Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLOS II (PAVASARIO) IR NEEILINĖS SESIJOS (2001 03 10 – 2001 08 03) ATASKAITA

Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos Seimo II (Pavasario) sesijos (2001 03 10 – 2001 07 12) ir neeilinės sesijos (2001 07 30 - 2001 08 03) metu ataskaita parengta vadovaujantis Seimo Statuto nuostatomis.

1. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS, KURUOJAMOS VEIKLOS SRITYS, DALYVAVIMAS KOMITETO POSĖDŽIUOSE

Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis Seimo II (pavasario) ir neeilinės sesijos metu (Seimo 2000 m. spalio 24 d. nutarimas Nr.IX-7 ):

1. Artūras Melianas – komiteto pirmininkas (Seimo 2000 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. IX- 22)

2. Irena Degutienė- komiteto pirmininko pavaduotoja (Seimo 2000 m. spalio 26d. nutarimas Nr. IX-22)

3. Roma Dovydėnienė – narė

4. Vasilij Fiodorov – narys

5. Stasys Kružinauskas - narys

6. Vytautas Lapėnas - narys

7. Aleksander Poplavski - narys

8. Algirdas Sysas – narys; komiteto pirmininkas (Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. IX-460)

9. Irena Šiaulienė - narė

Komiteto nariai dirbo pagal pasiskirstytas kuruojamas sritis.

Komiteto narių pasiskirstymas kuruojamomis sritimis:

Komiteto veiklos sritis

Kuruojantys Komiteto nariai

1. Socialinis draudimas

A. Melianas, I. Degutienė, A. Sysas, A. Poplavski, V. Fiodorov, I. Šiaulienė

2. Socialinė parama

A. Melianas, I. Degutienė, V. Lapėnas, I. Šiaulienė, R. Dovydėnienė, S. Kružinauskas, A. Poplavski, A. Sysas

3. Darbas

A. Melianas, I. Degutienė, R. Dovydėnienė, V. Fiodorov, S. Kružinauskas, A. Sysas, V. Lapėnas

Komiteto narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose (2001 03 10 - 2001 08 03)

Nr.

Komiteto nariai

Posėdžių sk.

Dalyvauta posėdžiuose

Praleista posėdžių

1.

I.Degutienė

24

23

1

2.

R.Dovydėnienė

24

15

9

3.

V.Fiodorov

24

23

1

4.

S.Kružinauskas

24

23

1

5.

V.Lapėnas

24

14

10

6.

A.Melianas

24

20

4

7.

A.Poplavski

24

18

6

8.

A.Sysas

24

20

4

9.

I.Šiaulienė

24

21

3

2. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLOS RODIKLIAI

2001 m. Seimo II (pavasario) sesijos ir neeilinės sesijos metu komitetas surengė 24 komiteto posėdžius, kuriuose dalyvavo Prezidentūros, Seimo komitetų, Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai.

Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas apsvarstė 51 klausimą, iš jų 33 įstatymų projektus, 2 Seimo nutarimo projektus bei 16 kitų klausimų. Komitetas, Seimo pavedimu kaip pagrindinis, svarstė 15 teisės aktų projektų, o kaip papildomas- 20 projektų. Didžiausią jų dalį sudarė Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų svarstymas. Iš komitete apsvarstytų teisės aktų, kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu laikotarpiu Seime priimta 17 įstatymų (6 socialinės politikos, 11 darbo politikos).

Komitetas surengė išvažiuojamuosius posėdžius į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat į Vilkaviškio rajono savivaldybę.

2001 m. kovo 21 d. įvykusiame išvažiuojamajame posėdyje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje aptarti klausimai, susiję su integracija į Europos Sąjungą, siekiant pasikeisti naujausia informacija prieš rengiantis vykti į Europos Komisijos plėtros generalinio direktorato TAIEX biuro organizuojamą seminarą Briuselyje. Posėdyje aptartos dvi Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą derybinės pozicijos: "Socialinė politika ir užimtumas" ir "Laisvas asmenų judėjimas".

2001 m. balandžio mėn. 11 d. įvykusiame išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje apsvarstyta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos veikla ir jos tobulinimo perspektyvos, paslaugų kokybės gerinimo priemonės, pasirengimo vykdyti “Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001 –2004 metais programą” ir kiti klausimai.

2001 m. gegužės 16 d. įvykusiame išvažiuojamajame posėdyje Vilkaviškio rajono savivaldybėje, dalyvaujant rajono merui A.Bagušinskui, Socialinės paramos skyriaus vedėjai D.Grabauskienei, Švietimo skyriaus vedėjui A.Serneckui ir kitiems atsakingiems savivaldybės tarnautojams, Vilkaviškio rajono darbo biržos direktorei A.Stepulaitienei, VSDF valdybos teritorinio skyriaus vedėjui J.Zinkevičiui, Savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovei D.Vitrakienei, seniūnijų seniūnams aptartos opiausios rajono gyventojams problemos, tokios kaip: didėjantis nedarbas, viešųjų darbų atlikimo galimybės, žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgus profesine liga kompensacijų mokėjimas, socialinių pašalpų mokėjimas ir kiti klausimai bei galimi jų sprendimo būdai. Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai pateikė pasiūlymus komitetui dėl socialinės apsaugos ir darbo srities teisės aktų tobulinimo.

Komiteto nariai lankėsi vaikų darželyje “Pasaka”, Pilviškių vaikų reabilitacijos centre, Gudkaimio senelių namuose, Kybartų internate, Invalidų veiklos centre “Gyvybės jėga”, diskutavo su šių įstaigų darbuotojais dėl socialinės paskirties įstaigų efektyvesnio darbo, taip pat susitiko su Kybartų miesto ir Vištyčio seniūnijų gyventojais, atsakė į jiems aktualius klausimus.

Komitetas gavo 109 prašymus iš piliečių, daugiausia iš jų socialiniais klausimais. Išanalizavus prašymus parengti atsakymai pareiškėjams arba iškeltas problemas pavesta spręsti atitinkamoms institucijoms pagal jų veiklos kryptis.

Siekiant padidinti nevyriausybinio sektoriaus institucijų vaidmenį įgyvendinant valstybės ir savivaldybių uždavinius bei sudaryti palankesnes sąlygas šių institucijų kūrimuisi, veiklai ir plėtrai, komiteto iniciatyva sudarytos 2 darbo grupės nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojančiai teisinei bazei tobulinti.

Seimo valdybos 2001 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 216 sudarytos laikinosios darbo grupės Nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuojantiems įstatymams tobulinti nariai parengė nevyriausybinėms organizacijoms labai svarbius įstatymų projektus: Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-600, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-601 ir Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-652, kuriuose siūloma panaikinti apribojimus asociacijoms, labdaros ir paramos fondams bei visuomeninėms organizacijoms vykdyti komercinę veiklą. Iš Seime jau apsvarstytų darbo grupės parengtų įstatymų projektų priimti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Seimo valdybos 2001 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 335 sudarytos darbo grupės Pilietinės visuomenės plėtros įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektams parengti nariai parengė Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo projektą Nr. IXP-990 ir jį lydinčiuosius įstatymų projektus: Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 10 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-991, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų 9 ir 10 straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-992, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. IXP-993 bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-994.

Šiais įstatymais siekiama skatinti nevyriausybinių organizacijų kūrimąsi, stiprėjimą ir plėtrą. Šie įstatymai sudarytų galimybę pasitelkti nevyriausybines organizacijas valstybės ir savivaldybės institucijų uždaviniams įgyvendinti, skaidriau ir efektyviau panaudoti valstybės ir savivaldybių lėšas nevyriausybinių organizacijų programoms finansuoti.

2.1. Socialinė politika

2001 m. gegužės 8 d. Seimo priimtame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatyme (IX-307, Žin., 2001, Nr. 43-1487), kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., nustatyta palankesnė senatvės pensijos mokėjimo pensininkams, taip pat invalidumo pensijų mokėjimo sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarka palyginus su galiojusia iki šio įstatymo priėmimo.

Įstatyme įtvirtinta nuostata mokėti viso dydžio paskirtą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, taip pat valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių invalidams, kai šių pensijų gavėjų draudžiamosios pajamos neviršija 1 minimalios mėnesinės algos. Jeigu dirbančių senatvės ar sukakusių nustatytą senatvės pensijos amžių invalidumo pensijų gavėjų draudžiamosios pajamos viršija 1 minimalią mėnesinę algą, bet neviršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, jiems mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalis ir paskirtos pensijos papildomos dalies įstatymo nustatyto dydžio dalis. Senatvės ar invalidumo pensininkams, kurių draudžiamosios pajamos viršija 1,5 minimalios mėnesinės algos, mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalis. Nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus dirbantiems invalidams valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos mokėjimo tvarka nesikeitė.

2001 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1996 metų Europos socialinės chartiją (pataisytą) (IX-317, Žin., 2001, Nr. 49-1699). Ratifikavus chartiją, Lietuvos Respublikos įstatymais numatytos žmonių ekonominės ir socialinės teisės patvirtintos kaip tarptautiniai įsipareigojimai. Lietuvos Respublika prisiėmė privalomus įsipareigojimus, susijusius su fundamentaliomis teisėmis: kiekvieno žmogaus teise į darbą, darbuotojų ir darbdavių teise jungtis į organizacijas, sudaryti kolektyvines sutartis, dirbančių vaikų ir paauglių ypatinga teisių apsauga, šeimos teise į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą, visų darbuotojų teise į vienodą padėtį ir vienodas galimybes į darbą ir profesiją nediskriminuojant dėl lyties. Lietuvai tapus chartijos dalyve padidės valstybės valdžios atsakomybė už žmonių ekonominių ir socialinių teisių apsaugą, nes chartijoje numatyta reikli ir efektyvi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrolė.

2001 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatyme (IX-356, Žin., 2001, Nr. 52-1815) ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatyme (IXP-357, Žin., 2001, 52-1816) įtvirtinta teisė šių nepelno organizacijų administracijų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), o taip pat savanoriams dirbti šiose organizacijose be darbo sutarčių ir atitinkamai be pareiginių atlyginimų, o taip pat juridiniams asmenims pagal sutartį atlikti šių nepelno organizacijų vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) funkcijas (tokią teisę turi kitos rūšies nepelno organizacijos – viešosios įstaigos). Iki šių įstatymų pakeitimų asociacijoms ir labdaros bei paramos fondams buvo privaloma turėti bent du darbuotojus - administracijos vadovą ir vyriausiąjį finansininką (buhalterį).

2001 m. liepos 5 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4, 8, 29, 30, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (IX-428, Žin., 2001, Nr.64-2325). Įstatyme išvardytos asmenų, privalomai draudžiamų nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, grupės, tuo būdu šio įstatymo nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į savarankiškai dirbančių asmenų darbo specifiką, taip pat į praktikoje iškilusias problemas dėl savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, įstatyme atsisakyta nuostatos dėl šių asmenų dalyvavimo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo schemoje. Įstatymo 29 straipsnio pakeitimu nustatyta, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytos išmokos pradedamos mokėti nuo profesinės ligos nustatymo momento, o ne nuo susirgimo dienos. Įstatymo 30 ir 31 straipsnių pakeitimais nustatyta, kad draudimo išmoka apdraustajam mirus ir laidojimo pašalpa mokamos ne tik, kai apdraustasis mirė nuo nelaimingo atsitikimo darbe, bet taip pat ir nuo ūmios profesinės ligos.

2001 m. liepos 25 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymo, Teismų įstatymo, Konstitucinio teismo įstatymo, Seimo kontrolierių įstatymo, Seimo narių darbo sąlygų įstatymo, Prokuratūros įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje Statuto, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (IX-443, Žin., 2001, 64 – 2328). Įstatymo tikslas – minėtuose įstatymuose įteisinti nuostatą, pagal kurią tuose įstatymuose įvardinti asmenys yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą tvarką.

2.2. Darbo politika

2001 m. kovo 13 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą (Nr.IX-208, Žin., 2001, Nr.28-893). Įstatymo tikslas – de jure pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą. Iki šio įstatymo priėmimo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas de facto nebuvo taikomas, nes jau nuo 1999 m. liepos 8 d. buvo netekęs galios Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas kaip tik ir nustatė Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 13 punkto įgyvendinimo tvarką, todėl pripažinus netekusiu galios Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 13 punktą reikėjo pripažinti netekusiu galios ir įstatymą dėl šio straipsnio taikymo.

2001 m. kovo 22 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 8, 10, 17, 24’, 30, 33, 34, 41 straipsnių bei priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.IX-222, Žin., 2001, Nr.28-897). Šio įstatymo 8 str. 3 d. pakeitimu buvo įtvirtinta nuostata, įpareigojanti darbuotoją atlyginti jo apmokymui ar kvalifikacijos kėlimui darbdavio panaudotus pinigus tuo atveju, kai tai aptarta darbo sutartyje. Įstatymo 10 str. 1 d. papildymu buvo įvardinta darbo sutarties šalies galimybė nurodyti papildomas termino nustatymo aplinkybes, susijusias su tam tikro darbo užbaigimu. Pakeitus žodį “tipinę” žodžiu “pavyzdinę” DSĮ 17 str. 2 d., buvo panaikintas nustatytos darbo sutarties formos privalomumas ir suteikta daugiau laisvės sudarant darbo sutartis atsižvelgti į tam tikrų darbų specifiką. Taip pat buvo patikslintos įstatymo priedėlio pastabos 1 dalis, pakeičiant joje žodį “tipinę” žodžiu “pavyzdinę”. Įstatymo 241 str. pakeitimu buvo sumažintas nuo viso iki trečdalio minimalaus valandinio atlygio prastovos apmokėjimas, jeigu darbuotojas atsisako nuo pasiūlyto darbo. Priimtu įstatymo 30 str. pakeitimu buvo 3 kartus sumažinti išeitinių kompensacijų dydžiai atleidžiant darbuotoją darbdavio valia. Priimtu įstatymu buvo žymiai susiaurintos profesinių sąjungų narių garantijos atleidimo iš darbo atveju. Įstatymo 33 str. pakeitimas nustatė, jog tik atleidžiant profesinės sąjungos renkamojo organo narį dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo reikalingas profsąjungos išankstinis sutikimas. 34 str. 1 d. pakeitimu buvo įtvirtinta nuostata, įpareigojanti darbdavį, prieš atleidžiant darbuotoją - ne tik moterį, bet ir vyrą auginantį vaikus (vaiką) iki 14 metų - savo iniciatyva, įspėti jį prieš 4 mėnesius. 41 str. 2 d. papildymas numatė, jog tais atvejais, kai su iš darbo atleidžiamu darbuotoju uždelsiama atsiskaityti, darbuotojui už uždelsimo laiką vidutinis darbo užmokestis mokamas ne visą uždelsimo laiką, o tik ne daugiau kaip už tris mėnesius.

2001 m. kovo 22 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 2, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.IX-223, Žin., 2001, Nr.28-898). Įstatymas yra lydintis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 8, 10, 17, 24', 30, 33, 34, 41 straipsnių bei priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymą. 2 str. pakeitimas yra redakcinio pobūdžio, o 9 str. pakeitimas yra identiškas Darbo sutarties įstatymo 24' str. analogiškų nuostatų pakeitimui. 11 str. 1 dalies pakeitimu buvo įtvirtinta nuostata leidžianti darbo užmokestį mokėti vieną kartą per mėnesį esant raštiškam darbuotojo prašymui. Iki šio įstatymo priėmimo darbo užmokestis turėjo būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį.

2001 m. kovo 22 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 23 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.IX-224, Žin., 2001, Nr.28-899). Įstatymas yra lydintis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 8, 10, 17, 24', 30, 33, 34, 41 straipsnių bei priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šio įstatymo tikslas - nustatyti teisę darbuotojui išeiti neapmokamų atostogų iki 3 dienų per metus švietimui ir mokymuisi darbuotojo ir profesinės sąjungos prašymu.

2001 m. kovo 22 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr.IX-225, Žin., 2001, Nr.28-900). Įstatymas yra lydintis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 8, 10, 17, 24', 30, 33, 34, 41 straipsnių bei priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šio įstatymo priėmimas buvo reikalingas, siekiant suderinti jį su Darbo sutarties įstatymo 34 str. 1 d. nuostatomis.

2001 m. kovo 27 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 8, 13, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.IX-230, Žin., 2001, Nr.28-901). Įstatymas yra lydintis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 8, 10, 17, 24', 30, 33, 34, 41 straipsnių bei priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymą. Iki šio įstatymo pakeitimo visos įmonėse, įstaigose ir organizacijose veikiančio profesinės sąjungos buvo priverstos registruotis ir įgyti juridinio asmens teises, neatsižvelgiant į tai, ar jos priklauso nacionaliniams junginiams (šakinėms profsąjunginėms organizacijoms ir susivienijimams) ar ne. Įmonių, įstaigų ir organizacijų profesinės sąjungos dažniausiai įeina į šakinių ar teritorinių profesinių sąjungų, federacijų ar teritorinių organizacijų sudėtį, todėl gali veikti pagal tų organizacijų įstatus. Ši nuostata ir buvo įtvirtinta pakeitus Profesinių sąjungų įstatymo 8 str. 3 dalį. 13 str. pakeitimas yra identiškas Atostogų įstatymo 23 str. analogiškų nuostatų pakeitimui, o 21 str. pakeitimas - Darbo sutarties įstatymo 33 str. pakeitimui.

2001 m. gegužės 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IX-328, Žin., 2001, 43-1498) ir Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-329, Žin., 2001, Nr. 43-1499). Jų tikslas - gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbo dieną, paskelbti šventės diena. Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 5 punktas, nustatantis gegužės 1-ąją atmintina diena, pripažintas netekusiu galios.

2001 m. gegužės 22 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (IX-336, Žin., 2001, Nr. 48-1660). Įstatyme patikslinami žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei atvejai, nurodant, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei kai įmonė yra likviduota ir/ar išregistruota, nesant jų teisių ir pareigų perėmėjo, kai žalos atlyginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei perduota ši prievolė aukštesniajai organizacijai; taip pat, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse iki jų privatizavimo (valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizuotų į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves įregistravimo įmonių rejestre datos).

2001 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 4, 26 straipsnių pakeitimo įstatymą (Nr.IX-373, Žin., 2001, Nr.55-1945). Šio įstatymo tikslas - suderinti Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis. Priimtu įstatymu buvo suderintos įstatyminės nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties šalies - darbuotojo minimalų amžių.

2001 m. birželio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3, 6, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr.IX-374, Žin., 2001, Nr.55-1946). Šio įstatymo tikslas - Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas suderinti su analogiškomis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatomis. Pastarojo įstatymo sąvokos ("nelaimingas atsitikimas darbe", "nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo") suderintos su Tarptautinės darbo organizacijos ir Europos Sąjungos atitinkamuose dokumentuose naudojamomis sąvokomis. Šis įstatymas pakeitė Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį, kuriame buvo tarpusavyje sutapatinti nelaimingi atsitikimai darbe su nelaimingais atsitikimais pakeliui į darbą ir iš darbo. Priimtu įstatymu buvo išskirti nelaimingi atsitikimai, įvykę darbe, nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo ir nelaimingi atsitikimai, kurie įvyko darbuotojui vykdant teisės aktais nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimus.

3. Komiteto narių ir darbuotojų dalyvavimas susitikimuose, seminaruose ir konferencijose

2001 m. balandžio 22-26 d. Sofijoje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje privačių pensijų sistemų vystymo klausimais, kurią organizavo Bulgarijos Darbo ir socialinės politikos ministerija kartu su Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija (OECD), dalyvavo komiteto narė R. Dovydėnienė ir vyresnioji patarėja D. Jonėnienė. Konferencijos metu apžvelgtos Centrinės ir Rytų Europos šalių privačių pensijų sistemų vystymo kryptys, pasidalyta patirtimi plėtojant šių sistemų priežiūros bei finansinę infrastruktūrą. Pranešimus pristatė tarptautinių institucijų (OECD, Europos Komisijos, Pasaulio banko ir kt.), Centrinės ir Rytų Europos šalių ministerijų, pensijų fondų priežiūros institucijų atstovai.

2001 m. balandžio 23 - 25 d. Socialinių reikalų ir darbo bei Sveikatos reikalų komitetai Seime priėmė Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų rūmų Socialinės politikos ir sveikatos apsaugos komiteto delegaciją, kuriai vadovavo komiteto pirmininko pavaduotojas M. Cabrnoch, dalyvavo komiteto nariai J. Hofman, J.Volfova, L.Mullerova, komiteto sekretorius A. Papoušek, Atstovų rūmų Teisės skyriaus darbuotoja I. Steinich, Tarptautinių ryšių departamento darbuotoja N. Trantinova. Vizito Lietuvos Respublikoje metu delegacijos nariai lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kur dalyvaujant ministrei V.Blinkevičiūtei, viceministrams R.Kaireliui bei A.Morkūnienei, diskutavo valstybinio socialinio draudimo, pensijų sistemos, nedarbo reguliavimo svertų klausimais. Vilniaus darbo biržoje įvykusio susitikimo metu diskutuota dėl darbo rinkos politikos aktualijų ir užimtumo didinimo programų pagrindinių aspektų. Delegacijos nariai susitiko su Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų vadovais, taip pat lankėsi Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje "Viltis”, vadovaujamoje pirmininkės D. Migaliovos. Susitikimo su Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais metu, kuriame taip pat dalyvavo Čekijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Š.Füle, svečiai domėjosi komiteto veikla, ypač pensijų reformos eiga bei rengiamu Darbo kodeksu. Komiteto nariai buvo supažindinti su Čekijos Respublikos pensijų sistema ir neseniai priimtu Darbo kodeksu, kuriame įteisinta daug garantijų darbuotojams ir profesinėms sąjungoms. Svečiai apgailestavo, kad Čekijos Darbo kodeksą vėl teks keisti, siekiant suderinti su Europos sąjungos teisės aktais. Susitikimo dalyviai pažymėjo, kad šis vizitas prisidės prie abiejų valstybių bendradarbiavimo, politinių, ekonominių ir kultūrinių santykių vystymo. Čekijos Respublikos Parlamento Atstovų rūmų Socialinės politikos ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas M.Cabrnoch pakvietė Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Sveikatos reikalų komitetų narius apsilankyti Čekijos Respublikos Parlamente.

2001 m. birželio 27-30 d. komiteto nariai ir darbuotojai dalyvavo Europos Komisijos plėtros generalinio direktorato TAIEX biuro surengtoje klausimų- atsakymų sesijoje siekiant aptarti klausimus, susijusius su Europos Sąjungos reikalavimais socialinės politikos ir užimtumo srityje. Klausimų - atsakymų sesijos metu nagrinėtos šios temos:

1. Socialinė diskusija plėtros klausimais: naujos kryptys socialinėje acquis.

2.Darbuotojų informavimas ir konsultavimas, Europos darbų tarybos, darbuotojų įtraukimas į Europos įmonių statutą.

3. Asmenų įdarbinimas, darbo sutartys, darbdavio nemokumas, lanksčios darbo formos.

4. ES socialinis dialogas.

5. Socialinių partnerių vaidmuo priimant ES priemones.

6. Užimtumo strategija.

Stažuotės Briuselyje metu taip pat įvyko susitikimai su TAIEX pakviestais ekspertais, Portugalijos nuolatinės atstovybės atstovu p. Profirio Silva; nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos prie Europos Bendrijų vadovu Romualdu Kolonaičiu. Stažuotės metu įgytos žinios bus pritaikytos tobulinant socialinės apsaugos ir darbo srities įstatymus, svarbius šalies integracijai į Europos Sąjungą.




Naujausi pakeitimai - 2002 01 04.
Dalia Aleksejūnienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Socialinių reikalų ir darbo komitetas  >   Ataskaitos

LR Seimas