų. Antra, dešimt metų iki galo neišsprendė ar neprivertė Baltijos valstybių išspręsti konkretaus Baltijos regionalizavimo klausimo, tačiau dinamiškas trijų Baltijos valstybių bendrabūvis nebus prarastas.

P. Sanita Meijere dėmesį sutelkė į jaunų žmonių bendradarbiavimą Baltijos valstybėse. Ji pradėjo nuo šio bendradarbiavimo aptarimo tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos įvairių miestų vidurinių mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiais ji paminėjo 64-ą vidurinę mokyklą ir Panevėžio vidurinę mokyklą, Rygos Ekonomikos mokyklą, Rygos Teisės mokyklą ir Tartu Konkordijos mokyklą. P. Meijere pabrėžė, kad šio bendradarbiavimo dėka jauni žmonės pakeitė nuomonę vieni apie kitus. Ji pastebėjo, jog Baltijos valstybių jaunimas vieni kituose mato teigiamus konkurentus ir tuo pačiu metu tokį bendravimą laiko varomąją jėga, nes jis paprasčiausiai neleidžia sustingti.

P. Ritvars Eglajs dėmesį sutelkė į Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų bendradarbiavimą. Jis informavo apie tai, kad Baltijos šalių studentų bendradarbiavimas prasidėjo 1999 m. Tačiau egzistuoja tam tikros šio bendradarbiavimo proceso tarp Baltijos šalių studentų kliūtys. Jis informavo apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sąjungų veiklą. P. Eglajs pripažino, kad Baltijos šalių studentai reguliariai susitinka, bei keičiasi patirtimi ir informacija. Po pasisakymų konferencijos dalyviai dalyvavo diskusijose apie Baltijos šalių bendradarbiavimą pastaruosius dešimtį metų.

P. Arvo Sirendi, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, pastebėjo, kad tikrąjį Baltijos šalių bendradarbiavimą pradėjo nepriklausomybės judėjimų atstovai – p. Arnold Ruutel, p. Anatolijs Gorbunovs ir p. Vytautas Landsbergis. Jis taip pat minėjo, kad turėtume nepamiršti svarbiausių Baltijos šalių bendradarbiavimo tikslų ir daugiau galvotume apie turinį, o ne apie nereikšmingas smulkmenas. Jis pabrėžė savo įsitikinimą, kad Baltijos Asamblėjos darbas yra labai sėkmingas ir kad labai svarbu tęsti Baltijos šalių bendradarbiavimą.

P. Toomas Alatalu, buvęs Baltijos Asamblėjos narys 1993-1999 m. laikotarpiu, pabrėžė, kad Baltijos Asamblėjos veikla puikiai atspindi pasaulio istorijos lūžio taškus. Jis taip pat pažymėjo, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas yra labai vaisingas ir sėkmingas.

P. Jan Richard Berug, konferencijos moderatorius, pripažino, kad pagrindinis Baltijos šalių bendradarbiavimo tikslas yra Baltijos šalių integracija į ES ir NATO. P. Berug parlamentarams, mokslininkams ir kitiems konferencijos dalyviams uždavė šį klausimą: “Kai šie uždaviniai bus įgyvendinti, ar dar liks kokia nors priežastis tęsti Baltijos šalių bendradarbiavimą?”

P. Landsbergis pabrėžė, kad Baltijos šalių bendradarbiavimo Europos Sąjungos viduje idėja buvo aptarta kai kuriose ataskaitose. Kai būsime Europos Parlamente, tuomet išplėtosime mūsų Baltijos šalių bendradarbiavimą Europos Parlamenot viduje tam, kad parengtų bendras pozicijas Europos institucijose. P. Landsbergis pabrėžė, kad mes galime apsvarstyti bendros Baltijos-Šiaurės šalių pozicijos klausimą Europos struktūrų kontekste.Antroji konferencijos tema: “Kokį poveikį ES narystė turės Baltijos šalių bendradarbiavimui?” buvo išnagrinėta p. Kęstučio Kuzmicko, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje nario, p. Vahur Made, PhD, Estijos Diplomatijos mokyklos Direktoriaus pavaduotojas, p. Marika Laizane, PhD, Latvijos Universiteto studentė, bei taip pat pranešimų bendraautoriai – p. Guntis Dambergs, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, p. Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, p-ia. Viola Lazo, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė, ir p. Ebbe Flatau, einantis Šiaurės Tarybos Ministrų Informacijos Biuro Rygoje Direktoriaus pareigas.Savo pasisakymo pradžioje p. Kęstutis Kuzmickas pažymėjo, kad svarbiausiu Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio ir vidaus politikos prioritetu lieka integracija į Europos Sąjungą. Norėdamos pasiekti šio bendro tikslo, šalys keičiasi konsultacijomis apie derybų eigą ir naudojasi aktyviu trišaliu bendradarbiavimu bei gilesne regionine integracija. Integracija į ES skatina trišalį bendradarbiavimą, sukuria regioninio bendradarbiavimo taisykles, tiesiogiai jį skatina techninių ir finansinių resursų pagalba, subregioninį bendradarbiavimą laikant neoficialia integracijos į ES sąlyga, ir, galiausiai, netiesiogiai veikia kaip sektinas sėkmingas regioninio bendradarbiavimo modelis. Pateikdama taisykles ir išteklius, ES net tik sustiprino mūsų šalių motyvaciją bendradarbiauti, bet taip pat sustiprino jų gebėjimą plėtoti trišalį bendradarbiavimą, kuris buvo ypač silpnas reformų proceso pradžioje. ES pasiūlė bendradarbiavimo taisykles ir skatino jį kaip Baltijos šalių integracijos į Sąjungą sąlygą, palengvino “kolektyvinių veiksmų” problemos sprendimo kelią ir suvaidino esminį vaidmenį plėtojant trišalį ekonominį bendradarbiavimą pateikiant bendradarbiavimo taisykles ir finansinę paramą, bei parodant regioninės integracijos pavyzdį. Kita vertus, Baltijos šalių lyderiai ES integraciją laiko prioritetu, ir jų siekimas gilinti trišalį bendradarbiavimą didele dalimi priklauso nuo to, ar įvertinama, kokiu mastu tai lengvina integraciją į ES. Trišalio ekonominio bendradarbiavimo pagrindinė vertė yra didesnė, kai visos trys šalys yra tame pačiame integracijos į ES etape. Narystė ES turės teigiamą poveikį Baltijos šalių bendradarbiavimui. Daugelis klausimų, kuriuos šiuo metu trijose šalyse reglamentuoja atskiri nacionaliniai įstatymai, bus reglamentuojami ES teisės, tačiau tai nereiškia, kad nebeliks vietos Baltijos šalių bendradarbiavimui. Kai Baltijos šalys įstos į ES, esamą “sveiką konkurenciją” ir bendradarbiavimą papildys bendrų interesų ES lygmeniu atsiradimas, t.y. Baltijos šalių bendradarbiavimą skatins Baltijos valstybių kaip regiono interesų egzistavimas. P. Vahur Made antrąją konferencijos temą analizavo šiuo aspektu: Europos Sąjunga, naujas regionalizmas ir Baltijos šalių bendradarbiavimas. Jis pažymėjo, kad Europos ir pasauliniu požiūriu, Baltijos šalys vis dar matomos kaip aiškiai apibrėžtas vienas regionas dėl trijų pagrindinių elementų – geografinio artimumo, bendros istorinės patirties, bendros saugumo ir užsienio politikos. Jis pažymėjo, kad ES viduje regionai nėra valstybių politinės grupuotės, o socialiniai – ekonominiai vienetai. Svarbiausiais šį teiginį iliustruojančiais pavyzdžiais buvo paminėtos Šiaurės šalys, Beneliuksas ir ES Viduržemio jūros valstybės. Atsižvelgdamas į šiuos samprotavimus, p. Made pažymėjo, kad Baltijos valstybėms tapus ES narėmis, jų dabartinis bendradarbiavimas praras politinę reikšmę. Baltijos šalių bendradarbiavimo organizacijos, kaip antai Baltijos Asamblėja ir Baltijos jūros valstybių taryba, daugiau nebebus politinės institucijos, leidžiančios bendrus valstybių narių politinius pareiškimus. Jis taip pat teigė, kad sunkiau nuspėti, kaip pasikeis Baltijos šalių bendradarbiavimas ES sprendimų priėmimo lygmenyje (Komisijoje, Taryboje ir pan.). Jis akcentavo, kad Baltijos regionalizmas neišnyks, Šiaurės regionalizmas jo nepraris, bet jis sustiprės. P. Marika Laizane išsamiai nagrinėjo ES faktoriaus įtaką Baltijos Asamblėjos, kuri yra Baltijos šalių parlamentinio bendradarbiavimo organizacija, darbui. Siekiant aiškiau parodyti, kaip ES faktorius paveiks Baltijos Asamblėją, šis pranešimas dalijamas į dvi dalis. Pirmoje dalyje bus kalbama apie ligšiolinę ES faktoriaus įtaką Baltijos Asamblėjos darbui. Antrojoje dalyje bus analizuojama ir prognozuojama, kaip ES faktorius paveiks Baltijos Asamblėjos veiklą ateityje (valstybėms įstojus į ES). Nuo 1994 m. Baltijos Asamblėjos darbotvarkėje buvo klausimų, susijusių su Baltijos valstybių parlamentų bendradarbiavimu, joms siekiant integruotis į Europos Sąjungą. Narystės ES klausimai ypač išryšėjo 1997 m. Baltijos Asamblėjos darbotvarkėje, nes tais metais Europos Komisija rekomendavo pradėti derybas dėl narystės su Estija. ES faktorius Baltijos Asamblėjos darbe palengvino Estijos, Latvijos ir Lietuvos veiklos koordinavimą vidaus ir užsienio politikos srityse ir paskatino keitimąsi informacija ir nuomonėmis. Ji išreiškė viltį, kad bendrai Baltijos šalių bendradarbiavimas ir ypač Baltijos Asamblėjos darbas, įstojus į ES, ne tik tęsis, bet net gilės. Tai pavirtindama p.Laizane paminėjo Šiaurės šalių glaudaus regioninio bendradarbiavimo modelį, kuris yra labai svarbus ES kontekste. Estijos, Latvijos ir Lietuvos siekiai tapti ES narėmis, mano nuomone, nereiškia, kad turi būti atsisakyta Baltijos šalių bendradarbiavimo. Ir ateityje Estija, Latvija ir Lietuva – ES viduje – turės koordinuoti savo veiksmus ir pozicijas bei kurti bendrą strategiją. P. Guntis Dambergs pripažino, kad Baltijos valstybių integracija į ES gali turėti tik teigiamos įtakos Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimui, plėtojant Baltijos regioną. Baltijos šalių parlamentarai, vyriausybių ministrai ir ekspertai turėtų kartu dirbti vardan bendro tikslo – dinamiško, modernaus ir perspektyvaus Baltijos regiono, kuris pritaptų prie ES ir NATO struktūrų ir taptų patikimu ir pripažįstamu bendradarbiavimo partneriu tarptautinei demokratinei bendruomenei. Šie kriterijai turėtų pradėti dominuoti Baltijos valstybių tarptautiniame bendradarbiavime ateinančius dešimt metų taip, kad Baltijos valstybių vienybė taptų negrįžtama realybe, kuri yra akivaizdžiai reikalinga Baltijos valstybių žmonėms. P. Viola Lazo pažymėjo, kad dabartinis Baltijos šalių bendradarbiavimas vyksta pačiais įvairiausiais būdais – per Baltijos Asamblėją, per Baltijos Ministrų Tarybą ir per bendradarbiavimą Europos Parlamento partijų grupėse. P. Lazo pabrėžė, kad Baltijos valstybių vienybė yra tikrai labai sena. Ji nušvietė Baltijos valstybių pastangas bendradarbiauti tarp dviejų pasaulinių karų. Galiausiai ES integracija yra tikras Baltijos šalių bendradarbiavimo garantas. ES integracija iškėlė skirtingas problemas – Estijos, Latvijos ir Lietuvos įstatymų suderinimas, vieninga mokesčių politika, muitų sąjunga ir pan., kurias reikėtų spręsti kartu. P. Lazo pažymėjo, kad Baltijos šalys yra konkurentės – Estija vis sako, kad ji yra labiau Šiaurės negu Baltijos valstybė; Lietuva stengiasi priartėti prie Lenkijos. Ji taip pat pažymėjo, kad egzistuoja Kaliningrado problema, kurią galima išspręsti tik per Maskvą ir Briuselį, bet tik remiantis bendrais Baltijos valstybių pasiūlymais. Kalbėdama apie Baltijos Asamblėjos darbą, p. Lazo sakė: “Jaučiame, kad Baltijos Asamblėja įgyja naują kvėpavimą. Turime rezoliucijas įgyvendinti realiai, o ne tik priimti sprendimus. Dabar mūsų parlamentarams iškyla tikras uždavinys – ne tik sakyti kalbas per Baltijos Asamblėjos renginius, bet ir aktyviau dirbti”. P. Ebbe Flatau sutelkė dėmesį į Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą. Jis pažymėjo, kad dabartiniu pereinamuoju laikotarpiu – prieš ir po įstojimo – Baltijos valstybėms iškils sunkių uždavinių. Nepaisant to, mes, Šiaurės šalys, tikime, kad spręsdamos šiuos svarbiausius klausimus Baltijos šalys išlaikys orientaciją į Šiaurę, išsaugos ir net sustiprins santykius su Šiaurės kaimynėmis. Jis analizavo ES bendradarbiavimo įtaką Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Šiandien Šiaurės šalių vyriausybės ir parlamentai ryžtingai dirba derindami savo pozicijas ir nuomones dėl ES iniciatyvų. Bendrai pripažįstama, kad konstruktyvus regioninis bendradarbiavimas yra tik prielaida pasiekti pageidaujamų tikslų ES. Taigi, ES plėtra reikš ir Šiaurės šalių šeimos išplėtimą 3 naujomis narėmis. Jei šios 8 Šiaurės šalys nori, kad ateityje jų balsas būtų išgirstas 20 ar daugiau valstybių Europoje, jos turi glaudžiai bendradarbiauti. Nebūtina kalbėti vienu balsu, mes turime koordinuoti savo nuomones ir sukaupti visas jėgas, kad mūsų įtaka būtų jaučiama. P. B¿rug uždavė šį klausimą pranešėjams p. Made ir p. Laizane: “Jūs pateikėte skirtingas nuomones apie regioninius blokus ES. Kuo jūs grindžiate savo teorijas?” P. Made sakė, kad ES viduje yra daug politikos kūrimo pavyzdžių. Regioninio bendradarbiavimo klasikine prasme ES kontekste nėra. Ji pažymėjo, kad regioninį bendradarbiavimą galima vertinti tarptautinėje sistemoje. Estija, Latvija ir Lietuva, kaip mažos valstybės, turės būtinai bendradarbiauti su mažomis ES valstybėmis narėmis. Pavienis Estijos, Latvijos ir Lietuvos balsas Europos Sąjungos institucijose nereikš nieko. Tik Baltijos šalys kartu ir galbūt kartu su Šiaurės šalimis galės padaryti įtakos Europos institucijose. Trečioji konferencijos tema – “Ar Baltijos šalių bendradarbiavimas taps platesnio Šiaurės šalių bendradarbiavimo dalimi? Kliūtys ir galimybės” - buvo analizuota p. Andres Herkel, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje nario, Dr. Artus Pabriks, Vidzeme universiteto-kolegijos mokslininko, p. Martyno Jakimausko, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studento, pranešimuose, taip pat ir bendrame Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovės p. Giedrės Purvaneckienės, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narės p. Jevgenija Stalidzane, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje nario p. Janis Bunkšs ir Latvijos Žemės ūkio universiteto studento p. Oskars Kreitals pranešime. P. Andress Herkel pažymėjo, kad atsakymas į klausimą, ar Baltijos šalių bendradarbiavimas taps platesnio Šiaurės šalių bendradarbiavimo dalimi?, yra “taip”, nes Baltijos šalių bendradarbiavimas taps Šiaurės šalių bendradarbiavimo platesne dalimi. Šis bendradarbiavimas vyksta ne tik per Baltijos Asamblėją, bet ir per Šiaurės dimensijos projektus ir kt. Jis pabrėžė, kad Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimas turėtų būti plečiamas regionuose. Būtina peržiūrėti klausimus, kuriuos abi organizacijos sprendžia kartu, nes kai kuriuos klausimus reikia aptarti labiau, kitus mažiau. Klausimai, kuriuos turėtų aptarti abi organizacijos – tai krizių valdymas, transportas, kova su terorizmu ir kt. Kai tik Baltijos šalys įstos į Europos Sąjungą, Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimas išaugs. P. Herkel pasiūlė daugiau pagalvoti apie vienos organizacijos sukūrimą vietoj dabar esančių dviejų. Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos struktūrų sujungimas padės mums geriau dirbti. P. Herkel pažymėjo, kad Baltijos Asamblėja pasiekė savo raidoje tam tikrą fazę, tačiau būtina ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. P. Giedrė Purvaneckienė pabandė rasti atsakymą į klausimą “Kokia Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimo ateitis?”. Ji pažymėjo, kad Baltijos šalys suinteresuotos glaudesniu bendradarbiavimu su Šiaurės Taryba. Būtina plėtoti bendradarbiavimą tarp skirtingų Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos struktūrų. P. Purvaneckienė pasiūlė suaktyvinti BA ir ŠT partijų grupių bendradarbiavimą. P. Purvaneckienė paminėjo įvairias kliūtis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimui. Pirmąja kliūtimi ji paminėjo tai, kad būtent Baltijos šalių pusė galbūt turės perimti Šiaurės šalių vertybes ir jų siūlomas bendradarbiavimo taisykles. Kita jos paminėta kliūtis – tai, kad Baltijos šalys finansiškai nepajėgia būti lygios Šiaurės Tarybos ir ypač Šiaurės Ministrų Tarybos partnerės. P. Janis Bunkšs nagrinėjo Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą per Šiaurės dimensijos prizmę. Šiaurės dimensija – tai ES išorinė ir tarptautinė politika, apimant Baltijos jūros regioną, Arktiką ir Šiaurės Vakarų Rusiją. Šiaurės dimensija siekiama padidinti bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių, ES kandidačių ir Rusijos. ES požiūriu, Baltijos valstybės taip pat yra šiaurinės ar Šiaurės šalys. Baltijos Asamblėja pradėjo aktyviau diskutuoti šį klausimą. Be to, jis kalbėjo apie Baltijos šalių prioritetus pagal Šiaurės dimensijos veiksmų planą. P. Oskars Kreitals pristatė vykdomą mokomąjį projektą “Ekonomika ir žemės ūkio verslas”, kurį parengė Latvijos žemės ūkio universitetas ir Norvegijos universitetas. Projektas prasidėjo 1999 m. Pagal projektą vykdomi studentų ir dėstytojų mainai, keičiamasi patirtimi, rengiami bendri seminarai. Per šiuos metus projektas išaugo į Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo projektą. Uždarydamas konferenciją, p. Jan Richard B¿rug, Baltijos tarptautinės vasaros mokyklos direktorius, prorektorius, plėtra ir bendradarbiavimas, Latvijos Vidzeme universitetas–kolegija, įvertino konferenciją “Baltijos valstybių bendradarbiavimas: praeitis, dabartis, ateitis”. Jis pastebėjo, kad ši konferencija parodė, jog Baltijos šalys gali didžiuotis Baltijos valstybių bendradarbiavimo institucionalizavimu ir Baltijos Asamblėjos darbu per pastaruosius dešimt metų. Konferencijos dalyviai daug išgirdo apie bendradarbiavimą ir bendrą plėtrą, mažiau apie poveikio vertinimą ir konkrečius rezultatus, kiek bendradarbiavimas buvo sėkmingas. Visiems konferencijos dalyviams jis uždavė retorinių klausimų: kaip pagerėjo Baltijos valstybių gyventojų gyvenimas dėl Baltijos Asamblėjos ir kitų institucijų darbo? Ko nebuvo pasiekta ir kodėl? Kas liks iš Baltijos šalių bendradarbiavimo, kai bus pasiekti tarptautiniai tikslai? Jis pastebėjo, kad šiandienos diskusiją turėtų sekti gilesnė analizė, tiek gilesnis savęs įvertinimas, tiek ir Baltijos šalių bendradarbiavimo įvertinimas iš šalies, ką turėtų padaryti ne politikai.




Naujausi pakeitimai - 2002 03 21.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas