Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo narių delegacijos komandiruotės į Rusijos Federacijos Dūmą ataskaita,2002 m.sausio 2d.

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Seimo nariai Algimantas MATULEVIČIUS (delegacijos vadovas), Sergejus DMITRIJEVAS, Valentinas GREIČIŪNAS, Vytautas KVIETKAUSKAS, Janina NARVILIENĖ 2001 m. gruodžio 17-22 dienomis Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatų grupės ryšiams su Lietuvos Respublikos Seimu koordinatoriaus A.ČIUJEVO kvietimu buvo komandiruoti į Maskvą.

Komandiruotės metu delegacijos nariai susitiko su Rusijos Dūmos parlamentinių ryšių su Lietuva grupės nariais. Susitikime dalyvavo grupės koordinatorius A.Čiujevas, grupės nariai E.Jermakova, G.Leontjev, A.Romančiuk, V.Opekunov, Rusijos Federacijos URM atstovas.

Susitikimo metu tiek Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos nariai, tiek Rusijos Dūmos parlamentarai tvirtino, kad santykiai per vienerius metus praėjusius nuo 2000m. gruodžio mėnesį vykusio pirmojo susitikimo žymiai pagerėjo. Tam turėjo įtakos įvykę susitikimai, Lietuvos Respublikos Prezidento vizitas, įsteigto Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių ryšių su Rusijos Federacija ir Kaliningrado srities Dūmos forumo veikla. Todėl tikslinga toliau tęsti bendradarbiavimą nukreipiant jį nuo abstrakčių dalykų į konkrečių problemų sprendimą.

Grupės koordinatoriaus pavaduotoja E.Jermakova pastebėjo, kad santykių gerinimui gerai pasitarnavo 2001m. įvykęs grupės narių vizitas į Lietuvą. Kaip konkretaus bendradarbiavimo pavyzdį E.Jermakova nurodė galimybę keistis priimtais įstatymais. Dabar Rusijos Dūma svarsto “Darbo įstatymų kodeksą”, kuriame yra nemaža įdomių dalykų. Įdomios diskusijos vyksta švietimo klausimais.

Grupės narys S.Apatenko pastebėjo, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai nėra aptemdinti pilietybės įstatymo, bet žalos padarė 2000 metais priimtas įstatymas“Dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo”.

Grupės narys V.Opekunov prisiminė, kad 2001 m.lapkričio mėnesį Briuselyje dalyvavo posėdyje, kur buvo svarstomas Kaliningrado srities klausimas. Tame posėdyje dalyvavo ir Lietuvos parlamentaras A.Medalinskas, kurio pasisakymas buvo konstruktyvus ir išlaikytas. Rusijos Dūmos deputatus domina tai, kad Kaliningrado srities kaip Rusijos teritorijos daliai būtų užtikrintas normalus gyvenimas (žmonių judėjimas, kapitalo judėjimas). Siūloma parlamentarų darbo grupėse spręsti susikaupusius klausimus. Parlamentaras pasisiūlė, kad galėtų dirbti Kalingrado srities problemų sprendime.

G.Leontjevas kaip pasikeitimo patirtimi sfera nurodė smulkaus biznio ir investicinės politikos sritis.

A.Matulevičius pastebėjo, kad Kaliningrado srities klausimu reikia gerokai padirbėti. Seimo parlamentinių ryšių su Rusija grupė bus partnerė Kaliningrado srities Dūmai įstatymų leidimo srityje. Srities vadovybę dabar jaudina būsimo vizų įvedimas. Todėl reikia jau dabar spręsti praktinius klausimus susijusius su šia problema. Gamtos apsaugos klausimais galima būtų produktyviai padirbėti geriau panaudojant tam Europos fondų pagalbą. Forume ketinama išklausyti vykdomosios valdžios atstovus apie atliekamą.veiklą. Kaip konkretesnės veiklos ir problemų sprendimo galimybė buvo pasiūlyta Rusijos Dūmos parlamentinių ryšių grupės nariams dalyvauti Lietuvos Seimo parlamentinių ryšių grupės ir Kaliningrado srities Dūmos forumo veikloje.

J.Narvilienė susitikimo dalyvius informavo apie mokyklų su rusų dėstomąja kalba padėtį vykdomos švietimo reformos metu.

Susitikime su Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininku D.Rogozinu Lietuvos Seimo delegacijos vadovas A.Matulevičius pasidomėjo kokia yra dabartinė trijų sutarčių ratifikavimo Rusijos Dūmoje padėtis.

D.Rogozinas teigė, kad ekonominių sutarčių ratifikavimas dabartiniu metu yra užšaldytas. Bet tai yra ne vien su Lietuva, o su dvylika valstybių. Tai yra dėl to, kad Rusija stoja į Pasaulio Prekybos Organizaciją. Yra reikalavimas paruošti tipinę sutartį. Dabartiniu metu vyksta šis darbas. Sustota ties investitoriaus sąvokos apibrėžimu. Per pusmetį darbas šiuo klausimu turėtų būti baigtas.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl sienos ratifikavimo klausimu D.Rogozinas teigė, kad dabar į tai žiūrima platesniame kontekste. Lietuvos ir Rusijos siena - būsimoji Rusijos ir ES siena. Todėl bus siekiama, kad būtų sudaryta atskira sutartis tarp Rusijos ir ES dėl Kaliningrado srities. Sudarius tokią sutartį išsispręs ir Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl sienos ratifikavimo klausimas. Kaliningrado srities klausimu Rusijos Dūmoje yra dvi pozicijos. Viena-tai įprastinis regionas, kita- išskirtinis Rusijos Federacijos regionas. Būtent pastarosios nuomonės šalininkas ir yra D.Rogozinas. Ruošiamasi Valstybės Taryboje svarstyti klausimą ir priimti nutarimą.

A.Matulevičius ir V.Greičiūnas pasidomėjo, kad atsirado naujas argumentas dėl sutarties ratifikavimo ir galimos sutarties tarp Rusijos ir ES turinio.

D.Rogozinas teigė, kad anksčiau sienos ratifikavimo klausimai buvo siejami su NATO plėtra galvojant, kad tai turės įtakos šiam procesui bei Lietuvoje priimtu įstatymu “Dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo”. Aptartasis argumentas yra naujas. Sutartyje su ES galvojama apie tai, kad joje turėtų būti apibrėžta regiono specializacija . Šis regionas turėtų specializuotis elektronikos srityje, gintaro, transporto srityje ir tapti energetikos tiltas.

A.Matulevičius pasidomėjo kaip dabartiniu metu yra vertinami santykiai su Lietuva.

D.Rogozinas teigė, kad vyksta pozityvūs pokyčiai. Lietuva išskiriama iš Pabaltijo valstybių pozityviąja prasme.

Dabartiniu metu jaudina Baltarusijos tema. ETPA pirmininkas lordas R.Johnsonas paskutinio susitikimo Strasbūre metu kalbėjo apie tai, kad jo susitikime su Lietuvos Prezidentu V.Adamkumi Vilniuje pastarasis teigęs, kad su Baltarusija reikia vystyti kultūrinius ir sportinius santykius, apsiribojant tuo. Bet Baltarusijos izoliacija yra Lukošenkos režimo konservacija ir tai nėra naudinga. Opozicija Baltarusijoje yra žinoma, jos pajėgumas taip pat. Taktiką Baltarusijos atžvilgiu reikia keisti. Gal V.Adamkaus nuomonę galima vertinti kaip prasidedančios Lietuvoje prezidentinės kampanijos pradžią Baltarusijai. ETPA Politiniame komitete buvo iškelti du reikalavimai: politinių kalinių išlaisvinimas ( Klimovas) ir diskusija tarp parlamento bei prezidento dėl mirties bausmės moratoriumo.

Susitikimo su Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro pirmuoju pavaduotoju A.Avdejevu pradžioje šeimininkas pasidžiaugė santykių su Lietuva raida ir pastebėjo, kad visos problemos tarp abiejų šalių yra išsprendžiamos. Ministro pavaduotojas pasidžiaugė, kad prekybos apyvarta tarp abiejų valstybių taip pat didėja.

Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos vadovas A.Matulevičius teigė, kad parlamentinių ryšių grupės sudėtis byloja apie dėmesį Lietuvos ir Rusijos santykiams Lietuvos Respublikos Seime. Grupės veikloje per pirmuosius veiklos metus kai ką jau pavyko pasiekti. Ir to pavyzdžiu galėtų būti forumo su Kaliningrado srities Dūma veikla. (Avdejevui buvo įteiktas forumo kreipimosi į Rusijos Dūmą ir Europos parlamentą tekstas). Vizų režimas aktualus yra ne vien tik Kaliningrado srities, bet ir Lietuvos gyventojams. Reikia nepamiršti, kad vizų režimas gali būti diferencijuotas:“griežtesnis ir mažiau griežtas.”

Iš klausimų, kuriuos reikia spręsti abiejų šalių santykiuose, A.Avdejevas paminėjo sutarties dėl sienos ratifikavimo klausimą. Kol kas šis klausimas yra vidurinėje stadijoje. Yra neaiškumų dėl tranzito į Kaliningrado sritį. Nors šie klausimai lyg tiesiogiai ir nėra susiję su sutarties dėl sienos ratifikavimu, bet psichologiškai tai veikia. “Pas mus nėra užtikrintumo dėl to, kad tranzito galimybės bus”,-teigė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas. Dabar negalima išvežti radioaktyvių atliekų, tranzitas reikalingas ir karinėje srityje. Karinė grėsmė jau praeities dalykas. Neaiškumas gimdo netikėjimą. Santykius temdo ir įstatymas “ Dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo”. Nors šis įstatymas ir nevykdomas, bet jis “kabo”. Reikia nuimti įtarimus.

A.Avdejevas išreiškė pageidavimą, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai būtų etaloniniais tarp kaimynų .

Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos vadovas papasakojo A.Avdejevui apie parlamentinės ryšių grupės veiklą, įteikė forumo su Kaliningrado srities Dūma kreipimosi į Rusijos Dūmą ir Europos Parlamentą tekstą. Šio forumo rėmuose dabar norima išklausyti vyriausybių bendradarbiavimo tarybų ataskaitas ir pasiūlyta Rusijos Dūmos nariams dalyvauti šioje veikloje.

Be abejonės, psichologiniai klausimai turi nemažai įtakos abiejų šalių santykiuose. Tikimasi, kad klausime dėl tranzito bus surasta tinkama formulė. Įstatymą “Dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo” galima buvo pakeisti, bet tai būtų suteikę bereikalingų dividendų politiniams oponentams. Matyt, svarbiausia yra tai, kad santykiai tarp žmonių, tarp verslininkų yra normalūs.

Seimo delegacijos narys V.Greičiūnas teigė, kad Lietuva dabar tampa įvairių problemų įkaitu. To pasėkoje sutartis dėl sienos nėra ratifikuojama.

Atsakydamas į tai.Avdejevas teigė, kad greitesnis sutarties ratifikavimas yra pageidautinas: “Kuo greičiau tai įvyks tuo geriau”.

Susitikimo pabaigoje Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro pirmajam pavaduotojui A.Avdejevui buvo įteikta knyga apie Lietuvos Respublikos Seimą ir Seimo atminimo medalis.

Susitikime su Rusijos Dūmos pirmininko pirmąja pavaduotoja L.Sliska ji akcentavo, kad Lietuva kelia santykiuose su Rusija kelia mažiau problemų nei , kad Latvija. Pozityvūs poslinkiai pastebimi santykiuose po Lietuvos Prezidente vizito. Po rugsėjo 11 – osios dienos įvykių JAV, matyt, turėjo pasikeisti daugelio požiūris į Čečėnijos problemą. Kad Čečėnijos teroristai susiję su tarptautiniu terorizmu jau niekam nekelia abejonių.

Santykiuose su NATO dabar ieškoma naujos formulės ( 19-1). NATO parlamentinės asamblėjos rudens sesijoje vykusioje Kanadoje buvo įdomių pranešimų. Vienas jų -“Demokratiniai procesai Jugoslavijoje, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje”. Daug pastangų buvo panaudota, kad šis klausimas būtų išimtas iš darbotvarkės. Todėl reikėtų tampriau bendradarbiauti su Lietuvos delegacija NATO parlamentinėje asamblėjoje.

Dūmos Pirmininko pavaduotoja apgailestavo, kad dabar Maskvoje vyksta mažai parodų, spektaklių iš Lietuvos. Tikslinga pradėti naują bendradarbiavimo puslapį.

L.Sliska teigė, kad ji norinti dalyvauti parlamentinių ryšių su Lietuva grupės veikloje.

Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos vadovas A.Matulevičius informavo L.Sliska apie Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių ryšių su Rusija grupės darbą. Jis plačiau papasakojo apie forumo su Kaliningrado srities Dūma veiklą ir įteikė šio forumo kreipimąsi į Rusijos Dūmą ir Europos Parlamentą.

Dūmos pirmininko pirmosios pavaduotojos prašyta paramos ratifikuojant sutartis, kurių dar neratifikavo Rusijos Dūma. Nerimą kelia išgirsta iš D.Rogozino mintis, kad sienos sutarties ratifikavimas dabar siejamas su ES ir Rusijos sutarties dėl Kaliningrado srities pasirašymu.

Atsakydama į tai L.Sliska teigė, kad negalima D.Rogozino nuomonės vertinti kaip valstybinės. “Mes skatinsime, kad sutartys būtų kuo greičiau ratifikuotos”- teigė Rusijos Dūmos pirmininko pirmoji pavaduotoja. Bet kaip pastebėjo L.Sliska yra tam tikras konservativizmas, kuris stabdo sutarčių ratifikavimą.

Seimo narė J.Narvilienė pasidžiaugė, kad pirmąja Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotoja yra moteris, savo veikloje daug dėmesio skirianti kultūros klausimams. Ji išreiškė viltį, kad per trejus likusius šios kadencijos metus pavyks nemažai nuveikti.

Lietuvos Respublikos Seimo narys S.Dmitrijevas teigė , kad yra didžiulis skirtumas tarp rusų padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Seimo delegacija įteikė Dūmos pirmininko pirmajai pavaduotojai knygą apie Seimą ir Seimo atminimo medalį.

Susitikime su Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotoju V.Lukinu buvo akcentuota, kad didelių problemų Rusijos ir Lietuvos santykiuose nėra. Esančios problemos yra mažesnės nei kitose Baltijos valstybėse. Bet tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje yra žmonių, kurie stengiasi santykius pabloginti. Rusijai suprantamas Lietuvos pasirinktas kelias, teigė V.Lukinas. Ir čia abiejų šalių kalendoriai skiriasi. Bet tai nėra svarbiausia. Dūmos pirmininko pavaduotojas teigė, kad jis yra ES ir Rusijos komiteto pirmininko pavaduotojas. Ir todėl jaudina, kad ne visi klausimai yra išspręsti.dėl Kaliningrado srities. Be to, pasigirsta minčių, kad Lietuvoje yra mažinamas rusų mokyklų skaičius bei TV rusų kalba laidų skaičius.

V.Lukinas pareiškė, kad sutarties dėl sienos ratifikavimas turi įvykti, o tam reikalinga atlikti darbą tarp Dūmos deputatų. Būtų negerai, jei svarstant Dūmoje ši sutartis nebūtų ratifikuota. Dūmoje dažnai prisimenamas Lietuvoje priimtas įstatymas “Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo”. Todėl reikalinga pagalvoti dėl šio įstatymo.

Lietuvos Seimo delegacijos vadovas paaiškino V.Lukinui poziciją įstatymo “Dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo” klausimu. Suprantant, kad šis įstatymas nepasitarnavo Rusijos ir Lietuvos santykių gerinimui, skubotai jį keisti nebuvo tikslinga. Tai pasitarnautų politinių oponentų naudai. Buvo išreikštas nerimas dėl D.Rogozino pareikštos pozicijos, kad sutarties dėl sienos ratifikavimas yra siejamas su ES ir Rusijos sutarties pasirašymu.

J. Narvilienė paaiškino V.Lukinui, apie Lietuvoje vykdomą švietimo reformą. Detaliai buvo paaiškinta kiek dabartiniu metu Lietuvoje yra mokyklų su rusų dėstomąja kalba.

Seimo narys V.Kvietkauskas detaliai informavo V.Lukiną apie padėtį transliuojant TV laidas rusų kalba.

Susitikimo pabaigoje V.Lukinui buvo įteiktas Lietuvos Statuto dvitomis ir Seimo atminimo medalis.

Susitikime su frakcijos “Rusijos regionai” nariais, frakcijos vadovas p.Moroz papasakojo apie frakcijos, į kurią įeina 47 nariai, sudėtį ir veiklą. Ši frakcija įeina į daugumos koaliciją. Bet balsuojant Dūmoje nebūtinai balsuojama daugumos principu. Idėjinės frakcijos narių pozicijos dabartiniu metu kristalizuojasi. Nors iš esmės frakcija palaiko vyriausybę, bet yra reikli jos veiklai. Ne vieną kartą yra buvę, kad pateikiami projektai buvo gražinti tobulinimui, neleidžiant svarstyti jų Dūmoje. Dabartiniu metu jau priimti svarbūs įstatymai: politinių partijų, teisinės reformos, mokesčių, darbo ir kiti.

Susitikime su frakcijos “Jedinstvo“ nariais, Seimo delegacijos vadovas A.Matulevičius teigė, kad susitikimai Rusijos Dūmoje suteikia optimizmo.Dabar šioje srityje dirba 420 bendrų įmonių.Todėl į Kaliningrado problemą žiūrima kaip į savą. Lietuvos interesas, kad reikalai čia būtų geri yra pilnai suprantamas.

Lietuvos delegaciją nuliūdino D.Rogozino pozicija sutarties dėl sienos ratifikavimo klausimu. Sutarties ratifikavimas, atrodo, tampa spekuliacijų dalyku.

Frakcijos “Jedinstvo ”narys Katrenko teigė, kad dabartinė Dūmos sudėtis yra iš esmės pasikeitusi. Jam yra tekę dalyvauti Dūmos veikloje 93-95 metais. Dabartinė sudėtis yra vilties suteikianti. Daug žmonių į Dūmą atėjo su patirtimi. Sudėtis leidžia Prezidentui aktyviai vykdyti reformas. Sutarties dėl sienos ratifikavimo klausimu supratimas yra arti to, kad ją reikalinga ratifikuoti.

Seimo narys S.Dmitrijevas pasisakyme akcentavo afganų klausimą. Lietuvoje yra penki tūkstančiai žmonių, kurie dalyvavo Afganistano kare. Jų draugijai dabar vadovauja Seimo narys R.Ruzas. Lietuvoje jie nėra pripažįstami. Todėl siūloma apsvarstyti šį klausimą ir suteikti buvusiems kariams kokį nors statusą. Kaliningrado forumo veikla rodo, kad santykius norima normalizuoti.

Susitikime su frakcija “Tėvynė-visa Rusija” buvo aptarta, ką reikia nuveikti gerinant Lietuvos ir Rusijos santykius. A.Matulevičius paprašė paramos ratifikuojant tarpvalstybinę sienos sutartį ir tokį pritarimą gavo. Dalyvavusieji Dūmos frakcijos nariai paprašė spręsti įstatymo “ Dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo”atšaukimo klausimą.

Vizito metu delegacija susitiko su Rusijos Federacijos Transporto ministro pirmuoju pavaduotoju V.Rukša, RAO departamento vadovu J.Šarovu, Gazprom valdybos pirmininku A.Mileriu, Rusijos pramonininkų asociacijos pirmininku A.Volskiu ir aptarė ekonominių santykių problemas, plėtros perspektyvas.

Delegacijos vizitas Maskvoje parodė, kad santykiai tarp Lietuvos Respublikos Seimo ir Rusijos Federacijos Dūmos per pastaruosius metus yra gerokai pagerėję. Geranoriškas nusiteikimas buvo jaučiamas susitikimuose su Dūmos Pirmininko pirmąja pavaduotoja L.Sliska ir V.Lukinu, frakcijų, parlamentinių ryšių grupės nariais. Kaip santykių gerinimo išraišką šeimininkai kalbėjo apie galimą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko vizitą šiais metais į Maskvą.

Ne viename susitikime akcentuota, kad Lietuvoje dabar nėra žmogaus teisių pažeidimų. Kai kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus Pabaltijo valstybėse, Lietuva yra eliminuojama iš šio sąrašo. Pozicija dėl Lietuvos stojimo į NATO yra žymiai santūresnė nei kad būdavo anksčiau.Apsiriboja teigimu, kad nors Rusija nepritaria NATO plėtimuisi, ji supranta Lietuvos pasirinkimą.

Konkretinant tolesnį bendradarbiavimą, buvo pasiūlyta Dūmos parlamentinių ryšių grupės atstovams dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių ryšių su Rusija ir Kaliningrado srities Dūmos forumo veikloje.

Gerinant Lietuvos ir Rusijos parlamentinius santykius šiais metais būtų tikslinga pakviesti į Lietuvą atvykti Rusijos Dūmos Pirmininko Pirmąja pavaduotoją L.Sliska.

Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko D.Rogozino pozicija sutarties dėl ratifikavimo klausimu tai susiejant su būsimąja Rusijos ir ES sutartimi dėl Kaliningrado srities iš esmės skyrėsi nuo kitų komitetų ir frakcijų atstovų pozicijos. Valdančiosios koalicijos frakcijų nariai ne kartą akcentavo, kad jų pozicija yra arti ratifikavimo. Bet tam turi būti atliktas paruošiamasis darbas. Kaip vienu tokio paruošiamojo darbo elementu galėtų būti įstatymo “dėl SSRS okupacinės žalos atlyginimo” pakeitimas ar panaikinimas.

Verti dėmesio yra Rusijos Dūmoje priimti Darbo įstatymų kodeksas ir kiti įstatymai. Todėl tikslinga būtų keistis abi puses dominančiais įstatymais.




Naujausi pakeitimai - 2002 01 25.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   RUSIJA

LR Seimas