Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto posėdžio, vykusio 2001 m. liepos 26-28 d., ataskaita

Baltijos Asamblėjos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto posėdis

Dalyvauja:

Komiteto nariai

Arvo Sirendi, komiteto pirmininkas (Estija)

Jaanus Marrandi, komiteto narys (Estija)

Arnold Rüütel, komiteto narys (Estija)

Jânis Lâčplçsis, komiteto pirmininko pavaduotojas (Latvija)

Jevgçòija Stalidzâne, komiteto narė (Latvija)

Audrius Klišonis, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

Antanas Baura, komiteto narys (Lietuva)

Kęstutis Skamarakas, komiteto narys (Lietuva)

Ekspertai

Bruno Pao, gidas (Estija)

Sekretoriatas

Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Ene Rõngelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Ingrida Stičenko, pav. Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorę

Marika Laizane, Projektų vadybininkė, Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas (Latvija)

2001 m. liepos 26 – 28 d. Vakarų Estijos salose buvo organizuotas Baltijos Asamblėjos Aplinkosaugos ir energetikos komiteto posėdis “Žmogus ir biosfera”. Jo metu komiteto nariai apžiūrėjo Muhu bažnyčią, pastatytą XIII amžiuje, puikų gotikos stiliaus pavyzdį, su harmoningomis kompozicijos proporcijomis ir senomis sieninėmis dekoracijomis, muziejų po atviru dangumi Koguva kaime, kuris buvo įkurtas 1973 m. sodyboje, kurioje gimė Estijos rašytojas Juhan Smuul, o taip pat Kaali meteorito kraterį, kuriam jau daugiau kaip 5000 metų.

Saaremaa yra didžiausia Estijos sala. Kartu su Muhu, Ruhnu, Abruka ir Vilsandi salomis ji sudaro Saaremaa apygardą. Saare apygarda arba Saaremaa yra viena iš 15 Estijos apygardų. Jos teritoriją formuoja apie 500 salų ir įvairaus dydžio salelių. Bendras salų paviršius yra 2922 kvadratinių metrų. Saaremaa sostinei Kuressaare jau daugiau kaip 600 metų.

Pirmasis gamtos rezervatas, kuriame lankėsi komiteto nariai, buvo įkurtas Vaika salose 1910 m. Nuo 1993 m. jis buvo gerokai išplėstas į Vilsandi Nacionalinį parką ir dabar jis yra vienas iš keturių Estijos nacionalinių parkų, įkurtas apsaugoti Vakarų Estijos pakrantės landšaftui ir jūros zonai, augalijai, paukščiams ir žinduoliams.

Komiteto nariai taip pat lankėsi Kuressaare esančiame Vakarų Estijos salyno Biosferos rezervate Saaremaa centre ir susitiko su šio centro atstovais. Biosferos rezervatas buvo įkurtas 1989 m. norint apsaugoti Vakarų Estijos salyno aplinką ir prisidėti prie tvarios plėtros regione. Draustinis apima 4 svarbiausias Estijos salas: Saaremaa, Hiiumaa, Muhu, Vormsi ir mažas salas bei saleles. Draustinis turtingas augalų rūšimis, pievomis, lapuočiais miškais.

Pokalbyje su rezervato ekspertais buvo pristatyta studija, kurios pagrindinis tikslas buvo išaiškinti regionus tinkamus vėjo energijos panaudojimui ir nustatyti tam dėl įvairių priežasčių netinkamas sritis, įskaitant dėl objektyvių apribojimų, pvz., įstatymų, nuostatų ir subjektyvių aspektų nereglamentuojamų įstatymų pagalba, tačiau galinčių sukelti aštrias konfliktines situacijas vėjo ūkių planavimo proceso metu. Norint tvariai naudoti vėjo energijos išteklius reikalinga atitinkama planavimo veikla. Penkių Saare apygardos seniūnijų zonavimas buvo atliktas siekiant padėti vietos valdžios institucijoms ir sprendimų priėmėjams bei investuotojams. Zonavimo procesui buvo parengtas griežtų kriterijų rinkinys. Pagal įstatymo statusą ir energijos stiprumą buvo išskirtos penkios skirtingos zonos. Visi apribojimai buvo numatyti pagal GIS (Geographical Information System – Geografinė informacijos sistema) išskyrimo metodą. Regionai kuriems nebuvo taikomi jokie apribojimai, buvo laikomi vėjo energijos panaudojimui tinkamais regionais. Žemėlapių mastelis buvo nustatytas ir bazinė informacija buvo surinkta iš kadastrinio žemėlapio, bazinio žemėlapio, CORINE Landcover ir aviacinių ortofotografijų. Laimjalos, Leisi, Muhu, Ruhnu ir Salme seniūnijų zonavimas vėjo energijos panaudojimui paremtas aplinkosauginiais ir socio-ekonominiais aspektais.

Komiteto nariai taip pat apžiūrėjo ir Viidumäe gamtos rezervatą, kuris buvo įkurtas 1957 m. apsaugoti retas augalų rūšis ir augalų bendruomenes. Gamtos rezervato plotas yra 19,9 kvadratinių kilometrų. Miškas užima apie 85 % Viidumäe teritorijos.

Komiteto nariai apsilankė ir Hiiumaa, antrojoje pagal dydį Estijos saloje. Ji kartu ir mažiausia Estijos apygarda, kurios plotas - apie 1000 kvadratinių kilometrų, salos skersmuo yra apie 40 km, o ilgiausias tiesus atstumas iš Sarve į Kopu yra 60 km, pakrantės ruožas yra 325 km. Čia yra daug salelių ir rifų. Kiekvienais metais Hiiumaa 2-3 mm pakyla virš jūros lygio. Mažiausias atstumas iš žemyno yra 22 km. Atstumas iki Švedijos pakrantės yra apie 250 km ir iki Suomijos pakrantės yra apie 120 km, atstumas iki Talino yra apie 139 km. Gyventojų skaičius Hiiumaa yra apie 10,000, apie 4,000 gyventojų gyvena sostinėje Kärdla, o kiti keturiose bendruomenėse - Pühalepa, Korgessaare, Emmaste ir Käina, 99 % Hiiumaa gyventojų yra estai. Patys svarbiausi uostai, kurie tinkami ir jachtoms yra: Heltermaa, Lehtma, Orjaku, Suursadam ir Soru. Keltai tarp Heltermaa ir Rohuküla plaukia 4 - 9 kartus per dieną, vasaros laiku ir dažniau, ir rečiau žiemos laiku, kelionė trunka 90 min. Modernūs keltai Ofelia ir Scania turi gerą maitinimą ir visapusiškas pramogas. Taip pat yra tiesioginis keltas iš Hiiumaa į Saaremaa: keltas linija Soru ir Triigi plaukia 2 - 4 kartus per dieną, kelionė trunka apie 60 min. Dideli laivai lankosi Heltermaa, Suursadama, Lehtma uostuose. Lehtma, Soru, Orjaku ir Suursadam uostai yra populiarūs tarp jachtininkų. Greičiausias kelias iš Talino į Hiiumaa yra lėktuvu. Lėktuvas iš Kärdla į Taliną skrenda dvi dienas per savaitę, kelionė trunka apie 40 min. Autobusai maršrutu Tallinn-Kärdla-Kalana ir Tallinn-Käina-Ongu vyksta daug kartų per dieną, kelionė trunka apie 6 val.

Hiiumaa istorija siekia 450 milijonų metų, kai krintantis meteoritas pataikė į Kärdla-Paluküla sritį. Tai yra vienas iš didžiausių pasaulyje meteoritų kraterių. Todėl Hiiumaa galima vadinti meteoritų sala.

Komiteto nariai posėdžio metu apžiūrėjo ir Hiiumaa simbolį - Kõpu švyturį, kuris yra trečiasis pagal senumą dirbantis švyturys pasaulyje bei apsilankė Vakarų Estijos salyno Biosferos rezervato Hiiumaa centre.

Pirmininkas

A. Baura

Sekretorė

A. Jankauskaitė




Naujausi pakeitimai - 2002 01 14.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ESTIJA

LR Seimas