Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos konferencijos “Pasienio miestų bendradarbiavimas be sienų”, vykusios 2001 m. vasario 9 d., Valka, Latvija, ataskaita

2001 m. vasario 9 d. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininko pavaduotojas ir Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas Audrius Klišonis, Baltijos Asamblėjos Saugumo ir užsienio reikalų komiteto narė Jūratė Juozaitienė, Baltijos Asamblėjos Komunikacijų ir informatikos komiteto narys Nikolajus Medvedevas bei Baltijos Asamblėjos Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Jonas Budrevičius bei šio komiteto nariai Vitas Matuzas ir Domininkas Velička dalyvavo Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos surengtoje konferencijoje Latvijos ir Estijos pasienio miesto Valkos ir Valgos problemų bei galimų jų sprendimo būdų klausimais, su kuriais susiduria į dvi dalis nacionalinių sienų padalintas miestas.

Konferencija nagrinėjo šias pagrindines problemas:

- kaip pašalinti Valkos ir Valgos skirtumus;

- iš tikrųjų, Estijos Valga yra labiau išsivysčiusi už Latvijos Valką, dėl to keliamas klausimas, kaip šią padėtį pataisyti;

- sienos perėjimas ir vizų, dvejų miestų sutarties pasirašymo klausimai.

Valkos ir Valgos savivaldybės atstovai supažindino su plačiu abiejų miestų bendradarbiavimu. Šis bendradarbiavimas bus tęsiamas. Tačiau yra administracinėmis taisyklėmis sukurtų problemų, pvz., sienos perėjimo taisyklės ir su jomis susiję klausimai.

Valkoje ir Valgoje yra keturi sienos perėjimo punktai. Du iš jų yra įsteigti miestų dvynių centre. Tačiau jie nėra tarptautiniai sienos perėjimo punktai. Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad būtų naudinga šiems punktams suteikti tarptautinį statusą.

Tiktai vienas iš tų keturių pasienio punktų yra bendras, t.y., pasieniečiai tikrina tiktai atvykus. Šis klausimas taip pat bus sprendžiamas.

Estija ir Latvija yra pasirašiusios 14 tarpvyriausybinių susitarimų. Tačiau su jais susiję klausimai nėra pakankamai reguliuojami, nors kai kuriais atvejais jie yra išspręsti.

Rekomenduojama padaryti pakeitimų Latvijos ir Estijos sienos perėjimo punktų sutartyje, priderinant ją prie iš tikrųjų esančios padėties. Pagal sutartį leidimo gyventi neturintys asmenys negali pasilikti šalyje ilgiau negu 90 dienų per pusmetį. Estijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinio departamento generalinis direktorius Märt Piiskop teigė, kad Valgoje šiuo metu iš tikrųjų niekas neskaičiuoja, kiek realiai į Valgą atvykstančių asmenų su Latvijos pasais ten išbūna. ,,Jau ilgus metus į tai griežtai nežiūrime,“ teigė Märt Piiskop.

Valkos miesto tarybos pirmininkė Inta Laganovska išskyrė kelių problemas. Netoli sienos gyvenantys žmonės turi karčios patirties. Tiktai ties sienos perėjimo punktu esantys keliai yra daugiau ar mažiau patenkinamos būklės. Valka dalyvauja ,,Šiaurinės stygos“ projekte. Įgyvendindama projektą Valka bandys gerinti prie sienos esančių kelių būklę.

Rimčiausia Valkos ir Latvijos piliečių bei ne piliečių problema yra kasdieninis judėjimas. Procedūra yra gana sudėtinga ir kartu brangi. Pavyzdžiui, turintys leidimus keliauti į Estiją turi turėti Latvijos pasą ir Estijos polisą. Žmonėms, turintiems nuolatos kirsti sieną, tokia tvarka yra labai brangi.

Inta Laganovska pabrėžė, kad kiekvienas pilietis turtėtų gauti oficialią informaciją apie reikalingus dokumentus savo nacionaline kalba. Be to, visi reikalingi dokumentai turėtų būti ne Rygoje, kaip yra dabar, bet Valgoje. Taip būtų ne tik patogiau, bet ir pigiau.

Valkos merė taip pat paminėjo, kad daugelis verslininkų yra ne piliečiai, todėl jie negali savo nuosavybėn įgyti pasienio teritorijoje esančios žemės. To neleidžia Latvijos įstatymai.

Valgos mero pavaduotojas savivaldybės ūkio klausimais Enno Kase paminėjo, kad 1997 m. Valgoje buvo atidarytas turistų informacijos biuras. Čia taip pat yra informacijos ir apie Latviją. 2001 m. Valgos informaciniame centre planuojama įkurti naują darbo vietą, kuri yra numatoma Latvijos piliečiui.

Problemų iškyla Latvijos ir Estijos pilietybės neturintiems asmenims lankant kapines. Valgoje gyvena apie 40 Rusijos piliečių, kurie lanko kapines Latvijoje. Pereinant sieną jiems reikia vizų. Siūloma išduoti vizas sienos perėjimo punktuose.

Pagal turimus duomenis 23 moksleiviai iš Estijos lanko mokyklą Latvijoje. Dauguma jų yra latviai, kurie nori mokytis gimtąja kalba. Pusė jų yra Latvijos piliečiai, o kita pusė - Estijos piliečiai. Devyni rusai ir šeši estai iš Latvijos lanko Estijos mokyklas. Mokesčio už mokslą apskaitą vykdo savivaldos institucijos, tačiau sienos perėjimas ir buvimo šalyje taisyklės nepriklauso vietos valdžios kompetencijai, ir čia šiuo metu šie dalykai nėra visiškai suderinti su Estijos įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis.

Tam tikras skaičius žmonių, kurie nėra Latvijos piliečiai, tačiau turi leidimus gyventi Latvijoje, iš Latvijos vyksta į Valgos turgų prekiauti ir užsidirbti pragyvenimui. Jie neturi darbo leidimų ir, paprastai, jų nesikreipia. Vargu, ar jų kalbos žinios atitiktų Estijoje prekiautojams keliamus reikalavimus.

Latvijos teritorijoje yra problemų Savieniba gatvėje, kurioje gyvena devynios Estijos šeimos. Joms gali iškilti sunkumų pereinant sieną ateityje, ir dėl savo gyvenamosios vietos jos neturi galimybės parduoti savo turtą. Šių žmonių problemos buvo žinomos ilgus metus, tačiau sprendimų nerasta.

Be to, rūpesčių kelia aplinkosaugos reikalai. Savivaldybės dirba kartu įgyvendindamos projektą, kuris sustabdys miesto taršą. Čia turbūt iškils bendro finansavimo kliūtys, jeigu šiuos klausimus skirtingai supras Talinas ir Ryga.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad prisijungus prie Europos Sąjungos išsispręs daugelis esančių problemų.

Kalbėdamas konferencijoje Latvijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Estijos Respublikoje J. E. Gins Jegermainis pabrėžė, kad būtina skatinti kalbų mokymąsi. Jis paminėjo, kad estų-latvių kalbų žodynas paskutinį kartą buvo išleistas apytiksliai prieš 34 m. Dabar yra vilties, kad prasidės naujo žodyno rengimas.

Estijos ir Latvijos instituto direktorė Unda Ozolina kalbėjo apie instituto organizuojamą veiklą. 1999 m. institutą įkūrė Valkos savivaldybė, Latvijos universitetas ir Vidzemes aukštesnioji mokslo institucija. Institutas Valkoje siūlo pedagogikos bakalauro studijas. Taip pat rengiami estų ir anglų kalbų kursai. Direktorė supažindino su problemomis mokinant estų kalbos, nes trūksta naujų žodynų. Unda Ozolina paminėjo, kad institutas stengiasi išlaikyti savo žmogiškuosius išteklius Valkoje.

Miestų ekonominis bendradarbiavimas yra svarbus kaip ir kalbų mokinimasis. Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad Latvijos ir Estijos valdžia turėtų skatinti ekonominę veiklą.

Latvijos universiteto atstovas geografijos katedros dr. Peteris Skinkis kalbėjo apie Valkos ir Valgos tyrinėjimų rezultatus. Jis minėjo, kad Valka turi potencialą plėtoti ekonominius tinklus. Dr. Peteris Skinkis taip pat supažindino dalyvius su pakankamai sėkmingu Valkos ir Valgos bendradarbiavimu vietos lygmeniu. Tačiau Latvijos universiteto atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad Latvijoje trūksta tikslingumo įgyvendinant regioninę politiką, kas skatintų pasienio bendradarbiavimą. Jis taip pat pateikė nuomonių apklausos rezultatus apie pagrindines regioninės plėtros problemas. Kai kurios jų yra sudėtingos sienos perėjimo procedūros; silpni ryšiai su gyventojais kitoje sienos pusėje; pasienyje gyvenančių žmonių izoliacija (nėra pakankamai ryšių, t.t.); nedarbas; trūksta koordinavimo tarp valstybinių institucijų.

Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Vitas Matuzas pranešime akcentavo bendradarbiavimo per sienas padėties problematiką bei nemažai dėmesio skyrė regioninės plėtros politikai, kuri turi remtis “ne tik dvišaliais santykiais su kaimyninėmis valstybėmis, bet ir daugiašaliais susitarimais su įvairiais Baltijos jūros valstybių miestais, plėtojant Euroregionalizmo idėją”. Baltijos Asamblėjai Seimo narys siūlė surengti tarptautinę konferenciją, kurioje būtų aptariami ES techninės pagalbos ir jos koordinavimo klausimai, įvertinamas regionų pasirengimas ES struktūriniams fondams, regionų struktūrų konstravimas.

Baigiantis renginiui ,,Pasienio miestų bendradarbiavimo be sienų“ konferencijos dalyviai priėmė bendrą kreipimąsi į Latvijos ir Estijos vyriausybes.

Tarp konferencijos dalyvių buvo Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso Tarpparlamentinės Konsultacinės Tarybos atstovai, valstybinių institucijų pareigūnai, Valkos ir Valgos savivaldybės atstovai ir dėstytojai iš Leipcigo bei Latvijos universiteto atstovai.

Delegacijos sekretorė

R. Jankauskaitė




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas