Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto posėdžio, vykusio 2001 m. balandžio 27 d. Rygoje, ataskaita

Dalyvauja:

Komiteto nariai

Imants Burvis, komiteto pirmininkas (Latvija)

Vasilijus Popovas, komiteto pirmininko pavaduotojas (Lietuva)

Alvydas Ramanauskas, komiteto narys (Lietuva)

Väino Linde, komiteto pirmininko pavaduotojas (Estija)

Ekspertai

Ugis Ulmanis, Baltijos Ministrų Tarybos Sekretoriato direktorius (Latvija)

Sekretoriatas

Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Marika Laizane, Projektų vadybininkė, Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas

Darbotvarkė:

1. Baltijos Asamblėjos narių klausimų pateikimo Baltijos Ministrų Tarybai ir atsakymų į juos gavimo tvarka.

2. Registracija/teisinis Baltijos Asamblėjos statusas.

3. Kiti klausimai.

1. SVARSTYTA:

Baltijos Asamblėjos narių klausimų pateikimo Baltijos Ministrų Tarybai ir atsakymų į juos gavimo tvarka.

Pranešėjas - komiteto pirmininkas.

I. Burvis informavo, kad komitetas šiam projektui daugiau pastabų neturi ir siūlė jį teikti pasirašymui.

Pranešėjas Baltijos Ministrų Tarybos Sekretoriato direktorius.

U. Ulmanis informavo, kad nors Baltijos Asamblėjos Teisės komitetas ne vieną kartą pritarė šiam dokumentui, kovo 6 d. įvykusiame bendrame Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos posėdyje buvo pateikti Estijos pusės pasiūlymai šiam projektui, kuriems, beje, nei Lietuvos, nei Latvijos pusės nepritarė. Tačiau Estijos pusė laikosi nuomonės, kad dabartinis projekte pateiktas klausimų ir atsakymų srauto ir su tuo susijusių institucijų apibūdinimas yra nepakankamas. Viena iš priežasčių yra Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos sekretoriatai, kurie nėra panašiais organizaciniais principais grindžiamos institucijos. Baltijos Ministrų Tarybos Sekretoriatas dirba rotacijos principu ir jis neturi pagalbininkų kiekvienoje Baltijos valstybėje. Be to, pagrindinė jo pareiga yra užtikrinti techninę paramą tam darbui, kuris turi būti atliktas pirmininkavimo laiku. Iš to kyla, kad klausimų pateikimo ir atsakymų gavimo procedūra turi būti detaliai išnagrinėta ir šioje procedūroje kartu su Baltijos Ministrų Tarybos Sekretoriatu turi dalyvauti ir Baltijos Ministrų Tarybos Bendradarbiavimo komitetas, kadangi Baltijos Ministrų Tarybos Bendradarbiavimo komitetas turi atstovus visose trijose valstybėse, šis komitetas gali labai prisidėti tvarkant klausimų ir atsakymų srautą.

Be to, Estijos pusė numato ilgesnę atsakymo į klausimą gavimo procedūrą, pagal kurią reikia maždaug 2 savaičių išsiųsti raštą iš Baltijos Asamblėjos Sekretoriato į Baltijos Ministrų Tarybos Sekretoriatą ir nuo rašto Bendradarbiavimo komitetui, kuris savo ruožtu išsiųs klausimus atitinkamam ministrui (ar kitam adresatui) į vieną iš Baltijos valstybių, taip pat čia numatomas maždaug 1 mėnuo atsakymo paruošimui ir maždaug 2 savaitės išsiųsti atsakymą asmeniui, kuris buvo pateikęs klausimą. Taigi, atsakymas turi pasiekti adresatą likus vienam mėnesiui iki Baltijos Asamblėjos sesijos pradžios. Estijos pusė aiškina, kad remiantis 6 straipsnio nuostata, kad tie klausimai, kurie Baltijos Tarybai buvo pateikti likus vienam mėnesiui prieš prasidedant sesijai bus įtraukti į sesijos darbotvarkę reiškia, kad, atitinkamai, norint gauti atsakymą tinkamu laiku, klausimus reikia išsiųsti vėliausiai likus dešimt savaičių ar net trims mėnesiams iki Baltijos Asamblėjos sesijos pradžios.

Ir nors pateikta procedūra buvo aptarinėjama tiek Baltijos Asamblėjoje, tiek Baltijos Ministrų Taryboje daugiau kaip metus, visgi Estijos pusė siūlo, kad Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas turėtų atsiųsti Baltijos Ministrų Tarybos Sekretoriatui projektą dėl procedūros pataisų su prašymu jam pritarti ir paskutinis jų pasiūlymas yra tas, kad procedūros projektą reikėtų pateikti kitoje Baltijos Tarybos sesijoje.

NUTARTA:

1.1. Komiteto nariai nutarė neatsižvelgti į Estijos pusės teikiamus pasiūlymus, kadangi jie yra nepagrįsti.

1.2. Baltijos Asamblėjos sesijai bus teikiamas bendras Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos paruoštas projektas.

2. SVARSTYTA:

Registracija/teisinis Baltijos Asamblėjos statusas.

Pranešėjas - komiteto pirmininko pavaduotojas.

V. Popovas informuoja, kad šis klausimas dėl Baltijos Asamblėjos registravimo ir jos teisinio statuso buvo iškeltas Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje posėdyje. Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai susipažino su dokumentais (žr. priedą Nr. 1) ir priėjo išvados, jog ekspertų išvados skiriasi, todėl buvo prašyta Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pavesti Baltijos Asamblėjos Teisės komitetui įvertinti jas ir paruošti ataskaitą šiuo klausimu.

Kaip viena iš galimybių registruoti Baltijos Asamblėją kaip tarptautinę organizaciją yra laikomas Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos susitarimo dėl Baltijos šalių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo, pasirašyto 1994 m. birželio 13 d. Taline, ratifikavimas nacionaliniuose parlamentuose.

V. Popovas informuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu, priimtu 1994 m. rugsėjo 20 d. Nr. I - 592, ratifikavo šį dokumentą.

I. Burvis ir V. Linde informuoja, kad šis susitarimas nei Latvijos Respublikos, nei Estijos Respublikos parlamentuose nėra ratifikuotas, nors tai ir įpareigoja šio susitarimo 12 straipsnis.

NUTARTA:

2.1. Per savaitę Baltijos Asamblėjos Teisės komitetas kartu su Baltijos Asamblėjos Sekretoriatu paruoš Baltijos Asamblėjos Prezidiumui ataskaitą, kokia turėtų būti procedūra, kad Baltijos Asamblėja būtų įteisinta kaip tarptautinės teisės subjektas ir kas turėtų tai padaryti ir ar to siekiant būtina Baltijos Asamblėjos Statutą ratifikuoti Lietuvos, Estijos ir Latvijos valstybių parlamentuose.

Pirmininkas

V. Popovas

Sekretorė

R. Jankauskaitė




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas