Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžio, vykusiu 2001 m. liepos 2 d. Taline (Estijos Respublika), atsakaita

Dalyviai:

Trivimi Velliste, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkas, Estijos delegacijos vadovas

Audrius Klišonis, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos delegacijos vadovas

Romualds Ražuks, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Latvijos delegacijos vadovas

Siiri Oviir, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narė, Estijos delegacijos vadovo pavaduotoja

Arnis Razminovičs, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys, Latvijos delegacijos vadovo pavaduotojas

Ene Rongelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Anitra Jankevica, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Sandra Lukša, Baltijos Asamblėjos buhalterė

Anita Strazdina, Baltijos Asamblėjos sekretoriato padėjėja

Darbotvarkė:

1. Posėdžio atidarymas.

2. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo, komitetų ir sekretoriato darbo planai antrajame 2001 m. pusmetyje.

3. Temos, siūlomos aptarti 19-osios Baltijos Asamblėjos sesijos metu.

4. Knyga, skirta Baltijos Asamblėjos dešimtmečio jubiliejui.

5. Pasiruošimas 2001 m. Baltijos Asamblėjos apdovanojimams už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus.

6. Baltijos Asamblėjos biudžetas ir auditas.

7. Kiti reikalai.

2001 m. liepos 2 d. Riigikogu, Estijos Parlamente įvyko Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdis.

1. Posėdžio atidarymas

BA Prezidiumo pirmininkas T. Velliste pradėjo posėdį pasveikindamas visus jo dalyvius, atvykusius į Taliną. Posėdžio pradžioje R. Ražuks supažindino dalyvius su ŠT prezidento S. E. Hovmand laišku, kuriame Šiaurės Tarybos vardu dėkojama Baltijos Asamblėjai už sėkmingą š. m. birželio mėn. Rygoje surengtą 3-ąjį jungtinį abiejų organizacijų posėdį. T. Velliste pasveikino A. Razminovičs tapus nauju Baltijos Asamblėjos Prezidiumo nariu. Lietuvos delegacijos vardu A. Klišonis palinkėjo Estijai sėkmės pirmininkaujant ir perdavė dovanas posėdyje dalyvaujantiems Estijos delegacijos atstovams.

2. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo, komitetų ir sekretoriato darbo planai antrajame 2001 m. pusmetyje

A. Klišonis pasiūlė atidėti spalį planuojamą konferenciją dėl struktūrinių fondų į kitų metų pirmąjį pusmetį. Jis pranešė dalyviams, kad Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos 3-ojo jungtinio posėdžio metu abiejų parlamentinių organizacijų dešiniųjų partijų grupės susitikime nuspręsta surengti konferenciją ir aptarti, kaip Baltijos valstybės būtų įtraukiamos į Šiaurės Tarybos veiklą. A. Klišonis paragino dalyvius paremti pasiūlymą šiais metais Vilniuje vietoj konferencijos dėl struktūrinių fondų surengti BA ir ŠT dešiniųjų partijų grupės susitikimą. Jis taip pat pranešė posėdyje dalyvaujantiems, kad šis pasiūlymas yra paminėtas S. E. Hovmand parengtame laiške. T. Velliste pažadėjo posėdžio pabaigoje peržiūrėti tą laišką.

R. Ražuks supažindino posėdžio dalyvius su numatomu renginiu, kuris galėtų būti surengtas š. m. lapkričio 8 d. minint Baltijos Asamblėjos dešimtmetį. Jis pabrėžė, kad tai bus proga parodyti dabartinį Baltijos Asamblėjos vaidmenį ir pažvelgti atgal į jos kūrimosi pradžią. R. Ražuks taip pat supažindino dalyvius su lapkričio 8 d. renginio programa. Posėdžio dalyviai pritarė, kad dalyvių iš kiekvienos šalies sąrašus parengs tų šalių delegacijos. R. Ražuks pastebėjo, kad kviestinių svečių iš kiekvienos šalies skaičius neturėtų viršyti 40 asmenų. A. Klišonis pasiūlė aptarti, kur vyks šis renginys, pridurdamas, kad jis galėtų vykti Taline. T. Velliste pranešė, kad reguliarioji Baltijos Asamblėjos sesija, vyksianti Taline gruodį, turėtų prasidėti iškilmingu oficialiu atidarymu. Estijos atstovų nuomone, šie įvykiai tarpusavyje nepersipina ir galėtų vykti Rygoje. A. Klišonis parėmė pasiūlymą minėto renginio vieta pasirinkti Rygą ir pasiūlė (kaip per 3-ąjį Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos jungtinį posėdį) taip pat pakviesti svečių iš Šiaurės Tarybos, Beneliukso Tarpparlamentinės Konsultacinės Tarybos bei iš Gruzijos, kurios atstovai pateikė informaciją apie savo ketinimą įkurti Šiaurės Kaukazo Asamblėją. T. Velliste teigiamai įvertino faktą, kad lapkričio 8 d. renginio programoje daug dėmesio skiriama vaikams ir jaunimui. Jis pasiūlė susisiekti su praėjusias metais įkurtos Jaunimo Baltijos Asamblėjos atstovais. Šiuo metu pastarųjų veikla žymiai prigeso, ir tai jiems galėtų būti geru stimulu.

R. Ražuks pranešė, kad rugsėjo 22 d. bus minimos 1236 m. vykusio Saulės mūšio, kai buvo sutriuškinta kryžiuočių kariuomenė, jubiliejus. Diena minima tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. R. Ražuks paminėjo, kad praėjusiais metais grupė Saeima narių buvo nuvykę į Bauskės rajoną ir ten paminėjo Saulės mūšio jubiliejų, o iš ten nuvyko į Joniškio rajoną, kur juos šiltai sutiko lietuviai. Iš Bauskės rajono yra gautas pasiūlymas čia paminėti tokią sukaktį š. m. rugsėjo 22 d. R. Ražuks sakė, kad paminėti šį įvykį kartu su latviais ir lietuviais bus kviečiama ir Estijos delegacija Baltijos Asamblėjoje.

Baltijos Asamblėjos Prezidiumas patvirtino 2001 m. antrojo pusmečio Baltijos Asamblėjos Prezidiumo, komitetų bei sekretoriato darbo planus.

3. Temos, siūlomos aptarti 19-osios Baltijos Asamblėjos sesijos metu

T. Velliste pranešė posėdžio dalyviams, kad Estijos delegacija 19-ajai Baltijos Asamblėjos sesijai yra parengusi svarstytinų temų sąrašą. Išreikštas noras, kad Lietuvos ir Latvijos delegacijoms apsvarsčius temas, jos būtų sukonkretintos iki rugpjūčio pabaigos. Pirmoji pasiūlyta tema siejasi su Europos Sąjunga ir vadinamuoju elektroniniu referendumu. T. Velliste kalbėjo pažįstąs žmonių, kurie šiuos klausimus nagrinėjo ir galėtų parengti pranešimą. Latvijos ir Lietuvos atstovai pritarė, kad tema yra įdomi ir aktuali. T. Velliste paminėjo, kad tema bus aptariama Baltijos Asamblėjos Komunikacijų ir informatikos komitete, o prieš sesiją – bus patikslinta.

Antroji pasiūlyta tema siejasi su tarptautinio saugumo klausimais, kurie buvo dažnai nagrinėjami per Baltijos Asamblėjos sesijas. 19-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje ypač aktualiu taps NATO klausimas. T. Velliste pasiūlė nagrinėti šią temą branduolinio saugumo požiūriu atsižvelgiant į Narvos ir Kaliningrado kaimynystę bei aptarti saugios aplinkos klausimą. R. Ražuks nuomone, kalbant apie NATO būtų gerai aptarti Baltijos valstybių pasiekimus gynybos srityje ir bendrus visų Baltijos valstybių projektus, pabrėžiant, kad Baltijos valstybės pasiekė lygį, įgalinantį kurti bendras ginkluotąsias pajėgas. A. Klišonis parėmė R. Ražuks pasiūlymą. R. Ražuks pasiūlė pažvelgti į Baltijos jūros ekologijos klausimą ir karinių veiksmų pasekmes kitomis akimis. Jis priminė dalyviams, kad po Antrojo Pasaulinio karo Baltijos jūroje vis dar yra nesusprogusių minų ir kitos pavojingos aplinkai amunicijos. Jis pasiūlė pasvarstyti, kaip bendra Baltijos valstybių eskadrilė galėtų padėti šioje srityje.

T. Velliste trečiąja tema pasiūlė jaunimo turizmą. Estijos delegacijoje šia tema vyko daug diskusijų, kadangi šiuo klausimu aktyviai dirba delegacijos narė L. Tarvis. Spalio 5 d. Kuuresaare bus surengta konferencija. R. Ražuks prieštaravo, pabrėždamas, kad ši tema jau buvo išsamiai išnagrinėta Tartu vykusioje 16-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje. Be to, aktyviai bendradarbiaujama su atitinkamais Šiaurės Tarybos atstovais. R. Ražuks pasiūlė išsamiau pakalbėti apie Baltijos valstybių vietos turizmą. S. Oviir pabrėžė, kad spalio 5 d. konferencijos tema yra jūrų turizmas. T. Velliste pritarė, kad jūrų turizmas glaudžiais siejasi su vietos turizmu ir galėtų būti plėtojamas ne tik kaip komercinis turizmas, bet kaip ir atitinkamos šalies pažinimą skatinantis turizmas. A. Klišonis pasiūlė pasirinkti vieną iš temų – jūrų turizmą arba kartu ir vietos turizmą, laikydamasis nuomones, kad plėtodamos vietos turizmą kiekviena iš šalių gali daug ką parodyti, o jūrų turizmo tema yra platesnė ir reikalauja skirtingų sprendimo būdų. T. Velliste nurodė, kad iki sesijos bus parengta informatyvesnės medžiagos apie jūrų turizmą. R. Ražuks norėjo susiaurinti temą, kad kalbant apie turizmą būtų kalbama ir apie Rygos įlanką bei didelių upių žiotis pasikviečiant ekspertus iš Danijos ir Švedijos laivybos bendrovių, kurių atstovai galėtų paaiškinti, kodėl susisiekimas jūra tarp Rygos ir kitų Europos šalių yra toks apgailėtinai blogas. T. Velliste pabrėžė, kad spalio 5 d. konferencija Kuuresaare yra gera proga parengti temą apie jūrų turizmą, kuris galėtų būti viena iš savitų Baltijos valstybių integracijos priemonių. Dalyviai sutiko su tuo, kad Estijos delegacija per vieną mėnesį sukonkretintų ir suformuluotų temą apie jūrų turizmą ir supažindintų su ja per kitą Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdį.

4. Knyga, skirta Baltijos Asamblėjos dešimtmečio jubiliejui

T. Velliste pranešė perskaitęs Lietuvos delegacijos pastabas dėl knygos istorinės dalies ir pritarė, kad istorinės dalies medžiaga nėra paskirstyta proporcingai. Jis pasiūlė ieškoti sprendimų, kaip organizuoti darbą pertvarkius istorinę dalį. R. Ražuks pasiūlė kiekvienai delegacijai parašyti po atskirą dalį apie savo šalies istoriją. Jei šis galimas sprendimas bus priimtinas, delegacijoms reikėtų susitarti dėl istorinės dalies apimčių ir galutinio termino, kada darbas turi būti baigtas. A. Klišonis priminė posėdžio dalyviams kitas ankstesniuose Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžiuose išsakytas pastabas. Viena iš pastabų yra susijusi su Baltijos Asamblėjos dokumentų įtraukimu į knygą. Jis paminėjo, kad Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo pavaduotojas V. P. Andriukaitis yra pasiūlęs padaryti dokumentų kopijas ir jas įtraukti į leidinį. R. Ražuks nuomone, visų dokumentų fotokopijų padaryti nėra įmanoma, ir išlieka problema, kurių dokumentų fotokopijas reikėtų įtraukti į knygą kaip iliustracinę medžiagą. T. Velliste pritarė R. Ražuks pridurdamas, kad dokumentai bus dedami į leidinį norint parodyti jų turinį, o ne autentiškumą. A. Klišonis pažymėjo, kad proporcingumo principo taip pat nebuvo laikytasi panaudojant fotografijas ir citatas. Jo požiūriu bendri skyriai apie Baltijos valstybių istoriją turėtų būti įtikinamesni ir pasiūlė suburti tyrėjų grupę iš Baltijos valstybių tam darbui atlikti. T. Velliste norėjo sužinoti ar tai įmanoma praktiškai, kiek pinigų ir laiko tam prireiks. A. Strazdina priminė dalyviams, kad tiek laikas, tiek finansiniai ištekliai yra riboti. T. Velliste pasiūlė kiekvienai šaliai parašyti savo istorinę dalį ir paprašė Baltijos Asamblėjos sekretoriato parengti to skyriaus struktūrinį planą, kuriame būtų nurodyta, kas ir kaip turėtų būti atspindėta, bei apibrėžtos apimtys ir atlygis autoriams, kurie turėtų būti istorikai profesionalai. A. Strazdina paminėjo, kad iki liepos vidurio sekretoriatas parengs istorinės dalies struktūrinį planą ir jį išsiuntinės delegacijų vadovams pastaboms ir pasiūlymams aptarti. Tokiu atveju, istorikai profesionalai galėtų parengti skyrių iki rugpjūčio vidurio. T. Velliste pažymėjo, kad tekstai anglų kalba nėra stilistiškai vienodi ir pasiūlė, kad prieš išleidžiant knygą, tekstą suredaguotų anglų kalbos redaktoriai. S. Oviir pasiūlė į knygą įtraukti visų Baltijos Asamblėjos apdovanojimų laureatų nuotraukas ir trumpą informaciją apie juos visus. Posėdžio dalyviai vieningai pritarė šiam pasiūlymui. Baltijos Asamblėjos sekretoriatas paprašė nacionalinių sekretoriatų gauti Baltijos Asamblėjos apdovanojimų laureatų nuotraukas.

5. Pasiruošimas 2001 m. Baltijos Asamblėjos apdovanojimams už literatūros, meno ir mokslo laimėjimus

E. Rongelep pranešė dalyviams, kad Estijos laikraščiuose praėjusią savaitę paskelbus apie pareiškimų pateikimą Baltijos Asamblėjos apdovanojimui gauti sulaukta dviejų kandidatų. A. Jankevica pastebėjo, kad Latvijoje taip pat domimasi apdovanojimais. Posėdžio dalyviai padarė išvadą, kad Baltijos Asamblėjos apdovanojimų parengiamieji darbai vyksta kaip įprasta.

6. Baltijos Asamblėjos biudžetas ir auditas

T. Velliste paprašė BA buhalterę S. Lukša apibūdinti BA biudžeto padėtį ir ateities perspektyvas. S. Lukša pranešė dalyviams, kad po BA Prezidiumo posėdžio š. m. balandį Baltijos valstybių parlamentai susitarė, kad narystės mokestį mokės kas ketvirtį ir kad sumokės visas įmokas. Ji taip pat paminėjo, kad Latvija dar metų pradžioje yra sumokėjusi visą narystės mokestį.

T. Velliste pasiteiravo posėdyje dalyvavusių BA Prezidiumo narių nuomonės dėl BA biudžeto audito klausimo, kuris buvo nagrinėtas birželio pradžioje Rygoje. R. Ražuks pranešė posėdžio dalyviams, kad, būdamas BA Prezidiumo pirmininku, yra prašęs BA Biudžeto ir kontrolės komiteto pirmininko D. Kudums informuoti apie tai, kaip vyksta BA finansinių dokumentų auditas. Atsakydamas D. Kudums informavo, kad pagal BA statutą bei finansinių išteklių panaudojimo tvarką, finansinių lėšų panaudojimą kontroliuoja BA Prezidiumas, BA Biudžeto ir kontrolės komitetas ir BA sesija. Metinį pranešimą apie biudžeto panaudojimą rengia BA sekretorius. Pranešimas pateikiamas BA Biudžeto ir kontrolės komitetui bei BA Prezidiumui patvirtinti. 2000 m. metinis pranešimas buvo patvirtintas š. m. balandžio 6 d. BA Prezidiumo posėdyje ir BA Biudžeto ir kontrolės komiteto posėdyje. T. Velliste pasiteiravo ar BA audite dalyvaus nepriklausomos audito bendrovės. S. Lukša paaiškino, kad BA Prezidiumo sprendimu BA auditui atlikti gali būti skelbiamas konkursas, bet tada jis turi būti numatomas iš anksto skiriant tam lėšų biudžete, nes ši paslauga yra gana brangi. BA Prezidiumo nariai sutarė, kad BA sekretoriatas kreipsis į tris audito bendroves, išsiaiškins vidutinę šios paslaugos kainą ir praneš apie ją BA Prezidiumui. Tada pastarasis nuspręs ar tam skirti lėšų kitų metų biudžete.

A. Klišonis pasiūlė kiekvienai iš BA delegacijų skirti tam tikrą sumą suvenyrams pirkti. BA Prezidiumo nariai sutarė, kad kitam BA Prezidiumo posėdžiui Estijos delegacija parengs pasiūlymus dėl suvenyrų ir kad jais būtų naudojamasi pirmininkaujant Estijai.

7. Kiti reikalai

Šiaurės Tarybos darbinio dokumento “Šiaurės Taryba ir Šiaurės dimensija: istorija ir perspektyvos” projekto aptarimas

R. Ražuks pranešė posėdžio dalyviams, kad 3-ojo BA ir ŠT jungtinio posėdžio Rygoje metu, kai BA nariai susitiko su ŠT Šiaurės dimensijos darbo grupės atstovais, V. P. Andriukaitis pastebėjo, kad ŠT Šiaurės dimensijos darbo grupės darbinio dokumento projekte Baltijos valstybės nėra minimos. R. Ražuks nusiuntė laišką Latvijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojui M. Virsis, kuris atsakydamas informavo R. Ražuks, kad ŠT darbinis dokumentas dėl Šiaurės dimensijos projekto įgyvendinimo atitinka Latvijos prioritetus Šiaurės dimensijos srityje ir pasiūlė BA Prezidiumui paskirti atstovus, kurie dalyvautų Šiaurės dimensijos darbo grupės darbe. BA Prezidiumo nariai vieningai sutarė, kad turi būti sudaroma darbo grupė iš kiekvienos delegacijos atstovų ir tai būtų optimalu bendradarbiaujant su ŠT šioje srityje. T. Velliste paminėjo, kad Estijos delegacijos atstove galėtų būti L. Tarvis. R. Ražuks galimu Latvijos delegacijos kandidatu pasiūlė J. Bunkšs, tačiau šį klausimą turi išnagrinėti delegacija. BA Prezidiumo nariai sutarė, kad ŠT bus parašytas ir išsiųstas laiškas, kuriame bus pabrėžiamas BA noras bendradarbiauti su ŠT Šiaurės dimensijos klausimu ir nurodyta BA darbo grupės sudėtis.

Jungtinės konferencijos su Beneliukso Tarpparlamentine Konsultacine Taryba ir Šiaurės Taryba (Beneliukso Tarpparlamentinės Konsultacinės Tarybos (BTKT) ekonomikos, žemės ūkio ir žuvininkystės komiteto iniciatyva) rengimas

Susipažinę su BTKT komiteto laišku, BA Prezidiumo nariai nusprendė paremti šią iniciatyvą ir pasiūlė Lietuvos delegacijai BA imtis siūlomos idėjos suformulavimo ir įgyvendinimo, nes konferenciją buvo pasiūlyta surengti Vilniuje (numatomas laikas galėtų būti tarp 2002 m. balandžio 10 d. ir gegužės 15 d.).

Baltijos Asamblėjos garbės ženklelio sukūrimas

R. Ražuks pranešė dalyviams, kad pagal BA Prezidiumo nutarimą bus sukurtas BA nario garbės ženklelis, kuris bus įteikiamas visiems BA nariams baigiantis jų darbo delegacijos sudėtyje laikotarpiui kaip atminimo dovana už jų darbą stiprinant Baltijos valstybių vienybę. BA Prezidiumo nariai pritarė šiai minčiai iš esmės ir nusprendė, kad BA nacionalinių delegacijų sekretoriai nustatyta konkurso tvarka turėtų atrinkti galimus BA garbės ženklelio eskizus ir pateikti BA sekretoriatui apsvarstyti. BA sekretoriatas turėtų parengti konkurso tvarką ir paskelbti apie konkursą Baltijos valstybių spaudoje. BA Prezidiumas sutarė, kad BA garbės ženklelyje turėtų atsirasti šie privalomi elementai: BA simbolis, Baltijos valstybių nacionalinių vėliavų spalvos ir moto.

Posėdžio pabaigoje T. Velliste sugrįžo prie laiško, adresuoto S. E. Hovmand, kuris buvo minimas posėdžio pradžioje, dėl galimos BA ir ŠT dešiniųjų partijų grupės konferencijos. Jis teigė neturėjęs laiko su juo susipažinti, o susipažinęs, turbūt, norės padaryti tam tikrų pakeitimų ir tada faksu išsiuntinės tekstą delegacijų vadovams patvirtinti.

Parengė Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas




Naujausi pakeitimai - 2002 09 03.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ESTIJA

LR Seimas