Lietuvos Respublikos Seimas

Ataskaita apie Baltijos Asamblėjos delegacijos dalyvavimą 10-ojoje Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje Greifsvaldas, 2001 m. rugsėjo 3 – 4 d.

10-oji Baltijos jūros parlamentinė konferencija (BJPK) įvyko 2001 m. rusėjo 3 – 4 d. Greifsvalde (Vokietija). Konferencijoje dalyvavo Baltijos jūros regiono nacionalinių ir regioninių parlamentų atstovai, autonominių sričių parlamentarai ir įvairių parlamentinių organizacijų atstovai, taip pat Baltijos Asamblėjos delegacija – Trivimi Velliste, Siiri Oviir, Audrius Klišonis, Alvydas Ramanauskas, Romualds Ražuks, Arnis Razminovičs, Ene Rõngelep, Renata Jankauskaitė, Ingrîda Sticenko ir Marika Laizāne.

Pagrindinė konferencijos tema buvo “Pilietinė visuomenė – politinis modelis tarp vizijos ir realybės”.

Konferenciją pradėjo Meklenburgo ir Priešakinės Pomeranijos žemės parlamento pirmininkas Hinrich Kuessner. Baltijos jūra – tai aplik ją išsidėsčiusias valstybes vienijantis veiksnys. Bendradarbiaudamos Baltijos jūros valstybės integruojasi tarpusavyje. Politinė BJPK paskirtis – stiprinti taiką, didinti gerovę ir plėsti bendradarbiavimą visoje Europoje. Šis regionas nuolat vystosi. Tai bus dar svarbiau Lenkijai ir Baltijos valstybėms įstojus į Europos Sąjungą. Tačiau svarbu suprasti, kad dėl Europos Sąjungos plėtros naujoms ES narėms kils prisitaikymo problemų. Kitas BJPK ateities veiklos aspektas – tai glaudesnis bendradarbiavimas su Rusija, didele nuostabios kultūros ir turtingos istorijos valstybe. H. Kuessner pabrėžė, kad mes visi turėtume vienytis.

Pirmoji konferencijos sesija buvo skirta “Regioniniam bendradarbiavimui Baltijos jūros regione”.

Nuolatinio komiteto pirmininkas ir Šlėzvigo ir Holšteino žemės parlamento pirmininkas Heinz-Werner Arens pristatė pranešimą apie BJPK nuolatinio komiteto darbą. Jis pabrėžė, kad “pilietinė visuomenė” – tai labai šiuolaikiška sąvoka. Būtina aptarti piliečių ir valstybės santykius. Pilietinės visuomenės sąvoką galima apibūdinti įvairiais būdais. H. W. Arens nurodė šiuos pilietinės visuomenės bruožus:

1. Institucijos – tarsi piliečius ir valstybę jungianti grandis. Piliečiai išreiškia savo interesus per šias institucijas.

2. Savanoriško dalyvavimo šiose institucijose principas.

3. Įstatymo viršenybė ir nepriklausomybė.

4. Subsidiarumas.

Pilietinė visuomenė kelia iššūkius visiems mums. Būtina formuoti pilietinę visuomenę ne tik Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, bet ir Vakarų Europos valstybėse. Rytų ir Vidurio Europos valstybės pirmiausia turėtų pašalinti komunistinės sistemos padarinius.

Rusijos Federacijos Ambasadorius Aleksej Obokov pristatė pranešimą apie faktinio pirmininkavimo BJVT (Baltijos jūros valstybių taryboje) perspektyvas. Jis pabrėžė, kad BJPK yra svarbus forumas politinėms gairėms nubrėžti ir regioniniam bendradarbiavimui koordinuoti. Bendradarbiavimas Baltijos jūros regione intensyviai plėtojasi, apimdamas vis naujas tarpvalstybinių santykių sferas. Jis nurodė, kad todėl pagrindiniai BJVT pirmininkaujančios Rusijos uždaviniai – užtikrinti Tarybos darbo tęstinumą ir nuoseklumą, taip pat skatinti platesnį dialogą dėl neatidėliotinų klausimų ir ilgalaikių šio regiono perspektyvų. Pagrindinė užduotis Rusijai – skatinti bendradarbiavimo dialogą BJVT rėmuose tokiose srityse: ekonominio bendradarbiavimo skatinimas, taip pat energetikos, transporto ir pasienio sričių, infrastruktūros ir kliūčių prekybai šalinimo klausimai; švarios jūrinės aplinkos išsaugojimas, taip pat laivybos saugos Baltijos jūroje didinimas; praktinių BJVT ryšių su Baltijos jūros regiono sub-nacionalinėmis bendradarbiavimo struktūromis bei su ES skatinimas; tvaraus socialinio-ekonominio Kaliningrado srities vystymosi spartinimas regioninio bendradarbiavimo pagalba; šiuolaikinių informacijos technologijų kūrimo ir platesnio pritaikymo kuriant žinių visuomenę šiame regione skatinimas; BJVT stiprinimas, jo darbo metodų racionalizavimas ir BJVT kaip pagrindinės tarpvyriausybinio bendradarbiavimo koordinatorės Baltijos jūros regione stiprinimas.

Periferinių jūrinių regionų konferencijos pirmininkas Stig Ostdahl pristatė pranešimą apie avarijų jūroje prevenciją, kovą su tokiomis avarijomis, jūros maršrutų saugos gerinimą. Jis pabrėžė, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos vaidina tik visai menką vaidmenį rengiant įvairias saugą jūroje reglamentuojančias taisykles, netgi rengiant taisykles dėl prevencijos, kontrolės, gelbėjimo operacijų organizavimo ar kompensavimo. Jis pabrėžė, kad regioninio lygmens daugiau nebegalima ignoruoti. Regioninio lygmens vadovai, esantys arčiausiai piliečių, turi prisiimti ypatingą atsakomybę. Bet tam reikalinga, kad jūrinių regionų vaidmuo būtų pripažįstamas sprendimus priimančiose institucijose, be to būtina, kad patys regionai glaudžiau bendradarbiautų.

Antroji konferencijos sesija buvo skirta “Jaunų žmonų kuriamos pilietinės visuomenės būdingiems bruožams” aptarti. Šia tema pranešimus skaitė Švedijos nacionalinės jaunimo reikalų valdybos atstovas Leif Linde, Lietuvos jaunimo tarybos atstovas Renaldas Vaisbrodas, Baltijos jūros jaunimo projekto atstovė Katrin Huenemoerder. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta platesniam jaunimo įtraukimui į sprendimų priėmimo procesą. Buvo pripažinta, kad daug jaunimo yra įvairių jaunimo institucijų nariai, o tai galime vertinti kaip teigiamą ženklą, nes jaunimas formuoja pilietinę visuomenę. Diskusijose parlamentarai padarė išvadą, kad jaunimo politikos ir jaunimo įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą klausimai turėtų būti toliau aptarinėjami.

Trečioji ir ketvirtoji konferencijos sesijos buvo skirtos pilietinei visuomenei kaip stabilios demokratijos atramai, taip pat pilietinės visuomenės politiniam bei teisiniam pagrindui. Šia tema pranešimus pristatė Europos Tarybos Prezidentas lordas Russell-Johnston, Vokietijos Parlamento Pirmininkas Wolfgang Thierse, BJVT Komisarė demokratinei plėtrai Helle Degn, Lenkijos Sejm atstovas Henryk Kroll, Švedijos Helsinkio komiteto valdymo grupės narys Jan Af Sillen bei Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininkas Trivimi Velliste.

Pranešėjai kalbėjo apie šiuos klausimus: glaudesni piliečių ir žmonių, valstybės ir gimtos šalies ryšiai; pilietinės visuomenės vertybės; demokratija ir gera įstatymų leidyba; mažumos ir žmogaus teisės; pilietinės teisės ir pilietinės pareigos t.t. Pilietinės visuomenės sąvoka turėjo didžiulės įtakos dabartiniams politiniams ir moksliniams debatams, nes ji apima daugialypę raidą, kurią simbolizavo 1989 m. – vidinė komunistinio režimo erozija, nacionalinės valstybės svarbos santykinis mažėjimas, pilietinio įsipareigojimo ir naujų socialinių judėjimų svarbos augimas t.t. Baltijos jūros regionas pateikia turtingos medžiagos diskusijoms apie pilietinę visuomenę, nes jis atgavo savo kaip Rytų, Šiaurės ir Vakarų susitikimo vietos poziciją.

Trivimi Velliste skaitė pranešimą apie “Politinius iššūkius ir indėlius”. Jis kalbėjo apie Baltijos valstybių atgimimo laiką ir pilietinės visuomenės augimą Baltijos valstybėse. Jis pabrėžė, kad pilietinės visuomenės tradicijos buvo išsaugotos Baltijos valstybėse ir okupacijos laikotarpiu. T. Velliste iškėlė retorinį klausimą, ar padėtis Estijoje ir kitose Baltijos valstybėse yra tokia pati kaip prieš 10 metų, kai Baltijos valstybės atgavo nepriklausomybę ir suverenitetą. Jis pabrėžė, kad Estija pasiekė daugiau nei tikėjosi, bet kitas vertus iškilo daug ekonominių ir demografinių problemų, kaip antai nedarbas, didžiuliai darbo užmokesčio skirtumai, socialiniai nelygumai.

T. Velliste išreiškė savo nuomonę apie pilietinės visuomenės sąvoką. Pilietinė visuomenė, laisvė ir demokratija yra tarpusavyje susijusios sąvokos. Jis paminėjo vieną esminį pilietinės visuomenės bruožą – tai, kad gerbiamas asmuo ir vertinamos vertybės. T. Velliste akcentavo, kad svarbu formuoti pilietinę visuomenę kaip stiprią akmeninę sieną, į kurią dedame politinius ir teisinius akmenis.

Konferencijoje dalyvavę parlamentarai priėmė rezoliucijas, kuriose dėmesys sutelkiamas į pilietinės visuomenės politinius ir teisinius pagrindus bei laivų ir jūros maršrutų saugą.




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   VOKIETIJA

LR Seimas