Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos konferencijos jūrų turizmo klausimais, vykusios 2001 m. spalio 5 d. Kuressaare, Saaremaa, Estijoje, ataskaita

Peeter Kreitzberg, Riigikogu vicepirmininkas, ir Jüri Saar, Saaremaa apygardos valdytojas, pasveikino konferencijos dalyvius ir padėkojo Laine Tarvis, Baltijos Asamblėjos Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto pirmininkei, už surengtą renginį. Prieš dešimtmetį net negalėjome svajoti apie turizmą, bet atgavus nepriklausomybę turizmas pradėtas plėtoti gana sparčiai. Estijoje dabar veikia gera linija tarp Saaremaa ir Hiiumaa ir taip pat bandoma sukurti mažų uostų tinklą, kuris jau dabar jungia 7 mažus uostus. Kadangi viskas pradėta nuo nulio, tai šį rezultatą galima laikyti pakankamai geru. Ateityje galvojama pastatyti uostą, kuriame galima būtų priimti laivus iš kitų regionų.

Thomas Mielke iš Švedijos, atstovaujantis Baltijos jūros Turizmo komisiją, supažindino su marketingu Baltijos jūros regione. Baltijos jūros turizmo komisija (BTK) įkurta 1983 m. Lübeck jungia devynias valstybes ir tūkstančius įdomių ir lankytinų vietų nuo Lübeck vakaruose ir St. Petersburg rytuose. Interneto puslapyje www.balticsea.com galima rasti daugiau informacijos apie keliones Baltijos jūros regione.

Bruno Pao iš Estijos, atstovaujantis Jūros kultūros asociaciją, kalbėjo apie jūros turizmo istoriją. Šimtmečiais žmonės keliaudavo Baltijos jūra iš vieno uosto į kitą, tačiau kelionės trukdavo ilgai, norėjosi per trumpesnį laiką įveikti atstumus. Ilgainiui laiko tarpai mažėjo, gerėjo ir servizas laivuose, buvo sudarytos sąlygos linksmintis ir pramogauti. Jūros turizmas apima daug sričių, čia žmogus gali save išbandyti, ypač tai tinka plaukiojant jachtomis, tačiau ši sritis vis dar yra turtingųjų privilegija. Eksperto nuomone, visos trys šalys jūros turizmą turi vystyti kartu. Svarbu yra tai, kad laivai ne tik atplauktų į uostą, bet ir kad jiems būtų suteikta informacija apie lankytinas vietas. Šiais metais Saaremaa uoste buvo prisišvartavęs Danijos Karalienės laivas.

Helle Hallika iš Estijos Jūros Turizmo asociacijos savo pranešime "Jūros turizmas kaip ekonomikos šaka, maži uostai kaip regiono jūros vartai" pateikė 1993-2001 m. statistinius duomenis apie jachtų apsilankymus 45 mažuose Estijos uostuose. Per šį laikotarpį čia apsilankė apie 34815 žmonių, tačiau šie duomenys yra preliminarūs, nes ypatingai maži Estijos uostai šių duomenų nefiksuoja, lengviausiai šią informaciją galima gauti iš didesnių uostų. Pats populiariausias per šį periodą buvo Pirita uostas Taline. Kuresaare šiais metais aplankė viena Rusijos jachta su 13 žmonių. Atsiliepimai apie uoste teikiamą servizą buvo labai geri. Tačiau kaip visada dominuoja dideli uostai. Anksčiau be Talino ir Pernu nebuvo nei vieno uosto, kurį galėjo aplankyti turistai, šiandien po truputį pradeda plėstis ir maži uostai, bet jiems labai reikalinga šalies vyriausybės pagalba, nes suprantama, kad viena savivaldybė to padaryti negali, nes uostai reikalauja milžiniškų investicijų. Svarbu suprasti ir tai, kad uostai nesivadovautų nesveika konkurencija, o palaikytų vienas kitą, keistųsi informacija (SuPortNet projektas). Estijos vyriausybė paskelbė turizmą prioritetine sritimi, buvo paruošta ir priimta turizmo programa.

10 metų buvęs 12 metų veikiančios "tarptautinės laivų turizmo" darbo grupės narys ir savo organizacijos ir Suomijos buriuotojų asociacijos įkūrėjas Rauno Alatalo savo pranešime "Suomijos patirtis jūrų turizme" papasakojo, kad jo asociacijos tikslas yra surinkti ir publikuoti informaciją tiek Suomijos buriuotojams plaukiantiems į užsienio vandenis ir užsienio laivų savininkams atplaukiantiems į Suomijos pakrantės vandenis ar ežerus. Dirbama kartu su Suomijos Jūrų administracija, kuri taip pat palaiko asociacijos veiklą. Suomiams jau keletą metų yra leidžiamas turisto vadovas "Plaukiant į užsienį". Jis išeina kas dveji metai. Tuo pat metu išeina specialus atnaujintos informacijos lapas. Baltijos valstybėms yra leidžiama speciali knyga. Nuo tada, kai buvo panaikintos vizos, suomiai pradėjo domėtis Baltijos valstybėmis. Visa knyga apima Baltijos jūrą ir Šiaurės jūrą nuo Gibraltaro iki Islandijos. Su knygos santrauka suomių kalba galima susipažinti interneto puslapyje www.veneilyliitto.fi. Užsienio buriuotojams švedų, anglų ir vokiečių kalbomis ir 1994-95 m. estų kalba yra išleistas bukletas "Su malonumu atplaukite į Suomiją". Dabar Suomijos Jūrų asociacija teikia informaciją tik internete, adresu: www.fma.fi, bet dalies "Paadiga Soome" bukleto 2002 m. bus išleista atnaujinta redakcija. Gerai žinoma leidykla Imray po 1991 m. išleido pirmąją knygą anglų kalba 1993 m., į kurią buvo įtraukti ir keli Baltijos uostai. Gera specializuota informacija 40.000 savo narių apie daugiausia Estijos uostus yra išleista Svenska Kryssarklubben (SXK) Švedijoje. Geriausiai žinomas uostų vadovas yra išleistas vokiečiams. Knyga vokiečių kalba "Hafenhandbuch Ostsee II" parašyta Kreuzer-Abteilung, des Deutschen Seglerverbandes apima labai gerą informaciją taip pat ir apie Baltijos uostus. 1997 m. Edition Maritim vokiečių kalba išleido Baltijos jūros regiono uostų knygą "Nautischer Almanach Ostsee" ir tokia pati knyga anglų kalba buvo išleista Boatswain Press Ltd. Dėl pozityvios plėtros Baltijos valstybėse ir be abejo jai besitęsiant, labai svarbu, kad knygoje esančios klaidos ir trūkumai būtų ištaisomi nedelsiant. Visada ankstyvą rudenį prieš tuos metus, kada turi būti išleidžiama knyga yra teikiamos pastabos ir taisomos klaidos, pavyzdžiui "Hafen-Handbuch Ostsee II" spalyje, el.paštas: gf.see@dwd.de, www.dwd.de/services//gfsf. Labai svarbu žinoti, kad didžiausi renginiai ir buriniai plaukiojimai/kelionės dideliam laivų skaičiui turi būti planuojamos labai anksti, bent jau metai prieš. Taip pat daugelis jachtklubų ir susijusių buriuotojų asociacijų datas ir skaičius numato mažiausiai prieš metus. Labai svarbu, kad turistams apie renginius būtų teikiama teisinga informacija ir kad mokami pinigai atitiktų tarptautinį lygmenį.

Jūratė Arnašus, Klaipėdos Turizmo informacinio centro direktorė, trumpai pristatė Klaipėdą, kaip stambų šalies transporto mazgą, svarbų ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. Čia jungiasi reikšmingi jūros ir sausumos keliai. Neužšąlantis Klaipėdos uostas yra netoli kitų stambiausių Baltijos jūros uostų: Kaliningrado Rusijoje, Rygos Latvijoje ir Talino Estijoje.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra svarbus tranzito centras tarptautinių transporto koridorių ir tranzito kelių kryžkelėje. Jūrų ir sausumos keliais jis jungia pagrindinius transporto koridorius tarp Rytų ir Vakarų. Nuo jo trumpiausi atstumai sausuma iki svarbių Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos pramonės regionų. Per Klaipėdą eina pagrindinės laivybos linijos tarp Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų. Tai šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas. Akvatorijos ir šiaurinių uosto prieplaukų gylis siekia 14,5 metro. Klaipėdos uostas - universalus. Didžiausią krovinių dalį sudaro: naftos produktai, metalas, trąšos, cementas, konteineriai, grūdai, cukraus žaliava, mediena, durpės, šaldyti maisto produktai, ro-ro ir kiti kroviniai. Per metus uoste perkraunama apie 20 mln. tonų krovinių. Prognozuojama, kad artimiausiu metu, baigus modernizavimą ir pagilinus šiaurinę akvatorijos dalį iki 14 metrų, uosto pajėgumai turėtų išaugti iki 30 mln. t ir daugiau krovinių. Šiuo metu į uostą gali įplaukti iki 10,5 m. grimzlės laivai. Klaipėda tampa ir vis svarbesniu keleiviniu uostu. Nuolatinėmis laivybos linijomis tarp Vokietijos ir Švedijos plaukioja keleiviniai krovininiai keltai. Klaipėdos uostas kasmet priima daugiau kaip 7000 laivų iš 45 pasaulio šalių. Bendras aptarnautų Klaipėdos uoste keleivių (įskaitant autotransporto priemonių vairuotojus) skaičius 1999 m. buvo 79105 žmonės, keleivių atvyko 40766, išvyko - 38339 (48.5 proc.). Daugiausia keleivių aptarnauta maršruto linijose Klaipėda-Kylis ir Klaipėda-Mukranas (atitinkamai 37,5 proc. ir 23,6 proc. viso keleivių srauto). Klaipėdos uostą 1999 m. aplankė 15 kruizinių laivų su 7150 turistų. Tai žymiai daugiau nei ankstesniais metais. Uosto veiklos strateginės kryptys: kruizinės laivybos pritraukimas; Keleivių srautų didinimas; Linijinės laivybos skatinimas. Keleivių pervežimų didėjimo priežastys: kelionių jūra populiarėjimas Lietuvoje, gerai išvystyta infrastruktūra (keliai, viešbučiai ir pan.) Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje, lankytinos vietos ir atrakcijos, glaudus bendradarbiavimas tarp terminalo operatoriaus-agento-kelionių agentūros (BĮ UAB "Krantas Shipping" ir UAB "Krantas Travel" pavyzdys).

Kruizinių laivų ir turistų, apsilankančių Klaipėdos uoste turistinio sezono metu, skaičius, analizuojant 1994-1998 metų duomenis, neaugo dėl to, kad Klaipėda neturėjo kruizinių laivų terminalo. Kruiziniai laivai švartuojami prie visiškai tam nepritaikytų krantinių, kur vyksta krovos darbai. Siekiant padidinti keleivių, keliaujančių per Klaipėdos uostą, skaičių, būtina žymiai pagerinti aptarnavimo kokybę. Tam tikslui būtini kruizinių laivų ir keleivių keltų terminalai. 2000 m. pradėta kruizinių laivų terminalo krantinių rekonstrukcija ir keleivinių keltų terminalo projektavimo darbai. Būsimajame kruizinių laivų terminale turi būti įrengta: turistinių autobusų ir lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės, valiutos keitykla, pašto skyrius. Remiantis didele patirtimi, reikia pažymėti, kad efektyvus, greitas ir kokybiškas visų kranto padalinių darbas turi labai didelę reikšmę keleivių srauto didėjimui ir patrauklaus uosto įvaizdžio formavimui. Į tai būtina atkreipti ypatingą dėmesį, planuojant naują kruizinių ar reguliarių maršrutų linijų terminalą.

Šiandien uoste veikia apie 20 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, taip pat agentavimo, ekspeditavimo bendrovių. Iš viso Klaipėdoje dirba apie 200 jūros verslu užsiimančių kompanijų. Nuolat ieškoma būdų, kaip padidinti krovinių ir keleivių pervežimo efektyvumą Baltijos jūros regione.

Pagal dydį ir gyventojų skaičių Klaipėda yra trečias Lietuvos miestas. Miestas 15 km driekiasi palei Kuršių marias ir siekia 3 km į plotį. Užimdama 98,35 kvadratinių km plotą ir turėdama 202,5 tūkst. gyventojų, Klaipėda gali būti priskirta vidutinių Europos miestų grupei. Tačiau būdama nuostabiame gamtos kampelyje bei garsėjanti savo dinamiškumu ir simpatiška atmosfera kur kas dažniau pavergia žmonių širdis nei didesni miestai. Klaipėda turi daug patrauklių vietų, tinkamų apsistoti bei gyventi. Daug lankytojų pritraukia Jūrų muziejus ir delfinariumas, mėgstantiems sportą Klaipėda gali pasiūlyti jachtų ir buriavimo centrą, povandeninio plaukiojimo sporto klubą.

Janis Megnis iš Latvijos Mažų uostų asociacijos savo pranešime "Latvijos mažų uostų ateities plėtros perspektyvos" trumpai apžvelgė Latvijos jachtų uostus, kurie išsidėstę Riga, Ventspils, Liepaja, Pavilosta, Roja, Mersrags, Salacgriva, Skulte miestuose.

Daugelis uostų seniau ir kai kurie dabar yra naudojami kaip žvejybiniai. Uostuose sparčiai vystoma infrastruktūra, čia galima gauti pagrindinę turistinę informaciją, papildomą servizą. Kad uostai taptų patrauklesni turistams jie modernizuojami, daromos naujos plėtros programos ir ieškoma naujų investicijų. Latvijoje veikia uostų vystymo įstatymas bei sukurtas specialus fondas, kuriame kaupiamos lėšos uostų modernizacijai. Dabar fonde yra apie 700 000 tūkst. latų. Anot eksperto, svarbiausias dalykas, kurį turi nutarti vyriausybė - kiek uostų mums reikia ir biudžete numatyti lėšas jų plėtrai.

Arvo Veskimets iš Estijos Jūrų administracijos savo pranešime "Maži laivai ir maži uostai Estijoje" stipriai akcentavo keleivių saugumo klausimus. Užsienio turistai, norintys atplaukti į mūsų uostus dažnai yra nedraudžiami, todėl dabar į mūsų uostus atvyksta tik profesionalai arba nuotykių mėgėjai. Keldami reikalavimus saugumui, taip pat turime įrodinėti, kad esame saugus regionas. Jeigu galėtume įrodyti, kad mūsų uostai yra saugūs, galėtume įtraukti juos į bendrą registrą. Kalbėdami apie saugumą turime kelti ir mėgėjiško plaukiojimo kvalifikaciją, kad mažų laivų ar jachtų savininkai laikytųsi tokių pačių saugumo reikalavimų, kaip ir valdantys didelius laivus, nes jūroje yra susiduriama su tais pačiais pavojais. Prognozuojama, kad įstojus į ES šis klausimas išsispręs, nes bus didesnis pasitikėjimas. Jūros specialistai numato, kad tada atplaukiančių jachtų skaičius padaugės dešimteriopai. Turime jau numatyti, kaip galėsime juos priimti? Estijos uostai gali priklausyti savivaldybėms ir jau po truputį atsiranda privačių uostų, tačiau privatizacija dar tik prasidėjo, o dažnai dėl neaiškios perspektyvos ji vystosi labai pamažu, didėja reikalavimai saugumui, paslaugų kokybei, reikia gerinti infrastruktūrą. Svarbu yra ir tai, kad dažnai nekuriama bendra uostų vystymosi strategija, kad žmonės gautų pilną informaciją apie regione esančius kitus uostus, turime vadovautis sveikos konkurencijos principais. Taip pat labai svarbus yra mažų laivų registro klausimas, jūrų žemėlapių sudarymas, nes dabar nėra specialių jūros žemėlapių, o galėtų būti parengtas bendras katalogas visam regionui. Eksperto manymu, labai svarbu, kad Baltijos valstybių vyriausybės turėtų bendrą uostų vystymo strategiją regione, kad taikytų vienodus reikalavimus, kad būtų netrukdomas judėjimas tarp regione esančių uostų, svarbu vystyti koridorius ir uostų infrastruktūrą, gerinti santykius su savivaldybėmis. Ateityje svarbu turėti bendrą liniją, kuri veiktų tarp trijų Baltijos valstybių, kad pasibaigus konferencijai darbai nenutrūktų ir kad tolesniems darbams būtų sudaryta darbo grupė mažų uostų problemoms spręsti bei sudaryta uostų partnerių grupė.

Jaak Reinmets iš Estijos mažų uostų asociacijos savo pranešime "Maži uostai Estijoje šiandien ir rytoj" Estijos mažų uostų būklę apibūdino panašią kaip ir esančią Latvijoje. Maži uostai yra sunykę arba neaiškios nuosavybės teisės, dažnai medinius karkasus būtina keisti betoniniais. Jo atstovaujanti organizacija gyvuoja tik žmonių iniciatyvos dėka, yra nekomercinė, jai priklauso atstovai iš visų regiono uostamiesčių, kurie organizuoja informacinius susitikimus savivaldybėse, kurių metu yra gera proga susitikti laivų savininkams ir savivaldybių darbuotojams ir pasikalbėti apie iškylančias problemas, veikia informacinis centras, kur galima susipažinti su uostų reikalavimais, taip pat teikiamos nemokamos konsultacijos. Ekspertas palaikė Latvijoje egzistuojančią idėją, kad dideli uostai padeda vystytis mažiems ir buvo kritikuojama Estijoje esanti mokesčių tvarka dėl pakrančių gyventojų.

Andis Kublacovs iš Latvijos Regionų studijų centro Ltd. savo pranešime kalbėjo apie SuPortNet projektą ir Latvijos buriavimo tinklo plėtros perspektyvas. Interneto puslapyje www.suportnet.lv galima rasti išsamią informaciją apie šį projektą.

Arnis Beržins iš Latvijos Rygos Jachtų centro kritikavo vyriausybę, kuri ruošia sprendimus, neatsižvelgdama į šiandienos poreikius ir problemas. Jūros turizmui reikalingi tik du komponentai - vėjas ir vanduo. Svarbu ir tai, kad Rygos uostas matė daug įvairių jachtų iš viso pasaulio, bet tik vieną iš Lietuvos ir dvi iš Estijos. Gal tai dėl informacijos trūkumo? Todėl ir kaip vienas svarbiausių uždavinių yra pasikeitimas informacija, svarbu gerinti infrastruktūrą ir plėsti mažus uostus.

Diskusijoje dalyvavo Sulev Roosma iš Estijos Jūros Turizmo asociacijos, kuris kalbėjo apie jūros kadastrą. Dirba jūros institutai, kurie rūpinasi, ką reikia išsaugoti statant uostą; Lohmus Riina iš Estijos Turizmo Valdybos, kalbėjo apie tai, kad vyriausybė pirmiausia turi mąstyti strategiškai: nutarti, kiek uostų apskritai reikia, apibrėžti prioritetus, taip pat jis kritikavo ir naująją turizmo programą, kuri turi būti pristatyta Riigikogu; Enn Kreem iš Estijos laivų savininkų asociacijos, siūlė keletą pataisų baigiamajam konferencijos dokumentui, t. y., dėl TAX free zonos laikotarpio pratęsimo dar nors 6,5 m. mums įstojus į ES, dar buvo akcentuota grynai Estijos problema, ji apėmė Estijos pakrančių gyventojus, kurie pagal veikiančius įstatymus yra apkraunami tokiais dideliais mokesčiais, jog prognozuojama, kad vietiniai gyventojai bus priversti parduoti savo žemes ir tokiu būdu bus išnaikinti ištisi kaimai; Renno Tammleht iš Estijos uosto Roomassaare kalbėjo apie Latvijoje egzistuojančią tvarką, kad dideli uostai remia mažus uostus ir siūlė pagalvoti, kaip ši tvarka galėtų egzistuoti Estijoje; Arvo Sirendi, Baltijos Asamblėjos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto pirmininkas, kalbėjo apie vasarą įvykusį Baltijos Asamblėjos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu komiteto nariai aplankė Muhu, Saaremaa ir Hiiumaa salas ir apžiūrėjo ten esančius uostus. Nagrinėjant uostų problemas, svarbu nepamiršti ir gamtosauginių klausimų. Statant uostą, svarbu teisingai ir kantriai elgtis su gamta.

Konferencijos dalyviai priėmė ir baigiamąjį dokumentą (pridedamas prie ataskaitos).

Pirmininkas

D. Velička

Sekretorė

R. Jankauskaitė




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ESTIJA

LR Seimas