Lietuvos Respublikos Seimas

ATASKAITA apie Komiteto delegacijos kelionę į Estiją (2001 m. rugsėjo mėn.)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

2001-10-04

 

Seimo Kaimo reikalų komiteto delegacija, kurioje dalyvavo delegacijos vadovas Komiteto narys G. Kniukšta, Komiteto pirmininko pavaduotojas G. Mikolaitis, Komiteto nariai: M. Pronckus, Z. Mačernius, E. Karečka, Komiteto patarėjas A. Brokorius lankėsi Estijos Respublikoje 2001 m. rugsėjo 26-28 dienomis. Komiteto delegaciją Estijos Parlamento Kaimo reikalų komisijos pirmininkas Ansas Kaarma su kitais atstovais sutiko prie Piarnu miesto ribos. Po sutikimo apsilankėme Mannituka ūkyje, kuris užsiima pieno gamyba, laiko 70 karvių, turi nedidelį kiekį vištų. Metinis išmilžis iš karvės virš 5000 kg. Ūkininkas planuoja per pusantrų metų karvių skaičių padidinti iki 140 ir pieno gamybą padidinti dvigubai.

Sekantis objektas, kuriame lankėmės buvo C. R. Jakobson ūkis - muziejus Vandros kaime Piarnu apskrityje. Šis ūkis įdomus tuo, kad devynioliktame šimtmetyje jį įkūrė kaimo mokytojas, žemdirbių švietėjas C. J. Jakobsonas. Ūkis nedidelis, iki 20 ha, laikė galvijus, kiaules, avis, arklius. Buvo pastatytas tam laikotarpiui modernus tvartas su pieno perdirbimo patalpa ir įrengimais, pastatyta lentpiūvė su malūnu, kuriuos suko užtvenkto upelio vanduo. C. J. Jakobsonas leido apskrities laikraštį: "Sokol", rašė knygeles žemdirbiams apie pažangų ūkininkavimą, žemės darbus.

Po pietų apsilankėme Turi Technikos ir žemės ūkio mokykloje, kur jos direktorius Tomas Šadeiko supažindino su mokykla, jos mokymo baze, problemomis formuojant moksleivių kontingentą, kuris nuo anksčiau buvusio 800, per pastaruosius metus sumažėjo iki 130 moksleivių. Iš viso mokykloje mokosi 450 moksleivių. Iš 12 buvusių žemės ūkio technikumų Estijoje liko 2, o numatoma palikti tik vieną, mokymo kryptys - agronomija ir technika. Šiuo metu mokykloje rengiami 5 sričių specialistai: žemės ūkio darbų, žemės ūkio mašinų remonto, žirgininkystės, namų ūkio ir automobilių remonto. Numatoma, kad ateityje mokyklai bus suteiktas kolegijos statusas. Kaip mokyklos padalinį mokykla turi 500 ha dydžio mokomąjį ūkį, laiko 20 žirgų, 150 karvių, įrengta moderni melžimo aikštelė, praktiką čia atlieka ne tik šios mokyklos moksleiviai, bet ir Žemės ūkio universiteto studentai bei kitų žemės ūkio mokyklų moksleiviai. Mokykla per PHARE programą yra įsigijusi sudėtingus automobilių diagnostikos prietaisus, apart savo moksleivių apmoko ir ruošia dėstytojus kitoms žemės ūkio mokykloms, atlieka automobilių diagnostikos darbus, tokiu būdu užsidirba dalį lėšų mokyklos išlaikymui. Apart 2 aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų, Estijoje yra 20 profesinių technikos mokyklų. Mokyklas baigia tik 60-70 į jas įstojusių moksleivių.

Kitą dieną apsilankėme kooperatinėje Jarva-Jaani pieninėje, kuri priklauso ūkininkams, gamina pieno miltelius, sūrį ir sviestą. Pieninę valdo 30 kooperatyvo narių, per metus uždirba apie 9 mln. kronų pelno, iš kurių didesnę dalį skiria investicijoms, likusią dalį pasidalina kooperatyvo nariai. Ši pieninė dirba nuo 1997 m., perdirba 13 proc. Estijos pieno. Pusė superkamo pieno yra aukščiausios rūšies, 90 procentų produkcijos parduodama Europos Sąjungoje. Pradžioje nesijautė, kad ūkininkai yra šios pieninės šeimininkai, tačiau dėka jų švietimo ir mokymo pradėjo suprasti, kad reikia gaminti geresnės kokybės pieną, nuo to priklauso įmonės pelnas. Iki šių metų įmonė supirkdavo visų gamintojų pieną, tačiau šiais metais, produkciją pradėjus eksportuoti į Europos Sąjungą, superka tik iš stambesnių ūkininkų, nes smulkūs nepajėgia pagaminti geros kokybės pieno.

Vėliau apsilankėme Jupri grūdų gamybos ūkyje Vakarų Viru apskrityje. Nuosavos žemės ūkininkas turi 90 ha, be to 400 ha žemės nuomoja. Apart grūdų, augina rapsus. Grūdų derlingumas apie 50 cnt. iš ha, rapsų apie 20. Grūdus džiovina ir laiko savo sandėliuose, parduoda Estijos grūdų asociacijai, kuri derasi su valstybe dėl grūdų kainų, ieško kitų rinkų. Ūkininkas problemų dėl grūdų pardavimo neturi, kainos panašios kaip Lietuvoje.

Tą pačią dieną apsilankėme Vohu vyninėje, kur gaminama per 20 rūšių natūralių, desertinių bei spirituotų vynų. Produkcija daugiausia realizuojama Estijoje. Vyninė yra privatizuota, dirba rentabiliai, kontrolinis paketas priklauso įmonės direktoriui. Lankymosi metu buvo perdirbami obuoliai, superkami iš aplinkinių ūkininkų su kuriais iš anksto sudaromos tiekimo sutartys, kaina priklauso nuo pasiūlos. Šiemet už kilogramą obuolių mokama po 0,20 lito.

Po pietų išvykome į Taliną, kur, apsigyvenus viešbutyje Scandic Hotel Palace, dalyvavome susitikime Lietuvos ambasadoje su ambasadoriumi R. Tonkūnu, kuris supažindino su ambasados veikla.

Kitą dieną įvyko susitikimas su Estijos parlamento Kaimo reikalų komisijos nariais. Susitikime dalyvavo Komisijos pirmininkas Ansas Kaarma, Komisijos pirmininko pavaduotojas Vambo Kaal, Komiteto narys Ulo Tootsn. Susipažinome su Kaimo reikalų komisijos struktūra, jos veikla, sekretoriato darbu, Parlamento rūmais bei posėdžių sale.

Tą pačią dieną Estijos Žemės ūkio ministerijoje įvyko susitikimas su šios ministerijos kancleriu bei Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovu. Susipažinome su ministerijos veikla, pasirengimu stojimui į Europos sąjungą bei agentūros veikla ruošiantis akreditacijai ir SAPARD fondo lėšų panaudojimui.

Estijos žemės ūkio ministerijoje dirba 164 darbuotojai, beveik tiek pat darbuojasi padaliniuose prie ministerijos. Kaime dirba 7 proc. arba 130 tūkst. Estijos gyventojų. Per 10 pastarųjų metų žemės ūkio produktų gamyba sumažėjo 2 kartus. Nuo nepriklausomybės pradžios nebuvo muito mokesčio žemės ūkio produktams, tačiau nuo 2001 m. maisto prekėms, įvežamoms iš trečiųjų šalių, įvestas muito mokestis. Šiais metais eksportas išaugo 61 proc., teikiama tiesioginė parama pieno bei grūdų gamintojams (už laikomą karvę mokamos 200 litų tiesioginės išmokos, už 1 ha javų pasėlių - 100 litų.). Nuo 2002 metų bus įgyvendinama aplinkos apsaugos programa, pagal kurią numatoma nedirbamos žemės sklypuose 2 kartus per metus valstybės lėšomis nupjauti piktžoles. Šiai programai vykdyti numatoma skirti 10 mln. Estijos kronų.

Vykdant SAPARD programą, yra priimtas 231 pareiškimas paramai gauti. SAPARD lėšas jau gavo 30 pareiškėjų, iki metų galo dar numatoma išduoti

90-čiai pareiškėjų. SAPARD parama teikiama 4 kryptimis:

    • Žemės ūkio gamybai,
    • Žemės ūkio produkcijos perdirbimo sektoriui,
    • Verslininkystės vystymui,
    • Infrastruktūros plėtrai.

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje iš viso dirba 180 darbuotojų, iš kurių po 2 žmones dirba apskrityse.

Gerą įspūdį mūsų delegacijai paliko susitikimas su Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų vadovais. Skirtingai negu Lietuvoje, ši institucija Estijoje turi žymiai platesnes funkcijas, užsiima žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo, realizavimo, marketingo klausimais. Išduoda prekių kokybės ir kilmės ženklus "Estijos" skonis" ir pastoviai kontroliuoja ar parduodamų prekių kokybė atitinka nustatytiems reikalavimams šiems ženklams gauti. Rūmuose sudarytos 5 darbo grupės:

    1. Pieno
    2. Mėsos
    3. Grūdų
    4. Aliejaus

5. Prekių ženklų suteikimo ir kontrolės.

Vienas didžiausių Rūmų pasiekimų, kad pieno sektorius gavo 200 mln. Estijos kronų pajamų daugiau negu praėjusiais metais.

Rūmai jungia 115 narių tame tarpe 17 skėtinių žemdirbių organizacijų. Rūmų nariai moka kasmetinį mokestį: pavieniai nariai - 300 kronų, bendrovės - 3000 kronų. Rūmų pajamas sudaro:

    • 5 proc. - narių mokestis,
    • 15 proc. - už savo pajus,
    • 10-15 proc. - iš tarptautinių projektų,
    • 60 proc. - už paslaugas valstybei.

Numatoma įvesti žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams apribojimus.

Paskutinis susitikimas įvyko Žemėtvarkos departamente prie Aplinkos ministerijos. Departamento direktorius išsamiai supažindino su žemės reformos eiga Estijoje. Apie 63 proc. žemės (2,8 mln. ha, 380 tūkst. sklypų) jau yra sugrąžinta savininkams arba privatizuota ir turi savo šeimininkus, sklypai yra registruoti. Direktoriaus nuomone, žemės reforma vyko per ilgai ir per sunkiai. Tik nuo 1996 m. įgavo naują postūmį, kai žemę buvo leista privatizuoti juridiniams asmenims. Žemės reformą numatoma baigti 2002 m. pabaigoje.

Vizito pabaigoje buvo organizuota ekskursija po Talino senamiestį.

 

Komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta




Naujausi pakeitimai - 2004 03 09.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Komiteto bei komiteto narių ataskaitos  >   2001 metai

LR Seimas