Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba ET Parlamentinės Asamblėjos sesijoje

2002 01 21

Ekscelencija Prezidente, gerbiami Asamblėjos nariai ir svečiai!

Tai, kad kreipiuosi į jus lietuviškai – vienas iš būdų atkreipti Europos dėmesį į mūsų kalbą, vieną seniausių gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Mažų Europos kalbų išsaugojimas – vienas mūsų prioritetų, kurį deklaravome ir savo pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų Komitete programoje.

Strasbūras, kuriame šiandien susirinkę Europos demokratijų atstovai, Europai istoriškai svarbus ir ypatingas dėl daugelio priežasčių, bet ypač dėl to, kad šis miestas, dėl kurio buvo tiek kariauta, ir kuriame iki šiandienos išlikę galingi gynybiniai įrengimai, tapo Europos susitaikymo ir vienybės vieta.

Lapkričio 8 dieną perimdama pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitete, Lietuva išreiškė pasiryžimą ne tik toliau puoselėti Europos Tarybos bendrus principus ir idėjas, aktyviai veikti jos vardu, bet ir įnešti savo, kaip senos Europos valstybės indėlį į organizacijos veiklą. Pasidalinti patirtimi šalies, kuri, prieš 12 metų atkūrusi nepriklausomybę, aiškiai apsisprendė būti Europos valstybių bendrijos nare.

Į Strasbūrą žiūrime kaip į Europos vertybių simbolį – europietiškosios demokratijos ir teisingumo bei vienybės išraišką. Intensyvaus bendradarbiavimo su Europos Taryba dėka šios vertybės jau tapo Lietuvos visuomenės kasdienybe.

Dabar mes jau patys galime praturtinti Europą tuo, kuo mes esame įdomūs ir turtingi, ką suformavo mūsų savita kultūrinė ir istorinė patirtis.

Lietuva nuo seno buvo kultūrų, civilizacijų ir prekybos kelių kryžkelėje. Rytų ir Vidurio Europos istorinėje perspektyvoje Vilniaus padėtis valstybių, kultūrų, religijų sandūroje yra išties ypatinga. Dėl Vilniaus taip pat vyko karai, tai – taip pat daugiakultūrinis miestas, nuo seno puoselėjęs tolerancijos ir taikaus sugyvenimo tarp skirtingų tautų ir kultūrų tradicijas.

Dar keturioliktame amžiuje Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas, tarsi Europos vienijimosi pranašas, kvietė į Lietuvą atvykti įvairių sričių amatininkus ir menininkus, žadėdamas užtikrinti jų teises ir laisves. Nuo tada Vilniaus krašte taikiai sugyveno skirtingų tautų ir tikėjimų žmonės, klestėjo lenkų, žydų, rusų, karaimų, totorių, baltarusių, ukrainiečių kultūros.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir įtvirtinus draugiškus santykius su kaimynais, Vilnius tapo svarbiu regiono centru, kuriame kryžiuojasi Šiaurės, Rytų ir Vidurio Europos politinės dimensijos.

Esame daugybės regioninių ir subregioninių iniciatyvų organizatoriai. Lietuvos Respublika skiria didžiulį dėmesį regioniniam bendradarbiavimui. Baltijos jūros regione veikia efektyvūs vyriausybiniai bei parlamentiniai bendradarbiavimo mechanizmai. Lietuva čia turi išties didelį įdirbį. Bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis, Baltijos valstybėmis, Lenkija, Ukraina, Rusijos Kaliningrado sritimi, Baltarusija – sėkmingi šio įdirbio pavyzdžiai, kuriuo mes pasirengę pasidalinti sprendžiant karštųjų Europos regionų problemas, kur dar nevyksta taikus dialogas.

Stabilios ir demokratinės Europos kūrimui labai svarbus yra bendradarbiavimas tarp regionų ir atskirų valstybių, kurio atraminiai taškai - gera kaimynystė bei bendros ateities kūrimo dvasia.

Pokyčiai Europoje, suteikia papildomą stimulą regionų vystymuisi, o regioninis bendradarbiavimas didina stabilumą, skatina demokratines reformas, kelia tarpusavio pasitikėjimą. Džiugu, kad šiandien regioniniai santykiai yra dinamiškų Europos integracijos procesų dalis.

Šiame kontekste Lietuva, kaip Europos Tarybos narė ir Baltarusijos kaimynė, turi ir savo specialią misiją. Mums nederėtų šios valstybės izoliuoti nuo demokratijos procesų plėtros, vykstančių visoje Europoje. Nors realias permainas Baltarusijoje galima sieti tik su ilgalaike perspektyva, kontaktų su šia valstybe aktyvinimas tik išplėstų tarptautinio poveikio Baltarusijai galimybes.

Regioninio bendradarbiavimo stiprinimą Lietuva įvardijo kaip savo pirmininkavimo Europos Taryboje prioritetą. Todėl 110-jai Europos Tarybos Ministrų komiteto sesijai, vyksiančiai Vilniuje šių metų gegužės 2-3 dienomis, siūlome išnagrinėti “Regioninio bendradarbiavimo temą ir jo įtaką demokratinėms reformoms ir stabilumui Europoje”.

Žvelgiant į tragiškus rugsėjo 11-tos dienos įvykius, dar kartą noriu pabrėžti Lietuvos ryžtą ir apsisprendimą būti aktyvia tarptautinės antiteroristinės koalicijos nare, realiais veiksmais prisidedančia prie pasaulio taikos ir stabilumo stiprinimo bei ilgalaikio jos užtikrinimo. Teroro aktai Jungtinėse Valstijose pakeitė pasaulio požiūrį terorizmą ir jo keliamą grėsmę.

Europos Taryba deramai priėmė pasikeitusio pasaulio iššūkius, suvokdama savo vaidmenį kuriant teisinę bazę kovai su terorizmu ir iš pagrindų pakertant terorizmo šaknis: netoleranciją, diskriminaciją, žmogaus ir tautos teisių pažeidimus, žmonių ir tautų nesusikalbėjimą.

Manau, kad Europos parlamentarų veikla galėtų būti pavyzdžiu kitiems kontinentams ir pasauliui, kaip galima ir reikia plėtoti dialogą tarp tautų, kultūrų ir religijų.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja gali būti laikoma seniausia tarptautine asamblėja, sudaryta iš demokratiškai išrinktų nacionalinių parlamentų narių. Po Berlyno sienos griūties, Europos Taryba ir jos Parlamentinė Asamblėja pirmoji atsivėrė plėtrai ir tapo pan-europine organizacija, didžiuoju Europos valstybių politiniu forumu.

1948 m. Europos Kongrese Hagoje, vienas iš Didžiosios Europos idėjos tėvų, seras Vinstonas Čerčilis, kalbėdamas apie būtinumą įkurti visos Europos parlamentinę instituciją, pranašingai numatė, kad suvienytos Europos balsas vis labiau stiprės.

Jis tuomet sakė: “Šiandien ir čia turime nuspręsti, kad turi būti įkurta vienos ar kitos formos Europos Asamblėja, kuri leis stiprėti suvienytos Europos balsui, ir mes esame tikri, kad šį balsą vis labiau priims visos laisvos žemyno šalys”.

Mes jau esame netoli tikslo – teliko kelios valstybės dar negalinčios pilnai džiaugtis buvimu Didžiosios Europos šeimoje. Lietuva galėtų didžiuotis, jeigu mūsų šaliai pirmininkaujant Europos Taryboje, jau šioje sesijoje Bosnijai ir Hercogovinai būtų duotas pozityvus atsakymas į šios šalies lūkesčius. Tuo pačiu skatintume Jugoslavijos Federacinę respubliką vykdyti aktyvesnes reformas, siekiant, kad ši valstybė kuo greičiau atitiktų Europos Tarybos standartus.

Įgyvendindama pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų komitete programą, Lietuva siekia suvienyti kontinentą bendrų vertybių pagrindu skatindama regioninį bendradarbiavimą. Tai dar viena priežastis, kodėl mes siekiame tapti Šiaurės Strasbūru, kuriame išnyktų Rytų ir Vakarų Europą vis dar skiriančios linijos, kuriame vyrautų geros kaimynystės ir bendradarbiavimo dvasia.

Dėkoju už dėmesį.




Naujausi pakeitimai - 2002 01 21.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas