Lietuvos Respublikos Seimas

Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos Prezidiumų posėdžio protokolas spalio 30 d., Kopenhaga

53-ios Šiaurės Tarybos sesijos Kopenhagoje metu, įvyko Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos Prezidiumų posėdis. Posėdžiui vadovavo Šiaurės Tarybos prezidentas Svend Erik Hovmand. Posėdžio tikslas – pasikeisti požiūriais į abiem šalim rūpimus klausimus ir bendradarbiavimą. Čia pateikiamas posėdžio protokolas.

Protokolas

S. Hovmand atidarė posėdį pasveikindamas Baltijos Asamblėjos atstovus. Jis pabrėžė, kad Šiaurės Taryba labai vertina parlamentarinį bendradarbiavimą su Baltijos Asamblėja. Jis yra tarsi stipri varomoji jėga, paremianti abiem partneriam rūpimas iniciatyvas bei jas pradedanti. Visais laikais labai svarbu yra pritaikyti bendradarbiavimą taip, kad jis padėtų tinkamai ir veiksmingai spręsti laikui bėgant iškylančius didžiulius sunkumus ir problemas. Dėl to Šiaurės Taryba sveikina Baltijos Asamblėjos pareiškimą dėl Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimo, kuris buvo priimtas š.m. birželio 2 d. Rygoje. Pareiškimas labai tiksliai atspindi įsipareigojimą tęsti ir plėtoti bendradarbiavimą.

Baltijos Asamblėją atstovaujantis T. Velliste taip pat laikėsi nuomonės, kad Baltijos Asamblėjos pareiškimas yra tarsi pradžios taškas kartu su nauju dokumentu, kuriame išdėstomi Baltijos Asamblėjos pasiūlymai dėl bendradarbiavimo su Šiaurės Taryba. Tarp pateikiamų minčių buvo šios:

NATO ir ES plėtra yra Baltijos valstybėms svarbiausi klausimai. 2002 m. bus lemiami, nes įvyks NATO viršūnių susitikimas. Narystei NATO teikiama pirmenybė, ir Baltijos valstybės su džiaugsmu priima NATO šiaurės valstybių narių paramą siekiant šio tikslo.

Aukštai vertinami Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos partijų grupių ryšiai, kurie turėtų būti toliau stiprinami.

Turėtų būti plečiamas bei gilinamas bendradarbiavimas tarp Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos komitetų, ir pageidautina, kad jis būtų reguliaresnis. Svarbu kartu nustatyti svarbiausius abiem šalim rūpimus klausimus. Vienu svarbiausių tokių klausimų galėtų būti užsienio ir saugumo politika. Šia prasme, buvo prisimintas Suomijoje atliktas darbas detalizuojant pasiūlymus, kaip sustiprinti civilinį krizių valdymą.

Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos jungtinio komiteto įkūrimas taip pat galėtų būti įgyvendinama ateities perspektyva. Tačiau buvo pripažinta, kad bendradarbiavimo plėtotė yra laipsniškas procesas.

1997 m. rugsėjo 26 d. buvo pasirašytas Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos parlamentarinio bendradarbiavimo susitarimas. Nuo to laiko susikaupėme bendradarbiavimo patirties, ir iškilo naujų bendradarbiavimo klausimų – o tai galėtų tapti motyvu peržiūrėti susitarimą.

Baltijos valstybių parlamentarų mainų programa vertinga, ir ją reikėtų tęsti. Iki šiol pasiektus rezultatus reikėtų įvertinti bei aptarti būsimų susitarimų formą ir turinį.

S. Hovmand padėkojo T. Velliste už jo visapusiškas pastabas ir patvirtino, kad Šiaurės Tarybos laikosi labai panašios nuomonės. Šiaurės Taryba ketina keisti savo organizacinę struktūrą. Organizaciją iš esmės sudarys penki komitetai ir prezidiumas. Komitetai bus formuojami teminiu, o ne geografiniu principu. Tačiau bus išlaikomos dabartinės darbo nuostatos, t.y. atsižvelgiama į geografinius ypatumus, nes teminiams komitetams bus pavesta į juos atsižvelgti savo darbe. Nauja komitetų struktūra padės glaudžiau bendradarbiauti su atitinkamomis Baltijos Asamblėjos struktūromis.

Šiaurės Tarybos atstovas Jari Vilen taip pat padėkojo T. Velliste už pastarojo konstruktyvias pastabas. Jis pabrėžė, kad reikėtų kiek įmanoma labiau išnaudoti naujas didesnio bendradarbiavimo galimybes, kai tik pradės veikti nauja Šiaurės Tarybos struktūra. Jis pasiūlė Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos sekretoriatams įdėmiau peržiūrėti dokumentus ir teikti pasiūlymus prezidiumams, kaip imtis įgyvendinti bendradarbiavimo iniciatyvas.

Buvo susitarta, kad Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos sekretoriatai turėtų parengti išsamius bendrus pasiūlymus, ką toliau daryti su pasiūlymais dėl abiejų organizacijų bendradarbiavimo.

T. Velliste pakvietė Šiaurės Tarybą dalyvauti Baltijos Asamblėjos 19-oje sesijoje, vyksiančioje gruodžio 13-15 d. Taline. Sesijoje bus aptartos trys pagrindinės temos: NATO; ES ir IT; bei jūrų turizmas. Šiaurės Taryba bus kviečiama kalbėti sesijos atidaryme bei pasisakyti trejomis minėtomis temomis.

S. Hovmand maloniai priėmė kvietimą ir užtikrino, kad Šiaurės Taryba dalyvaus Baltijos Asamblėjos sesijoje.

Galiausiai, buvo patvirtintas kito Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos jungtinio posėdžio laikas ir vieta. Jis vyks 2003 m. kovo 27-29 d. Lunde (Švedijoje).

Tuo ir pasibaigė posėdis, kuris, dalyvių nuomone, buvo malonus ir produktyvus.

1 priedas

Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos Prezidiumų posėdis

spalio 30 d., 12:30-13:30 val., Kopenhaga

Darbotvarkė

1. Atidarymas

Sveikinimai

S. Hovmand

2. Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos bendradarbiavimas

ŠT ir BA pastabos dėl bendradarbiavimo siekių, krypčių, formų ir turinio

S. Hovmand, T. Velliste

3. ŠT ir BA bendradarbiavimo prioritetiniai klausimai

ŠT ir BA pastabos dėl konkrečių bendradarbiavimo sričių ir klausimų

S. Hovmand, T. Velliste

4. Bendri darbo susitarimai Šiaurės dimensijos klausimu

ŠT ir BA pastabos dėl konkrečių bendro darbo struktūrų Šiaurės dimensijos klausimu

S. Hovmand, T. Velliste

5. Baltijos Asamblėjos sesija gruodžio 13-15 d.

ŠT ir BA posėdžiai

ŠT delegacija

S. Hovmand, T. Velliste

6. Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos jungtinis posėdis

Siūloma data ir vieta: 2003 m. kovo 27-29 d., Lundas, Švedija

Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos Prezidiumų posėdžio dalyviai

Baltijos Asamblėja

Trivimi Velliste, BA Prezidiumo pirmininkas, Estijos delegacijos vadovas;

Siiri Oviir, BA Prezidiumo narys, Estijos delegacijos vadovo pavaduotoja;

Romualds Ražuks, BA Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Latvijos delegacijos vadovas;

Arnis Razminovičs, BA Prezidiumo narys, Latvijos delegacijos vadovo pavaduotojas;

Giedrė Purvaneckienė, BA Prezidiumo pirmininko pavaduotoja, Lietuvos delegacijos vadovė;

Audrius Klišonis, BA Prezidiumo narys, Lietuvos delegacijos vadovės pavaduotojas;

Dominikas Velička, Lietuvos delegacijos narys

Šiaurės Taryba

Svend Erik Hovmand, prezidentas

Outi Ojala

Jari Vilen

Kaj Ikast

Riitta Prusti

Berit Brorby

Jan Sahl

Rannveig Gudmudsdottir

Chris Heister

Anita Johansson

Elver Johnsson




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   DANIJA

LR Seimas