Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Seimo posėdyje 2002 sausio 12 d.

 

 

 

Gerbiamieji Seimo nariai,

Sveikinu susirinkusius į pirmą šių metų posėdį. Linkiu visiems mums sėkmingo darbo - ir šioje salėje, ir komitetuose. Tegu parlamentarų veiklos naudingumo koeficientas kuo aiškiau atsispindi įstatymų projektuose arba - kaip sakydavo Seimo nariai 1922 metais - sumanymuose, - tada, kai Steigiamajame Seime rengė pirmąją nuolatinę Valstybės Konstituciją.

Per prabėgusius 80 metų Lietuvos visuomenė išgyveno ne tik socialinių pokyčių sukrėtimus, bet ir įgijo įspūdingo patyrimo, atkurdama ir diegdama naujas įstatymų leidybos tradicijas. Žinoma, šiai visuomenei pagrindinio įstatymo viršenybė, pirmumas dar lieka iki galo neatskleista paslaptimi, nes ir dabartinės, priimtos piliečių referendume prieš 10 metų Konstitucijos - kaip piliečių saugumo, jos teisių ir laisvių garanto - samprata dar nepakankamai išplėtota.

Mes, įstatymų leidėjai, turime anksčiau už savo rinkėjus pastebėti tai, kas trukdo gerovei kurti, ir tai, kas lems gyvenimo pažangą, kas padės visuomenei bręsti, kitaip tarus - sparčiai artėti demokratinės, saugios, įvairių tautų Europos link.

Prisiekę gerbti ir vykdyti Konstituciją, mes kasdien su šiuo pamatiniu teisės aktu turime tiesioginių gyvybingų ryšių: mūsų sumanymai, atsispindintys teisės aktuose, nulemia tolesnę konstitucinę raidą, lemia demokratinių santykių plėtrą. Vidaus ir užsienio politikos prioritetų taikymas, priimant vis naujus teisės aktus ne tik skatina diskusijas tarp politikų, - kaip veikia mūsų Konstitucija, bet ir gyventojų reakciją: kaip pasikeis gyvenimo aplinkybės, jeigu bus keičiamas vienas ar kitas pamatinio dokumento - Konstitucijos straipsnis?

Tokiose diskusijose matau tikslą parodyti istorinių įvykių nuoseklumą, net jeigu kartais amžininkams jie atrodydavę per ankstyvi. Kai Lietuvos Seimas patvirtino I Lietuvos Statutą ir nuo paprotinės, privilegijų teisės Didžioji Kunigaikštystė 1529 metais perėjo į rašytinę teisinių normų sistemą, galime įvertinti, jog tai buvo platus žingsnis naujos, modernesnių santykių visuomenės kryptimi. Lietuva kaip Gegužės 3-osios Konstitucijos subjektas šiandien taip pat gali didžiuotis: daugiau kaip prieš 210 metų ji dalyvavo deklaruojant pirmą demokratinių teisių dokumentą Europoje ir tuo, žinoma, pranoko ne tik valstybes-aneksuotojas, bet ir kitas, nepriklausomas kontinento valstybes.

XX amžiaus pradžioje, po I pasaulinio karo Europos tautos tiesioginiuose rinkimuose rinko vadinamąsias konstitucines asamblėjas, kurių svarbiausias uždavinys buvo parengti pamatinį įstatymą. Lietuvos gyventojai, įgyvendindami Lietuvos Tarybos paskelbtą Vasario 16-osios Nutarimą, išrinko Steigiamąjį Seimą, kuris ir parengė pirmąją nuolatinę Konstituciją. Būtent tada buvo pakloti pamatai demokratinei, piliečių valia kuriamai valstybei. Nors Steigiamasis Seimas dirbo tik 2 metus, jo gimtadienis - gegužės 15-oji - buvo vėliau minima kasmet kaip visuotinė tautos šventė. Konstitucija garantavo tautos teisę rinkti atstovus be lyties ar kilmės skirtumų, valdžių kompetencijų atskyrimą, nuosavybės apsaugą, žodžio laisvę, atsakomybę už įstatymų pažeidimus.

Jau tada, kurdami parlamentinės valstybės Konstituciją, iš kitų Europos tautų nenusirašinėjome teisės akto; ,,nusirašinėdavo" nuo mūsų. Ypač svarbiais piliečių lygybės, laisvių bei teisių klausimais Konstitucijos rengėjai buvo drąsūs, pažangūs, atsižvelgiantys į naujausią lietuvišką patyrimą.

Praėjusiais metais Seimas priėmė nutarimą, sudarydamas Konstitucijų sukakčių minėjimo komisiją.

80-mečio ir 10-mečio sukaktys mus visus turėtų paskatinti veikti taip, kad Konstitucija taptų tikru atramos tašku daugumai Lietuvos piliečių, kad jos vaidmenį suprastų ir maži, ir dideli.

Kreipiuosi į dabartinės, 1992-aisiais piliečių referendumu priimtos Konstitucijos kūrėjus, į Ministrą Pirmininką ir savivaldybes, mokslininkus, politologus, žurnalistus, siūlydamas talkinti Komisijos idėjoms, kad būtų skatinami su mūsų Valstybės konstitucine raida bei parlamentarizmu susiję tyrimai, kad būtų randama galimybių įamžinti demokratinių tradicijų kūrėjų palikimą.

Leiskite Seimui pateikti nutarimo projektą dėl 2002 metų paskelbimo Konstitucijų sukakčių minėjimo metais. Būtinybę priimti šį nutarimą argumentuojame tuo, kad jis padės atkreipti įvairių žmonių dėmesį į pamatinius įstatymus, tai bus akstinas visuomenei pamąstyti apie konstitucingumo raidą. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse šis nutarimas primins visiems, kokiais principais vadovaudamiesi mes saugome laisvę, ir kur tie principai įteisinti. Be to, kad nereikėtų jo vertinti tik kaip simbolinio akto, Seimo nariams tam tikru argumentu gali būti Lietuvos Respublikos Konstitucijų sukakčių minėjimo komisijos jau sudaryta ir patvirtinta programa.

Komisijos vardu pristatome jums pirmą šioje programoje įrašytą leidinį - ,,Lietuvos konstitucinę teisę". Sveikinu šios knygos autorių kolektyvą (kuris, beje, yra salėje) ir būsimus skaitytojus.

Seimui teikiu apsvarstyti ir priimti nutarimo projektą.

 




Naujausi pakeitimai - 2002 01 12.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas