Lietuvos Respublikos Seimas

2001 m. gruodžio 17 d. komiteto posėdis

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

Kodas 8860529 Gedimino pr. 53, LT-2002 Vilnius Tel. (8~ 22) 39 67 96 Faksas (8~ 22) 39 64 69 El.p. teiseskt@lrs.lt

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje 2001 gruodžio 17 dieną:

Vykdydamas Seimo pirmininko pavedimą ir apsvarstęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. IXP-411(3SP), Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano:

1. Projekto 1 str. 1 d. (bazinio įstatymo 2 str. 1 d. 5 p.) gali prieštarauti LR Konstitucijos 23 str. Nuosavybė atkuriama savininkams, o asmenys, kurių turtas išvaržytas savininkais jau nebėra. Jeigu turtas buvo įkeistas, tai reiškia, kad buvo atsiradę prievoliniai teisiniai santykiai, jeigu įkaito gavėjas ar jo teisių perėmėjai gali būti nustatyti, prievoliniai teisiniai santykiai tęsiasi, tačiau jeigu įkaito davėjo nebėra, prievoliniai teisiniai santykiai laikytini pasibaigusiais ir tai nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises, todėl jeigu savininkui, kurio turtas buvo įkeistas nuosavybės teisės nebus atkuriamos bus pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas.

2. Įstatymo projekto 4 str. (bazinio įstatymo 15 str.) numatomos pataisos formuluotė gali prieštarauti LR Konstitucijos 23 str. Tai, kad name, bute ir kt. gyvena nuomininkai nėra priežastis jo nuosavybės neatkurti, arba atkurtos neperduoti natūra. Pagal Civilinio kodekso 6.494 str. pasikeitus savininkui nuoma lieka galioti, ta nuostata gali būti taikoma ir šiuo atveju. Daiktinės teisės yra absoliutinės teisės, tą yra konstatavęs ir Konstitucinis teismas, kalbėdamas apie nuosavybės teisės tęstinumą, todėl nuosavybės teisei šiuo atveju skirtinas prioritetas. Be to, tokios nuostatos prieštarautų konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Prieštaravimas kiltų dėl to, kad daliai savininkų nuosavybė į tokį nekilnojamąjį turtą jau atkurta natūra, be to nuomininko teisės būtų iškeltos aukščiau nuosavybės teisių.

Konstitucijos 23 str. 3 d. numato, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, tačiau atskirų nuomininkų interesai negali būti laikomi visuomenės interesais.

3. Įstatymo projekto 8 str. 2 d. (bazinio įstatymo 21 str. 3 d.) pataisos gali prieštarauti Konstitucijos 30 str., kuris nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos,turi teisę kreiptis į teismą, o minėtos pataisos laikytinos siekimu riboti konstitucinę teisę kreiptis į teismą, nes numatomas sprendimų keitimą ir naikinimą administracine ar Vyriausybės nustatyta tvarka.

Komitetas apsvarstė Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą IXP-1153 ir nusprendė bendru sutarimu pritarti Seimo Teisės departamento pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti pateiktą įstatymo projektą.

Komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ projektui IXP-1243 , tačiau siūlo pagrindiniam

NSGK tobulinti projektą pagal Seimo Teisės departamento ir komitete išsakytas pastabas:

1. 1) Programos VI dalyje tikslinga numatyti korupcijos prevencijos strategines nuostatas teisėsaugos srityje.

2) 34.1 punkte reikia apibrėžti kriterijus ir prioritetus, pagal kuriuos turėtų būti nustatomos įstaigos, kuriose būtina įsteigti padalinius, korupcijos prevencijos ir imuniteto funkcijoms vykdyti.

3) 48 punkte neturėtų būti numatytos konkrečios valstybės biudžeto piniginės lėšos, reikalingos papildomam programos įgyvendinimo finansavimui. Prieš svarstant nutarimo projektą Seimo plenarinėje sesijoje, tikslinga gauti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl programos įgyvendinimo išteklių.

Komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto Teisėtvarkos institucijų parlamentinės kontrolės pakomitečio nutarimo projektui policijos reformos klausimais ir konstatavo kad, tęsiant policijos reformos darbus, būtina:

    1. Tobulinti tarnybos policijoje teisinį reglamentavimą.
    2. Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas neturi reglamentuoti statutinių įstaigų pareigūnų tarnybos klausimų. Statutinių įstaigų pareigūnų statusą ir tarnybą turi reglamentuoti atskiras įstatymas arba statutas.

      Reikia sukurti ir užtikrinti policijos pareigūnų socialinių garantijų sistemą, kuri skatintų policijoje tarnauti tam tinkamus asmenis.

      Vykdant pensijų reformą, būtina numatyti priemones, išlaikančias esamą statutinių įstaigų pareigūnų padėtį, kaip vieną iš pagrindinių išlikusių realių socialinių garantijų.

    3. Optimizuoti teritorinių policijos įstaigų valdymą.
    4. Teritorinės policijos įstaigos turi tapti pagrindiniais policijos veiklos subjektais. Joms turi būti suteikta daugiau savarankiškumo valdymo, finansų panaudojimo ir personalo formavimo klausimais bei padidinta jų atsakomybė už saugios aplinkos formavimą aptarnaujamos savivaldybės teritorijoje.

    5. Tobulinti policijos darbo organizavimo ir veiklos principus.
    6. Viešoji policija turi veikti universaliuoju veiklos principu, teikdama pirmiausia socialines paslaugas gyventojams bei telkdama kitas institucijas nusikaltimų prevencijai vykdyti. Tam būtina sukurti universalaus uniformuoto policijos pareigūno modelį.

      Kriminalinė policija savo veiklą turi koncentruoti į nusikaltimų atskleidimą, glaudžiai bendradarbiauti su prokuratūra ir kitomis teisėsaugos institucijomis.

    7. Užtikrinti glaudų policijos bendradarbiavimą su piliečių bendruomene, vietos savivalda bei nevyriausybinėmis organizacijomis.
    8. Užtikrinti racionalų policijos resursų panaudojimą.

Būtina nustatyti optimalius policijos pareigūnų skaičiaus ir policijos materialinio bei techninio aprūpinimo standartus, kuriais remiantis būtų skiriami ir racionaliai skirstomi policijos resursai.

Visų lygių policijos įstaigose būtina įdiegti veiklos strateginio planavimo, paremto resursų valdymu, nuostatas.

6. Įdiegti efektyvią policijos pareigūnų atrankos, rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą.

7. Įgyvendinant integravimosi į Europos Sąjungą reikalavimus, sukurti bendrą policijos informacinę ir ryšių sistemą.

Būtina modernizuoti ir plėsti operatyvinės informacinės sistemos duomenų banką, suvienodinti visų šalies specializuotų ir teritorinių policijos įstaigų naudojamą programinę įrangą bei visiškai suderinti ją su centrine duomenų baze.

DĖL POLICIJOS PAREIGŪNŲ RENGIMO

Policijos pareigūnų rengimo Lietuvoje sistemos funkcionavimas ir plėtra vertintini ir planuotini atsižvelgiant į:

  1. Policijos veiklos pokyčius integruojantis į Europos Sąjungą.
  2. Lietuvos biudžeto galimybes.
  3. Lietuvos švietimo sistemos reformą.

Lietuvos švietimo ir mokslo sistemoje policijos pareigūnų mokymas turi aiškią vietą. Teigtina, kad šiuolaikinis policijos pareigūnas, pagal savo veiklos pobūdį turintis didelę diskreciją ir atsakomybę turi turėti aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą. Policijos pareigūno darbui netaikytini bendro profesinio mokymo reikalavimai, nes jis veikia aplinkoje, kurioje nėra standartizuotų darbo operacijų. Todėl policijos pareigūnų mokymas siejamas daugiau su aukštuoju išsimokslinimu negu su mokymu atlikti kokią nors darbinę operaciją (amatu).

POLICIJOS MOKYMO SISTEMA

Policijos šiuolaikinės veiklos poreikiai suponuoja ir atitinkamą požiūrį į pareigūnų mokymo sistemą:

    1. Lietuvos policijos pareigūnų mokymo tikslas: suteikti policijos personalui tokias žinias ir įgūdžius, kad pareigūnai sugebėtų efektyviai ir pagal galiojančias teisinės bazės nuostatas vykdyti policijai priskirtas funkcijas ir atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su paskyrimu į tarnybą. Būtina nedelsiant sumodeliuoti kvalifikacinius reikalavimus komisarų, inspektorių, eilinių policininkų pareigybėms ir jų griežtai laikytis.
    2. Prioritetu laikyti mokymo turinio ir dėstymo kokybės tobulinimą.Ypatingą dėmesį skirti integravimo į ES, Šengeno sutarties supažindinimui bei policijos reformos klausimams,užsienio kalbų dėstymo tobulinimui;
    3. Kvalifikacijos kėlimas turi būti susietas su pareigūno profesine karjera.
    4. Mokymosi techninės ir informacinės bazės plėtotė, siekiant skatinti savarankiškas studentų studijas.

Lietuvoje policijos pareigūnų rengimo sistema yra grindžiama Universiteto parengta, suderinta su Policijos departamentu bei įregistruota Švietimo ir mokslo ministerijoje vieninga ir nuoseklia studijų programa. Studijų programos vykdymas pavestas LTU Policijos fakultetams

Programa vykdoma pagal pakopinę studijų realizavimo sistemą, laikantis studijų tęstinumo principo. Šios sistemos naudingumas išreiškiamas:

  1. Studijos kiekvienoje pakopoje sudaro vientisą sistemą. Nėra studijų ar mokymo, kuris nebūtų susijęs su atitinkamo išsilavinimo įgijimu.
  2. Studijos susiję su žinių kaupimo sistema. Besimokančiajam nereikia iš naujo studijuoti jokio kurso, nes jie numatyti vientisoje studijų programoje.
  3. Suteikiama galimybė įgyti visų pakopų ir lygių profesinį ir bendrąjį išsilavinimą (iki doktorantūros studijų imtinai).

Klaipėdos aukštesniąją policijos mokyklą, kaip neatitinkančią pakopinės policijos pareigūnų ruošimo sistemos, reikėtų panaikinti.

1. Eilinio policijos pareigūno mokymas (bazinis profesinis rengimas)

Tikslas : Suteikti bazinį universalaus policininko išsilavinimą.

Mokymo trukmė: Trys semestrai (1,5 metų).

Studijos organizuojamos šia tvarka:

    • studentai du semestrus (vieneri mokslo metai) studijuoja programoje numatytus dalykus, karu atlikdami vidaus tarnybą fakultete bei su policijos komisariatais suderintus trumpalaikius budėjimus miesto gatvėse;
    • išlaikę antrosios sesijos egzaminus, atlieka 4 mėnesių mokomąją praktiką viešosios policijos įstaigose;
    • trečiame semestre tęsia teorinį mokymą, kuriame akcentuojama praktikoje įgytų įgūdžių įtvirtinimas ir išryškėjusių bei praktikos vadovų pastebėtų trūkumų koreliacija;
    • po trečiojo semestro laikomi valstybiniai kompleksiniai egzaminai.

Studentams, baigusiems pirmąją studijų pakopą, suteikiama policininko profesinė kvalifikacija ir jie nukreipiami darbui į policijos komisariatus. Tęsti studijas antrojoje programos pakopoje pareigūnai gali po nemažiau kaip vienerių metų praktinio darbo.

1.1.Svarbiausi universalaus policininko profesinio rengimo tobulinimo uždaviniai:

1) Sukurti policijos pareigūno profesinio parengimo kvalifikacinius reikalavimus (bendrieji policininko gebėjimai), atsižvelgiant į Europos Sąjungos, Lietuvos visuomenės keliamus policininkams uždavinius bei LR Aukštojo mokslo įstatymo nuostatus.

2) Kvalifikacinius reikalavimus suderinti su Policijos departamentu ir jais vadovautis kuriant ir plėtojant studijų programas.

3) Formuluojant studijų programos tikslus ir uždavinius,būtina išskirti tai, ką studentas, įvykdęs programą, turės išmanyti (teorinės žinios) ir tai,ką jis turės mokėti atlikti (įgūdžiai) praktiškai profesinėje veikloje. Profesinių įgūdžių formavimui, būtina kartu su Policijos departamentu parengti Mokomosios praktikos programą,kurioje būtų keliami aiškūs ir konkretūs stažuotojui tikslai. Stažuotės metu būtina sudaryti studentui optimalias sąlygas bei galimybes įgyti reikiamus įgūdžius. Tuo tikslu turi būti paskirti kvalifikuoti praktikos vadovai, palaikomas tiesioginis ryšys tarp komisariatų ir fakulteto.

4) Studijų procese taikyti pažangiausius mokymo metodus bei mokslinių tyrimų rezultatus, plėtoti mokslinį tiriamąjį darbą.

Viduriniosios grandies policijos pareigūno rengimas

Suteikiama viduriniosios grandies pareigūno profesinė kvalifikacija bei teisės bakalauro laipsnis arba tik viduriniosios grandies policijos pareigūno profesinė kvalifikacija.

Mokymosi trukmė – 2,5 metų arba 1,5 metų.

 

Būtinas pareigūnų perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas

Pareigūnų perkvalifikavimo problema būtų kur kas mažesnė, jeigu į tarnybas policijos komisariatuose būtų priimami asmenys tik turintys specialųjį profesinį išsilavinimą.

Esant dabartinei situacijai, kai didelė dalis pareigūnų neturi profesinio išsilavinimo, LTU Policijos fakultetai (LR Aukštojo mokslo įstatymo 43 str.) gali organizuoti studijas asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Perkvalifikavimo studijos vyktų pagal VRM ar Policijos departamento paraiškas, taikant (atsižvelgiant į konkrečius poreikius,išsilavinimą,pareigas, amžių ir t.t.) nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas, o taip pat individualųjį studijų planą aukštosios mokyklos nustatytomis sąlygomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2001 12 28.
Dalia Skapaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Teisės ir teisėtvarkos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas