Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko vadovaujamos delegacijos vizito į Estijos Respubliką 2001 m. birželio 4-5 d. ataskaita

2001 m. birželio 4-5 dienomis Estijos Respublikos Riigikogu pirmininko Toomas Savi kvietimu Taline viešėjo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ir jo vadovaujama delegacija. Delegaciją sudarė:

1. Artūras Paulauskas, Seimo Pirmininkas

2. Vytautas Kvietkauskas, Seimo narys

3. Juozas Bernatonis, Seimo narys

4. Vytautas Vitkauskas, Infobalt prezidentas, Seimo Pirmininko visuomeninis patarėjas informacinių technologijų klausimais

5. Erika Vėberytė, Seimo Pirmininko patarėja

6. Andrius Avižius, Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus konsultantas

7. Egidijus Vilūnas, apsaugos karininkas.

Birželio 4 d. susitikime su Estijos Respublikos Riigikogu pirmininku T.Savi, Estijos parlamento vadovas pasidžiaugė tampriais Estijos ir Lietuvos parlamentiniais ryšiais - T.Savi sėkmingai bendradarbiavo su buvusiais Seimo Pirmininkais Č.Juršėnu ir V.Landsbergiu, o dabar - su A.Paulausku. T.Savi pasveikino Lietuvą, sėkmingai surengusią NATO Parlamentinės Asamblėjos sesiją Vilniuje, ir išreiškė viltį, kad 2002 m. Prahos sprendimai bus palankūs Baltijos šalims. NATO plėtros modelis dabar aiškiai skiriasi nuo ankstesniojo - kalbama ne apie šalių blokus, bet apie atskirų valstybių pasiekimus.

Seimo Pirmininkas A.Paulauskas padėkojo už kvietimą atvykti į Estiją. Nors Lietuva ir Estija bendradarbiauja Baltijos Asamblėjoje, tačiau būtina dar labiau stiprinti tarpusavio ryšius, nes esame kaimynai ir turime panašius tikslus. Sesija Vilniuje turėtų pasitarnauti visoms Baltijos valstybėms, nes kai kurie delegatai gal būt pakeitė savo nuomonę apie Baltijos valstybes. Seimo Pirmininkas pasidomėjo, kaip Estijai pavyko taip sparčiai judėti kelyje į Europos Sąjungą, taip greitai priiminėti būtinus įstatymus?

T.Savi pažymėjo Riigikogu narių vienybę integraciniais klausimais. 2000 m. priimta 67 įstatymai, o 2001 m. planuojama priimti 116 tokių įstatymų. Tačiau reikia pripažinti, kad Estijos visuomenėje gana stiprios euroskeptikų pozicijos - visai neseniai net 59% estų skeptiškai žiūrėjo į ES. Tiesa, po laimėto Eurovizijos konkurso, tas skaičius sumažėjo iki 54%. T.Savi pasidomėjo, kokios nuotaikos dėl NATO plėtros buvo jaučiamos Vilniaus sesijos metu.

Seimo Pirmininkas atsakė, kad privačiuose pokalbiuose galimybės Baltijos šalims būti pakviestoms į Aljansą vertinamos labai aukštai, tačiau oficialiu lygiu kalbama nekonkrečiau. NATO negali nekreipti dėmesio į Rusijos poziciją, tačiau pabrėžia, kad Rusija neturės veto teisės Aljanso plėtrai. Skeptiškiausiai nusiteikę vokiečiai ir anglai. Teko kalbėti su buvusiu Vokietijos užsienio reikalų ministru K.Kinkeliu. Jis yra NATO plėtros priešininkas, bet mano, kad jei plėtra vis dėlto įvyks, būtina pakviesti ir Baltijos valstybes. Aišku, K.Kinkelio nuomonė nėra lemianti, tačiau ir Vokietijos delegacijos NATO PA vadovas M.Meckel taip pat yra atsargus.

Seimo Pirmininkas pasiteiravo, kaip Estijoje sprendžiamas žemės pardavimo užsieniečiams klausimas?

T.Savi atsakė, kad Estijoje leidžiama pirkti žemę užsieniečiams, išskyrus tam tikras teritorijas, tokias kaip pasienis. Kol kas didelio užsieniečių antplūdžio nėra, tačiau Suomijoje jaučiamas tam tikras susidomėjimas, ypač dėl žemių Saaremos saloje.

Parlamentų vadovai taip pat sutarė glaudžiau bendradarbiauti, siekiant išvengti 7 m. pereinamojo laikotarpio darbo jėgos judėjimo liberalizavimui, Baltijos šalims tapus ES nariais. Baltijos valstybės tikrai nekeltų problemų Europai. Seimo Pirmininkas yra kalbėjęs su Vokietijos, Austrijos politikais ir jie tikrai nemato problemų dėl laisvo darbo jėgos judėjimo režimo su Baltijos valstybėmis.

Seimo Pirmininko A.Paulausko vadovaujama delegacija taip pat apsilankė elektronikos gamykloje Elcoteq Tallin AS. Tai yra sėkminga užsienio (Suomijos) investicija. Vadovai yra suomiai, tačiau ketinama paruošti ir vietinius vadovus. Gamykloje dirba 2 972 darbuotojų, iš jų 522 su aukštuoju išsilavinimu. Vidutinis amžius - 34 m. Moterys sudaro 78% darbuotojų. Dauguma darbuotojų - rusakalbiai (85%). Profsąjungoms priklauso 4%. Vidutinė nevadovaujančių darbuotojų alga - apie 1100 Lt. 30% darbuotojų dirba pagal laikinąsias sutartis (paprastai - pusei metų). Estijoje firma įsikūrė dėl geografinio artumo, o taip pat dėl žemesnių darbo kaštų. Investicijas skatina tai, kad reinvestuojamas pelnas nėra apmokestinamas.

Seimo Pirmininko A.Paulausko vadovaujama delegacija pietavo Riigikogu vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko Tunne Kelam kvietimu.

Susitikime su Linnar Viik, Ministro Pirmininko patarėjų informacinių technologijų klausimais, delegacijai buvo pristatyti Estijos pasiekimai, kuriant e-vyriausybę. Tai - vienas iš Estijos prioritetų, šia politiką vykdė visos Estijos vyriausybės. Apie Estijos pasiekimus liudija šie skaičiai:

 Kompiuterizacija- 52%

 Interneto naudojimas - 35%

 Mobiliųjų telefonų naudojimas - 40%

 Mokyklų kompiuterizacija - 100%.

Šie pasiekimai tapo įmanomi todėl, kad Estijos rinka labai liberali. Pvz., mobilaus ryšių sektoriuje - 3 konkuruojančios firmos.

Iki 2003 m. numatyta siekti šių tikslų:

 E-biurokratija tampa norma

 Padidinti tarnautojų kompiuterinį raštingumą

 Visa informacija gaunama per tinklą

 Visos paslaugos ir pirkimai vykdomi per tinklą

 Įvesti elektronines ID korteles

 Šias paslaugas vykdyti per privatų sektorių.

1994 - 2001 m. pamokos yra šios:

 Modernizacija, pradedant nuo nulio, yra lengvesnė

 Biurokratija be tradicijų yra imlesnė e-vyriausybės modeliui (čia Baltijos valstybių pranašumas prieš, pvz., senas biurokratijos tradicijas turinčią Jungtinę Karalystę, kur naujovėms labiau priešinamasi)

 Nedideli resursai nėra problema- verčia efektyviau naudoti lėšas, o institucijos sveikai konkuruoja dėl ribotų resursų ir suranda radikalių išeičių

 Skaidrumas svarbus, kad valdžia netaptų svetima visuomenei. Tam gali pasitarnauti Internetas. Tai yra naujas požiūris - informacija turi priklausyti ne valdžiai, bet visuomenei. Dėl to būtina skelbti visų valdžios žmonių atlyginimus. Dabar Estijoje prie to visi priprato. Taip pat pasielgta ir su valstybės išlaidomis.

Estijos vyriausybė posėdžiauja salėje, kur naudojami kompiuteriai. Taip taupomas popierius. Birželio viduryje turėtų būti pasiekta milijoninio sutaupyto popieriaus riba. Vyriausybės posėdžių salės kompiuterizavimo programa, kuri kainavo apie 120 000 JAV dolerių, atsiperka per 14 mėnesių. Tokia pat sistema pradedama diegti ir ministerijose, fonduose ir kitur.

Estijos biudžete yra numatyta atskira eilutė informacinių technologijų klausimams. Informacinių technologijų politiką koordinuoja Transporto ir komunikacijos ministerija. Taip pat veikia Informacinių Technologijų Valdybą, į kurią įeina ir privataus, ir visuomeninio sektoriaus atstovai, ir valstybės pareigūnai. Ši Valdyba renkasi 4 kartus per metus ir ruošia strateginius dokumentus. Prie vyriausybės taip pat įkurta Vyriausiojo Informacinių technologijų pareigūno pareigybė.

Nėra prasminga iš karto leisti didelius pinigus Informacinėms technologijoms įsigyti, nes būtina pirma paruošti žmones, kurie galėtų tomis technologijomis naudotis.

Birželio 4 dienos vakare delegacija vakarieniavo Riigikogu pirmininko T.Savi kvietimu.

Birželio 5 d. Seimo Pirmininkas A.Paulauskas pasakė kalbą Riigikogu.

Vėliau Lietuvos delegacija susitiko su Estijos Informacijos Technologijų koledžo rektoriumi Kalle Tammemae. Koledžas yra įkurtas 2 didžiausių Estijos universitetų ir informacinių technologijų pramonės atstovų. Koledžas yra nepelno siekianti organizacija, kuri padeda ruošti informacinių technologijų specialistus ir remia mokslo tiriamąją veiklą šiose srityje. Koledžas akcentuoją praktinių žinių ir gebėjimų įgijimą. Šiemet mokosi apie 140 studentų. Mokestis už mokslą - 28 000 kronų. Baigusiems suteikiamas specialusis pradinis aukštasis išsilavinimas. Dėstoma estiškai, studentai - tik Estijos piliečiai.

Koledžo ateities projektai - įsigyti naują pastatą, pereiti prie naujų dėstymo formų (distancinis, virtualusis dėstymas ir pan.).

Kitas siekinys - "Tigro universitetas" (iš "Tigro šuolio" metaforos). Kompiuterizavus mokyklas, išaugo nauja estų jaunimo karta, kuriai reikia kokybiškai kitokio universiteto.

Bendradarbiaujama ir su Europos Sąjunga, kuri remia tokius projektus, kaip eEstonia, Look@World.

Įsigyti dėstymui būtiną techniką padeda įvairios kompanijos, tokios kaip Microsoft.

Vėliau Lietuvos delegacija susitiko su Estijos Ministru Pirmininku Mart Laar. Seimo Pirmininkas ir Estijos premjeras pabrėžė būtinybę sustiprinti bendradarbiavimą, įskaitant ir asmeninius ryšius. Lietuvos ir Estijos tikslai yra labai panašūs.

Seimo Pirmininkas pasiteiravo, kaip funkcionuoja koalicinė Estijos vyriausybė? Lietuvos koalicinių vyriausybių patirtis dar labai nedidelė. M.Laar atsakė, kad sprendimus koalicinėje vyriausybėje priimti sunkiau, bet jie būna geresni. Koalicija suponuoja susitarimą.

Seimo Pirmininkas taip pat pasidomėjo, koks yra Estijos požiūris į bendros elektros erdvės projektą, kuris aktyviai diskutuojamas Baltijos valstybėse. M.Laar pripažino projekto svarbą, bet teigė, kad egzistuoja labai daug techninių problemų. Po mėnesio susitikę Baltijos šalių premjerai turės išklausyti ekspertų išvadas ir ieškoti sprendimų.

Seimo Pirmininkas pripažino, kad Lietuvoje daug ginčų kelią dujų ūkio privatizavimas ir pasidomėjo, kaip šis klausimas sprendžiamas Estijoje.

M.Laar atsakė, kad Estijoje ši sritis buvo privatizuota dar 1993 m. tai buvo labai sėkmingas privatizavimas. Dujų ūkis buvo padalintas į tris dalis ir kiekviena jų parduota skirtingiems savininkams. Todėl niekas negavo monopolinės kontrolės. Pastaruoju metu šis sektorius veikia labai sėkmingai.

Seimo Pirmininko paklaustas apie geležinkelio privatizavimą, M.Laar nurodė nemažas problemas. Viešoji nuomonė yra prieš šį privatizavimą. Viena iš sąlygų, keliamų norintiems dalyvauti privatizavime, yra būtinybė nurodyti privatizacijai naudojamų pinigų kilmę. Dėl to iškrito pirmoji firma, laimėjusi konkursą. Tai kaip šešėlis slegia privatizavimą. Tačiau neužilgo ši problema bus išspręsta.

M.Laar pasveikino Seimo Pirmininką su sėkmingu Lietuvos darbu, siekiant narystės ES. Lietuva yra pasiekusi Lenkijos lygį derybose, ribos tarp pirmos ir antros šalių grupės išsitrynė. Estijos vardu premjeras pažadėjo visokeriopą pagalbą Lietuvai. M.Laar taip pat pasveikino Lietuvą, surengusią NATO PA sesiją Vilniuje.

M.Laar pasakė nuo seno simpatizuojantis Lietuvai ir nekantriai laukiantis progos vėl joje apsilankyti.

Seimo Pirmininko A.Paulausko vadovaujama delegacija pietavo Riigikogu vicepirmininko Peeter Kreizberg kvietimu.

Po pietų Lietuvos delegacija susitiko su Riigikogu Užsienio reikalų komiteto pirmininku Andres Tarand ir kitais komiteto nariais. A.Tarand pabrėžė būtinybė nustoti konkuravus, siekiant bendrų užsienio politikos tikslų. Jis pasveikino Lietuvą, sparčiai žengiančią kelyje į NATO.

Seimo Pirmininkas atsakė, kad Lietuva visada sieks visų trijų Baltijos šalių pakvietimo į Aljansą 2002 m. Seimo Pirmininkas pasiteiravo, koks yra Estijos požiūris į laisvo asmenų judėjimo klausimą, derantis su ES.

A.Tarand atsakė, kad yra ir antroji monetos pusė - išvažiuoja geriausi specialistai. Tačiau, ko gero, geriausi jau vis tiek išvažiavo. A.Tarand pripažino, kad Suomija skeptiškai žiūri į laisvo asmenų judėjimo režimą su Estija, nes bijo estų darbo jėgos antplūdžio. Dabar Suomijoje laikinai dirba apie 15 000 estų bei nežinomas skaičius nelegalų.

Seimo Pirmininkui paklausus, kodėl toks didelis euroskeptikų skaičius Estijoje, A.Tarand atsakė, kad nemaža dalis estų arba nežino apie ES, arba žino labai mažai. Vienas iš populiarių posakių: "išėjome iš vienos sąjungos, o einame į kitą". Kita skeptiškumo priežastis - žmonės nepatenkinti valdžios vidaus politika, o tai persimeta ir į abejojimą vyriausybės užsienio politikos prioritetais. Tačiau jei iš tiesų reikėtų balsuoti, galbūt estai vis tik balsuotų "už".

Komiteto pirmininkui A.Tarand pritarė ir vicepirmininkas Ulo Nugis, atstovaujantis opozicijai. Jis taip pat pridėjo, kad dažnai požiūrį į Europą lemia subjektyvūs dalykai (Eurovizija, futbolo rungtynės, ir pan.). tačiau jei būtų referendumas, visos pagrindinės partijos agituotų savo rinkėjus už ES.

Seimo Pirmininkui pasidomėjus apie Estijos santykius su Rusija, A.Tarand atsakė, kad jei iš pradžių jie buvo gana aštrūs, tai dabar Estija stengiasi problemas spręsti pozityviai. Bet tam tikrus procesus Estija stebi su nerimu, pvz., įvykiai Čečėnijoje, vis dar keliamas klausimas dėl SSRS atkūrimo ir kt. Tačiau svarbiausia yra nesuplakti visų klausimų, susijusių su Rusija, į vieną visumą.

Seimo Pirmininkas atsakė, kad Lietuva ypač siekia palaikyti gerus santykius su Kaliningradu. Problemų gali kilti, kuomet Lietuva taps ES nare ir turės sugriežtinti pasienio politiką su Kaliningradu. Reikia ieškoti būdų,kaip palengvinti būsimą susisiekimą su šia sritimi. Lietuva palyginti daug investuoja šioje srityje, tačiau yra nemažai problemų, tokių kaip korupcija, nusikalstamumas.

Estijos Užsienio reikalų komiteto nariai labai aukštai įvertino Lietuvos parlamentarų vienybę strateginiais užsienio politikos klausimais, kaip pavyzdį nurodydami bendrą pareiškimą dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo.

Lietuvos delegacija taip pat susitiko su Riigikogu Nacionalinės Gynybos komiteto pirmininku Tiit Tammsaar ir kitais komiteto nariais. T.Tammsaar dalyvavo NATO PA sesijoje Vilniuje, lankėsi Karmėlavoje ir Rukloje, kur susipažino su Lietuvos ginkluotųjų pajėgų pasiruošimo lygiu. T.Tammsaar manymu, Baltijos šalys labai panašios savo pasiekimais, tad į Aljansą turėtų būti pakviestos kartu.

Seimo Pirmininkas dar kartą pabrėžė Seimo narių vienybę integracijos į NATO ir krašto apsaugos finansavimo klausimais. Visuomenės nuomonė Lietuvoje kinta, bet į gerąją pusę. Beveik 49% Lietuvos gyventojų pasisako už narystę NATO. Narystės raktas - JAV pozicija, tad būtina labai intensyviai dirbti su šia šalimi. Laiko iki 2002 m. Prahos viršūnių susitikimo liko nedaug, tad reikia daryti viską, kad 2002-ieji būtų sėkmingi.

T.Tammsaar teigimu, Estija 2% BVP gynybai skirti ketina nuo kitų metų. Būtina suprasti, kad gynybos finansavimas - ne tik NATO reikalavimas, bet pačių Baltijos valstybių interesas.

Seimo Pirmininkas pasidomėjo, kaip Estijoje kuriamos oro pajėgos. T.Tammsaar atsakė, kad Estija turi tik kelis lėktuvus ir čia atsilieka nuo Lietuvos. Tačiau tokiai mažai šaliai stiprios oro pajėgos yra per didelė prabanga, tad daugiau vilčių dedama į tarptautinius projektus, tokius kaip Baltnet.

Komiteto nariai taip pat susidomėjo galimybėmis Estijai įsigyti šaudmenų iš Lietuvos, kur ketinama kurti šaudmenų gamyklą.

Vizito Estijoje pabaigoje Seimo Pirmininkas A.Paulauskas spaudos konferencijoje atsakė į estų žurnalistų klausimus.

Ataskaitą paruošė Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus konsultantas Andrius Avižius




Naujausi pakeitimai - 2002 02 12.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ESTIJA

LR Seimas