Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko vizito 2001 m. balandžio 19-20 d. Latvijos Respublikoje ataskaita

2001 m. balandžio 19-20 d. Rygoje lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama delegacija. Delegacijos sudėtyje - Seimo nariai Audrius Klišonis ir Algirdas Kunčinas).

Vizito metu delegacija susitiko su Latvijos prezidente Vaira Vike-Freiberga, Saeimos pirmininku Janiu Straume, Saeimos Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetais bei Saeimos delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje nariais, premjeru Andriu Berziniu, užsienio reikalų ministru Induliu Berziniu, gynybos ministru Girčiu Valdu Kristovskiu. Seimo Pirmininkas pasisakė Tarptautinėje konferencijoje Mažosios kalbos XXI a. Europoje. Delegacija viešėjo Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje.

Visuose susitikimuose buvo diskutuojami Europos Sąjungos plėtros klausimai. Ir Lietuva ir Latvija patvirtino narystę ES kaip vieną svarbiausių abiejų šalių prioritetų. Kalbėta apie sunkesnius derybų skyrius, temas. Diskutuota dėl galimo laisvo asmenų judėjimo apribojimo įvedimo. Seimo Pirmininkas domėjosi Latvijos pozicija šiuo klausimu. Latvijos premjeras A. Berzinis bei Užsienio reikalų ministras Indulis Berzinis teigė, kad oficialiai Latvija prieš bet kokius apribojimų įvedimus ir diskriminaciją, tačiau teigė, kad reikės priimti tai, ką nuspręs ES, o iš kitos pusės, Latvija pati nėra suinteresuota didinti emigraciją iš šalies.

Premjeras A. Berzinis patvirtino, kad Latvijos vyriausybė nutarė atsisakyti pereinamojo laikotarpio civilinio transporto priemonių draudimo srityje.

Diskusijose dėl NATO plėtros, buvo akcentuojama, kad Latvija ir toliau tvirtina apie trijų Baltijos valstybių pakvietimą į NATO vienu metu, nes tai yra ne tik Baltijos regiono, bet ir visos Europos saugumo ir stabilumo klausimas. Motyvuojama tuo, kad šiuo metu visos trys valstybės iš esmės yra vienodo lygio, kai kur pirmauja Lietuva, kai kuriuose srityse yra ko mokytis iš Latvijos. Pagrindinis sprendimas priimant sprendimą dėl pakvietimo bus ne techniniai parametrai, bet politiniai motyvai. O Lietuvos teigimas, kad bent vienos priėmimas būtų pažanga ir kitų dviejų laimėjimas yra žalingas, nes gali suformuoti tam tikrą NATO pareigūnų nuomonę. Svariu argumentu pateikiama tai, kad priėmus vieną ar dvi valstybes, likusios atsiliktų bent 4-5 metais ir tai dar labiau atitolintų galimybę būti pakviestai. Prezidentė kalbėjo, kad nei viena šalis – kandidatė nestabdo ir negali stabdyti kitų šalių įsijungimo į NATO.

Aptariant jūros sienos ratifikavimo klausimą, Latvijos pareigūnai teigė, kad dalis politikų bei visuomenės bijo, jog Latvijai ratifikavus šią sutartį, Lietuva gali “pamiršti” Latvijos žvejybos klausimus. Todėl Latvija neatsisako ratifikuoti jūros sieną ar atmesti šią sutartį, bet sieja tai su papildomo protokolo pasirašymu, kuris užtikrintų galimybę Latvijos žvejams žuvauti tuose “prarastuose” plotuose, kur jie “tradiciškai” žvejoja nuo 1992 metų. Lietuvos pusės teigimus spręsti klausimą po ratifikavimo ir nesieti tai su žvejyba rimtų argumentų nesulaukia. Prezidentė Vaira Vikė – Freiberga išreiškė viltį, kad po vietinių rinkimų, įvykusių kovo 11 d., dabar ratifikavimo klausimas Saeime pajudės.

Visuose susitikimuose Seimo Pirmininkas A.Paulauskas reiškė politinę valią supaprastinti sienos kirtimo procedūras, sumažinti biurokratinius barjerus dar iki Lietuvos ir Latvijos įsijungimo į ES ir visur sulaukdavo aiškiai deklaruojamo pritarimo. Latvijos Saeimos prezidiumo sekretorė S. Dreimanės pabrėžė, kad tarp Lietuvos ir Latvijos yra vienintelė problema. Tai “valstybes skirianti ir kliūtis bendradarbiavimui sudaranti siena”.

Ataskaitą parengė

Tarptautinių ryšių skyriaus

vyresnioji konsultantė

Elona Kazakevičienė




Naujausi pakeitimai - 2002 02 12.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas