Lietuvos Respublikos Seimas

Vytenio Povilo Andriukaičio kelionės į Didžiają Britaniją ir Šiaurės Airijos Karalystę 2001 m. spalio 17 d. ataskaita

Aš, Vytenis Andriukaitis, š.m. spalio 21-26 dienomis pagal 2001 m. spalio 17 d. Seimo valdybos sprendimą Nr. 534 lankiausi Londone, kur Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Užsienio reikalų ministerijos kvietimu susipažinau su įvairių Didžiosios Britanijos centrinių valstybės valdžios institucijų darbu. Kelionę taip pat padėjo rengti Didžiosios Britanijos ambasada Vilniuje.

Spalio 22 d. lankiausi Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų ministerijoje, kur susitikau su Kaimo vystymo skyriaus vedėja Lindsay Cornish, Plėtros skyriaus vedėja Christine Baxter, ES tarptautinio skyriaus darbuotoja Rachele Squibb, ES žemės ūkio koordinavimo ir žemės ūkio vystymo strategijos skyriaus vedėju Tomu Eddy. Šioje ministerijoje domėjausi aplinkos apsaugos, maisto saugos ir kaimo vystymo klausimais. Didžiojoje Britanijoje yra apie 150 tūkstančių ūkių ir tik kiek daugiau kaip 1% gyventojų dirba žemės ūkyje, o apie 4% gyventojų yra susiję su žemės ūkiu. Nepaisant to, kaimiškieji šalies regionai susiduria su panašiomis problemomis kaip ir Lietuvoje: netolygiu aprūpinimu sveikatos įstaigomis, mokyklomis, čia gana sunku rasti darbą, o dėl stambių centrų įtakos tradicinė žemdirbystė patiria krizę.

Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų ministerija yra parengusi labai detalų penkiametį kaimo vystymo planą, kuriame numatytos vietinių verslų ir kaimo inovacijų vystymo perspektyvos. Be to, ši ministerija kartu su Darbo ir pensijų ministerija yra parengusi programą “Lyderis+”. Kadangi Didžiojoje Britanijoje žemdirbystė buvo vystoma labai intensyviai, nukentėjo aplinka. Minėtosios programos pagalba mėginama sumažinti industrinį spaudimą kaime. Prie ministerijos yra įsteigta Kaimo vystymo tarnyba, kurios centrinėje administracijoje dirba apie 800 įvairių sričių ekspertų. Be to, tarnyba turi 8 regioninius skyrius. Lėšos, kuriomis disponuoja ši tarnyba, yra skiriamos verslo vystymui kaime, perdirbimo ir marketingo finansavimui bei kaimo žmonių švietimui ir perkvalifikavimui. Vystant vietinį žemės ūkio produktų perdirbimą, ypatingai skatinama lanksti plati kooperacija. Tam yra palaikomi kontaktai su Europos Sąjungos kaimo vystymo ir aplinkos apsaugos fondais. Tačiau reikia pažymėti, kad Didžiosios Britanijos žemdirbiai gauna tik labai nedidelę finansinę ES paramą, nes pati Didžioji Britanija yra šalis donorė. Norint gauti ES paramą žemės ūkiui, 60% susijusių išlaidų turi ko-finansuoti pati Didžioji Britanija. Todėl, dalindamiesi savo patyrimu, Didžiosios Britanijos ekspertai siūlo Lietuvai kuo geriau pasinaudoti ES parama aplinkosaugos srityje.

Pašnekovai pripažino, kad Didžiosios Britanijos žemės ūkis yra labai pažeidžiamas. Britai mano, kad turi kompleksiškai modernizuoti savo šalies žemės ūkį, toliau plėtoti agroturizmą, perdirbimo pramonę, įtraukiant tiekėjus, pasitelkiant marketingą ir valstybės ko-finansavimo galimybes. Siūlomas modelis “Ūkis-bazė-parduotuvė”, pagal kurį ūkininkas susitinka ir su perdirbėju ir su pardavėju. Siekiant kontroliuoti visą sistemą, būtina ir atitinkama informacinė įranga bei programos.

Pažymėtina, kad Didžiojoje Britanijoje didelis dėmesys yra skiriamas ūkininkams, kurie rūpinasi ne produkcijos kiekybe, bet kokybe. Pastarąjį dešimtmetį ypač išpopuliarėjo ekologinė žemdirbystė. Didžioji Britanija nesutinka didinti savo įnašo į ES bendrąjį biudžetą, įskaitant ir lėšas skirtas Bendrajai žemės ūkio politikai. Britų nuomone, nėra prasmės toliau remti intensyvaus žemės ūkio vystymą, o vietoj to šiandien reikia remti aplinkosaugos ir kaimo vystymo programas.

Svarbu pažymėti, kad Didžiojoje Britanijoje labai sunku pakeisti žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę. Čia griežtai vykdomas teritorinio planavimo įstatymas. Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų ministerija šiuo požiūriu turi didelę įtaką ir laisvo žemės pardavimo be atitinkamo reglamentavimo nėra.

Spalio 22 d. ir 23 d. lankiausi Darbo ir pensijų ministerijoje, kur susitikau su Ekonomikos ir darbo rinkos skyriaus vedėju Billu Wells, Pensijų strategijos ir planavimo skyriaus vedėju Johnu Nightingale bei Nusikaltimų tyrimo skyriaus darbuotoja Denise Gaston. Šioje ministerijoje domėjausi užimtumo programomis, priemonėmis sumažinti bedarbystę, pensijų reforma bei kova su šešėline rinka ir nelegaliu darbu.

Siekiant šūkio “Užimtumas visiems” įgyvendinimo, šios ministerijos iniciatyva darbo biržų padaliniai buvo sujungti su socialinių pašalpų mokėjimo sistema ir šiuo metu Didžiojoje Britanijoje darbo biržos paslaugos teikiamos tose pačios patalpose, kur išmokamos socialinės pašalpos. Tokiu būdu, asmenys, atėję gauti socialinės pašalpos, gali būti nukreipiami į čia pat esančią darbo biržą. Man teko lankytis tokioje darbo biržoje ir įsitikinti, kad šis sprendimas yra gana veiksmingas.

Apsilankiusiems darbo biržoje, be kita ko, galima susipažinti su užimtumo programa “Naujasis susitarimas” (New Deal). Prie biržoje stovinčio oranžinės spalvos stendo galima gauti visą informaciją apie šią programą. Ši programa yra skirta trims darbo neturinčių asmenų grupėms: 1) asmenims nuo 18 iki 24 metų amžiaus, 2) 25 metų amžiaus ir vyresniems asmenims, nedirbusiems ilgiau kaip 2 metus, 3) vienišiems tėvams. Programos tikslas yra suteikti šiems žmonėms galimybę įgyti darbo patirtį, mokytis, ir gauti ilgalaikį bei vertingą darbą. Naujojo susitarimo programa yra adresuota darbdaviams, kuriems siūloma galimybė investuoti į jų verslo ateitį, tuo pačiu išsprendžiant nekvalifikuotos darbo jėgos ir bedarbystės problemas.

Pagal “Naujojo susitarimo” programą asmenims nuo 18 iki 24 metų amžiaus šiems asmenims yra skiriamas patarėjas, iš esmės įvertinantis jaunuolio sugebėjimus ir nustatantis sritis, kuriose jam reikėtų “pasitempti”. Be to, suteikiama galimybė gauti praktinę pagalbą kitose agentūrose, siekiant užpildyti įgūdžių spragas ir, jei pageidaujama, patariama dėl ateities karjeros. Tokį darbuotoją įdarbinusiam darbdaviui 6 mėnesius yra mokama 60 svarų savaitinė išmoka ir 750 svarų išmoka, skirta jaunuolio mokymui darbovietėje arba už jos ribų. Vienas iš “Naujojo susitarimo” programos privalumų yra tai, kad šios programos patarėjas, prieš nukreipdamas darbdaviui būsimąjį darbuotoją, labai atidžiai įvertina darbdavio poreikius ir pageidavimus ir nukreipia potencialų darbuotoją tik tokiu atveju, jei jis atitinka šiuos reikalavimus. Be to, darbdavys neprivalo šį asmenį įdarbinti. Tačiau, prieš priimdamas į darbą, darbdavys turi pasirašyti sutartį, kurioje įsipareigoja suteikti šiam darbuotojui darbą tol, kol jis sugebės dirbti ir atitiks darbdavio lūkesčius, suteikti jaunuoliui galimybę mokytis vieną dieną per savaitę bei stebėti jo pažangą.

“Naujojo susitarimo” programa 25 metų amžiaus ir vyresniems asmenims, neturėjusiems darbo daugiau kaip 2 metus, suteikia galimybę dar kartą pamėginti pasiūlyti savo paslaugas darbdaviams, toliau ugdyti savo darbo įgūdžius ir mokytis. Kaip ir pirmosios grupės atstovams, šiems asmenims yra skiriamas patarėjas, darbdaviui 6 mėnesius mokama 75 svarų savaitinė išmoka, jei darbdavys sutinka šį asmenį įdarbinti ne mažiau kaip pusei metų. Visos kitos sąlygos yra tokios pat, kaip ir kitiems šio darbdavio įdarbintiems asmenims.

“Naujojo susitarimo” programa vienišiems tėvams yra skirta asmenims, gaunantiems socialinio draudimo pašalpą ir turintiems mokyklinio amžiaus vaikus. Tačiau šioje programoje gali dalyvauti ir vieniši tėvai, kurių jauniausias vaikas yra ne jaunesnis kaip 5 metų amžiaus. Tėvai yra kviečiami pokalbiui, kurio metu programos patarėjas padeda jiems apsispręsti dėl darbo, kaip alternatyvos socialinei pašalpai, padeda surasti darbą, pataria dėl vaiko priežiūros darbo metu, dėl mokymosi ir dėl galimybės gauti finansinę paramą dirbant.

“Naujojo susitarimo” programa pradėta įgyvendinti Didžiojoje Britanijoje 1998 metais ir šiuo metu yra gerai žinoma bei sėkmingai vykdoma.

Pensijų strategijos ir planavimo skyriaus vedėjas Johnas Nightingale pristatė Didžiosios Britanijos pensijų sistemą. Pašnekovas iš karto perspėjo ir siūlė nekopijuoti Didžiosios Britanijos pensijų sistemos, nes ši sistema neparemta solidarumo principu. Reformuodama savo pensijų sistemą, Lietuva, pašnekovo nuomone, turėtų būti labai atsargi, nes tai ilgalaikė programa. Privatūs pensijų fondai, jo nuomone, ne panacėja. Reformuojant pensijų sistemą, reikia atsižvelgti į šalies tradicijas, demografinę situaciją. Mechaniškas vienos šalies sistemos perkėlimas į kitą gali neduoti laukiamo rezultato. Be to, sunku tikėtis greito efekto. Reformos nereikėtų pradėti paskubom, o reikėtų nuodugniai aptarti įvairias priemones ir būdus laukiamiems rezultatams pasiekti. Jei bus nuspręsta sukurti privačius fondus, reikia imtis priemonių apsaugoti juos nuo galimų spekuliacijų, susijusių su pasaulinių rinkų svyravimais. Johno Nightingale nuomone reikėtų būti labai atsargiems ir pradėti nuo įprastų draudimo fondų, kaip, pavyzdžiui, kaupiamųjų gyvybės draudimo fondų, bet nesusižavėti pensijų kaupiamaisiais fondais, nes jie gali būti panaudoti kaip rinkos stimuliavimo priemonė, o ne pensijų kaupimo priemone.

Nusikaltimų tyrimo skyriaus darbuotoja Denise Gaston pristatė priemones, kurių imasi Darbo ir pensijų ministerija, kovojant su šešėline darbo rinka ir nelegaliu darbu. Su šiais reiškiniais kovoja keturios struktūros: mokesčių inspekcija, Darbo ir pensijų ministerijos Darbo departamentas, specialus Finansų ministerijos padalinys ir atitinkami kiekvienos šakinės ministerijos skyriai. Šių institucijų darbas yra labai gerai koordinuojamas. Tikslas - kad darbuotojai nuo pirmos darbo dienos žinotų savo teises, kad žinotų, kas yra nepilna darbo diena, kiek atostogų jiems priklauso ir t.t. Tai pat yra parengtos tarpžinybinės taisyklės dėl informacijos apie nelegalų darbą perdavimo. Visa ši informacija suplaukia į Darbo ir pensijų ministeriją. Siekiant pasitelkti visuomenės pagalbą, yra speciali telefono linija, finansuojama iš biudžeto. Nusikalstama veikla yra tiriama ir pagal ES programą “Falkoni”, kartais pasinaudojama ir Europolo pagalba.

Spalio 23 d. lankiausi Prekybos ir pramonės ministerijoje, kur susitikimo su Verslo paslaugų direktoriumi Kenu Poulteru metu aptarėme naujų darbo vietų kūrimą ir smulkaus verslo vystymą Didžiojoje Britanijoje.

Smulkaus ir vidutinio verslo vystymui Tonio Bleiro vyriausybė skiria ypatingą dėmesį. Kadangi smulkaus ir vidutinio verslo vystymo problemos yra kompleksinės, šioje ministerijoje yra įsteigta Smulkaus verslo tarnyba, skatinanti smulkaus verslo plėtrą šalyje.

Pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje pastebėta tendencija, kad mažėja darbo vietų stambiose įmonėse, o daugėja darbuotojų smulkiajame versle. 1995-1999 metais 99,8% verslo įmonių įdarbino mažiau nei 250 darbuotojų, o Didžiosios Britanijos smulkus ir vidutinis verslas sukūrė 2,3 mln. naujų darbo vietų.

Smulkaus verslo tarnybos vizija yra sudaryti tokias sąlygas, kad iki 2005 m. Didžioji Britanija taptų pačia patraukliausia verslui šalimi pasaulyje. Tarnybos uždaviniai yra būti stipriu smulkaus verslo “balsu”, spręsti verslo suvaržymų mažinimo klausimus, suteikti kokybiškas paslaugas verslui, populiarinti verslo svarbą visuomenėje ir ypač tuose rajonuose, kur pastebėta individualaus verslo iniciatyvos stoka. “Stiprus balsas” suprantamas kaip darbas su visomis ministerijomis, kurių sprendimai įtakoja smulkųjį verslą. Aukštos kokybės pagalba teikiama trimis lygmenimis: 1) pirminė informacija suteikiama specialia telefono linija ir publikuojama interneto puslapyje (www.businesslink.org), 2) suteikiamos paslaugos nacionaliniame lygmenyje, 3) suteikiamos paslaugos vietinio tinklo, jungiančio 45 regioninius centrus (“Verslo ryšius” -Business Links), pagalba. “Verslo ryšiuose” dirbantys patarėjai, turintys gerus kontaktus su Pramonės ir prekybos rūmų sistema, padeda įsteigiant įmones, konsultuoja, tarpininkauja užmezgant verslo ryšius su potencialiais partneriais, sudaro galimybes pasinaudoti verslo centrų patalpomis. Be to, “Verslo ryšių” centrai organizuoja mokymus strateginio planavimo ir rinkodaros temomis bei steigia verslo inkubatorius, kurių šiandien yra daugiau kaip 200. Smulkaus verslo tarnybos inkubatorių fondą sudaro 75 mln. svarų sterlingų.

Spalio 23 d. taip pat lankiausi ir Švietimo ministerijoje. Susitikimo su Mokyklų finansavimo skyriaus vedėju Stephenu Bishopu metu domėjausi švietimo reformos, “moksleivių krepšelio” ir mokyklų finansavimo klausimais. Didžiosios Britanijos mokyklų finansavimo sistema grindžiama 3 elementų formule: 1) bazinis finansavimas, skiriant tam tikrą sumą vienam moksleiviui (“moksleivio krepšelis”), 2) papildomas finansavimo koeficientas, kurį socialiai remtiniems rajonams nustato Švietimo ministerija, 3) pagal tam tikrą formulę paskaičiuotos realiai tenkančios išlaidos konkrečiame rajone (area cost adjustment), kaip pavyzdžiui, maitinimo, pastatų šildymo išlaidos ar administraciniai kaštai.

Bazinę valstybės formulę, kuris susideda iš visų trijų komponentų sumos, patikslina savivaldybės, kurios derasi su jų teritorijose esančiomis mokyklomis. Šimto vaikų mokykla Didžiojoje Britanijoje gauna apie 20 tūkst. svarų metinį finansavimą. Finansavimas “nepririštas” prie konkretaus vaiko, t.y. vaikui perėjus mokytis į kitą mokyklą, pinigai ten “nepereina”, išskyrus vaikus su negalia. Finansavimas yra perskaičiuojamas tik kitais metais.

Atlyginimas mokytojams yra mokamas tai pat pagal specialiai sudarytą formulę. Dėl mokytojų atlyginimo derasi nepriklausoma organizacija (School Teacher Review Body). Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje svarstoma, ar pati mokykla galėtų nustatyti mokytojų atlyginimą. Už kvalifikacijos kėlimą moka mokykla iš savivaldybės skirtų lėšų. Didelis dėmesys yra skiriamas solidarumo principui. Pažymėtina, kad Britanijos mokyklos susiduria su panašiomis problemomis kaip ir Lietuvos mokyklos, kaip pavyzdžiui, mokyklos nelankymas.

Spalio 24 d. lankiausi Parlamento Bendruomenių rūmuose, kur susitikau su parlamentarais, Leiboristų partijos atstovu Toniu Banksu ir Konservatorių partijos nare Julie Kilkbride. Stebėjau Vyriausybės valandą, bei susitikau su Deleguotos įstatymų leidybos klerku Billu Proctor.

Susitikimo su parlamentarais metu buvo aptartos tarpparlamentinio bendradarbiavimo galimybės. Abu parlamento nariai pasisakė už Lietuvos-Britanijos tarpparlamentinės grupės sudarymą ir už paramą Lietuvai integruojantis į ES. Jie mano, kad š.m. rugsėjo 11 d. įvykiai Niujorke neturėtų turėti įtakos NATO plėtrai. Parlamentarai teigiamai vertino Lietuvos pažangą, rengiantis narystei abiejose organizacijose ir iš esmės mano, kad dėl ES ir NATO plėtros jau neturėtų kilti ginčų.

Ypač įdomus ir naudingas buvo susitikimas su Billu Proctoru, kuris dirba Europos peržiūros komiteto (European Scrutiny Committee) sekretoriate. Specialieji Europos peržiūros komitetai veikia abiejuose Didžiosios Britanijos Parlamento rūmuose ir Bendruomenių ir Lordų, ir šių komitetų nereikėtų painioti su šių rūmų nuolatiniais Europos reikalų komitetais.

Europos peržiūros komitetų funkcijas nulemia tai, kad nė viena ES institucija, t.y. Komisija, Europos Parlamentas, Europos Teisingumo Teismas, Europos Audito Teismas ar Ministrų Taryba, kaip kolegialus organas, nėra tiesiogiai atskaitinga šalių narių nacionaliniams parlamentams. Tai reiškia, kad nacionaliniai parlamentai gali tiesiogiai įtakoti tik savo šalies ministrus, kaip nacionalinius atstovus (bet ne kaip delegatus), Ministrų Taryboje. Todėl peržiūros sistemos (scrutiny system) tikslas yra pasiekti, kad šis procesas būtų kuo efektyvesnis.

Tačiau tokia neformali efektyvios nacionalinės peržiūros sistemos įtaka gali būti didžiulė. Pavyzdžiui, ji gali atkreipti dėmesį į konkrečius teisės aktų projektus, kuriuos priėmus galimi neigiami padariniai Didžiajai Britanijai, arba nurodyti tokių projektų rengimo trūkumus. Ši sistema gali būti papildomu Europos Parlamento narių ir įvairių lobistinių grupių, siekiančių įtakoti Europos Parlamentą, informacijos, analizės bei nuomonės šaltiniu, gali paspartinti ES teisės aktų priėmimo procesą ir pagerinti ES institucijų darbo organizavimą. Be to, nacionalinė peržiūros sistema gali nacionaliniame lygmenyje pagelbėti Europos Audito Teismui ir paskatinti Ministrų Tarybą dirbti atviriau bei skaidriau.

Specialusis Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų Europos peržiūros komitetas “sugauna” visus ES dokumentus: reglamentus, direktyvas, sprendimus, biudžetinius dokumentus, ES institucijų išvadas, pareiškimus, komunikatus, pranešimus ir t.t. Komitetas taip pat savo arba Vyriausybės iniciatyva gali pareikalauti pateikti peržiūrai ir dokumentus, kurie neprivalo būti pateikti tokiai parlamentinei peržiūrai.

Bendruomenių rūmų Europos peržiūros komitetą sudaro 16 parlamento narių, kurios paskiria Parlamentas, tačiau ne Atrankos komiteto (Selection Committee) teikimu, kaip tai yra daroma nuolatinių parlamentinių komitetų atveju, bet po konsultacijų Vyriausybės teikimu. Europos peržiūros komitetui talkina 14 darbuotojų sekretoriatas.

Europos peržiūros komitetas atlieka penkias pagrindines užduotis:

1) įvertina ES dokumentų politinę ir/ar teisinę svarbą ir nusprendžia, kuriuos iš jų turi svarstyti Europos reikalų komitetas, o kurie turi būti apsvarstyti plenariniame posėdyje;

2) atlieka analizės ir informacijos centro funkcijas, nes detaliai apibūdina kiekvieną, komiteto požiūriu svarbų dokumentą (apie 475 per metus) ir gauna žodinius bei rašytinius paaiškinimus, reikalingus atitinkamam sprendimui priimti;

3) stebi Ministrų Tarybos darbą, Didžiosios Britanijos ministrų derybines pozicijas ir jų rezultatus;

4) seka teisinį, procesinį ir institucinį ES vystymąsi, kuris gali turėti įtakos Didžiajai Britanijai ir jos Parlamentui;

5) bendradarbiaujant su Lordų rūmų Europos peržiūros komitetu, kontroliuoja peržiūros sistemą, siekiant užtikrinti, kad ši sistema funkcionuotų kuo efektyviau ir, kad Vyriausybė laikytųsi Parlamento nurodymų.

Be to, komiteto nariai reguliariai bendrauja su ministrais, lankosi ES institucijose ir ES pirmininkaujančiose valstybėse prieš joms perimant pirmininkavimą.

Kiekvienas dokumentas, kurį turi įvertinti Europos peržiūros komitetas turi būti pristatytas ir užregistruotas Parlamente per dvi darbo dienas po to, kai jis pasiekia Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministeriją. Per 10 dienų po dokumento užregistravimo parlamente Užsienio reikalų ministerija turi pateikti komitetui išsamų aiškinamąjį memorandumą, kuriame aprašomas dokumento turinys, jo istorija, pateikiamas teisinis pagrindas, sprendimo priėmimo procedūra, balsavimo procedūra, atitikimas subsidiarumo principui, įtaka Didžiosios Britanijos teisės aktams, finansinės pasekmės ir t.t.

Komitetas posėdžiauja vieną kartą per savaitę ir, atsižvelgdamas į komiteto sekretoriato darbuotojų analizę, pareiškimus ir rekomendacijas, nutaria, ar yra pakankamai informacijos priimti sprendimą dėl konkretaus dokumento, ar dokumentas yra politiškai arba teisiškai svarbus ir ar jis turi būti svarstomas plenariniame posėdyje. Vidutiniškai per metus komitetas apsvarsto apie 1300 dokumentų. Iš jų apie 600 yra politiškai ir/ar teisiškai svarbūs. Juos komitetas išsamiai išanalizuoja. Apie 30 dokumentų yra pateikiami svarstymui Europos reikalų komitete ir apie 3 dokumentus plenariniame posėdyje.

Didžiosios Britanijos Parlamento Bendruomenių rūmuose yra trys Europos reikalų komitetai A, B ir C, kurių kompetencija yra nustatyta specialiu Bendruomenių rūmų nutarimu pagal atskiras ES kompetencijos sritis:

A komitetas - žemės ūkis, žuvininkystė ir maistas, aplinkos apsauga, transportas ir regionai, miškininkystė,

B komitetas - finansai, socialinė apsauga, užsienio reikalai, tarptautinis vystymas, teisingumas ir kitos nepaskirstytos sritys,

C komitetas - prekyba ir pramonė, darbas ir švietimas, kultūra, žiniaskaida, sportas, sveikata.

Kiekviename Europos reikalų komitete dirba po 13 parlamento narių. Komitetai posėdžiauja du kartus per savaitę.

Spalio 25 d. lankiausi Finansų ministerijoje. Susitikau su Biudžeto ir valstybės finansų direktorato Darbo iniciatyvų ir skurdo analizės skyriaus vadove Helena John, Valstybės paslaugų ir pagrindinių išlaidų direktorato darbuotojais Lindsey Sullivan, Grahamu Turnock ir Martinu Ciaranu.

Helena John pristatė paramos šeimoms programą, kuri numato mokesčių lengvatas dirbančioms šeimoms.

Lindsey Sullivan pristatė Anglijos mokesčių sistemą. Pažymėtina, kad Jungtinėje Karalystėje yra progresinė mokesčių sistema. Priklausomai nuo fizinių asmenų pajamų dydžio yra 4 mokesčių tarifai. Pridėtinės vertės mokestis yra 3 tarifų. Lindsey Sullivan akcentavo akcizų politikos derinimo su ES reikalavimais svarbą.

Susitikimo su Grahamu Turnocku ir Martinu Ciaranu metu kalbėjome apie privatizacijos pasiekimus ir trūkumus. Pašnekovų nuomone, labai svarbu, kad bet kokios privatizacijos atveju būtų išsaugota galimybė ją įtakoti ar reguliuoti, įvedant saugiklių sistemą.

Pokalbio šioje ministerijoje metu buvau supažindintas su Leiboristų vyriausybės iniciatyva, kuri vadinasi “Viešojo ir privataus sektorių partnerystės” (Public Private Partnerships arba PPP). Tai dar 1997 m. Vyriausybės paskelbtos Didžiosios Britanijos viešojo sektoriaus modernizavimo programos kertinis akmuo. Šiandien PPP pagalba, pritraukus privačias investicijas ir geresnį privačiam sektoriui būdingą valdymą, yra teikiamos modernios, aukštos kokybės viešosios paslaugos.

Pagal šią iniciatyvą nuo 1997 m. gegužės mėnesio Vyriausybė pasirašė sutartis dėl 150 projektų, kurių kapitalinės investicijos siekia 12 milijardų svarų. Tai sutartys dėl 35 didelių ligoninių, 520 mokyklų, Londono metro sistemos, 4 įkalinimo įstaigų modernizavimo, 28 sutartys gynybos srityje ir t.t.

PPP apjungia visuomeninį ir privatų sektorius ilgalaikiams abipusiai naudingiems projektams vykdyti, pritraukiant privatų investuotoją kaip strateginį partnerį, parduodant jam dalį valstybinės įmonės akcijų ar net kontrolinį akcijų paketą.

Didžiosios Britanijos vyriausybė supranta, kad yra tam tikrų sričių, kuriose privatus sektorius yra pranašesnis už valstybinį ir yra sričių, kur viešasis sektorius gali pasiūlyti daugiau. Todėl senasis ginčas, kas yra geriau valstybinė ar privati nuosavybė ir ar privatizacija yra vienintelis atsakymas visoms ūkio problemoms spręsti, šiandien nebeturi prasmės. Didžiosios Britanijos vyriausybė įsitikinusi, kad ji gali teikti modernias, aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kurių tikisi visuomenė, apjungdama visa, ką geriausia turi pasiūlyti ir privatus ir viešasis sektoriai. Tačiau vyriausybė nenusišalina nuo PPP priežiūros ir rūpinasi, kad jų teikiamos paslaugos atitiktų vyriausybės nustatytus standartus ir būtų apsaugoti platūs viešieji interesai.

PPP iniciatyva susidomėjo ir kitų šalių vyriausybės. Tuo tikslu Didžiosios Britanijos Finansų ministerijoje lankėsi Italijos, Airijos, Japonijos, Nyderlandų ir kitų šalių atstovai (iš viso apie 50 valstybių). Kai kurios iš šių valstybių jau kuria įstatyminę bazę, kuri įgalins vyriausybės iniciatyva steigti tokias viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes.

Ta pačią dieną, po pietų, lankiausi Užsienio reikalų ministerijoje. Susitikimo su Europos Sąjungos departamento direktoriaus pavaduotoju plėtrai Alexu Ellisu metu buvo aptartas pasirengimas ES plėtrai ir derybų dėl Lietuvos narystės ES eiga. Pažymėtina, kad Didžioji Britanija yra aktyvi ES plėtros advokatė ir remia taip vadinamą “Big Bang” poziciją dėl daugumos kandidačių šalių priėmimo į ES vienu metu, nes neaišku, kada bus kita plėtros banga, po 5 metų, o gal ir vėliau. Taip pat aptarėme ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo paramą, kuri turėtų būti išlaikyta. Didžiosios Britanijos pozicija yra nedaryti jokių kliūčių plėtrai, nors problema su Bulgarija, Rumunija ir Turkija išlieka. Todėl buvo pažymėta, kad būtų gerai, jei nebūtų mažinami derybų tempai, būtų kuo greičiau priimtas sprendimas dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo datos ir pateikti vertinimai dėl ekonominių, socialinių ir kitų IAE uždarymo kaštų. Taip pat buvo pabrėžta, kad būtina sustiprinti Lietuvos administracinius gebėjimus, nes Didžioji Britanija į tai kreips ypatingą dėmesį, kaip ir į Lietuvos “namų darbų”, rengiantis narystei, vykdymo kokybę.

Man buvo pranešta, kad Didžioji Britanija žada ruoštis referendumu dėl euro įvedimo, kurį planuoja surengti 2003 metams. Buvo pažymėta, kad šiandieninė Didžiosios Britanijos vyriausybė atranda savo identitetą – Leiboristai yra realūs euro-integracininkai. Jie pataria mums jau iš anksto pagalvoti apie Vyriausybės-Parlamento modelį, o po to, kai Lietuva taps ES nare 2004 metais ir rinkimų į Europos Parlamentą sistemą, nors pašnekovas recepto nenurodė, bet patarė apie tai jau dabar pagalvoti.

Seimo Pirmininko pavaduotojas

Vytenis Povilas Andriukaitis




Naujausi pakeitimai - 2002 02 07.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   JUNGTINĖ KARALYSTĖ

LR Seimas