Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio, vykusio 2001 m. balandžio 20 d., Rygoje, ataskaita

Dalyvauja:

Komiteto nariai

Guntis Dambergs, komiteto pirmininkas (Latvija)

Jakovs Pliners, komiteto narys (Latvija)

Irena Šiaulienė, komiteto pirmininko pavaduotoja (Lietuva)

Giedrė Purvaneckienė, komiteto narė (Lietuva)

Jonas Jučas, komiteto narys (Lietuva)

Gintaras Šileikis, komiteto narys (Lietuva)

Andres Herkel, komiteto narys (Estija)

Valentina Vossotskaja, komiteto narė (Estija)

Ekspertai

Nils Sakss, Švietimo ir mokslo ministro patarėjas (Latvija)

Māra Katvare, Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio ryšių departamento vedėja (Latvija)

Sekretoriatas

Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Anitra Jankevica, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Anita Strazdina, Baltijos Asamblėjos Sekretorės padėjėja (Latvija)

Darbotvarkė:

1. Baltijos Asamblėjos finansinė parama Baltijos Asamblėjos Literatūros premijų laureatų knygų leidybai.

2. Paramos fondo, skirto Baltijos valstybių aukštųjų mokyklų studentų pasikeitimui Baltijos valstybėse, įsteigimas.

3. Būtinų sąlygų laisvam studentų ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių judėjimui Baltijos valstybėse sukūrimas.

4. Bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių pasikeitimas tarp Valkos ir Valgos miestų ir atitinkamų regioninių administracinių teritorijų.

5. Kiti reikalai.

1. SVARSTYTA:

Baltijos Asamblėjos finansinė parama Baltijos Asamblėjos Literatūros premijų laureatų knygų leidybai.

Pranešėja - komiteto pirmininko pavaduotoja.

I. Šiaulienė informuoja, kad nors Baltijos Asamblėja dar 1994 m. gegužės 15 d. Jūrmaloje (Kemeri) yra priėmusi Baltijos Asamblėjos Apdovanojimų literatūros, meno ir mokslo srityse nuostatus, kuriuose yra įsipareigojama, kad “literatūros kūrinys, kurio autorius gavo Baltijos Asamblėjos apdovanojimą, per dvejus metus po apdovanojimo įteikimo publikuojamas (išleidžiamas) ir abiejų kaimyninių valstybių kalbomis”, praktiškai šio įsipareigojimo nevykdo, nes kiekvienais metais vis sunkiau rasti lėšų knygų leidybai.

Pranešėjas - komiteto pirmininkas.

G. Dambergs informuoja, kad Baltijos Asamblėjos Biudžeto ir kontrolės komitetas pasiūlė Baltijos Asamblėjos Prezidiumui sumą, skirtą Baltijos Asamblėjos Literatūros premijų laureatų knygų leidybai, atskira eilute numatyti Baltijos Asamblėjos biudžete. Šiais metais, neprašant papildomo finansavimo, biudžete bus rasta 15 000 JAV dolerių, t. y., po 5 000 JAV dolerių kiekvienai šaliai vienos knygos leidybai.

G. Dambergs informuoja, kad Latvijai liko išleisti du lietuvių autorius - 1996 m. Literatūros premijos laureatės Juditos Vaičiūnaitės poezijos rinkinį “Žemynos vainikai” ir 1998 m. Literatūros premijos laureato Sigito Gedos pastarųjų trejų metų kūrinį bei 1999 m. Estijos Literatūros premijos laureato Jaan Kross romaną “Sustingęs skrydis”; Lietuvai - Jaan Kross romaną “Sustingęs skrydis” ir 2000 m. Latvijos Literatūros premijos laureato Janio Rokpelnio eilėraščių rinkinį. Estija duomenų šiuo klausimu nepateikė.

NUTARTA:

1.1. Komitetas nusprendė siūlyti Baltijos Asamblėjos Prezidiumui finansuoti tik tos Baltijos Asamblėjos Literatūros premijos laureato knygos leidybą, už kurią asmuo yra gavęs premiją.

1.2. Komitetas siūlo Baltijos Asamblėjos Biudžeto ir kontrolės komitetui peržiūrėti leidžiamų knygų leidybos išlaidų sąmatas.

1.3. Šiais metais Lietuva įsipareigoja išleisti 1999 m. Literatūros premijos laureato Jaan Kross romaną "Sustingęs skrydis". Latvija - 1996 m. Literatūros premijos laureatės Juditos Vaičiūnaitės poezijos rinkinį “Žemynos vainikai”.

2. SVARSTYTA:

Paramos fondo, skirto Baltijos valstybių aukštųjų mokyklų studentų pasikeitimui Baltijos valstybėse, įsteigimas.

Pranešėjas - Švietimo ir mokslo ministro patarėjas.

N. Sakss kalbėjo apie tai, kad reikia užtikrinti finansinę paramą Baltijos valstybių aukštųjų mokyklų studentams pagal tarpvyriausybinio susitarimo dėl bendros Baltijos švietimo erdvės nuostatas, kiekvienos Baltijos valstybės biudžeto švietimo skyriuje numatant lėšų joms įgyvendinti. Nuo 2002 m. sausio 1 d. kasmet šiam tikslui siūlyti skirti ne mažiau kaip 10 000 JAV dolerių. Be to, reikia plėtoti bendrą paskolų teikimo studentams sistemą, skirtą bet kokios aukštosios mokyklos kiekvienoje Baltijos valstybėse studentams mokėti už mokslą ir pragyvenimą. Taip pat reikia numatyti taikyti bendrą ir veiksmingą važiavimo viešuoju transportu lengvatų sistemos bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų moksleiviams bei aukštųjų mokyklų studentams, šiam tikslui leidžiant naudoti visose Baltijos valstybėse pripažįstamus moksleivio ar studento tapatybę patvirtinančius dokumentus.

NUTARTA:

2.1. Latvijos delegacija iki gegužės 4 d. įsipareigoja Baltijos Ministrų Tarybai suformuluoti klausimą šia tema ir jį išsiųsti komiteto vardu.

3. SVARSTYTA:

Būtinų sąlygų laisvam studentų ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių judėjimui Baltijos valstybėse sukūrimas.

Pranešėja - komiteto pirmininko pavaduotoja.

I. Šiaulienė informuoja, kad 2000 metų vasario 18 d. Taline, Baltijos šalių premjerai pasirašė trišalę sutartį "Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje".

Ši sutartis sudarys geresnes sąlygas Baltijos valstybių piliečiams kuo geriau pasinaudoti studijoms bet kurioje šalyje, tarp Baltijos valstybių aukštųjų mokyklų, skatins akademinį bei kvalifikacijų pripažinimą bei studentų ir dėstytojų mobilumą. Suteiks galimybę keistis studentais bei dėstytojais. Įsigaliojus šiai sutarčiai Baltijos valstybės be papildomų reikalavimų pripažins viena kitos aukštojo mokslo diplomus. Asmenys, turintys viduriniojo mokslo baigimo pažymėjimą, išduotą vienoje šalyje, turės vienodas teises stoti į aukštąją mokyklą ir mokytis kitose Baltijos šalyse. Taip pat bus pripažįstami sutartį pasirašiusiose šalyse suteikti moksliniai laipsniai.

Sutartis pasirašyta siekiant įgyvendinti Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse, konvencijos, priimtos 1997 m. balandžio 11 d. Lisabonoje (Lisabonos konvencija), kurią Lietuva ratifikavo 1998 m. spalio 15 d., ir kuri 1999 m. vasario 1 d. įsigaliojo, nuostatas.

2000 metų gruodžio 8 d. Kretingoje buvo pasirašyta tarpvyriausybinė sutartis "Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimo Baltijos šalyse".

2001 metų kovo 30 d. Tartu, trijų Baltijos šalių švietimo ministrai pasirašė tarpžinybinę sutartį "Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos, Estijos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Latvijos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos sutartis dėl studentų, mokslininkų ir dėstytojų mainų".

Pranešėja - Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio ryšių departamento vedėja.

M. Katvare kalbėjo, kad yra daug dirbama, jog Baltijos valstybėse - Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje - švietimas būtų laikomas vienu iš svarbiausių vidaus politikos prioritetų ir esminiu integracijos į Europos Sąjungą struktūras būdų. Tikimasi, kad sukūrus bendrą Baltijos švietimo erdvę bus galima veiksmingiau ir racionaliau panaudoti Baltijos valstybių švietimo sistemų intelektualinį potencialą ir materialinius išteklius moderniam, galinčiam konkuruoti ir labiau prieinamam visų lygių švietimui. Be to, ji pažymėjo, kad sudaryti tarpvyriausybiniai susitarimai dėl bendros Baltijos valstybių švietimo erdvės sukūrimo bendrojo vidurinio lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse, taip pat dėl akademinių kvalifikacijų pripažinimo ir pasikeitimo studentais, mokslininkais bei dėstytojais turi didelę teigiamą reikšmę skatinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą švietimo srityje.

NUTARTA:

3.1. Latvijos delegacija įsipareigoja iki gegužės 4 d. parengti rezoliucijos projektą, kur Baltijos Ministrų Taryba aktyviai būtų kviečiama tęsti bendros Baltijos švietimo erdvės tobulinimo darbą.

4. SVARSTYTA:

Bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių pasikeitimas tarp Valkos ir Valgos miestų ir atitinkamų regioninių administracinių teritorijų.

Pranešėja - komiteto pirmininko pavaduotoja.

I. Šiaulienė informuoja, kad aktyviai vyksta Lietuvos mokyklų bendradarbiavimas su Latvijos mokyklomis. Su Latvijos mokyklomis glaudžiai bendradarbiauja Pakruojo rajono Balsių pagrindinė ir Žiemelio vidurinė mokyklos. Prieš keletą metų šiose mokyklose veikė latvių kalbos fakultatyvai, artimiausiu metu numatyta atgaivinti jų veiklą. Organizuojamos bendros Lietuvos ir Latvijos moksleivių stovyklos. Pakruojo rajono mokytojai lanko Panevėžyje Baltoskandijos akademiją, kur dalinasi darbo patirtimi su Latvijos mokytojais. 2001 metais numatyta organizuoti rajono mokytojų seminarus "Mokomės latvių kalbos". Kultūros skyrius organizuoja Lietuvos ir Latvijos folkloro ansamblių šventes, kuriose dalyvauja ir moksleiviai.

Pasvalio rajono Taločių vidurinėje mokykloje organizuojami susitikimai su Latvijos kaimyninių mokyklų moksleiviais, užmezgusi ryšius su Latvijos mokyklomis ir Pasvalio Petro Vileišio gimnazija.

Š. m. balandžio 27 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyks susitikimas su latvių kalbos ir literatūros mokytojais, atvyksiančiais į Vilnių. Susitikimo metu bus dalinamasi darbo patirtimi gimtųjų kalbų ugdymo klausimais, tariamasi dėl tolimesnio bendradarbiavimo.

Pranešėjas - komiteto pirmininkas.

G. Dambergs siūlo intensyvinti Valka - Valga bendradarbiavimą pagal Baltijos valstybių pasienio rajonų bendradarbiavimo programą vadovaujantis bendros Baltijos švietimo erdvės principais, užtikrinant laisvą bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų moksleivių judėjimą abiejų miestų ir rajonų administracinėse teritorijose taikant supaprastintas vizų ir sienos kirtimo procedūras aptarti ruošiamame rezoliucijos projekte.

NUTARTA:

4.1. Pripažinti, kad klausimas dėl bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių pasikeitimo tarp Valkos ir Valgos miestų ir atitinkamų regioninių administracinių teritorijų yra labai aktualus ir šio klausimo problematiką aptarti būsimame rezoliucijos projekte.

5. SVARSTYTA:

Kiti klausimai.

Pranešėjas - komiteto narys.

J. Pliners siūlo skirti dėmesį Baltijos tautų kalbų studijoms bendrojo lavinimo vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, ypač pasienio rajonuose ir miestuose, padedant rengti kvalifikuotus mokytojus, rengti ir spausdinti mokymo programas bei mokomąsias priemones, tokiu būdu skatinant moksleivių bei studentų judėjimą ir įvairiapusį Baltijos valstybių bendradarbiavimą.

N. Sakss informavo apie 2001 m. birželio 28 - 30 d. Rygoje organizuojamą konferenciją, kurioje planuoja dalyvauti visi Europos Sąjungos valstybių Švietimo ir mokslo ministrai.

Komiteto nariai buvo pakviesti aplankyti Latvijos Nacionaliniame meno muziejuje veikiančią Andy Warhol parodą.

NUTARTA:

5.1. Komitetas nusprendė, kad Latvijos pusė paruoš rezoliucijos projektą, į kurį bus įtrauktos visos komiteto posėdyje diskutuotos problemos, t.y., bendra Baltijos švietimo erdvės plėtra ir mažų tautų kalbų studijos. Rezoliucijos projektas bus išsiųstas Lietuvos ir Estijos delegacijoms iki gegužės 4 d.

Pirmininkė

I. Šiaulienė

Sekretorė

R. Jankauskaitė




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas