Lietuvos Respublikos Seimas

Vytenio Povilo Andriukaičio komandiruotės į Vokietijos Federacinę Respubliką 2001 m.gegužės 6-11 dienomis ataskaita

Aš, Vytenis Andriukaitis, 2001 metų gegužės 6-11 dienomis Seimo valdybos 2001 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 258 kartu su LSDP pirmininku Prezidentu Algirdu Brazausku ir pirmininko pavaduotoja Roma Dovydėniene dalyvavau Berlyne (Vokietijos Federacinė Respublika) įvykusiuose Europos Parlamento Socialistų grupės kongrese bei Fridricho Eberto fondo rengiamuose susitikimuose su VFR Bundestago bei Vyriausybės atstovais.

Gegužės 9 d. Lietuvos delegacija susitiko su Franzu Munteferingu, Vokietijos socialdemokratų partijos generaliniu sekretoriumi ir Achimu Postu, tarptautinės politikos skyriaus vadovu prie SPD prezidiumo. Pokalbio metu vokiečiai buvo informuoti apie mūsų partijos struktūrą, narystę, kontaktus su SPD ir kt. Išreiškiau pageidavimą toliau glaudžiai bendradarbiauti ir numatyti galimybę LSDP specialistams pasimokyti organizacinio darbo Vokietijoje. Achimas Postas paprašė atsiųsti konkrečius pasiūlymus ir pageidavimus.

Pokalbis su Gernotu Erleriu, Bundestago nariu, SPD Bundestago frakcijos pirmininko pavaduotoju apie ES plėtrą į Rytus vyko frakcijos patalpose. Gernotas Erleris pareiškė, kad pirmosios šalys kandidatės gali baigti derybas 2003 m. ir gali būti priimtos į ES jau 2005 metais. Lietuvos sėkmė priklauso nuo derybų eigos. Ji turi ruoštis dviem variantams:

- Lietuva kartu su Lenkija;

- Lietuva bus priimta vėliau, šis variantas blogesnis.

Į klausimą apie laisvą asmenų judėjimą pašnekovas atsakė, kad dabartiniu metu Vokietija pasiruošusi kompromisui. Visoms šalims-kandidatėms bus vienodas sprendimas, be išimčių:

- numatant vieningą 5 metų pereinamąjį laikotarpį

- užimant lanksčią poziciją pereinamojo laikotarpio trumpinimo kryptimi arba jį prailginant iki 7metų.

Vokiečiai pasidžiaugė, kad pirmieji deklaravo Europos solidarumo idėją, tačiau jų profsąjungos bijo, kad išaugęs Europos Sąjungos narių skaičius turės neigiamos įtakos Vokietijos darbo rinkai. Dešiniosios partijos buvo sumanę Europos Sąjungos plėtrą ir laisvą asmenų judėjimą padaryti rinkiminės kampanijos”arkliuku”, tačiau Gerhardas Schroederis laiku užkirto kelią spekuliacijai Europos Sąjungos plėtra. Pasidomėjau dėl galimybių tiesti tranzitinius kelius ne tik per Baltijos valstybėse, bet ir per Rusiją, pvz. Kaliningradas-Lietuva-Latvija-Smolenskas-Maskva. Kolegos atsakė, kad tokios galimybės priklauso nuo Rusijos ekonominių pajėgumų. Dabar svarbiausia Europos plėtra.

Gegužės 10 d. įvyko susitikimas su Hansu-Ulrichu Klose, Bundestago užsienio reikalų komiteto pirmininku. Jis pasakė, kad Europos Sąjungos plėtra - tai buvusios neteisybės atstatymas. Į klausimą apie NATO plėtrą buvo atsakyta, kad visos Vokietijos partijos pasisako už plėtrą, tačiau nuspręsta iki 2002 m. neminėti jokių šalių kandidačių pavadinimų. Vokietijoje yra dvejopos nuomonės:

- Krikščionys demokratai pasisako už Slovėnijos, Slovakijos, Bulgarijos ir Rumunijos narystę NATO,

- SPD pasisako už Slovėnijos, Bulgarijos ir trijų Baltijos šalių narystę NATO.

Hansas-Ulrichas Klose asmeniškai yra prieš NATO plėtrą, jei nebus priimtos Baltijos šalys. Pašnekovo nuomone, į Europos Sąjungą Baltijos šalys turi būti priimtos visos kartu, taip kaip ir į NATO. Tačiau buvo akcentuota Rusijos ir JAV derybų eiga. Į Algirdo Brazausko klausimą, ar Rusijos integravimas į Europos struktūras sustiprintų Europos saugumą ir JAV nebūtų tokia reikalinga saugumui užtikrinti, Ulrichas Klose atsakė, kad Prezidentas Putinas yra proeuropietiškas, tačiau jis per daug nori nutolinti JAV įtaką. Rusijai reikia Vakarų kapitalo, todėl ir į ES ir į JAV reikia žiūrėti kaip į partnerius.

Aš paklausiau apie Vokietijos viziją dėl Europos Sąjungos ateities. Buvo atsakyta, kad labai svarbu pasidalinti kompetencijas – ką daro ES, o ką - pačios valstybės narės. Reikia supaprastinti ES sutartis, kad piliečiai jas geriau suprastų. ES niekada nebus suvienyta valstybė, bus federacija, skirtingos kalbos, kultūros, tačiau vienodas likimas.

Pokalbio su Dr. Christophu Zopeliu, URM valstybės ministru, metu buvo nagrinėjamas Lietuvos kelias į ES ir į euroatlantines struktūras. Dr. Zopel pabrėžė, kad sudarant bendrą saugumo sistemą reikia koordinuoti Rusijos, JAV ir ES interesus. Jis pripažino, kad Baltijos šalys gali baigti derybas su ES 2002 metais. Lietuvos ir Latvijos pažanga yra gerai matoma. Sunkiausias derybinis skyrius – žemės ūkis. Bet jis sunkus ir ES šalims. Po 2006 metų apie žemės ūkio ateitį kalbės ir dabartinės šalys kandidatės, nes tuo metu jos jau bus ES narės. Paklausus apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo tempus, buvo paaiškinta, kad Vokietijos Vyriausybės pozicija nesaugių elektrinių atžvilgiu yra tokia – tai Europos Sąjungos galvos skausmas, todėl finansavimas turi būti bendras.

Dėl NATO plėtros buvo akcentuota Rusijos nuomonės svarba. Trumpai pristatytos Vokietijos ir JAV konsultacijos dėl naujos saugumo koncepcijos. Šios konsultacijos vyko Berlyne gegužės 9 dieną. Dr.Zopel pasiūlė įsijungti į tarptautinį dialogą apie bendrą saugumo politiką ir patikino, kad gera kaimynystė su Rusija sudaro Lietuvai geresnes galimybes tapti NATO nare.

Pokalbis su Michaeliu Steineriu, Vokietijos kanclerio patarėju užsienio politikos klausimais, vyko apie Vokietijos vaidmenį besikeičiančioje Europoje. Michaelis Steineris pateikė skirtumus tarp NATO ir ES. Jis pabrėžė, kad ES yra vidaus politikos realybė, ne tik užsienio politika, o NATO asocijuojasi su saugumu, tačiau svarbi sąlyga, kad saugumo garantijos būtų tikrai įgyvendintos. Pašnekovas užtikrino, kad per kitą dešimtmetį Lietuva tikrai taps ES nare, tikina ir NATO nare. Buvimas NATO turi suteikti daugiau saugumo Europoje. Dėl apsisprendimo NATO plėtros klausimu buvo atsakyta, kad Vokietijos sprendimai priimami savarankiškai ir jų negali įtakoti JAV.

Vokietijos pozicija dėl ES ateities – už plėtrą ir pritaria Lietuvos siekiams tapti ES nare su pirmąja banga. Vokietija susirūpinusi dėl Sąjungos ateities, kuri negali išlikti tokia pat po plėtros. Vokietijos kancleris dėl ES ateities nurodė 3 elementus:

- stipresnė vykdomoji valdžia;

- daugiau demokratijos;

- aiškesnis kompetencijų pasiskirstymas.

Kancleris pasiūlė sustiprinti Europos Tarybą, sustiprinti Europos Parlamentą įsteigiant du parlamento rūmus.

Seimo Pirmininko pavaduotojas

Vytenis Povilas Andriukaitis




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   VOKIETIJA

LR Seimas