Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo pirmininko Artūro Paulausko oficialaus vizito Švedijoje 2002 m. kovo 3-5 d. ataskaita

1. 2002 m. kovo 3-5 d. Švedijoje įvyko oficialus Seimo pirmininko Artūro Paulausko vizitas. Seimo pirmininką vizito metu lydėjo Seimo nariai Egidijus Skarbalius ir Egidijus Vareikis, LR ambasadorius Švedijoje Vytautas Naudužas, patarėja užsienio politikos klausimais Erika Vėberytė, ambasados Švedijoje 2 sekretorė Asta Radikaitė ir vertėja Daina Padolevičiūtė.

2. Vizito metu įvyko audiencija pas Karalių Carl XVI Gustaf, susitikimai su Švedijos parlamento (Riksdago) spykere Birgitta Dahl, Gynybos ministru Björn von Sydow, Riksdago Užsienio reikalų komiteto pirmininku Urban Ahlin, Riksdago ES reikalų komiteto nariais, Švedijos pramonės ir prekybos rūmų direktoriumi Peter Edgardt, Malmö miesto meru Kjell-Arne Landgren ir Malmö-Kopenhagos uosto direktoriumi Lars Karlsson.

3. Susitikimų metu išsakyta Švedijos pozicija:

- remia greitą Lietuvos narystę ES ir pastangas šiemet būti pakviestai į NATO

- 49 proc. švedų pasisako prieš Švedijos narystę NATO

- ES. Pasisako už didesnę pertrauką tarp Konvento ir Tarvyriausybinės konferencijos. Todėl jų nuomone Konventas turi būti trumpas

- griežtai pasisako prieš tiesiogines išmokas žemdirbiams ir reikalauja reformuoti ES BŽŪP

- pakeitė savo saugumo politiką, atsisakė neutralumo ir deklaruoja nesijungimo į karinius aljansus politiką.

- Švedija pasisako už demokratijos vystymą Baltarusijoje ir remia Lietuvos veiklą joje

Stokholmo Pramonės ir prekybos prezidentas Peter Egardt sutiko tapti Lietuvos garbės ambasadoriumi.

Susitikimas su Riksdago spykere BIRGITTA DAHL

Seimo pirmininkas A.Paulauskas pristatė Lietuvos derybų su ES progresą. Papasakojo apie įtemptą Seimo darbotvarkę, susijusią su derybomis dėl ES. Kaip sudėtingiausius šiuo metu sprendžiamus klausimus išskyrė žemės pardavimą užsieniečiams, IAE uždarymą. Padėkojo už Švedijos paramą, užtikrinant IAE saugumą, taip pat už gerą pirmininkavimą ES.

B.Dahl prisiminusi, kad pati buvo aplinkosaugos ministrė, sakė, kad visos šalys turinčios branduolinės energijos turi problemų. Todėl energetikos sistemą būtina tobulinti visoje Europoje, įtraukiant ir į šią veiklą Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją. Todėl tai galima būtų laikyti bendru Baltijos jūros bendradarbiavimo klausimu. Būtų sveikintina, jei geras šiaurietiškas bendradarbiavimas energetikos srityje peraugtų į Baltijos jūros.

Išgirdusi klausimą, ar susidūrė Švedija su socialinėmis problemomis, uždarius Barsebäck AE, B.Dahl atsakė, kad tokių problemų nebuvo, nes pietinis Švedijos regionas yra labai nuolat besivystantis regionas. Todėl reikdavo stengtis išlaikyti žmones darbo vietose.

Į prašymą pakomentuoti pasikeitusią Švedijos saugumo politiką, B.Dahl pripažino, kad po ilgų debatų švedai neseniai pakeitė saugumo politikos doktriną. Tačiau Švedija neketina prisijungti prie karinio aljanso (tam nepritartų didžioji Švedijos visuomenės dalis). Savo pirmininkavimo ES metu Švedija įrodė, kad efektyviai konfliktų prevencijai nereikalinga narystė kariniame aljanse (Švedijos indėlis, išvengiant krizės Makedonijoje). Švedijos politika yra pragmatiška. Praktiškai Švedijos karinės pajėgos jau seniai dalyvauja taikos atstatymo ir palaikymo operacijose. Švedija nelikdavo pasyvi, kuomet grėsmė kildavo demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms, kai reikdavo palaikyti kaimyninių šalių pastangas išsikovoti laisvę. Švedija gynė ir gina Lietuvos teisę pasirinkti saugumo užtikrinimo būdus ir siekia, kad tai gerbtų Lietuvos kaimynės.

Konventas. B.Dahl nuomone, konvento pagrindinis tikslas yra paruošti tarpvyriausybinę konferenciją (TVK), o ne vystyti ES ateitį. Konvento darbe didelį vaidmenį gali ir turi vaidinti nacionaliniai parlamentai: B.Dahl papasakojo, kaip 2001 m. vasarį ji pati ėmėsi iniciatyvos ir Riksdage sušaukė prezidiumą aptarti Nicoje priimtų sprendimų - Jungtinis Konstitucinis, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetai patvirtino bendrus pasiūlymus.

Švedija yra prieš bendrą ES konstituciją. Tačiau svarstytina galimybė priimti atskirus konstitucinius susitarimus.

Svarbu, kad Konventas baigtųsi anksti, nes iki TVK Konvento rezultatus reikia aptarti su visais Riksdago nariais ir visuomenėje, mažinant demokratijos deficitą.

Dėl Švedijos prisijungimo prie EMS – B.Dahl sakė, kad referendumas įvyks kitais metais.

B.Dahl ir A.Paulauskas apsikeitė dovanomis.

Susitikimas su Gynybos ministru Björn von SYDOW

Seimo pirmininkas A.Paulauskas trumpai pristatė Lietuvos siekį šiemet būti pakviestai į NATO. Padėkojo Švedijai už paramą, vystant Lietuvos karinius pajėgumus, ypač jūrų karininkų apmokymus, ginkluotės tiekimą, ekspertų patarimus, be kurių Lietuvos narystė NATO nebūtų įmanoma. Seimo partijos priėmė bendrą dokumentą, pagal kurį buvo įsipareigota siekti iki 2004 m. skirti gynybai 2 proc. BNP. Lietuvos narystę NATO remia apie 60 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų. Pasiteiravo apie naująją Švedijos saugumo doktriną.

Pasak Gynybos ministro Björn von Sydow, dėl aktyvaus bendradarbiavimo sąlygotos Šiaurės ir Baltijos dimensijos, šis regionas yra mažiausia įtampos turintis euroatlantinis regionas. Pripažino, kad švedai keičia savo saugumo doktriną, pagrindinis akcentas – karinis neprisijungimas. Pabrėžė, kad Švedija nestos į NATO –pagal naujausius apklausos duomenis prieš Švedijos narystę NATO pasisako 49 proc., už – 22 proc. Švedija yra stipri ES narė, įskaitant ir gynybinį narystės elementą. B.von Sydow teigiamai įvertino Lietuvos dėmesį, gerinant savo karinius pajėgumus.

Susitikimas su Riksdago URK pirmininku URBAN AHLIN

U.Ahlin papasakojo apie tai, kad ypač daug dėmesio jis skiria geriems kaimyniniams ryšiams su Lenkija, Baltijos šalimis ir Rusija.

A.Paulauskas pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu turi du svarbius tikslus- tapti ES ir NATO nare. Papasakojo apie Seimo intensyvią darbotvarkę, susijusią su Lietuvos derybomis dėl narystės ES, apie derybų eigą ir likusius sunkiausius skyrius.

U.Ahlin patvirtino supratęs, kad, tabako akcizo klausimas yra labai svarbus paprastiems žmonėms. U.Ahlin teiravosi A.Paulausko, kokia yra lietuvių nuomonė apie Lietuvos narystę ES, nes Lenkijoje visuomenės parama palaipsniui mažėja.

Seimo pirmininkas informavo, kad šios dienos duomenimis Lietuvos narystę ES palaiko 55 proc. Pasisakančiųjų prieš yra gana mažai, daugiau yra neapsisprendusių. Didelė dalis skeptikų yra žemdirbiai.

U.Ahlin tvirtai pareiškė, kad Švedijai dabartinė ES žemės ūkio politika yra nepriimtina. Paradoksalu, kad kai kurių šalių kandidačių žemės ūkis yra laisvos rinkos, tuo tarpu Vakarų Europoje ž.ū. yra daugiau sovietinio stiliaus. Žinoma, tokia ES ŽŪP sukelia problemų šalių kandidačių deryboms. Pati Švedija prieš įstodama į ES dereguliavo savo ŽŪP, o kai įstojo, vėl turėjo įvesti reguliacijas. Švedija pasisako prieš tiesiogines išmokas ir reikalauja, kad ES ŽŪP būtų iš esmės pakeista.

Deklaruojamo nacionalinio išdidumo nereikėtų propaguoti, nes kai Didžioje Britanijoje snukio ir nagų ligos laikais parduotuvėse puikavosi reklama “100 proc. britiška jautiena”, jo neturėjo likti. Švedai teigia, kad jų produktai geriausi, lenkai tvirtina, kad jų. Tai pat jį stebina, kodėl lietuviai bijo parduoti žemę užsieniečiams, negi bijo, kad atvažiuos vokiečiai ir viską supirks? Juk kaip tik išaugs laisvos rinkos kaina.

Kartu Urban Ahlin sutiko su A.Paulausko komentaru, kad dėl žemės pardavimo problema yra kita – didesni ūkininkai nėra ūkių savininkai, jiems reikia laiko, kad palaipsniui išpirktų savo ūkius. Lietuvai, kaip ir kitoms kandidatėms, tapus ES narėmis turi būti taikomos tos pačios sąlygos. ES pakeitus žemės ūkio politiką po 2006 m., pasikeistų sąlygos ir Lietuvos ūkininkams.

IAE. Pasak Urban Ahlin, švedai nori, kad IAE būtų kuo greičiau uždaryta. Visuomenė bijo IAE. Yra socialinė problema – IAE yra viena didžiausių AE, joje dirba daug spec. išsilavinimo inžinierių, kurie neteks darbo. Pozityvu, kad ES skyrė papildomą eilutę IAE uždarymo finansavimui, bet šiuo pinigus dar reikia mokėti įsisavinti.

Ambasadorius V. Naudužas atkreipė dėmesį, kad IAE uždarymas yra nesugretinamas su Barsebäck, Švedija, atominės elektrinės uždarymu. Ignalinos elektrinės reaktoriai yra unikalūs savo dydžiu. Todėl, juos uždarius, atsiranda ne tik finansinės, darbo užimtumo, bet ir aplinkosaugos, technologinių operacijų problemos. IAE uždarymo pasekmės yra svarbios Lietuvos energetikos ūkiui ir visai ekonominei raidai. Dėl to būtina konkrečiau ir kaip galima greičiau tartis su ES.

NATO. Urban Ahlin teigė esąs labai laimingas dėl to, kad Lietuva, atrodo, šiemet bus pakviesta į NATO. Lietuva visada buvo pirmaujanti šalis šiame kontekste, bet po rugsėjo 11 d. situacija pasikeitė. Švedija remia Baltijos šalių siekį tapti NATO narėmis.

A.Paulauskas padėkojo už Švedijos pagalbą Lietuvos karinėms pajėgoms, taip pat pripažino, jog po rugsėjo 11 d. Lietuvos siekiams palankios yra ne tik JAV, bet ir D.Britanija bei Vokietija – šalys, kurios anksčiau buvo rezervuotos (U.Ahlin įsiterpė, kad jos vis dar rezervuotos).

U.Ahlin teigimu, Kaliningradas yra vienas svarbiausių klausimų ir galimybių, lakmuso popierėlis. Jo nuomone, Lietuva yra tiltas tarp Rusijos ir ES. Trumpai buvo aptartas vizų klausimas.

Pabaigoje U.Ahlin pabrėžė, kad Švedijai yra svarbus demokratijos vystymas Baltarusijoje, ji remia Lietuvos veiklą ir yra suinteresuota prisidėti.

Susitikimas su Riksdago ERK nariais Sonia KARLSSON ir Gustaf von ESSEN

Susitikimo metu buvo aptarta Lietuvos derybų su ES situacija.

Vienas iš paliestų ES ateities klausimų – kaip mažos šalys gali daryti įtaką ES.

G. von Essen pakomentavo, kad Lietuva gali turėti unikalų tilto tarp ES ir Rusijos ir Kaliningrado vaidmenį, taip pat tilto į Baltarusiją. Šiaurės ir Baltijos šalys turi bendradarbiauti ES viduje ir taip didinti įtaką.

E.Vareikis pritarė, kad Baltijos ir Šiaurės šalis vienija bendra geografinė padėtis ir bendri ekonominiais interesai. ES regionai – ne naujiena. Jei yra tokia Viduržemio dimensija, tai gali būti ir Baltoscandic dimensija. Jei veiksim kartu, tai nebūsime problema Rusijai ir ji mums nebus problema. Lietuva daro viską, kad atitiktų ES standartus, o taip pat išlaikytų gerus santykius su Kaliningradu, Rusija. Šiuo metu Lietuva yra stambiausia investuotoja Kaliningrade, tokia nori ir likti.

S.Karlsson nuomone, kad svarbus vaidmuo turi tekti nacionaliniams parlamentams. Papasakojo apie Švedijos darbo metodus: kiekvieną penktadienį įvairių sričių ministrai prieš vykdami į ministrų susitikimus Briuselyje atsiskaito prieš ERK.

G.von Essen papildė, kad Parlamento pirmininkas turi nuspręsti, kaip įtraukti savo parlamentą į ES reikalus. Gal nevaržyti vyriausybės, bet labiau bendradarbiauti. Švedams reikėjo keleto metų suformuoti savo sistemą.

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko susitikimo su Kopenhagos - Malmės uosto direktorium LARS KARLSSON

Direktorius informavo, kad prieš metus uostai susijungė (2001 01 01) 50%/50% santykiu. Kopenhagos uostas - valstybinis. Dalis Malmės uosto priklauso savivaldybei, dalis - privatiems asmenims. Bet susijungusių uostų įmonė yra privati. Tai privati įmonė, užsiimanti sandėliavimu, tranzitu, krova, pakavimu ir kt. uosto veikla. Tai du uostai, veikiantys kartu. Susijungimo priežastis – pastačius tiltą iš Kopenhagos į Malmę sumažėjo uostų apyvarta. O šiame regione yra 3.5 mln. vartotojų. Be to Skandinavijojepastebima tendencija, jog viskas keliasi - juda pietų regiono link. Uoste dirba 420 žmonių. Uostui priklauso visi įrenginiai. Motininėms kompanijoms priklauso uosto žemė. Tai antras pagal dydį Skandinavijos uostas po Gioteburgo (uostas gauna 450 SEK pelno/metus. 120 mln. akcinio kapitalo. 2 mln m2 gamybinis plotas. 3 mln m2 plotas plėstis. 14-15 mln tonų krovinių apyvarta. 4,2 mln tonų skysti kroviniai (nafta). 3,2 mln tonų birūs kroviniai. 7,3 mln tonų kiti kroviniai). Uostas siekia tapti vienu iš pirmaujančių uostų Šiaurės Europoje. Ne didumu, bet išsivystymu, kliento aptarnavimo kokybe, aplinkosaugos standartais. Uostas turi parengęs 3-4 metų verslo planą. Didelės distribucinės kompanijos domisi Kopenhagos-Malmės uostu. Toyota uoste jau įsirenginėja savo tranzitinį distribucinį centrą šiaurės šalių rinkai aptarnauti. Tai pasaulinė tendencija, kai didelės kompanijos vietoj kelių distribucinių terminalų skirtingose šalyse ima telktis į vieną distribucinį terminalą, kuris aptarnaus visą regioną. Taigi, regionas įgauna vis didesnę svarbą. Planuojam, kad į uostą atplauks po vieną didelį transporto laivą per dieną.

Uosto direktorius paminėjo, jog tikrai jaučiasi, kad tiltas sujungė regioną. Tai 11 stipriausias regionas Europoje pagal perkamąją galią. Tai regionas, per kurį reikia perplaukti plaukiant į Baltijos šalis, kurios veda į dar didesnę rinką, o tai reiškia, kad transportas į tą pusę taip pat plėsis. Naudojimasis tiltu auga - ypač geležinkelio transportu. Kuo labiau verslo santykiai stiprės, tuo judėjimas tiltu augs, nors pervažiuoti tiltu ir brangiai kainuoja.

Seimo Pirmininkas informavo, kad Klaipėdos jūrų uostas - tai Lietuvos vartai į jūrą. 2K - Klaipėdos ir Kaliningrado Srities uostų bendradarbiavimo projektas. Todėl Jūsų patirtis sujungiant du uostus yra įdomi ir vertinga. Kaip pavyksta bendros direkcijos organizuoti ir valdymo darbą? Kokie ryšiai yra tarp Klaipėdos ir Jūsų uostų?

Direktorius informavo, kad drauge Kopenhagos ir Malmės uostai dirba jau metus. Tai dviejų kompanijų iš dviejų skirtingų šalių ir kultūrų susijungimas. Vadovybė yra pasidalinusi kompetencijomis. Direktorių valdyba - 4 asmenys iš Malmės uosto, 4 asmenys iš Kopenhagos uosto. Valdybos vadovas skiriamas 2 metams. Dabar vadovauja Kopenhagos uosto atstovas. O uostui vadovauja Malmės uosto vadovas. Malmės uostas dėjo pastangas rasti kooperacijos būdų su Klaipėda. Nuo 1996m. turėjo keltą iš Malmės į Klaipėdą. Tačiau dabar jo veikla nutrūko. Direktoriaus teigimu, jie vis dar stengiasi rasti bendradarbiavimo galimybių. Dabar Karlshame susikoncentravęs keltų judėjimas. Su DFDS vyksta bendradarbiavimas. Taigi, kai laikas bus tinkamas, tuo galima bus pasinaudoti. Direktorius mano, kad bendradarbiavimas su Klaipėdos uostu yra labai svarbus. Tačiau ne viską lemia uostas, gamintojai taip pat daro sprendimus, ir gamintojai žiūri rinką.

E.Skarbaliui paklausus kur registruota įmonė, kur mokami mokesčiai buvo atsakyta, kad nors kompanijos būstinė yra Danijoje, pati kompanija užregistruota Švedijoje. Mokesčiai mokami ir Danijoje, ir Švedijoje. Pelno ir nekilnojamo turto mokestis mokamas, o savivaldybėms nemokamas joks mokestis, nes uostas - ribotos atsakomybės kompanija.

E.Skarbaliui pasidomėjus apie 9K tranzitinių krovinių koridorių - projektą logistikos centrui įkurti netoli Klaipėdos, ir ar Kopenhagos-Malmės uostas ketina jame dalyvauti, buvo atsakyta, kad jie neketina jame dalyvauti, nes yra per jaunas uostas. Bet buvo pabrėžta, kad yra sekamas transporto koridorių formavimąsis ir stebima, kaip jie slenkasi rytų link. Dėl to Klaipėdos ir Malmės uostas ir domisi Klaipėda kaip tranzitiniu punktu tranzito koridoriui į rytus.

Seimo Pirmininkas pasidomėjo, kaip dabar iš uosto pervežami kroviniai. Direktorius paaiškino, kad iš Malmės yra keltas, kuris veža per Travemundę. Iš Kopenhagos per Svinoušče, Lenkijoje. Už 50 km nuo Malmės yra Treveborgh uostas, kuris turi ryšių su Rostoku-Zasnic. Todėl kelių transportuoti yra, bet reguliarių maršrutų nėra nusistovėję.

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko susitikimo su Malmės miesto Meru KJELL-ARNE

Meras informavo, kad Malmės miesto Taryboje yra 61 asmuo, iš kurių 47 -moterys. Visi miesto nariai sėdi ne pagal partijas. Taryba renkasi vieną kartą per mėnesį. Tarybos posėdžių salėje yra 110 vietų visuomenės atstovams, kur piliečiai gali klausytis posėdžių. Yra vietos ir žiniasklaidai. Posėdis visuomet transliuojamas per radiją (10-40 km spinduliu). Per 20 metų iš sunkiosios pramonės miesto tapo miestu orientuotu į IT, paslaugų ir švietimo sferą. Verslai stipriausi regione yra farmacijos, maisto, pakavimo, aplinkosaugos. Malmės Universitetas išaugo nuo 6 tūkst. iki 15 tūkst. studentų. O visame regione 125 tūkst. studentų.

Seimo Pirmininkui pasiteiravus, keliems metams renkama taryba, buvo atsakyta, kad taryba renkama keturiems metams, ir Merą renka taryba.

Seimo Pirmininkui pasidomėjus, ar kitų ES valstybių piliečiai gali balsuoti vietiniuose rinkimuose, iš pat pradžių atrodė, kad klausimas buvo nesuprastas. Vėliau vietiniai asmenys ėmė ginčytis dėl atsakymo, kol priėjo išvados, kad rinkėjai turi būti miesto gyventojai.

Seimo Pirmininkui pasidomėjus, koks Malmės miesto biudžetas, buvo atsakyta, kad biudžetas yra 12 bilijardų SEK (arba 1.2 bln dolerių).

Seimo Pirmininkas domėjosi, ar reikia mokėti už moklsą. Informuota, kad Malmės universitetas - valstybinis universitetas. Tačiau, kad studentai turėtų iš ko gyventi, jie vis tiek ima paskolas. O po 2 metų po universiteto baigimo reikia pradėti mokėti skolą.

Seimo Pirmininką domino, kiek žmonių dirba savivaldybėje. Jam buvo atsakyta, kad savivaldybėje dirba 11 tūkst. žmonių, ir kad apie 20 proc. žmonių, dirbančių Malmėje, atvyksta iš aplinkinių vietovių.

Malmės Pramonės ir Prekybos rūmų atstovė M.Flygare informavo, kad Švedijoje yra 12 prekybos rūmų, o Malmės prekybos rūmai yra didžiausi. Jie apjungia 3000 įmonių. Šie rūmai jau 10 metų dirba su Vilniaus PPR ir turi bendrą projektą, kurį dabar ir vykdo. Projektas su Vilniaus PPR - sustiprinti moterų verslininkių galimybes. Yra vykdomi apmokymai vieną kartą per mėnesį. Taip pat p. Flygare informavo, kad Lietuvos ir Skonės PPR atstovai įkurs "Lietuvos verslo klubą" kovo 20d. Virš 50 įmonių yra susidomėjusios įsijungti. Šio klubo tikslas - Švedijos kompanijoms, kurios nori investuoti į Lietuvą, surastų informaciją. Vėliau nariai patys spręs, kokia bus šio klubo veikla. Klubas ketina rinktis 6 kartus per metus.

Meras pasidomėjo Kaliningrado srities klausimais. Lietuva yra Kaliningrado srities kaimynė ir viena didžiausių investitorių. Per Lietuvą eina sausumos tranzitas į Rusiją ir atgal. Taigi, mes ieškome bendradarbiavimo galimybių tiek politikos, tiek ekonomikos srityje. Lietuva su KS įkūrė parlamentarų forumą, kuris dirba KS klausimais.

Susitikimas su Pramonės ir prekybos rūmų prezidentu PETER EGARDT

A.Paulauskas trumpai papasakojo apie vizitą Malmö mieste, Lietuvos derybas su ES, svarbius šiuo metu svarstomus Pelno mokesčio, Akcizo ir PVM įstatymus - iki vasaros siekiama užbaigti sutvarkyti mokesčių sistemą. Priimti svarbūs kodeksai – Kriminalinis, Civilinės procedūros ir Darbo. Informavo apie Seime numatytą svarstyti žemės pardavimo užsieniečiams klausimą. Makroekonominiai rodikliai geri, stabilūs, tačiau gana didelis nedarbas. Kalbant apie investicijas, švedai dominuoja bankiniame, ir finansų sektoriuose. A. Paulauskas išreiškė tikėjimą, kad jie dalyvaus energetikos, avialinijų, celiuliozės fabriko sektoriuose taip pat.

Daug dėmesio skiriama kovai su korupcija.

Lito susijimas su euru praėjo sklandžiai, akcesų neužfiksuota.

E.Vareikis apibūdino priešrinkiminę situaciją, taip pat siedamas ją su užsienio politikos tikslų nekintamumu.

E.Skarbalius pasiteiravo, ar P. Egardt girdėjęs apie IX transporto koridorių ir ar švedai ketiną ten dalyvauti. Prisiminęs, kad Klaipėda šią vasarą švęs 750m. jubiliejų, pasveikino su tokia pat Stokholmo švente.

Pasak P.Egardt, Lietuvos pažanga yra akivaizdi, imponuoja pakeistų įstatymų skaičius, tai, kad Lietuva aplenkė Estiją ir dabar pirmauja derybose su ES. Tačiau dar svarbiau yra, kad naujieji įstatymai būtų efektyviai ir plačiai įgyvendinami visoje Lietuvoje. Ateinantys verslininkai turi pasitikėti tuo, kas vyksta Lietuvoje. Švedus domina ne tik verslo rizika, bet ir politinė rizika, šie dalykai susiję.

Dėl celiuliozės fabriko, P.Egardt žiniomis, viena Švedijos kompanija yra pareiškusi susidomėjimą šio fabriko statyba. Teigiamai sutiko ir lietuvių ketinimus privatizuoti avialinijas.

Atsakydamas į klausimą dėl IAE uždarymo, A.Paulauskas paaiškino prezidento V.Adamkaus neseniai nuskambėjusį pasisakymą. A. Paulauskas pasakė, jog IAE bus uždaryta, bet taip pat svarbus yra ir uždarymo finansavimo klausimas. Lietuva viena nepajėgs to padaryti. Teigiamai įvertinta atskira eilutė IAE EU finansiniame pasiūlyme. E.Vareikis papildė, kad Lietuva šiandien nieko neatsisakė, ką yra pasirašyta ir įsipareigota. IAE uždarymas priklauso nuo stojimo į ES grafiko – jei tapsime nariais 2004 m., tai IAE uždarymas – 2009 m. Tai vis dar derybų objektas.

Prekybos ir pramonės rūmų atstovai taip pat teiravosi apie Kaliningradą, vizų režimą. A.Paulauskas sakė, kad planuojamas minkštas perėjimas prie vizų režimo, ES nesiruošia daryti nuolaidų, svarstomi įvairūs režimo lengvinimo būdai – elektroninės vizos, daugkartinės vizos. E.Vareikis papildė, kad Kaliningradas šalia ES gali sėkmingai vystytis, bet Maskvos interesas yra ne vien ekonominis, šiuo atveju reikia derėtis su Maskva.

Stokholmo pramonės ir prekybos rūmų atstovai įteikė studiją Recommendations for Increased Trade and Investments in the Kaliningrad Region (leidinys pasieks URM per Seimą), kuri buvo pristatyta BJVT UR ministrų susitikime Svetlogorske 2002.03.06.

Susitikimo pabaigoje ambasadoriui V.Naudužui pasiūlius Stokholmo Prekybos ir pramonės rūmų prezidentui tapti Lietuvos garbės ambasadoriumi, P.Egardt maloniai sutiko. Padėkojęs už sutikimą, V.Naudužas patikino, kad skyrimo formalumai bus pradėti tvarkyti nedelsiant.

Egidijaus Vareikio ataskaita




Naujausi pakeitimai - 2002 03 25.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ŠVEDIJA

LR Seimas