Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos, vadovaujamos Seimo pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus vizito į Berlyną, Potsdamą, Erfurtą 2001 m. rugsėjo 26 – spalio 2 d. ataskaita

Lietuvos Respublikos Seimo delegacija, vadovaujama Seimo pirmininko pavaduotojo G.Steponavičiaus, kurią sudarė parlamentinės ryšių grupės su Vokietijos Federacine Respublika grupės pirmininkas J.Karosas, Seimo nariai D.Mikutienė, A.Vidžiūnas, rugsėjo 26 – spalio 2 dienomis Vokietijos Bundestago parlamentinės ryšių su Baltijos Valstybėmis ir Tiūringijos laisvosios žemės landtago kvietimu lankėsi Vokietijoje.

Kaip pabrėžė NATO PA viceprezidentas Markus Meckelis, Seimo delegacija lankėsi, kai po įvykių Niujorke ir Vašingtone įvyko svarbūs pasikeitimai pasaulyje. Vokietijos Bundestagas tuo metui svarstė mandato Makedonijoje suteikimo Bundesvero kariams, pirmą kartą misijai vadovaujant Vokietijai, klausimą. NATO PA viceprezidentas taip pat atkreipė dėmesį į tuo metu vykusį Rusijos Federacijos Prezidento V.Putino vizitą, kurio metu Rusijos Prezidentas apie NATO plėtimą kalbėjo kaip apie savaime suprantamą dalyką. M.Meckelis taip pat pareiškė įsitikinimą, kad Baltijos Valstybės turi gauti kvietimą į NATO 2002 metais.

Seimo delegacija įvykusiuose susitikimuose laikėsi nuomonės, kad pasauliui ir Europai reikšmingi saugumo klausimai ir kad netradicinė situacija verčia vienyti pastangas tiek NATO plėtimesi, tiek ieškant sprendimų kovoje su terorizmu.

Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavičius, pritardamas Užsienio reikalų valstybės sekretoriaus J.Chroborgo pastebėjimui apie stiprėjantį tarptautinį solidarumą, patvirtino Lietuvos norą būti aktyviu procesų dalyviu kaip ES ir NATO narys. Delegacijos vadovas taip pat pažymėjo, kad reikia bendrų ir kryptingų pastangų su ES ir NATO, ir kad atsako reikalauja viso regiono ir ES interesai.

Juergenas Chrobogas pabrėžė, kad įspūdingi Lietuvos integracijos į ES tempai. Valstybės sekretorius pažymėjo Vokietijos supratimą ir neabejotiną paramą Lietuvos siekiams įstoti į Vakarų bendriją, vykstant dideliems pokyčiams pasaulyje.

A.Vidžiūno nuomone, sprendžiant NATO narystės klausimus, nėra objektyvių problemų, dėl kurių Lietuva gali būti nepakviesta į Šiaurės Atlanto Aljansą, todėl tikimasi, kad Vakarų demokratija nesirems politinėmis schemomis bei stereotipais.

Seimo parlamentinės ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupės pirmininkas J.Karosas pastebėjo naujas Lietuvos ėjimo į ES ir NATO galimybes šiandienos situacijoje, Rusijai ir Lietuvai reiškiant suinteresuotumą išsaugoti ūkiškai naudingą santykių su Kaliningrado sritimi vystymą ir tikintis ES paramos regiono integracijos klausimuose.

Seimo delegacija, naudodamasi susitikimo proga, padėkojo Vokietijos Bundestago Baltijos Valstybių parlamentinės grupės pirmininkui Baronui Wolfgangui von Stettenui ir kitiems grupės nariams už nuoseklią paramą Lietuvos narystės ES ir NATO siekiams ir inicijuotą kreipimąsi į Vokietijos Vyriausybę, raginant paremti Lietuvos ir kitų Baltijos Valstybių neatidėliotinos narystės NATO siekį.

„Su simpatija sekame Lietuvos kelią į ES ir linkime pasiekti narystę ES ir NATO“, teigė Bundestago vicepirmininkas Rudolfas Seiters. Vokietijos Bundestago vicepirmininkas taip pat pažymėjo, kad Vokietijoje nebuvo esminių užsienio politikos skirtumų ir išlaikomi ES plėtimosi ir taikos išsaugojimo Europoje siekiai kaip prioritetai.

Pasak J.Karoso, Lietuva tikisi 2002 m.baigti derybas ir 2004 m. dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, Baltijos Valstybėms, kurios tarpusavyje lenktyniauja, geriausiai būtų aktyviai bendradarbiaujant visam regionui, ateiti į ES ir NATO.

Vokietijos poziciją ES ateities klausimais paaiškino Europos reikalų komiteto vicepirmininkas J.Meyeris, kuris pareiškė viltį, kad 2002 m. bus instucionalizuotas Europos Konstitucijos rengimas, Vokietijai siūlant atstovauti ir regioninį lygmenį. Susitikime pastebėta, kad į vieną iš dviejų regionams skiriamų vietų galėtų pretenduoti Tiūringijos laisvoji žemė.

Seimo vicepirmininkas pakvietė J.Meyerį atvykti į numatomą diskusiją ES konstitucijos klausimais Lietuvoje, pažymėdamas, kad tikimasi, jog Kostitucija atspindės bendras vertybes ir lūkesčius, leisdama pasijusti pilnaverčiais.

Bundestage taip pat įvyko susitikimai su Demokratinio socializmo ir Sąjungos 90/Žaliųjų frakcijų atstovais. Winfried Nachtwei, Sąjungos 90/Žaliųjų frakcijos spykeris gynybos politikos klausimais, pažymėjo, kad frakcijoje stiprėja pritarimas NATO plėtimosi antrajam ratui.

Berlyne taip pat įvyko Seimo delegacijos pokalbis su Statybų taupomojo banko Schwäbisch Hall, kuris tapo pirmaujančiu savo srityje Europoje, atstovais. Banko atstovų teigimu, būsto statybų kreditavimo kapitalas yra plačių visuomenės sluoksnių kapitalas, kuriame valstybei tenka banko priežiūros vaidmuo. Vokietijos atveju, ši kreditavimo forma pilnai pasiteisinusi.

Rugsėjo 28 d. Lietuvos parlamentarai susitiko su Brandenburgo Landtago vicepirmininku Martinu Habermannu ir kitais landtago atstovais. Landtago vicepirmininkas papasakojo apie didžiulius struktūrinius pasikeitimus ir pažymėjo federalinės žemės pažangą, sėkmingai naudojantis ES parama ir remiant Solidarumo fondui ir pripažįstant, kad tokių palankių sąlygų neturėjo Čekija, Vengrija ir kt. valstybės. Tačiau taip pat pažymėta išliekanti aštri bedarbystės problema. Landtago atstovai taip pat laikėsi nuomonės, kad darbo jėgos judėjimo apribojimas daugiau susijęs su ES kandidačių lankstumu, ir jose jau atsiranda regionų, į kuriuos gyventojai nenori persikelti.

Rugsėjo 29 d. Seimo delegacija Geros mieste dalyvavo Tiūringijos dienos renginiuose, o rugsėjo 30 d. - Tiūringijos Europos judėjimo draugijos diskusijoje tema “Tiūringija ir Europos Sąjungos plėtra į rytus”, taip pat dalyvaujant Europos Parlamento nariams, Landtago frakcijų atstovams Europos politikos klausimais, taip pat Tiūringijos Landtago Europos komiteto nariams.

Seimo parlamentinės ryšių su Vokietijos FR grupės pirmininkas, savo pranešime pažvelgęs į Europos Sąjungą iš Lietuvos pozicijų, pabrėžė Tiūringijos savivaldos, investicijų pritraukimo patirtį. Europos Parlamento narys Dieter Koch savo ruožtu paprašė parlamentarų paskatinti Lietuvos institucijas aktyviai įsijungti į ES programas. Seimo vicepirmininkas G.Steponavičius pranešime aptarė Lietuvos pasirengimą narystei, esamas problemas ir lūkesčius, ir apibendrino, kreipdamasis į abi puses: “turėdami savo interesus, suteikime sau galimybę pasinaudoti situacija”. Pokalbyje buvo reziumuota, kad tiek Lietuvos, tiek Tiūringijos atveju, vertinant Europos Sąjungą, nusveria buvimo Europos Sąjungoje pranašumai. Pastebėta, kad panaši ir Vyriausybių darbotvarkė. Diskusijoje dalyvavusių Tiūringijos landtago ir Europos Parlamento narių nuomone, visuomenė neturėtų dramatizuoti ES plėtimosi į rytus pasekmių ir būgštauti dėl imigracijos.

Seimo delegacijos apsilankymui didelį dėmesį skyrė Tiūringijos parlamento vadovybė. Tiūringijos Landtago Prezidentė Christine Lieberknecht, sveikindama Lietuvos Seimo delegaciją, pažymėjo Tiūringijos laisvosios žemės landtago ir Lietuvos Seimo bendradarbiavimą pagal pasirašytą sutartį ir išplėtotus mokyklų ryšius, kuriuos kaip ir bendradarbiavimą kitose srityse, remia Tiūringijos draugų grupė, vadovaujama Jörgo Kallenbacho. Prezidentė taip pat pažymėjo, kad Landtagas rengia Lietuvos kultūros dienų Tiūringijoje programą.

Delegaciją priėmęs Erfurto miesto meras M.Ruge papasakojo apie ilgametį ir įvairiapusį Erfurto ir Vilniaus bendradarbiavimą, socialinę paramą. Kitais metais bus minimas bendradarbiavimo trisdešimtmetis, ir miesto savivaldybė, kaip kalbėjo Meras, numato aktyviai prisidėti prie Lietuvos kultūros dienų organizavimo.

Pokalbyje su Lietuvos draugų grupe ir Tiūringijos Landtago Federacijos ir Europos reikalų komiteto nariais buvo pristatyta Carlo Duisbergo draugijos parengta specialistų tobulinimosi programa bei stipendiatų iš Lietuvos pranešimai. Draugijos atstovė U.Nix įvertino, kad programa sėkminga ir ją galima plėsti visoje Centrinėje Europoje. Įmonės TÜVLITA įkūrėjo B.Moserio nuomone, įmonės veikla buvo sėkminga dėka Lietuvos sparčios eurointegracijos, suderinus įstatymus transporto srityje, pagal tai Lietuvai tampant pirmaujančia visoje Europoje.

Savo požiūrį į ES integraciją susitikimuose taip pat išdėstė žemės Vyriausybės nariai.

Kaip pažymėjo Tiūringijos Ūkio ministras Franzas Schusteris, be struktūrinių pokyčių ūkis nieko negali pasiekti. Privatizavimo procese svarbi valstybės priežiūra ir išlaisvinimas iš mokesčių, skatinant investicijas. Tiūringijos ūkis pereina į augimo fazę, kurioje stengiamasi skatinti investicijas ir vystyti infrastruktūrą.

Tiūringijos Federacijos ir Europos reikalų ministro Jürgeno Gnaucko nuomone, ES būtų buvusi reikalinga reforma, net jei nebūtų plėtimosi, o po Airijos referendumo pailgės ES sutarties ratifikavimo laikas. Ministras taip pat pažymėjo Lietuvos pažangą, pasivijus kaimynę Lenkiją, ir kad vyksta glaudus Tiūringijos bendradarbiavimas su Lietuva, vykdomas pilotinis projektas žemės ūkio ir miškininkystės srityje.

Seimo delegacija taip pat apsilankė integruotoje bendrojo lavinimo mokykloje Erfurt-Johannesplatz ir susipažino su jos bendradarbiavimu su Vilniaus Sausio 13-osios mokykla. Į susitikimą taip pat buvo atvykusi grupė mokinių iš pradinės Wormstedto mokyklos, kurie mokosi lietuvių kalbos, padedant mokytojai Irenai Höhne.




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   VOKIETIJA

LR Seimas