Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos delegacijos dalyvavusios Šiaurės Tarybos teminiame posėdyje "Tvarus Šiaurės regionas", vykusiame 2001 m. balandžio 2 - 3 d., Osle (Norvegijos Karalystė), ataskaita

Baltijos Asamblėjos delegatai:

- Romualds Ražuks, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

- Audrius Klišonis, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

- Jaanus Marrandi, Baltijos Asamblėjos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto narys, Estija

- Anitra Jankevica, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

- Anita Strazdina, Baltijos Asamblėjos sekretorės padėjėja

Baltijos Asamblėjos delegacija dalyvavo balandžio 2 - 3 d. Norvegijos parlamente, Osle, Šiaurės Tarybos surengtame teminiame posėdyje "Tvarus Šiaurės regionas".

Balandžio 1 d. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkas Romualds Ražuks susitiko su Šiaurės Tarybos prezidentu Svend Erik Hovmand. BA ir ŠT sekretoriatų atstovai taip pat dalyvavo šiame susitikime. Buvo aptarti keli klausimai, susiję su 3-uoju jungtiniu BA ir ŠT posėdžiu (vyksiančiu gegužės 31 d. - birželio 1 d., Rygoje). Svend Erik Hovmand atsakė į kovo 19 d. BA ir ŠT sekretoriatų posėdyje Rygoje pateiktus klausimus.

Visų pirma jis pranešė, kad Švedijos Užsienio reikalų ministrė Anne Lindh dar nepateikė atsakymo ar dalyvaus jungtiniame posėdyje.

Antra, Svend Erik Hovmand nesutiko, kad atidarant jungtinį posėdį žodis būtų suteiktas Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos prezidentui, nes, jo nuomone, ir kiti svečiai norėtų pasisakyti per atidarymą, tačiau kiekvienam laiko neužteks.

Trečia, jis padėkojo BA už pirmąjį baigiamojo dokumento projektą ir pranešė, kad ŠT sekretoriatas laikys šį projektą pavyzdžiu pateikiant ŠT pasiūlymus baigiamojo dokumento projektui. Sekretoriatai turėtų toliau tobulinti šiuos projektus, kad redakcinei komisijai reikėtų aptarinėti tik vieną dokumento projektą.

Ketvirta, Svend Erik Hovmand pranešė, kad kaip ir buvo aptarta kovo 19 d. sekretoriatų posėdyje, ŠT sumokės dalį gegužės 31 d. priėmimo išlaidų.

Penkta, jis pasiūlė į kviestinių svečių sąrašą įtraukti regioninių Kaliningrado ir Sankt Peterburgo parlamentų delegatus. Romualds Ražuks su tuo sutiko, bet pabrėžė, kad BA nebus pakankamai pajėgi priimti didelę delegaciją iš Rusijos Federacijos.

Balandžio 2 - 3 d. vyko teminis posėdis "Tvarus Šiaurės regionas". Posėdį surengė Šiaurės Taryba siekdama aptarti Šiaurės šalių tvarios plėtros strategiją, kurią parengė Šiaurės Ministrų Taryba. Šiaurės Ministrų Tarybos "Tvarios plėtros" strategijos pasiūlyme - "naujoje kryptyje Šiaurės šalims" - yra nurodyti trumpalaikiai (iki 2004 m.), o taip pat ir ilgalaikiai (iki 2020 m.), tikslai ir iniciatyvos. Strategija taip pat apima priemones, kurių Šiaurės šalys imsis remdamos tvarią plėtrą vadinamuosiuose kaimyniniuose regionuose (t. y. Baltijos valstybėse ir šiaurės vakarų Rusijoje, taip pat ir Kaliningrade).

Šiuo posėdžiu buvo siekiama paskatinti parlamentarų ir ministrų dialogą strategijos pobūdžio ir turinio bei dėl jos įgyvendinimo klausimais. Be to, pakomentuoti strategijos turinį ir apibrėžti tarptautinę perspektyvą buvo pakviesta daug pagrindinių šios srities ekspertų.

Teminį posėdį atidarė Šiaurės Tarybos prezidentas Sven Erik Hovmand. Jis pabrėžė, kad tvarios plėtros įtvirtinimas pasauliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis yra vienas iš opiausių ir bauginančių XXI a. sunkiųjų uždavinių. Jis laikėsi nuomonės, kad rimtu, tikslingu darbu regioniniu lygiu grindžiamas teigiamas pokyčių modelis turėtų būti laikomas pagrindine iniciatyva, stiprinančia pasitikėjimą bendru globaliniu tikslu.

Norvegijos Ministras Pirmininkas Jens Stoltenberg pateikė Šiaurės Ministrų Tarybai tvarios plėtros strategijos pasiūlymą. Jis pabrėžė, kad tvari plėtra yra būtinoji subalansuotos ekonominės plėtros ir socialinio stabilumo sąlyga. Jis pastebėjo, kad strategiją sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje kalbama apie klimato pokyčius, biologinius ir genetinius išteklius, jūrą, cheminę ir maisto saugą. Antrojoje dalyje aprašomos valstybės ūkio šakos - energetika, transportas, žemės ūkis, žvejybos ir miškų pramonė. Trečioje dalyje aptariama tai, kaip stiprinti žinojimą; kaip skatinti išteklių efektyvumą; kaip įtraukti kaimyninius regionus; kaip užtikrinti visuomenės dalyvavimą ir kaip paremti Vietos reikalų darbotvarkę - 21.

Suomijos Šiaurės šalių Bendradarbiavimo ministras Jan Erik Enestam pakomentavo strategijos įgyvendinimo darbus. Jis pranešė, kad nacionalinės vyriausybės finansuos strategijos įgyvendinimą. Ministrams pirmininkams teks pagrindinė politinė atsakomybė. Kad strategija būtų įgyvendinama, Šiaurės šalių bendradarbiavimo ministrai koordinuos šakinių ministrų bendradarbiavimą. Taigi, šakiniai ministrai bus tiesiogiai atsakingi už strategijos įgyvendinimą. Papildomų lėšų strategijai įgyvendinti tose srityse, kurios nepatenka į tiesioginę nacionalinių vyriausybių atsakomybės sritį, skirs Šiaurės Ministrų Taryba.

Antrojoje teminio posėdžio dalyje - Šiaurės šalių pasiūlymo perspektyva, kviestinių svečių požiūriai - pasisakė Jungtinių Tautų tvarios plėtros skyriaus direktoriaus pavaduotojas Lowell L. Flanders. Jis pabrėžė, kad šis teminis posėdis sutampa su pasiruošimais pasauliniam viršūnių susitikimui tvarios plėtros klausimais, kuris vyks 2002 m. Johanesburge - praėjus dešimtmečiui nuo klimato konferencijos Rio de Žaneire. Jis apžvelgė praeitį ir priėjo prie išvados, kad daugelyje valstybių tvari plėtra vis dar nėra prioritetu. Jis pažymėjo, kad "grėsmingas ozono sluoksnio plonėjimas, pasaulinis atšilimas, gyvenamosios vietos ir rūšių nykimas ir epideminė tarša veda mus link pasaulinės ekologinės katastrofos". Globalizacijos gilėjimas ir tvarios ekonomikos poreikis kuria naują tarptautinio dialogo ir bendradarbiavimo imperatyvą. Kalbėtojas taip pat pastebėjo, kad ekonominio augimo ir socialinio stabilumo puoselėjimas ir palaikymas mažinant žalą natūraliai aplinkai yra per didelis darbas, kad būtų paliktas vien tik vyriausybėms. Tai reiškia, kad į šį darbą reikia labiau įtraukti vietos bendruomenes ir įvairias visuomenės grupes. Jis laikėsi nuomonės, kad tvariai plėtrai reikia sukurti realias sąlygas vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų ir įsipareigojusių asmenų veikla kiekvienoje pasaulio vietoje ir regione.

Kabineto vadovas Rolf Annerberg iš ES Komisijos buvo antrasis kviestinis kalbėtojas. Jis aptarė tvarią plėtrą ES lygmenyje palygindamas Šiaurės šalių ir ES tvarios plėtros strategiją (pastaroji turi būti priimta šių metų birželį Geteborge). Šiaurės šalių tvarios plėtros strategija jam paliko didelį įspūdį ir jis pabrėžė, kad Šiaurės šalys šia strategija pažengė toliau negu ES. Rolf Annerberg pastebėjo, kad ES strategijoje išskirti tikslai ir problemos yra panašūs į Šiaurės šalių strategijos tikslus ir problemas. Rolf Annerberg papasakojo, kad rengiant ES tvarios plėtros strategiją buvo nuspręsta prioritetą suteikti šešioms sritims, kur padėtis nėra tvari:

1. Išmetamųjų dujų kontrolė,

2. gamtinių išteklių panaudojimas,

3. žmonių sveikata,

4. transporto politika,

5. socialinė diferenciacija, skurdas,

6. demografinė padėtis.

Įgyvendinant strategiją reikėtų pasitelkti:

 tikslų finansinį įvertinimą,

 technologijų plėtros teikiamą naudą,

 objektyvius tyrimus,

 geresnę informaciją ir ryšius.

Trečioji konferencijos dalis (balandžio 2 d. 16.00-18.00 val. ir balandžio 3 d.) buvo skirta kalboms ir svarstymams apie tvarios plėtros strategijos įgyvendinimą valstybės ūkio sektoriuose. Kalbas pasakė Šiaurės šalių ministrai.

Baigiamąjį žodį konferencijoje pasakė Šiaurės šalių Kaimyninių teritorijų komiteto pirmininkas Per-Kristian Foss. Jis pabrėžė tai, kad norint įgyvendinti strategiją, reikia aiškiai apibrėžti visą veiklą ir visos kalbos apie tvarią plėtrą turėtų virsti veikla.

Balandžio 2 d. vakare Jakobo kultūros rūmuose įvyko Šiaurės šalių muzikos ir literatūros apdovanojimų įteikimo ceremonija.

Parengė:

Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   NORVEGIJA

LR Seimas