Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos delegacijos dalyvavimo 53-oje Šiaurės Tarybos sesijoje ataskaita, 2001 m. spalio 29-30 d., Kopenhaga

2001 m. spalio 29–30 d. Danijos parlamente Kopenhagoje įvyko 53-oji Šiaurės Tarybos (ŠT) sesija. Konferencijoje dalyvavo Šiaurės Tarybos nacionalinių delegacijų nariai, Šiaurės šalių vyriausybių atstovai bei tarptautiniai svečiai iš Baltijos Asamblėjos, Beneliukso Parlamento ir Rusijos Federacijos. Baltijos Asamblėjos delegacijoje buvo Trivimi Velliste, Stiiri Oviir, Giedrė Purvaneckienė, Audrius Klišonis, Romualds Ražuks, Arnis Razminovičs, Ene Rõngelep, Renata Jankauskaitė, Ingrīda Sticenko ir Marika Laizāne.

Posėdžio pagrindinės politinės temos buvo:

 Nauja Šiaurės šalių darbotvarkė;

 Piliečių teisės;

 Žiniasklaidos politika ir visuomeninė televizija;

 Regioninis bendradarbiavimas per sienas;

 Besikeičianti Šiaurės šalių darbo rinka;

 Verslas;

 Tausojanti plėtra.

2001 m. spalio 28 d., šeštadienį, įvyko Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos konservatorių (dešiniųjų) partijų grupių posėdis. Į posėdžio darbotvarkę buvo įtraukti Baltijos Asamblėjos bei Šiaurės Tarybos partijų grupių ateities bendradarbiavimo klausimai, Europos Sąjungos klausimai, ŠT darbotvarkėje įrašyti ir Baltijos valstybes dominantys aktualūs klausimai, ŠT naujos struktūros klausimai bei 2002 m. planuojamas bendras Baltijos ir Šiaurės šalių konservatorių (dešiniųjų) partijų grupių seminaras.

Konservatorių (dešiniųjų) partijų grupių atstovai pasikeitė informacija, susijusia su politinių partijų veikla, jų partijų padėtimi parlamentuose bei ateities perspektyvomis.

Šiaurės Tarybos konservatorių (dešiniųjų) partijų grupių nariai išreiškė savo paramą Baltijos šalių politikai siekiant narystės Europos ir transatlantinėse institucijose. Buvo pripažinta, kad Baltijos valstybės yra lygiavertės Šiaurės šalių partnerės ir jau nebėra silpnos šalys.

Šiaurės Tarybos konservatorių (dešiniųjų) partijų grupių nariai supažindino su jų partijų padėtimi naujojoje ŠT struktūroje. Jie pranešė, kad planuojama įsteigti šiuos komitetus: Kultūros ir švietimo komitetą, Gerovės komitetą, Piliečių ir vartotojų komitetą, Aplinkos ir gamtinių išteklių komitetą, Ekonomikos reikalų komitetą bei Kontrolės komitetą. Planuojama, kad ŠT Prezidiumui bus suteiktos šios funkcijos: bendro pobūdžio politiniai ir administraciniai reikalai (t.p. ŠT ir ŠMT biudžetai); užsienio ir saugumo politika (t.p. konfliktų prevencija, civilinių krizių valdymas ir Šiaurės dimensija), ryšiai su regioninėmis ir tarptautinėmis organizacijomis (bendradarbiavimas su kaimyniniais regionais, Europos Sąjunga (Europos ekonomine bendrija), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Jungtinėmis Tautomis ir kt.).

Šiaurės Tarybos konservatorių (dešiniųjų) partijų grupių pozicija – būtina įkurti Saugumo ir užsienio reikalų komitetą, nes Šiaurės Tarybai reikia institucijos, kuri spręstų įvairius saugumo ir užsienio reikalų politikos klausimus bei palaikytų ryšius su kitais tarptautiniais partneriais.

Posėdžio dalyviai aptarė bendro Baltijos ir Šiaurės šalių konservatorių (dešiniųjų) partijų grupių seminaro rengimo 2002 m. aspektus. ŠT konservatorių (dešiniųjų) partijų grupių nariai pasiūlė organizuoti šį seminarą Taline. Pritarta, kad šis seminaras vyktų Taline vasarį. Posėdžio dalyviai susitarė, kad seminaro temos ir kiti seminaro rengimo klausimai bus aptarti 19-os Baltijos Asamblėjos sesijos metu Taline.

Pirmadienį, spalio 29 d., įvyko Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdis, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos posėdis, Baltijos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos bei Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos posėdis .

Baltijos Asamblėjos Prezidiumas ir Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos (BTKT) posėdžio dalyviai aptarė šiuos klausimus:

 „Pasienio miestų bendradarbiavimo per sienas“ konferencijos tąsa.

 BA ir BTKT bendradarbiavimas ateityje.

Buvo pripažinta, kad abiejų organizacijų bendradarbiavimas turi būti stiprinamas, ypač pasienio bendradarbiavimo, euroatlantinės integracijos, ekonominio bendradarbiavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse.

Baltijos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos ir Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos posėdžio dalyviai aptarė Baltijos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos ir Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos bendros konferencijos žemės ūkio klausimais planavimą ir organizavimą. Buvo nuspręsta įkurti bendros konferencijos organizavimo darbo grupę. Komisijoje būtų po 2-3 atstovus iš kiekvienos organizacijos. Darbo grupė surengė posėdį, kuriame buvo aptarti visi bendros konferencijos rengimo klausimai. Darbo grupėje taip pat buvo aptartos galimos konferencijos temos. Buvo nuspręsta, kad kitas darbo grupės posėdis vyks 19-os Baltijos Asamblėjos sesijos metu Taline.

53-ąją ŠT sesiją atidarė ŠT prezidentas Svend Erik Hovmand. Jis pažymėjo, kad ŠT ketina atsisakyti savo geografinės struktūros, dalinamos į kaimyninius regionus, Europą ir Šiaurės Europą, o vietoj senosios sukurti temomis grindžiamą struktūrą, kurią sudarytų penki specializuoti komitetai ir prezidiumas, atsakingas už užsienio politiką ir gynybos politiką. Šiuo pakeitimu reaguojama į tarptautines problemas, įtakojančias Šiaurės šalių bendradarbiavimą, tarp kurių kova su mafija ir kitomis tarptautinio nusikalstamumo formomis, aplinkos problemos, energijos išteklių tiekimas ir kt. ŠT manoma, kad nauja struktūra taps puikiu susitikimų forumu Šiaurės, Baltijos ir Europos parlamentarams. Todėl ŠT organams (komitetams ir prezidiumui) buvo leista inicijuoti bendradarbiavimą su nacionaliniais komitetais bei kitomis tarptautinėmis parlamentarinėmis organizacijomis posėdžių forma.

Pirma sesijos dalis buvo paskirta ministrų pirmininkų ataskaitoms, bendriems 2000 m. Šiaurės Ministrų Tarybos metinės ataskaitos svarstymams bei Šiaurės šalių bendradarbiavimo ateities planams aptarti.

Kalbos pradžioje Suomijos Respublikos ministras pirmininkas Paivo Lipponen pranešė, kad penki Šiaurės šalių ministrai pirmininkai visiškai pritaria JAV pastangoms sunaikinti terorizmą. Šiaurės šalys pasmerkė teroristų veiksmus prieš Jungtines Valstijas kaip atviros ir demokratiškos visuomenės užpuolimą. Jis pripažino, kad daugiašalis ilgalaikis bendradarbiavimas, kurio ilgalaikę patirtį sukaupė Šiaurės šalys, dabar reikalingas kaip niekad anksčiau. Šiaurės šalys gali būti laikomos visapusio saugumo pirmtakėmis ir teikėjomis. Šiaurės šalių bendradarbiavimas tampa vis daugiapusiškesnis.

Jis pabrėžė, kad pirmininkaujant Suomijai buvo sparčiau įgyvendinama keletas projektų. Remdamosi ekspertų kolegijos rekomendacijomis, Šiaurės Taryba ir Šiaurės Ministrų Taryba parengė Šiaurės šalių bendradarbiavimo ateityje gaires. Rezultatas – ,,Nauja Šiaurės šalių darbotvarkė“.

Norvegijos ministras pirmininkas Kjell Magne Bondevik pažymėjo, kad Šiaurės šalių bendradarbiavimas yra taikingas, kupinas supratimo ir artimas. Šiaurės šalys, kaimyniniai regionai, Europa ir visas pasaulis susiduria su naujais sunkumais. Jis pabrėžė, kad Norvegija savo pirmininkavimo laikotarpį pavadino „Šiaurės šalių rytojus“, nes ateitis yra pagrindinis Norvegijos pirmininkavimo Šiaurės Ministrų Taryboje moto.

K. Bondevik pabrėžė, kad būdami kartu esame stiprūs, kartu galime toliau plėtoti savo Šiaurės šalių gerovę ir tik kartu Šiaurės šalys gali sėkmingai bendradarbiauti.

Šiaurės Tarybos parlamentarai aptarė Šiaurės Ministrų Tarybos 2000-jų metinę ataskaitą bei Šiaurės šalių bendradarbiavimo ateities planus. Norvegijos ministras pirmininkas K. Bondevik pabrėžė, kad pirmininkavimo laikotarpiu ateinančiais metais Šiaurės šalių bendradarbiavimo prioritetais bus šie klausimai:

 Vaikai ir jaunimas;

 Kova prieš rasizmą ir ksenofobiją;

 Šiaurės šalių ir kaimyninių regionų tausojanti plėtra.

Antradienį, spalio 30 d. Šiaurės Tarybos parlamentarai aptarė 2001 m. biudžetą. Šiaurės Ministrų Taryba pristatė 2002 m. biudžeto projektą bei biudžeto reformos pasiūlymus. Kitais metais Šiaurės Ministrų Tarybos biudžetą sudarys 774,4 mln. Danijos kronų.

Antradienį 12.30-13.30 val. vyko Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos prezidiumų posėdis3.

Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdžio dalyviai aptarė šiuos klausimus:

 Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimas;

 Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimo prioritetai;

 Šiaurinės dimensijos bendro darbo organizavimas;

 Baltijos Asamblėjos sesija gruodžio 13-15 d.;

 4-asis jungtinis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis.

Ponas S. Hovmand pastebėjo, kad Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimas išsiplėtė ir pagilėjo.

Šiaurės Tarybos parlamentarai aptarė naujos Šiaurės šalių darbotvarkės klausimą. Nauja Šiaurės šalių darbotvarkė – bendras Šiaurės Tarybos ir Šiaurės Ministrų Tarybos siūlomas projektas – buvo pristatyta sesijos metu. Darbotvarkė apima oficialaus Šiaurės šalių bendradarbiavimo turinį ir struktūrą besikeičiančiame pasaulyje. 1999 m. vasarą Šiaurės šalių bendradarbiavimo ministrai nepriklausomai komisijai, vadinamajai ekspertų kolegijai, davė užduotį išnagrinėti Šiaurės šalių bendradarbiavimą ateityje ir pateikti pasiūlymus. Kolegijos buvo prašoma įvertinti Šiaurės Europos bendradarbiavimo poveikį Šiaurės šalių piliečiams bei ataskaitoje atsižvelgti į Šiaurės šalių bendradarbiavimo poveikį kaimyninėms šalims bei regionams. „Šiaurės šalys 2000 m. – atviros pasaulio vėjams“ ataskaita buvo pristatyta 2000 m. spalio 10 d.

Šiaurės šalių vyriausybės ir Šiaurės Tarybos parlamentarai pasinaudojo kolegijos ataskaita kaip atskaitos tašku visapusiškai vertinant ateities darbotvarkę ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo struktūrą. Šios pastangos atsispindi Šiaurės Tarybos ir Šiaurės Ministrų Tarybos darbotvarkės ataskaitoje. Ypač Šiaurės Taryba sutelkė savo dėmesį į ŠT veiklos sritis ir naują organizacinę struktūrą. Dabartinę geografinę trijų ramsčių struktūrą, kurioje yra Šiaurės šalių komitetas, Europos komitetas ir Kaimyninių regionų komitetas, pakeis penki specializuoti komitetai, kurie bus labiau susiję su politinėmis veiklos sritimis. Komitetai yra šie:

 Kultūros, švietimo ir mokymo komitetas;

 Gerovės komitetas;

 Piliečių ir vartotojų teisių komitetas;

 Aplinkos ir gamtinių išteklių komitetas;

 Verslo ir pramonės komitetas.

Prezidiumui teks ypatinga atsakomybė už užsienio ir saugumo politiką. Nauja struktūra padės lanksčiau bendradarbiauti su Šiaurės Ministrų Taryba, kurios struktūra grindžiama sričių specializacija, ir paklos tvirtesnius pagrindus Šiaurės šalių parlamentinei veiklai nacionaliniuose parlamentuose bei pagerins bendravimą su Baltijos Asamblėja ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Komitetų veiklos plane numatyta, kad pastarieji turi atsižvelgti į geografinius veiksnius, ir komitetai bus atsakingi už ryšių palaikymą su kaimyniniais regionais ir svarbių tarptautinių organizacijų (kurios darbuojasi tokiose srityse, kuriose dirba ir atitinkami komitetai) atitinkamais padaliniais.

Pristatydamas naują darbotvarkę Suomijos bendradarbiavimo ministras Jan Erik Enestam pasakė: „Ministrų Taryba pritaria pasiūlytai naujai Šiaurės Tarybos komitetų struktūrai. Manome, kad nauja struktūra sustiprins Šiaurės šalių parlamentarinės asamblėjos ryšius su nacionaliniais parlamentais bei kitomis regioninėmis institucijomis“.

Aptariant šį klausimą, kiekvienos Šiaurės Tarybos partijų grupės atstovai pateikė savo nuomonę apie naująją Šiaurės Tarybos darbotvarkę. Konservatorių partijų grupės atstovai pasiūlė įsteigti specialų užsienio reikalų ir saugumo komitetą, atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės Taryba plečia savo ryšius su tarptautinėmis organizacijomis. Socialdemokratų partijų grupės atstovai pastebėjo, kad tarptautinėje sąrangoje būta įvairių pokyčių ir problemų. Šiaurės Taryba turi toliau bendradarbiauti su Baltijos Asamblėja. Socialdemokratų partijų grupė pasiūlė atidėti Šiaurės Tarybos sesiją iki pavasario. Kairiųjų partijų grupės atstovai pareiškė, kad pagrindinė Šiaurės Tarybos struktūrinės reformos mintis – sukurti efektyvią organizaciją. Jie pasiūlė įtraukti jaunimą į Šiaurės šalių bendradarbiavimą ateityje. Centristinių partijų grupių atstovai pastebėjo, kad svarbu įtraukti visus komitetus į užsienio reikalus, nes Šiaurės Taryba suaktyvino bendradarbiavimą su kitais tarptautiniais partneriais.

53-os Šiaurės Tarybos sesijos metu parlamentarai aptarė šiuos Šiaurės šalių bendradarbiavimo klausimus: piliečių teisės (rasizmo ir neorasizmo, prieglobsčio klausimai, maisto sauga ir kt.), žiniasklaidos politika ir visuomeninė televizija, regioninis ir pasienio bendradarbiavimas, Šiaurės šalių darbo rinka; verslo politika; tausojanti plėtra.

Vieningai pritarus, Outi Ojala buvo išrinkta naująja Šiaurės Tarybos prezidente ir pagal rotacijos principą šias pareigas perims iš Svend Erik Hovmand, 2001 m. gruodžio 31 d. pasibaigus jo vienerių metų kadencijai. Outi Ojala priklauso Suomijos kairiųjų sąjungai ir yra Suomijos parlamento narė nuo kovo 1991 m. Savo kalboje ji analizavo Šiaurės šalių bendradarbiavimą ir Šiaurės Tarybos reformų procesą. Ji pridūrė, kad po 50-ies oficialaus Šiaurės šalių bendradarbiavimo metų atsivėrė galimybė Šiaurės Tarybai glaudžiau bendradarbiauti su kitomis struktūromis.

Paruošė

Marika Laizāne




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   DANIJA

LR Seimas