Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos delegacijos dalyvavimo Beneliukso Parlamento, Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos parlamentarų simpoziume klimato klausimais, vykusio 2001 m. balandžio 27 d., Briuselyje, ataskaita

Baltijos Asamblėjos delegatai:

Kęstutis Kuzmickas, Baltijos Asamblėjos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas

Jevgenija Stalidzane, Baltijos Asamblėjos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto narė

Jūratė Juozaitienė, Baltijos Asamblėjos Saugumo ir užsienio reikalų komiteto narė

Anitra Jankevica, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Anita Strazdina, Baltijos Asamblėjos sekretoriato padėjėja

Baltijos Asamblėjos delegacija dalyvavo Beneliukso Parlamento, Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos parlamentarų simpoziume, kurį balandžio 27 d. Briuselyje surengė Beneliukso Ekonominės sąjungos Generalinis sekretoriatas. Simpoziume taip pat dalyvavo Europos Parlamento nariai.

Kaip buvo pabrėžta kvietime, šiuo simpoziumu siekiama paremti atsakingą klimato politiką, ir jis buvo surengtas rengiantis Partnerių konferencijos (COP) šeštosios sesijos tęstinei konferencijai Bonoje.

Simpoziumą atidarė Beneliukso Tarpparlamentinės Konsultacinės Tarybos viceprezidentas Jean-Marie Happat, kuris pastebėjo, kad klimato kaita yra svarbi problema, kurios sprendimas ar nesprendimas įtakos ateinančias kartas.

Savo įžanginėje kalboje simpoziumo pirmininkė De Boer pabrėžė, kad simpoziumo dalyviai atstovauja daugelį Europos šalių, o tai reiškia, kad jų bendri sprendimai gali daryti įtaką labai didelei Europos daliai. Ji taip pat išreiškė susirūpinimą Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento George Bush administracijos klimato politika. D. Boer pabrėžė parlamentarų vaidmenį, kuris dažnai nepakankamai įvertinamas, ir taip pat teigė, kad parlamentarai turėtų suvokti klausimą, kad galėtų įtakoti vyriausybės sprendimus.

Šiaurės šalių nuomonę pasaulinio atšilimo problemos klausimu savo pranešime pateikė Norvegijos Naftos ir energetikos ministerijos valstybės sekretorė Bjorg Sandal. Ji pabrėžė, kad tausojanti plėtra yra vienas iš Šiaurės šalių energetikos politikos kertinių akmenų. Neseniai Šiaurės šalys susitarė dėl Šiaurės šalių tausojančios plėtros strategijos (2001 m. balandžio 2-3 d. Osle), kur klimato kaita buvo įvardinta tarp pačių didžiausių pasaulinių šio amžiaus problemų. 2001 m. numatytuose tiksluose ir priemonėse Šiaurės šalys susitarė dirbti, kad būti kaip galima greičiau ratifikuotas Kioto protokolas. B. Sandal pranešė, kad Šiaurės šalys ketina:

 plėtoti Baltijos jūros regioną kaip bandymų taikyti Kioto mechanizmus erdvę,

 išnagrinėti galimybes kaip galima greičiau sukurti kvotų rinką, kuri būtų pagrįsta, kaip tikimasi, nacionaliniu lygmeniu nustatyta kvotų sistema,

 tęsti savo bendradarbiavimą kuriant mokslinį pagrindą išsiaiškinti žemdirbystės ir miškų poveikį šiltnamio dujų kiekiams.

B. Sandal taip pat kalbėjo, kad šiuo metu pasaulinė visuomenė dalyvauja Kioto protokolo ratifikavimo ir įgyvendinimo sąlygų kūrimo procesuose, ir Norvegijos vyriausybė yra tvirtai įsipareigojusi remti šį procesą. Dėl to, praėjusią savaitę Norvegijos Aplinkos ministrė Siri Bjerke paragino JAV administraciją iš naujo apsvarstyti savo priešišką nuomonę dėl protokolo.

Per-Kristian Foss pateikė išvadas Šiaurės Tarybos kaimyninių teritorijų komiteto vardu. Jis pastebėjo, kad šis simpoziumas suteikia parlamentarams galimybę įtakoti klimato derybų, vyksiančių liepą Bonoje, procesą. P. K. Foss taip pat paminėjo JAV poziciją ir pabrėžė, kad Kioto protokolas be JAV labai susilpnins protokolo efektyvumą. Kalbėdamas apie Šiaurės šalių tausojančios plėtros strategiją (aptartą balandžio 2-3 d. Osle) P. K. Foss pabrėžė, kad strategija yra per daug inertiška daugeliu atžvilgių, ir būtina būti konkretesniems ir pradėti dirbti. Jis pabrėžė, kad reikia iniciatyvų visuose sektoriuose ir šiltnamio dujų klausimu, ir kad būtina daugiau tirti klimato procesus ir klimato kaitos pasekmes. Jis ragino parlamentarus paremti šiam darbui reikalingais ištekliais.

Beneliukso Parlamento Aplinkos ir energetikos komiteto išvadas pateikė Marijke Augusteijn. Ji priminė simpoziumo dalyviams, kad konferencija Hagoje buvo atidėta, ir bus tęsiama liepą Bonoje. Ji pranešė, kad Kioto protokolo ratifikavimas Beneliukso valstybėse tik prasideda. Daugelyje šalių išmetamų dujų kiekis vis dar yra didelis, ir svarbu pasiekti energetikos efektyvumo nacionaliniu lygmeniu. Turėtų būti sukurti ir panaudojami nauji energijos gavimo būdai. M. Augusteijn pabrėžė, kad Kioto protokolas yra tiktai pirmasis žingsnis didelių pasikeitimų link, ir kad Beneliukso Parlamentas negali atsitraukti. Kiekviena šalis turėtų parengti savo energetikos politiką.

Baltijos valstybių nuomonę klimato kaitos mažinimo klausimais pateikė Baltijos Asamblėjos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto narė Jevgenija Stalidzane. Ji pranešė dalyviams, kad Baltijos valstybės įgyvendino savo įsipareigojimus 2000 m. pagal JT bendrąja klimato kaitos konvenciją ir atliko parengiamuosius darbus įsipareigojimams pagal Kioto protokolą įgyvendinti. Ji taip pat pranešė dalyviams, kad pirmasis Latvijos klimato kaitos mažinimo politikos planas buvo parengtas 1998 m., o šiuo metu savo planą rengia Estija. J. Stalidzane paminėjo, kad Baltijos valstybės planuoja pateikti Kioto protokolą savo vyriausybėms ratifikuoti 2002 m. pradžioje, jeigu bus sėkmingos derybos dėl lanksčių mechanizmų per COP 6 (II) ir COP 7 sesijas. Baigdama J. Stalidzane taip pat išvardino Baltijos valstybių pagrindinius trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius prioritetus klimato kaitos problemai spręsti.

Beneliukso Parlamento, Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos parlamentarų simpoziumą parlamentarai baigė bendru pareiškimu, kuris bus nusiųstas š. m. liepą Bonoje vyksiančios klimato konferencijos pirmininkui.




Naujausi pakeitimai - 2002 09 03.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas