Lietuvos Respublikos Seimas

Jungtinis Baltijos Asamblėjos Ekonominių ir socialinių reikalų bei Komunikacijų ir informatikos komitetų posėdžių, vykusių 2001 m. gegužės 4 d. Latvijos Respublikoje, ataskaita

Dalyvauja:

Komiteto nariai

Igors Solovjovs, Komunikacijų ir informatikos komiteto pirmininkas (Latvija)

Jānis Čevers, Komunikacijų ir informatikos komiteto narys (Latvija)

Māris Sprindžuks, Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys (Latvija)

Nikolajus Medvedevas, Komunikacijų ir informatikos komiteto narys (Lietuva)

Jonas Budrevičius, Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas (Lietuva)

Jüri Tamm, Komunikacijų ir informatikos komiteto pirmininko pavaduotojas (Estija)

Laine Tarvis, Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotoja (Estija)

Ekspertai

Tālis Kravalis, Centrinės muitinės valdybos direktoriaus pavaduotojas (Latvija)

Iveta Šice, Pasienio Sanitarinė inspekcija (Latvija)

Andrejs Stiprais, Transporto vežėjų asociacija (Latvija)

Gunta Ļuļe, Alūksne rajono tarybos vykdančioji direktorė (Latvija)

Nauris Kalniņš, Alūksne rajono Plėtros ir finansų departamento vedėjas (Latvija)

Gaida Zujeva, Alūksne rajono Plėtros ir finansų departamento vyriausioji specialistė (Latvija)

Aldonis Strautmanis, Alūksne Muitinės departamento vedėjas (Latvija)

Irēna Kokareviča, Alūksne Valstybės mokesčių tarnybos departamento vedėja (Latvija)

Linards Apinis, Veclaicene Pasienio kontrolės posto vedėjas (Latvija)

Johannes Moniste, Pietinės Estijos Muitinės departamento vedėjas

Zupur, Murati Pasienio kontrolės posto vedėjas (Latvija)

Jānis Vēvers, Geležinkelių kompanijos Strateginės plėtros departamento direktorius (Latvija)

Tālis Straume, Susisiekimo ministerijos Automobilių transporto departamento direktorius (Latvija)

Sekretoriatas

Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Anitra Jankevica, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Sergejs Mirskis, Igors Solovjovs padėjėjas (Latvija)

Darbotvarkė:

1. Tranzito koridorius Ryga - Pskovas greitkeliu.

2. Baltijos valstybių geležinkelių bendradarbiavimo problemos ir jų sprendimo būdai.

3. Via Baltica.

1. SVARSTYTA:

Tranzito koridorius Ryga - Pskovas greitkeliu.

Pranešėjas – Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys.

M. Sprindžuks informuoja, kad problema, apie kurią kalbama, liečia Rygos-Pskovo greitkelio atkarpą, kuri kerta Estijos teritoriją. Dėl atsiradusio papildomos sienos pervažiavimo po nepriklausomybės atstatymo tranzito srautas šiuo greitkeliu labai sumažėjo. M. Sprindžuks siūlo palengvinti sienos kirtimą ir sumažinti kliūtis transporto srautui atkarpoje nuo Veclaicene/Murati iki Luhamaa, nutiesiant transporto koridorių, kurį kontroliuotų atitinkamų Estijos ir Latvijos valdžių atstovai. Kaip mes visi žinome, artimiausioje ateityje Luhamaa taps išorine ES siena su Rusija. Kad būtų nutiestas šis tranzito koridorius, būtina palaikyti glaudų bendradarbiavimą tarp abiejų šalių Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ministerijų ir muitinių tarnybų.

M. Sprindžuks supažindina komiteto narius su Latvijos delegacijos Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto bei Komunikacijų ir informatikos komiteto narių paruoštu rezoliucijos projektu dėl tranzito koridoriaus Veclaicene/Murati–Luhamaa.

Komiteto nariai ir ekspertai lankėsi Veclaicene Pasienio kontrolės poste ir apžiūrėjo tranzito koridorių Veclaicene-Luhamaa.

NUTARTA:

1.1. Iki gegužės 7 d. Latvijos pusė įsipareigojo atsiųsti Estijos ir Lietuvos delegacijoms rezoliucijos projekto pataisas.

1.2. Iki gegužės 8 d. Estijos pusė įsipareigojo peržiūrėti teikiamas pastabas ir išsakyti savo nuomonę.

1.3. J. Tamm informuoja, kad Estijos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjoje metu Komunikacijų ir informatikos komiteto posėdyje planuojama diskutuoti dėl Baltijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo su Rusija.

2. SVARSTYTA:

Baltijos valstybių geležinkelių bendradarbiavimo problemos ir jų sprendimo būdai.

Pranešėjas – Latvijos Geležinkelių kompanijos Strateginės plėtros departamento direktorius.

Jānis Vēvers informuoja, kad Baltijos Asamblėja praeitais metais savo komitetuose svarstė krovinių ir keleivių vežimo Baltijos valstybėse mastą ir būklę, geležinkelių panaudojimo keleiviams bei kroviniams vežti Baltijos valstybėse apimtis ir tendencijas bei savo rezoliucijoje, priimtoje 2000 m. gruodžio 9 d., konstatavo, kad geležinkelio transporto priemonių būklė, kai kurie valstybės sienų kirtimo ir muitinės procedūrų tvarkos aspektai riboja šios transporto rūšies platesnį naudojimą tarptautiniam turizmui bei tranzitui bei kreipėsi į Baltijos Ministrų Tarybą siūlydama artimiausiame posėdyje apsvarstyti šiuos su geležinkelio transportu susijusius klausimus: buvo siūlyta papildyti sutarties “Dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros” nuostatas dėl supaprastintos procedūros taikymo geležinkelio transportu gabenamoms prekėms, apsvarstyti galimybę priimti politinį sprendimą atkurti tiesioginį keleivių vežimą maršrutu Varšuva–Šeštokai–Kaunas–Ryga–Talinas, pateikti Baltijos Asamblėjai informaciją apie 1995 m. balandžio 22 d. Rygoje priimtos Baltijos Asamblėjos rezoliucijos “Dėl geležinkelio BALTRAIL leidimo Baltijos šalims” aktualumą ir įgyvendinimą.

Pranešėjas atsakė į parlamentų narių klausimus.

Pranešėjas – Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje Komunikacijų ir informatikos komiteto narys.

N. Medvedevas informuoja, kad nuo 2000 m. rudens Lietuvos ir Latvijos geležinkelių bendradarbiavimas taip pat vyksta ir Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacijos (OTIF) rėmuose.

Lietuva prisijungė prie 1980 m. gegužės 9 d. tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1284.

Pagrindinis OTIF tikslas yra nustatyti vienodas keleivių, bagažo ir krovinių tiesioginių vežiojimų tarp valstybių narių taisykles, palengvinti šių taisyklių įgyvendinimą bei plėtrą. Vienodos OTIF taisyklės gali būti taikomos tik tose linijose, kurios yra įtrauktos į CIV linijų sąrašą (keleiviams ir bagažui vežti) ir CIM linijų sąrašą (kroviniams vežti).

Geležinkelių linijos įtraukiamos į sąrašus valstybių narių pageidavimu. Tokiu atveju valstybės narės perduoda OTIF Centriniam biurui pranešimus dėl geležinkelių linijų įtraukimo/išbraukimo iš šių sąrašų. Linija tampa pavaldi sutarčiai praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kai Centrinis biuras pranešė organizacijos nariams apie jos įtraukimą į sąrašus.

1995 11 01, įtraukus į CIV ir CIM linijų sąrašus Lietuvos geležinkelio ruožą Šeštokai-Mockava/pasienis įsigaliojo Lietuvos prisijungimas prie COTIF. Šiuo metu CIV linijų sąraše yra ruožas Mockava/pasienis–Šeštokai–Kaunas–Šiauliai–Joniškis ir geležinkelio kelto ruožas Klaipėda–Mukranas.

Latvija yra pilnateisė OTIF narė nuo 200 m. rugsėjo 1 d. Ji į CIM ir CIV linijų sąrašus įtraukė ruožą Meitene–Lugaži (nuo Lietuvos sienos iki Estijos sienos).

Šiuo metu Lietuvos Geležinkelių transporto departamentas pradėjo rengti dokumentus dėl Lietuvos geležinkelių ruožo Joniškis–Šarkiai–Lietuvos ir Latvijos valstybės siena įtraukimo į CIM ir CIV linijų sąrašus. Tuo yra siekiama užtikrinti nepertraukiamą vienodą teisinį režimą susisiekime tarp Lietuvos ir Latvijos I-ajame Kretos koridoriuje.

Mūsų žiniomis įstoti į OTIF ruošiasi ir Estija. Šiuo klausimu 2000 m. vyko raštiškos konsultacijos tarp Estijos kompetentingų organų ir OTIF Centrinio biuro. Tai padėtų plėtoti tarptautinius vežiojimus geležinkeliais kryptimi Pietūs-Šiaurė.

N. Medvedevas informavo komiteto narius, kad projekto RAIL BALTICA (Talinas – Varšuva) įgyvendinimą reikia pradėti ne vėliau 2004-2005 m. įstojus į ES.

Baltijos šalys turėtų siekti bendro supratimo su Lenkija dėl šio projekto įgyvendinimo terminų (2010 m.) Lenkija kol kas pritaria idėjai, tačiau jai tai nėra aukščiausias prioritetas.

Lietuva kviečia Latviją įtraukti RAIL BALTICA į prioritetinių projektų sąrašą ISPA paramai gauti. Lietuvos pusė RAIL BALTICA projekto idėją yra pateikusi, kaip prioritetinę į BJVT remiamų Šiaurės Dimensijos projektų sąrašą

3. SVARSTYTA:

Via Baltica.

Pranešėjas – Latvijos Susisiekimo ministerijos Automobilių transporto departamento direktorius.

Tālis Straume kalba apie bendradarbiavimą susisiekimo srityje. Lietuva yra labiausiai pažengusi šiuo klausimu.

Visos Europos Transporto konferencijoje 1994 m. Kretoje buvo suformuota ir 1997 m. Helsinkyje papildyta Trans-europinių transporto tinklų palaipsnio išplėtimo koncepcija. Jos tikslai yra užtikrinti tolygų mobilumo galimybių plėtojimą, tobulinant transporto infrastruktūrą, įvairių transporto šakų sąveiką, užtikrinant techninį suderinamumą tarp atskirų tinklų, diegiant novatoriškas transportavimo sistemas. Numatyta 10 geografinių transporto koridorių plėtojimas Centrinėje ir Rytų Europoje remiant Europos Sąjungai. Baltijos šalys su Lenkija ir kitomis Europos šalimis (Talinas – Ryga – Kaunas – Varšuva - Berlynas – Paryžius) bus sujungtos I-ojo transporto koridoriaus.

Besirengiančių ES narystei šalių teritorijoje transporto infrastruktūros poreikiai buvo įvertinti bendra galimybių studija – TINA, kurią 1999 m. pabaigoje suderino visos šalys.

Šiame etape ypač svarbu suformuluoti projektus, reikšmingus grupei šalių integracijos į ES požiūriu, nes nuo projekto identifikavimo iki Finansinių Memorandumų įteisinimo bus reikalingas kelerių metų laikotarpis.

Todėl būtina parengti kiekvienos šalies ir kartu viso koridoriaus plėtojimo viziją (Lietuva jau yra pradėjusi šį darbą, dalis studijos yra parengta. Šiais metais Lietuva jau kreipėsi į ISPA siekiant gauti finansavimą studijos rengimo pratęsimui), siekiant diegti kombinuotus krovinių pervežimus bei laipsnišką perėjimą prie didelio greičio geležinkelių sistemos.

Pranešėjas – Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas.

J. Budrevičius informuoja, kad 1994 metais įsteigta Via Baltica vystymo Aukšto lygio darbo grupė sutarė dėl kelio techninių charakteristikų bei bendrų standartų, taip pat buvo paruošta minimalių investicijų programa 1996-2000 metams.

1995 metais, prieš pradedant Via Baltica projektą, tik 40% Via Baltica kelio dangos būklė buvo santykinai gera. Kelias neatitiko šiuolaikinių reikalavimų tokio lygio transporto koridoriui. Kelio trasai kertant visą eilę miestų ir gyvenviečių, transporto eismo sąlygos buvo gana sudėtingos, o transporto priemonių išmetamos dujos bei triukšmas sąlygojo vis blogėjančią ekologinę situaciją. Nuo 1995 iki 1999 metų eismo intensyvumas atskiruose ruožuose padidėjo 25-66%. 1999 metais Lietuvos – Lenkijos sieną Kalvarijos pasienio poste vidutiniškai per parą kirto 2,5 karto daugiau automobilių nei 1995 metais, o Lietuvos - Latvijos sieną – 1,5 karto.

Via Baltica vystymo Aukšto lygio darbo grupės paruošta minimalių investicijų programa buvo viršyta 1,9 karto. Atlikto projekto vertė Lietuvoje yra apie 72 mln. JAV dolerių.

Darbus finansavo Lietuvos Respublika iš Kelių fondo lėšų, Europos investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Šiaurės investicijų bankas ir ES PHARE programa.

Via Baltica projekto I-ojo etapo įgyvendinimas Lietuvoje prasidėjo 1997 m. ir buvo baigtas 2000 m. Per tą laikotarpį atlikti šie darbai: nutiesta 70,6 km naujo kelio (Garliavos – Puskelnių ir Kauno – Kėdainių ruožai, Kėdainių ir Panevėžio šiaurinis aplinkkeliai), rekonstruota 103,2 km kelio, įdiegtos eismo saugumo gerinimo priemonės, pvz., nutiesta 11,2 km pėsčiųjų ir dviratininkų takų, įrengti kelio aptvėrimai, rekonstruotos 8 sankryžos.

Rekonstruojant Via Baltica kelią ypatingas dėmesys buvo skiriamas eismo saugumui gerinti. Buvo nustatytos pavojingiausios kelio vietos ir jose įrengtos saugaus eismo priemonės.

Tiesiant miestų bei gyvenviečių aplinkkelius buvo siekiama gerinti ekologines sąlygas ir eismo saugumą, didinti kelio pralaidumą.

Po pirmojo rekonstrukcijos etapo techninė kelio būklė, kaip ir buvo numatyta minėtoje programoje, atitinka minimalius reikalavimus, numatytus tarptautiniais susitarimais.

Via Baltica kelio rekonstrukcija išlieka vienu iš pagrindinių Lietuvos kelių tinklo modernizavimo prioritetų. Via Baltica kelio rekonstrukcija įtraukta į TINA programą, pagal kurią 2001-2015 metais numatyta investuoti 69,8 mln. eurų.

Baigus pirmąjį etapą visos I-ojo transporto koridoriaus vystyme dalyvaujančios šalys sutarė toliau tęsti pradėtą darbą. Šiuo metu Via Baltica Priežiūros komitetas paruošė 2001-2005 metų antrojo etapo investicinę programą.

Bendra antrojo etapo programos vertė bus apie 553 mln. eurų. Daugiausiai į Via Baltica žada investuoti Latvija ir Lenkija, atitinkamai 271 mln. eurų ir 219 eurų. Estija investuos 35 mln. eurų, o Lietuva – 28,5 mln. eurų.

Lietuvos indėlis antrojo etapo bendroje programoje yra mažiausias, nes mums pavyko pirmame etape pasiekti geresnių rezultatų nei mūsų kaimynams.

Šiuo metu Via Baltica Priežiūros komitetas yra paruošiąs 2001-2005 metų antrojo etapo investicinę programą. Lietuva ketina investuoti 28.5 mln. eurų.

Antrąjį etapą finansuos ES PHARE programa – skirs 6,5 mln. eurų, 11,6 mln. skyrė ISPA programa, 3,9 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš Europos investicijų banko, o 6,5 mln. eurų bus investuota iš Kelių fondo lėšų.

Gavusi ES PHARE finansinę paramą, antrojo etapo programos įgyvendinimą Lietuva pradėjo dar 2000 metais. Jis turėtų būti baigtas 2003 metais. Per šį laikotarpį bus nutiestas 22,5 km ilgio Marijampolės – Kalvarijos aplinkkelis, pastatytos dvi skirtingų lygių sankryžos ties Marijampole ir po vieną sankryžą ties Kaunu ir Panevėžiu, nutiesta antra Kauno vakarinio aplinkkelio juosta.

Baigus antrąjį rekonstrukcijos etapą, Via Baltica kelias atitiks šiuolaikinius standartus, o tolimesnis jo vystymas priklausys nuo eismo intensyvumo augimo tempų.

J. Budrevičius taip pat kalbėjo ir dėl bendradarbiavimo harmonizuojant transporto mokesčius.

Sutinkamai su Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa ir Lietuvos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 192 patvirtintu Teisės derinimo priemonių planu, Lietuva prisiėmė įsipareigojimus suderinti mokesčių politiką transporto srityje su galiojančiais Europos Sąjungos norminiais aktais.

Priemonių plane numatyta iki š. m. IV ketvirčio paruošti Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymą, atitinkanti 1999 birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62 EC “Dėl krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra” nuostatoms.

Siekiant pašalinti vežėjų konkurencijos iškraipymus, suderinti mokesčius su infrastruktūros kaštais bei išlaikyti stabilų kelių transporto infrastruktūros finansavimą, planuojama atlikti laipsnišką mokesčių suderinimą, kuris turi būti baigtas iki 2004 m. sausio 1 d. Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija ruošia Kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Numatomas šis įstatymo derinimo ir priėmimo grafikas: projekto derinimas su suinteresuotomis ministerijomis ir žinybomis: 2001 II-III ketvirčiai, projekto svarstymas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje: 2001 IV ketvirtis.

Kelių fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte numatoma: iki 2004 metų, laipsniškai mažinant, visiškai panaikinti įmonių realizavimo pajamų mokestį į Kelių fondą, palaipsniui didinti Lietuvos Respublikoje įregistruotų transporto priemonių mokesčius iki Direktyvos 99/62 EC Priede I reikalaujamų minimalių tarifų: mokesčių didinimas turėtų būti baigtas 2004 sausio 1 d. Mokesčiai bus diferencijuojami pagal transporto priemonių svorį, ašių skaičių ir pakabos tipą. Pilnai suderinus transporto priemonių mokesčius, t. y. po 2004 metų bus svarstoma galimybė įvesti kelių naudotojų mokesčių sistemą, kuri būtų taikoma vienodomis sąlygomis užsienio ir vietiniams vežėjams.

Pirmininkas

J. Budrevičius

Sekretorė

R. Jankauskaitė




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas