Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos 19-osios sesijos, 2001 m. gruodžio 13-15 d., Talinas (Estija), ataskaita

Baltijos Asamblėjos 19-osios sesijos protokolas

1. Sesijos vieta ir laikas

2001 m. gruodžio 13-15 d., Talinas (Estija)

Žr. Priedas Nr. 1: Baltijos Asamblėjos 19-osios sesijos programa

2. Sesijos pirmininkaujančiojo ir dalyvių sąrašas

Sesijai pirmininkavo:

p. Trivimi Velliste, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininkas, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

p. Giedrė Purvaneckienė, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininko pavaduotoja, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

p. Romualds Ražuks, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininko pavaduotojas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

Sesijos dalyviai:

Žr. Priedas Nr. 2, Baltijos Asamblėjos 19-osios sesijos dalyvių sąrašas

3. Sesijos darbotvarkė

Regiono saugumas ir ateitis

Europos Sąjunga ir informacijos technologijos

Jūros turizmo ateitis

4. Pranešėjai ir jų kalbų esmė

Sesijos atidarymas

p. Arnold Ruutel, Estijos Respublikos Prezidentas

Baltijos Asamblėjos įsteigimas ir dešimties metų veikla parodė, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas vis dar gyvas. Baltijos Asamblėja – tai svarbus forumas, kuriame mes galime parodyti gebėjimą bendradarbiauti tarpusavyje. P. Ruutel išskyrė keletą sričių, kuriose Baltijos Asamblėja turėtų dirbti aktyviau: aktyviau diskutuoti apie Baltijos šalių integraciją į Europos Sąjungą, apie Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse, apie bendradarbiavimą tarp Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bei tarp Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos.

P. Outi Ojala, Šiaurės Tarybos pirmininkė

Per pastaruosius dešimt metų parlamentinis bendradarbiavimas tarp Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos intensyvėjo. Geras abipusio bendradarbiavimo pavyzdys yra 3-asis jungtinis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis.

P. Ojala pažymėjo, kad Šiaurės Taryba yra suinteresuota platesniu bendradarbiavimu su Baltijos Asamblėja. Yra daug politiškai svarbių klausimų, kuriuos turėtų aptarti abi organizacijos kartu – Europos Sąjungos Šiaurės dimensija, Europos Sąjungos plėtra ir kt.

p. Jean Marie-Happart, Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos vicepirmininkas

Beneliukso ir Baltijos šalys yra mažos valstybės. Mažos valstybės, turinčios bendrų interesų, turėtų bendradarbiauti. Beneliukso bendradarbiavimo patirtis parodė, kad abipusis bendradarbiavimas Europos Sąjungos kontekste yra labai svarbus. Beneliukso parlamento svarbiausia funkcija – aptarti klausimus, susijusius su Europos Sąjunga, ir bendros pozicijos Europos Sąjungos klausimais, koordinavimas. Baltijos šalys turi remti viena kitą ir pritarti Baltijos vienybei. Baltijos šalių bendradarbiavimas bus labai svarbus po to, kai Baltijos šalys tarp Europos Sąjungos narėmis.

Delegacijų vadovų kalbos

p. Trivimi Velliste, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininkas, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

Žr. Priedas Nr. 3: p. Trivimi Velliste kalba BA 19-ojoje sesijoje

p.Giedrė Purvaneckienė, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininko pavaduotoja, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Žr. Priedas Nr. 4: p. Giedrės Purvaneckienės kalba BA 19-ojoje sesijoje

p. Romualds Ražuks, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininko pavaduotojas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

Žr. Priedas Nr. 5: p. Romualdo Ražuko kalba BA 19-ojoje sesijoje

Svečių pranešimai:

p. Artūras Skardžius, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Seimų Asamblėjos Pirmininkas

Baltijos Asamblėjos 10-metis pažymėjo ilgą mūsų tautų nueitą kelią, plėtojant konstruktyvų ir koordinuotą trišalį bendradarbiavimą. Lietuvai dalyvavimas Baltijos Asamblėjoje ir Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Seimų Asamblėjoje yra vienodai svarbus. Jis išreiškė viltį, kad Lietuva, kuri perima pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai kitą pusmetį, parodys ypatingą susidomėjimą ryšių tarp šių Asamblėjų stiprinimu, jų veiksmais ir [bendradarbiavimo] įgyvendinimo priemonėmis.

Pirma tema: Regiono saugumas ir ateitis

p. Indrek Kannik, Estijos Gynybos ministerijos Generalinis sekretorius

Mes siekiame tapti NATO nare. Per pastaruosius 4 metus Baltijos šalys tapo pirmaujančiomis tarp visų NATO kandidačių. Geras Baltijos šalių karinis bendradarbiavimas - viena prielaidų integracijai į NATO. Tapus NATO narėmis, Baltijos šalių abipusis bendradarbiavimas taps labai svarbus, nes Aljanso veikla yra pagrįsta daugiašaliu požiūriu. Svarbu pažymėti, kad įstojus į NATO, Baltijos šalių bendradarbiavimas vyks platesniame kontekste. Visi bendradarbiavimo projektai pagrįsti NATO standartais. Bendradarbiavimas ne tik naudingas, bet ir būtinas.

p. Linas Antanas Linkevičius, Lietuvos Krašto apsaugos ministras

Mūsų šalys pasiekė galutinę lemiamą integracijos į ES ir NATO fazę. NATO yra pagrindinis saugumo kūrimo veiksnys Euroatlantinėje zonoje, įskaitant Baltijos jūros regioną. Po ES ir NATO plėtros Baltijos regionas tas pagrindiniu Šiaurės stabilumo segmentu Europos saugumo zonoje. Baltijos šalys pasiekė didelės pažangos trišaliame kariniame bendradarbiavime. Mūsų karinis bendradarbiavimas dažnai minimas kaip sritis, kurioje visos trys šalys pasiekė didžiausios pažangos, palaikydamos trišalius santykius po nepriklausomybės atkūrimo.

p. Girts Valdis Kristovskis, Latvijos Gynybos ministras

Stabilumas, saugumas ir visiškas tautos išlikimo užtikrinimas Latvijai buvo ir išlieka prioritetai. Be abejonės aišku, kad integracija į NATO ir ES yra pagrindiniai ir negrįžtami prioritetai Latvijos užsienio ir saugumo politikoje. Latvija, kaip NATO valstybė kandidatė, padeda siekti bendrųjų NATO tikslų, pavyzdžiui, dalyvaudama NATO vadovaujamose taikos palaikymo operacijose, kovoje su terorizmu ir pan.

Pirmaujančios NATO valstybės narės parodė paramą Baltijos šalių integracijai į aljansą, visų pirma, pažymėdamos būtinybę priimti visas tris kartu. Baltijos šalių karinis bendradarbiavimas yra lyg prielaida mūsų įstojimui į NATO. Baltijos šalys turėtų prisidėti prie saugumo ir stabilumo mūsų regione didinimo.

Antra tema: Europos Sąjunga ir informacijos technologijos

p.Toivo Jurgenson, Estijos Transporto ir ryšių ministras

Informacijos technologija suteikia ne tik kitą alternatyvą ar naujas galimybes visuomenei, bet ir yra priemonė kurti naujas kasdienines paslaugas. Dauguma valstybės tarnybų yra susijusios su informacijos teikimu visuomenei, ir tai yra jų veiklos pagrindas. Informacijos technologijų įgyvendinimas - naujas Estijos vyriausybės prioritetas. Svarbu plėtoti informacijos technologijas ir informacijos technologijų aplinką. Visa naujų galimybių atverianti technologija reikalauja įvykdyti ženklių pakeitimų ir spręsti rimtas problemas – kurti reikalingus teisės aktus ir juos įgyvendinti, mokyti valstybės tarnautojus, informuoti piliečius, užtikrinti informacijos saugumą, saugai identifikuoti informacijos vartotojus ir kt.

p.Nikolajus Medvedevas, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, Komunikacijų ir informatikos komiteto narys

Šiuolaikiniame pasaulyje be sienų ir atstumų svarbų vaidmenį atlieka informacijos technologijos. Turėtume pradėti bendrus Baltijos šalių informacijos technologijų projektus. 2001 m. rugsėjo mėn. Baltijos ministrų taryba pasirašė Šiaurės elektroninės dimensijos veiksmų planą. Jo tikslas – panaudoti Šiaurės šalių patirtį ir žinias informacijos technologijų srityje ir pagreitinti IT plėtrą regione.

Bendros elektroninės erdvės sukūrimas turėtų būti vienas Baltijos Asamblėjoje aptariamų klausimų, nes jis siejasi su reikalingais teisės aktais, tikrąja informacijos technologijų įgyvendinimo koncepcija ir su konkrečiomis materialinėmis galimybėmis. Baltijos Asamblėjos Komunikacijų ir informatikos komitetas pradėjo diskusijas šia tema, siekdamas rasti bendrą poziciją šiais klausimais.

p.Signe Jantone, Latvijos valstybės įmonių registras

2001 m. rugsėjo mėn. Baltijos regiono forumas, sprendęs informacijos technologijų klausimus, padarė išvadą, kad Baltijos šalis sieja daug bendro tiesiogiai informacijos technologijų ir informacijos visuomenės plėtros srityje. Baltijos šalys šiuos klausimus turėtų aptarti bendrai.

Latvijos vyriausybė suformulavo pagrindinius informacijos visuomenės plėtros prioritetus. Šiuo metu jau sukurta reikalinga teisinė bazė, pradėti ir įgyvendinti konkretūs projektai. Latvijos vyriausybė patvirtino programos “E-Latvija” gaires. Pagal šią programą įsteigta darbo grupė, kuri sprendžia klausimus, susijusius su “E-Latvija”. Kitas žingsnis bus E-vyriausybės veiksmų planas.

Trečia tema: Jūros turizmo ateitis

p.Arvo Veskiments, Estijos jūrų administracijos Generalinis direktorius

P. Veskiments susitelkė ties jūros turizmo raidos Estijoje ir Baltijos šalių bendradarbiavimo galimybių plėtojant jūros turizmą Baltijos jūros regione klausimais. Jis analizavo šias jūros turizmo temas: kruizai, keleivių pervežimas ir jūros turizmas Estijoje. Jis pažymėjo, kad turime bendrų problemų, pavyzdžiui, aplinkos apsauga, laivybos sauga, sienų perėjimo ir muitinės problemos, kurias Baltijos valstybės turėtų spręsti kartu. Baltijos šalys taip pat turėtų parengti bendrą strategiją Baltijos jūros turizmui plėtoti.

p.Domininkas Velička, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, Komunikacijų ir informatikos komiteto narys

Estijos, Latvijos ir Lietuvos uostai tapo dideliais konkurentais ro-ro krovinių ir keleivių pervežime. Konkurencinė kova dažnai priklauso ne nuo uostų organizacinių ir techninių galimybių, bet nuo tam tikrų politinių priežasčių ar slaptų susitarimų. Jūros turizmo atveju tokia konkurencija neturi prasmės. Sėkmę ir reikšmę nulemia partnerystės principas. D.Velička analizavo Klaipėdos uosto ir Lietuvos uostų privatizavimo klausimus.

p.Janis Megnis, Latvijos mažų uostų asociacijos Pirmininkas

P.Megnis analizavo Latvijos uostus ir keleivių turizmo raidą Latvijoje. Latvijoje yra trys dideli ir septyni maži uostai. Latvijos uostų plėtrai panaudojome SAPARD finansinę pagalbą ir įvairias užsienio investicijas. Daugelis Latvijos uostų modernizuoti, bet vis tiek dar reikia pritraukti finansų uostų modernizavimui. Reikėtų gerinti keleivių pervežimą Baltijos jūros regione. Šiuo klausimu p.Megnis kreipėsi į Baltijos Asamblėją, kad ji aptartų daugiau jūros turizmo problemų.

5. Sesijoje priimtų sprendimų tekstai

Žr. Priedas Nr. 6: BA 19-osios sesijos dokumentai ir sprendimai

6. Balsų skaičiavimo komiteto nariai:

p.Arvo Sirendi, Estijos delegacija BA

p.Antanas Baura, Lietuvos delegacija BA

p.Janis Čevers, Latvijos delegacija BA

7. Balsavimo rezultatai:

Visi dokumentai priimti konsensuso pagrindu.

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininkas

Trivimi VELLISTE Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininko pavaduotoja

Giedrė PURVANECKIENĖ

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininko pavaduotojas

Romualds RAŽUKS

Baltijos Asamblėjos sekretorė

Baiba MOLNIKA

Pastaba: visi ataskaitoje paminėti priedai saugomi pas Renatą Jankauskaitę, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorę,

Tel.: 8-22-396215




Naujausi pakeitimai - 2002 02 18.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ESTIJA

LR Seimas