Lietuvos Respublikos Seimas

A. Medalinsko komandiruotės į Belgijos Karalystę 2002 vasario 3-6 d. ataskaita

Kaliningradas. Pokalbio ES Taryboje pradžioje pažymėjau, kad šiuo metu RF Kaliningrado srityje (toliau tekste - KS) jaučiama vis didesnė federalinio centro įtaka. Maskva skelbia įvairias naujas iniciatyvas, siūlo sprendimus įvairioms problemoms. Šiuo metu labiausiai diskutuojamas klausimas – asmenų judėjimas po ES plėtros. ES Tarybos pareigūnai savo ruožtu pastebėjo, kad padidėjo Rusijos diplomatų ES šalyse aktyvumas KS klausimais. Rusijos diplomatai skundžiasi, kad ES plėtra sukels dideles tranzito problemas KS ir siūlo spręsti jas įvairių tranzito koridorių ar bevizių traukinių pagalba. Pažymėjau, kad Lietuva yra prieš tranzito koridorius per jos teritoriją. Tarybos pareigūnai patvirtino, kad žino Lietuvos poziciją, taip pat pažymėjo, kad Lietuva šioje situacijoje turi stiprų sąjungininką – ES Komisiją. Iš kitos pusės- nėra iki galo aiški ES prezidentūros, t.y. Ispanijos pozicija. Rusija gali vėl panaudoti spaudimą aukščiausiame politiniame lygmenyje (pastaba: praėjusių metų spalio 3 d. ES- Rusijos viršūnių susitikimo metu Belgijos premjeras G. Verhofstadt nukrypo nuo paruoštos darbotvarkės ir pažadėjo dėl KS Rusijos pusei daugiau, nei buvo suplanuota iš anksto). Siekiant išvengti netikėtumų, Lietuvai būtina kuo aiškiau ir dažniau kartoti savo poziciją dėl asmenų judėjimo. Labai svarbią rolę vaidins ES prezidentūra, todėl reikia bendrauti su ispanų diplomatais ne tik Briuselyje, bet ir Madride. Ch. Heusgen pabrėžė jog ypatingai svarbu, kad Lietuva perduotų savo poziciją asmeniškai Ispanijos premjerui J.M.Aznar ir užsienio reikalų ministrui J. Pique, ir tuo būdu sumažintų netikėtumų galimybę ES-Rusijos viršūnių susitikimo metu (pastaba: minėtas viršūnių summit’as įvyks gegužės 28 d. Maskvoje). Jo teigimu “labai svarbu, kad ES nepadarytų nuolaidų Rusijai Ispanijos pirmininkavimo metu”. K. van Rij pasiūlė atkreipti dėmesį į Suomiją, kuri yra Šengeno sutarties dalyvė, jos sieną su Rusija kerta apie 3 mln. Keleivių per metus, viskas vyksta be didelių problemų. Generalinis konsulatas Sankt-Peterburge, išduodantis Šengeno vizas Rusijos piliečiams yra didžiausia Suomijos diplomatinė atstovybė.

Susitikimo Plėtros gen. direktorate metu direktorė F. Gaudenzi pažymėjo, kad šiuo metu ES viduje susidomėjimas KS yra labai išaugęs, visi ieško sprendimų ir nenori, kad Rusija jaustųsi nuskriausta. Rusijos diplomatai visur kalba apie koridorius ir bevizius traukinius. Pareigūnės teigimu ES yra prieš “koridorius”, bet tranzito problema turi būti svarstoma. Lietuvai reikėtų išsakyti savo būgštavimus šalims narėms. Reikia racionaliai paaiškinti, kodėl kai kurie Rusijos siūlomi sprendimai sukels problemų ne vien Lietuvai, bet ir kitoms šalims narėms. Reikia vadovautis Šengeno acquis. Jos manymu, Lietuvai reikėtų artimiausiu metu pasiūlyti kokias nors naujas iniciatyvas dėl asmenų judėjimo palengvinimo, kurios nebūtų žalingos mums ar Šengeno acquis. Jos teigimu dabartinė Rusijos politika dėl KS yra suformuota dviejų baimių : baimės “netekti” KS ateityje ir baimės prarasti įtakos ES instrumentą. Dėl šių priežasčių Rusija neleis KS pilnai integruotis į regioną, o mėgins ją išlaikyti priklausomą nuo federalinio centro. Jos nuomone, šiuo metu svarbiausia išvengti KS klausimų “dramatizavimo” ir spręsti kuo daugiau praktinių problemų. Susitikimų metu padėkojau už ES Komisijos paramą, papasakojau apie padėtį KS. Taip pat atkreipiau dėmesį į tai, kad šiuo metu daugiau KS gyventojų keliauja į kaimynines šalis, o ne į likusią Rusiją. Kalbant apie 24 derybinį skyrių “Teisingumo ir vidaus reikalai”, buvo sutarta, kad kuo greitesnis šio skyriaus uždarymas su Lietuva turės neigiamos įtakos ir ES –Rusijos diskusijoms dėl KS asmenų judėjimo.

Baltarusija. Šis klausimas buvo paliestas susitikimo ES Tarybos Politikos padalinyje metu. Pareigūnas K.van Rij pažymėjo, kad 1997 metais nustatyta ES politika nedavė lauktų rezultatų, todėl šiuo metu kyla klausimas kaip ją padaryti efektyvesne.Prezidento rinkimai parodė, kad BR atsiranda opozicija, todėl reikia dėti pastangas ją išlaikyti ir sustiprinti. Susidaro įspūdis, kad Rusija nėra labai patenkinta BR politika ir asmeniškai prezidentu Lukašenka. Šiuo metu BR klausimas svarstomas ES Politikos ir saugumo komitete, yra galvojama sudaryti “rimbo ir meduolių”, kuriais ES disponuoja BR atžvilgiu, sąrašą, o taip pat tvarkaraštį visų ES susitikimų su BR ir Rusijos atstovais, kad galima būtų išjudinti dabartinę padėtį iš mirties taško. Tuo pačiu yra aišku, kas ES nežengs pirmo žingsnio. ES siunčia signalus BR, kad jai žengus konkrečius žingsnius, į tai bus pozityviai atsakyta. Atsakydamas pažymėjau, kad taip pat esu girdėjęs, kad Rusija nėra patenkinta Lukašenkos vykdoma politika. Taip pat pastebėjau, kad Lukašenka labai atidžiai stebi buvusio Serbijos vadovo Miloševičiaus likimą.

Moldova. ES tarybos pareigūnai taip pat išdėstė savo nerimą dėl padėties Moldovoje. Ch. Heusgen teigimu “Moldova sparčiai rieda į Baltarusijos situaciją”. Naujasis prezidentas Voronin, uždrausdamas Krikščionių demokratų partiją akimirksniu prisidarė daug priešų ES šalyse. Taip pat nerimą kelia Ukrainos nenoras susitarti su Moldova dėl bendro sienos patruliavimo, ypač pasienyje su Padniestre. Tai yra rimtas smūgis Moldovos biudžetui ir jos sugebėjimui savarankiškai tvarkytis. ES tikisi, kad po parlamentinių rinkimų Ukrainoje, kurie numatyti š. m. kovo 31 d., šią problemą bus lengviau spręsti su nauja Ukrainos vyriausybe.

Susitikimas su Belgijos užsienio reikalų komiteto pirmininku (pridedama riboto naudojimo informacinė medžiaga). Su P. Ševalje sutarta ateityje dažniau keistis nuomonėmis, ypač dalyvaujant Konvente dėl Europos ateities, diskutuojant dėl politikos Kaliningrado srities, Baltarusijos, Ukrainos atžvilgiu, o taip pat kitais aktualiais klausimais.

VES PA komitetų posėdis. Daugiausia dėmesio skirta JAV ir Europos valstybių tarpusavio santykiams, kovojant prieš terorizmą, VES PA vietai Europos Konvente ir Europos valstybių vaidmeniui aptariant Europos saugumo ir gynybos problemas. VES atstovai ir kai kurių ES vyriausybių atstovai, pavyzdžiui D. Britanijos, pasisako prieš saugumo ir gynybos klausimų perdavimą Europos parlamento kompetencijai, paliekant šiuos klausimus spręsti tarpvyriausybiniame lygmenyje. VES PA nuomone, europiniame lygmenyje šie klausimai turėtų būti svarstomi VES PA rėmuose, dalyvaujant skirtingų ES šalių, valstybių kandidačių ir Rusijos bei Ukrainos parlamento nariams. Daug laiko praleista nagrinėjant paradoksalią situaciją, kai VES, kaip ir kitos organizacijos, kurios nuolat skundžiasi dėl lėšų stokos, atsisako priimti Norvegijos mokestį, motyvuodamos, kad nebūdamas ES nare, nors ir būdama VES stebėtoja, Norvegija negali būti pilnateise nare, priimant sprendimus dėl Europos saugumo ir gynybos politikos. Šiame posėdyje taip pat buvo pristatyta Ispanijos pozicija kaip pirmininkaujančios valstybės rengiantis įgyvendinti Europos saugumo ir gynybos politiką ir formuojant Europos greito reagavimo pajėgas, kurios pagal Helsinkio susitikimo sprendimą turėtų būti suformuotos nuo 2003 m. iš 60000 karių.




Naujausi pakeitimai - 2002 02 25.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas