Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos Saugumo ir užsienio reikalų komiteto posėdžio, vykusio 2001 m. spalio 19 d. Estijos respublikoje, ataskaita

Dalyvauja:

Michael Hesselholt Clemmesen, brigados generolas, Baltijos gynybos koledžo vadovas

Estijos delegacija

Trivimi Velliste, Estijos delegacijos vadovas

Andres Herkel, komiteto pirmininkas

Rein Järvelill, komiteto narys

Endel Paap, komiteto narys

Valve Kirsipuu, delegacijos narė

Latvijos delegacija

Helena Demakova, komiteto pirmininko pavaduotoja

Janis Bunkš, komiteto narys

Dzintars Kudums, komiteto narys

Sekretoriatas

Ene Rõngelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Ingrida Stičenko, pav. Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorę

Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Marika Laizane, projektų vadybininkė, Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas

Ance Stalidzane, sekretorė, Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas

Darbotvarkė:

1. Baltijos valstybių pasiruošimas narystei NATO. Dabartinė situacija ir perspektyvos.

2. Baltijos jūros regiono saugumas. Bendradarbiavimo sritys.

3. Apsisprendimas dėl rezoliucijos projekto.

4. Kiti reikalai.

Baltijos Asamblėjos Saugumo ir užsienio reikalų komiteto nariai lankėsi Baltijos gynybos koledže (BALTDEFCOL), kuriame susipažino su koledžo veikla. Ši 1999 m. vasario 25 d. Tartu mieste Estijoje atidaryta tarptautinė karinio mokymo įstaiga rengia Baltijos valstybių štabų karininkus, kurie tarnaus savo šalių gynybos ministerijose, kariuomenių ir tarptautiniuose (pavyzdžiui, NATO) štabuose nuo brigados lygio ir aukščiau, bus gynybos atašė arba dėstys karo mokslus nacionalinėse karo akademijose. Koledže apmokomi visų trijų kariuomenės rūšių karininkai, tačiau, suprantama, kad pagrindinis akcentas tenka sausumos operacijoms.

Mokymo turinys pritaikytas konkrečioms Baltijos valstybių sąlygoms, atsižvelgiant į jų geopolitinius ypatumus ir turimas karines pajėgas. Tarp BALTDEFCOL dėstomų dalykų yra tokie kaip: taktika, operacijos ir logistika; politikos mokslas, menedžmentas ir viešoji administracija; visuotinė gynyba; karinės technologijos, ir kiti. Didelė studijų dalis skirta praktiniams užsiėmimams, t. y. gynybinių operacijų planavimui konkrečiuose Baltijos valstybių regionuose. Mokymo procese stengiamasi maksimaliai taikyti NATO procedūras ir standartus. Mokymo programoje yra numatyti BALTDEFCOL studijų vizitai į Suomiją, Švediją, Lenkiją, Belgiją (NATO būstinę), Vokietiją, Latviją ir Lietuvą.

Pagrindinė dėstytojų dalis – Vakarų šalių kariniai ekspertai. Į BALTDEFCOL dėstytojus atsiuntė projekto lyderė Švedija, o taip pat Danija, D. Britanija, JAV, Norvegija, Suomija, Šveicarija, Vokietija. Valstybės taip pat remia koledžo įkūrimą parūpindamos reikalingą kompiuterinę įrangą, literatūrą, transporto priemones. Čekija, Danija, JAV, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija atsiuntė savo studentus į 2000/2001 m. kursą BALTDEFCOL. Bosnija-Hercegovina, remiant NATO, D. Britanija, Lenkija, Rumunija ir Olandija ruošiasi kitais mokslo metais taip pat atsiųsti savo studentus studijoms koledže.

Koledžo tarybai, koordinuojančiai jo veiklą, pirmininkauja Švedija. Iš Baltijos šalių pusės 2001 metais koordinatorė yra Lietuva. Baltijos valstybių prašymu Danija skyrė Baltijos gynybos koledžo komendantą (vadovą) – brigados generolą Michael H. Clemmesen, buvusį Danijos gynybos atašė Estijai, Latvijai ir Lietuvai.

Svarbus dėmesys skiriamas gerų buitinių sąlygų studentams sukūrimui, šiuolaikinės kompiuterinės technikos ir mokymo metodikos taikymui mokymo procese.

Baltijos šalys ne tik vysto gerus kaimyninius santykius, tačiau kartu siekia ir pagrindinių užsienio politikos tikslų - t. y. integracijos į NATO ir į ES. Baltijos šalių bendradarbiavimas yra svarbus veiksnys užtikrinant Baltijos jūros regiono stabilumą. Tarp Baltijos valstybių sėkmingai vystomas bendradarbiavimas gynybos srityje. Vykdomi bendri trišaliai projektai: BALTBAT, BALTRON, BALTNET, BALTDEFCOL bei ieškoma naujų bendradarbiavimo galimybių.

Estijos pasiruošimą narystei NATO pristatęs Estijos delegacijos vadovas T. Velliste samprotavo apie tarptautinę padėtį po rugsėjo 11 d. teroro aktų Amerikoje. Pasaulis keičiasi ir dabar niekas negali pasakyti, kiek laiko užtruks prasidėjęs konfliktas. Labai svarbi problema yra biologinis terorizmas. Integruojantis į ES ir NATO buvo nuolat deklaruojamas sienų atvirumas, tačiau po šių skaudžių įvykių lyg ir tampa aišku, kad dabar išliks saugus tas, kuris sugebės kaip galima greičiau uždaryti savo sienas.

Alternatyvos NATO nėra, sakė Estijos vadovas. Narystės NATO siekis - Estijos užsienio politikos prioritetas. Estija planuoja 2002 m. 2 % BVP skirti gynybai. 1999 m. gynybai buvo skirta 1,39 % BVP, 2000 m. - 1,6 % BVP, 2001 m. skirta 1,8 %.

Estija vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą. Estijos atstovo manymu, Estijos ginkluotosios pajėgos bus pasiruošusios 2002 m. stojimui į NATO, tačiau visgi jis pripažino, kad trijų Baltijos valstybių rodikliai yra skirtingi.

2001 m. vasario mėn. atliktos sociologinės apklausos rezultatai rodo, jog 48 % Estijos gyventojų palaiko narystę NATO, nuomonės neturi - 20 % apklaustųjų, prieštaraujančių narystei yra 32 %. Pripažįstama, kad Estijoje situacija šiek tiek pagerėjo, atsirado daugiau optimizmo ir pozityvumo.

T. Velliste mano, kad Estijos galimybės tapti NATO nare per artimiausią Aljanso plėtros etapą yra realios. Šiuo metu svarbiausia, kad šalis sugeba vykdyti nacionalinę pasiruošimo narystei programą. Labiausiai Estijos narystę NATO remia JAV, Danija, Norvegija, Islandija ir Lenkija.

Svarbus yra karinės kultūros formavimas armijoje, nauja karinių kadrų ugdymo politika.

Estijoje buvo padarytas karinio biudžeto auditas, valstybės kontrolės pareigūnai turėjo priekaištų dėl lėšų panaudojimo, tačiau nepripažino šių atvejų tyčiniais.

Pripažįstama, kad daliniuose labai reikalingas kancleris teisiniams reikalams, kuris dirbtų kaip psichologas ir į kurį kariai galėtų kreiptis, iškilus problemoms tarnybos metu. Kai kuriuose Estijos daliniuose yra ir šventikas.

Estijoje taip pat dar vis yra daug juridinių problemų, kurios susijusios su nuosavybe, t. y., žeme, o spręsti šiuos klausimus - kainuoja daug lėšų ir užima daug laiko, derybos vyksta labai lėtai, todėl didesni mokymai vis dar organizuojami Suomijoje. Įkūrus poligoną Paldiski juos galima būtų rengti vietoje.

D. Kudums, komiteto narys ir Saeima gynybos komiteto pirmininkas pasakojo apie komiteto darbą ir planus: ruošdamasis narystei NATO komitetas rengs visų NATO valstybių gynybos komitetų vizitus. Lapkričio 18 - 21 d. numatomas Vokietijos gynybos komiteto pirmininko vizitas Latvijoje, į kurį planuojama pakviesti ir Lietuvos bei Estijos gynybos komitetų pirmininkus.

Latvija planuoja 2002 m. 1,75 % BVP skirti gynybai, o tik 2003 m. - 2 % BVP. Latvijos Saeima yra viena frakcija, t. y., 16 Saeima narių, kurie nepritaria narystei NATO ir todėl ateityje padidinti procentą bus taip pat sunku.

Didelę propagandą prieš NATO Latvijoje skleidžia rusų kalba publikuojama spauda ir tai labai negatyviai veikia tautą. Kartais net susidaro įspūdis, kad gyveni ne Latvijoje, o Rusijoje.

Latvijoje labai didelį autoritetą turi Prezidentė, kuri pirmai progai pasitaikius visada kalba tik apie du pagrindinius strateginius Latvijos prioritetus - ES ir NATO.

Rugsėjo 11 d. parodė, kad šalis, nepaisant priimtų įstatymų, nėra pasirengusi tokiems išpuoliams, nes apie įvykį premjeras sužinojo tik praėjus 50 min., be to, niekas nežinojo ar apie įvykį informuota Prezidentė ir kas tai turi jai pasakyti. Latvijos atstovo manymu, labai svarbu paruošti scenarijus, kurie galėtų būti naudojami tokių išpuolių atvejais tarp trijų valstybių.

Latvijoje NATO yra daugiau kaip simbolis, kaip tam tikrų vertybių sistema, o eiti į armiją dar nėra prestižo reikalas, todėl, kaip minėjo H. Demakova, ji rašė straipsnius į pačius didžiausius laikraščius, kad pirmiausia politikų vaikai rodytų pavyzdį ir eitų tarnauti į privalomą tarnybą.

Komiteto nariai diskutavo ir apie koledžo direktoriaus paminėtą korupciją krašto apsaugos ministerijose. Tai sena problema, kuri vis dar gaji mūsų valstybėse, nes susijusi taip pat ir su mūsų mentalitetu. Labai nemalonu, kad su tuo dažnai susiduria ir užsienio ekspertai ir tai, aišku, mažina mūsų valstybių prestižą. Komiteto nariai nemano, kad su tuo susiję mūsų ministrai, tačiau, matyt, tie, kurie kontroliuoja karinius įsigijimus.

Komiteto nariai akcentavo būtinybę Baltijos valstybėms bendradarbiauti bendrųjų įsigijimų srityje, tačiau pripažino, kad yra nesutarimų dėl šalių keliamų techninių reikalavimų norimai įsigyti karinei technikai.

V. Kirsipuu kalbėjo apie 2001 m. balandžio 21 – 24 d. Mariehamne, Suomijoje įvykusį Šiaurės Tarybos seminarą “Šiaurės Tarybos veikla civilinio krizių valdymo srityje”, kuriame buvo diskutuojama, kaip šalys turi elgtis ne tik tokių kaip Amerikoje įvykdytų teroro aktų metu, bet ir jeigu mūsų šalis užpultų nelegalių migrantų banga.

Komiteto nariai diskutavo ir apie dokumentus, kuriuos komitetas teiks svarstyti artėjančiai Baltijos Asamblėjos sesijai Taline.

NUTARTA:

1. Bus rengiamas pareiškimo formos dokumento projektas dėl naujojo terorizmo.

2. Būsimai sesijai Taline dokumento projektas dėl Baltijos valstybių pasirengimo NATO teikiamas nebus, nes paskutinių Baltijos Asamblėjos sesijų metu jau buvo priimta keletas tokio pobūdžio dokumentų ir dar vieno šiais metais nereikia.

3. Bus ruošiamas dokumento projektas dėl krizių valdymo.

4. Kitas komiteto posėdis įvyks 2001 m. lapkričio 15 - 16 d. Taline.

Sekretorė

R. Jankauskaitė




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ESTIJA

LR Seimas