Lietuvos Respublikos Seimas

Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos 3-ojo jungtinio posėdžio, 7-osios Baltijos Tarybos ir 18-osios Baltijos Asamblėjos sesijos vykusios 2001 m. gegužės 31 d. - birželio 2 d. Rygoje, Latvijoje ataskaita

Nuo 2001 m. gegužės 31 d. iki birželio 2 d. Rygoje, Latvijoje, vyko 3-asis jungtinis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis, 7-oji Baltijos Tarybos ir 18-oji Baltijos Asamblėjos sesija.

3-asis jungtinis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis prasidėjo gegužės 31 d. įžanginėmis Latvijos Respublikos Prezidentės J.E. Vaira Vike-Freiberga, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininko p. Romualds Ražuks ir Šiaurės Tarybos Prezidento p.Svend Erik Hovmand kalbomis.

Posėdyje buvo aptartos trys temos – Europos Sąjungos plėtra, regioninis ir subregioninis bendradarbiavimas ir parlamentų dalyvavimas Šiaurės dimensijos įgyvendinime. Kiekviena tema pasisakė Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Šiaurės valstybių vyriausybių ir parlamentų pareigūnai.

Atidarydama posėdį, J.E. Vaira Vike –Freiberga pažymėjo, kad Baltijos valstybėms atgavus nepriklausomybę, Šiaurės šalys tapo artimiausiomis Baltijos šalių partnerėmis daugelyje gyvybiškai svarbių sričių, įskaitant investicijas, prekybą ir transportą. Per pastaruosius keletą metų Baltijos ir Šiaurės šalių partnerystė išsiplėtė, naujomis kryptimis apimdama naujas sritis. Augant tarpusavio bendradarbiavimui, Baltijos ir Šiaurės šalys turėtų išskirti bendrus interesus ir pozicijas, atsižvelgdamos į sudėtingus Europai ir visam pasauliui iškylančius uždavinius, sakė J.E. Vaira Vike-Freiberga. Ji išreiškė nuomonę, kad Baltijos ir Šiaurės valstybių parlamentinis bendradarbiavimas tapo ypatingai glaudus, ir tai padeda vykdyti Europos integracijos procesą. Be to, p. Vaira Vike-Freiberga pažymėjo, kad derybos dėl stojimo į ES su Latvija, Estija, Lietuva ir Lenkija pasiekė lemiamą etapą.

Švedijos Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J.E. Tomas Bertleman pasveikino 3-iojo jungtinio Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdžio delegatus Švedijos Užsienio reikalų ministrės J.E. Anna Lindh vardu. Kalbėdamas apie ES plėtrą Tomas Bertleman pasakė, kad pagrindiniai Švedijos pirmininkavimo ES klausimai buvo laisvas asmenų judėjimas, aplinkos apsauga ir laisvas kapitalo judėjimas.

Savo ruožtu, Latvijos Respublikos Užsienio reikalų ministras p. Indulis Berzins, kalbėdamas 3-ame jungtiniame Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdyje, sakė, kad Baltijos šalims integracija į ES ir NATO yra neatskiriami dalykai, kaip “dvi vienos monetos pusės”.

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro pavaduotojas p. Evaldas Ignatavičius taip pat sakė, kad ES ir NATO yra paraleliniai Baltijos šalių tikslai, nes narystė ES padidins socialinę gerovę, o narystė NATO ją apsaugos. Jis taip pat pripažino, kad ES ir valstybės kandidatės įžengia į tokį derybų proceso etapą, kai aptariami sudėtingesni ir jautresni klausimai, susilaukiantys didesnio nei anksčiau visuomenės atsako. Tai žemės ūkio politika, regionų politika ir struktūriniai fondai bei laisvas asmenų judėjimas.

P.Evaldas Ignatavičius pažymėjo, kad šiose srityse tikimasi bendros ES pozicijos. Kalbėdamas apie laisvą asmenų judėjimą, jis sakė, kad šis klausimas yra tipiškas atvejis, kai Lietuva, Latvija ir Estija turi tuos pačius interesus, problemas ir galimybes. “Mes esame nedidelės valstybės su santykinai mažu gyventojų skaičiumi, neturime sausumos sienų su dabartinėmis ES narėmis, o migracijos srautai iš esmės lėti. Taigi, Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapus ES valstybėmis narėmis, darbo jėgos judėjimas iš mūsų šalių būtų itin mažas ir neturėtų reikšmingos įtakos visai ES”, sakė Evaldas Ignatavičius.

P.Alar Steirmann, Estijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ES derybų grupės vadovas, taip pat pasakė kalbą apie ES plėtrą. Jis informavo apie Estijos poziciją ES, Estijos derybų procesą.

Per diskusiją Islandijos delegacijos Šiaurės Taryboje narys Steingrimur J.Sigfusson kritikavo NATO plėtrą, pavadindamas ją destabilizuojančiu faktoriumi Europoje. Jis pasiūlė, kad Europa turėtų sukurti savo saugumo sistemą, o ne naudotis sena sistema su pakeitimais. Anot p. Sigfusson, negalima išvesti paralelių tarp ES ir NATO plėtros. Tačiau jis išreiškė paramą Baltijos šalių priėmimui į ES tiek, kiek tai stiprins demokratiją tose valstybėse, ir pakvietė surengti diskusiją visuomenėje apie narystės ES privalumus ir trūkumus.

Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė p. Helena Demakova sakė, kad priversti Baltijos šalis rinktis tarp ES ir NATO prilygtų pasirinkimui tarp tėvo ir motinos. Ji sakė, kad Latvijai integracija į šias organizacijas yra vienas užsienio politikos tikslas, ir paragino Šiaurės šalis atlikti rėmėjo vaidmenį plečiant NATO į Baltijos šalis.

3-ojo junginio Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį ir į regioninį bei subregioninį bendradarbiavimą. Šia tema pasisakė Latvijos Respublikos Ekonomikos ministras p.Aigars Kalvitis, Estijos Respublikos Ekonomikos ministras p. Mikhel Parnoja, Lietuvos Respublikos Ūkio ministras p. Eugenijus Gentvilas, be to, pranešimą Šiaurės bendradarbiavimo ministro, Šiaurės ministrų tarybos Pirmininko p. Jan-Erik Enestam vardu perskaitė Šiaurės bendradarbiavimo sekretoriato vadovas p.Karl Johan Krokfors.

3-ojo jungtinio Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdžio delegatai aptarė klausimus, susijusius su parlamentarų dalyvavimu Šiaurės dimensijos reikaluose. Ši tema buvo pristatyta Darbo grupės Šiaurės dimensijos klausimais pirmininko p.Kent Olsson kalboje.

Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas p. Romualds Ražuks, kalbėdamas apie parlamentų dalyvavimą Šiaurės dimensijos įgyvendinime, pažymėjo, kad Baltijos ir Šiaurės šalys yra Šiaurės dimensijos sudėtinės dalys. Šiaurės dimensijos kontekste Latvija, visų pirma, yra suinteresuota dalyvauti strateginių ekonomikos projektų įgyvendinime: transporto infrastruktūros ir Rytų-Vakarų transporto koridoriaus atnaujinime; bendro gamtinių dujų tinklo sukūrime, siekiant užsitikrinti alternatyvius gamtinių dujų šaltinius ir Latvijos dujų saugyklų išnaudojimą; bendro energetikos tinklo sukūrime; Rytų sienos stiprinime; miškininkystės sektoriaus plėtroje; aplinkos apsaugoje; bendradarbiavime per sienas; bendradarbiavime informacijos ir komunikacijos technologijų srityje ir pan., sakė jis.

P. Ražuks taip pat pažymėjo, kad Latvija yra suinteresuota aktyviu Rusijos Federacijos dalyvavimu Šiaurės dimensijos klausimuose, nes tai viena iš pagrindinių sąlygų užtikrinant stabilumą ir saugumą Baltijos jūros regione. Jis taip pat mano, kad nacionaliniai parlamentai turėtų aktyviau dalyvauti Šiaurės dimensijos iniciatyvoje, kad būtų skatinamas, visų pirma, pačių parlamentarų ir visos visuomenės susidomėjimas šiais klausimais.

Baltijos Asamblėjos Saugumo ir užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas p. Vytautas Landsbergis savo ruožtu pažymėjo, kad Šiaurės dimensija apima daugiau dimensijų. Tai sudėtinga sąvoka – nelabai skaidri, sakė jis. Šiaurės dimensijos idėja buvo iškelta siekiant pakeisti visuomenės politinę mintį, kad Europoje svarbios tik Pietų problemos. O Šiaurės dimensijoje įmanoma išskirti tris dimensijas, sakė Vytautas Landsbergis.

Pirmoji – įgyvendinti “normalizavimą” – vėl padaryti Baltijos šalis normaliomis valstybėmis, po išdavystės Molotovo ir Ribentropo Pakte. Vytautas Landsbergis pažymėjo, kad reikia pastebėti didžiulius Penkių valstybių (susivienijusiųjų Šiaurės Taryboje) pasiekimus, juos reikia įvertinti ir, galbūt, pratęsti į rytinę Baltijos jūros pakrantę.

Antrąja prasme Šiaurės dimensija turi apimti ir dar tris valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą, kurios atkūrė nepriklausomą valstybingumą prieš dešimt metų. “Tokiu būdu jos prisidėjo prie Suomijos, Švedijos ir Danijos, kaip ir visos Europos, saugumo”, sakė Lietuvos pareigūnas.

Trečiąja prasme Šiaurės dimensija, anot Vytauto Landsbergio, siekiama pritraukti, įtraukti ir apimti Rusiją, jos atitinkamus regionus, galbūt “netgi šviesti šios milžiniškos branduolinės ir kitokios netvarkos kupinos teritorijos vadovybę ir žmones”. Tačiau, Lietuvos pareigūnas paskelbė, kad Rusijoje yra autoritarinių tendencijų.

Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su Rusija, Vytautas Landsbergis paminėjo Kaliningrado sritį. Tai regionas, turintis itin turtingą ir ypatingą nerusišką istoriją ir paveldą. “Dabar, po pusės amžiaus inkorporacijos į SSRS ir Rusijos Federaciją, šis regionas pasikeitė ir pasirengė perėjimui į europietiškumą greičiau negu didžioji Rusija. Ten gyvenantiems žmonėms gyvybiškai svarbu bendradarbiauti, norėti dirbti ir kovoti su skurdu, tarša, nusikalstamumu ir ligomis”, sakė Vytautas Landsbergis. Jis pažymėjo, kad Kaliningrado žmonės negali su tuo susidoroti vieni.

Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas p. Trivimi Velliste pateikė baigiamąją ataskaitą Šiaurės dimensijos klausimais.

Trečiasis jungtinis Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis baigėsi birželio 1 d., pasirašant bendrą pareiškimą. Šioje pozicijoje buvo teigiama, kad Baltijos Asamblėja ir Šiaurės Taryba remia aktyvesnį Baltijos ir Šiaurės šalių dialogą saugumo ir gynybos politikos klausimais. Dokumente teigiama, kad ES ir NATO plėtra yra gyvybiškai svarbi stabilumo, laisvės, taikos ir gerovės garantija šiame Europos regione, tuo pačiu pripažįstant kiekvienos tautos teisę pasirinkti narystę organizacijose ar aljansuose pagal savo saugumo interesus. Šiame komunikate Baltijos Asamblėja ir Šiaurės Taryba sutarė remti visus ryšius tarp valstybių gyventojų. Šiaurės šalys išreiškė aktyvią paramą Baltijos valstybių priėmimui į ES, pažymėdamos Švedijos pirmininkavimo šioje organizacijoje svarbą ir numatomą Danijos pirmininkavimą 2002 metų antroje pusėje.

Birželio 1 d. vyko 7-oji Baltijos Taryba

Nors 7-osios Baltijos Tarybos atstovų pranešimuose buvo akcentuojamas glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas daugelyje sričių, nebuvo nepaminėti ir nuomonių skirtumai, susiję su Latvijos ir Estijos nesutarimu dėl dvigubo apmokestinimo tvarkos bei Latvijos ir Lietuvos konfliktu dėl jūros sienos.

Baltijos ministrų tarybą atstovavo p. Andris Berzins, Baltijos ministrų tarybos pirmininkas, Latvijos Ministras Pirmininkas, p. Antanas Valionis, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras, ir p. Mihkel Arnoja, Estijos Respublikos Ekonomijos ministras.

Baltijos ministrų tarybos pirmininkas ir Latvijos Ministras Pirmininkas p. Andris Berzins pažymėjo, kad Baltijos valstybių bendradarbiavimas yra praktiškas ir racionalus. Vertindamas Baltijos ministrų tarybos darbą Latvijos pirmininkavimo laikotarpiu, jis pasakė, kad apskritai jis buvo sėkmingas ir vaisingas. Tačiau jis pabrėžė, kad yra keletas sričių, kuriose pradėtas darbas turėtų būti aktyvinamas ir kurioms turi būti skiriama daugiau dėmesio, pavyzdžiui, Bendros Baltijos energijos rinkos kūrimas.

P. Andris Berzins, p. Antanas Valionis ir p. Mihkel Parnoja akcentavo platų bendradarbiavimą karinėje srityje, kurį skatina visų trijų šalių siekimas tapti NATO narėmis. Taip pat buvo pažymėta, jog reikia tęsti karinį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad visos trys Baltijos šalys įstotų į NATO 2002 metais ir sugebėtų kartu apginti bendrus interesus.

Tačiau p. Mihkel Parnoja išskyrė nesutarimus su Latvija dėl mokesčių tvarkos ir apkaltino tiek Latviją, tiek ir Lietuvą nepakankamai aktyviai bendradarbiaujant trišaliu pagrindu. “Latvijos veiksmai turėjo neigiamos įtakos Latvijos ir Estijos abipusėms investicijoms ir santykiams”, sakė Mihkel Parnoja.

P. Andris Berzins atsakė į šį klausimą, sakydamas, kad Latvija nesulaužė mokesčių konvencijos, o tik sustabdė vieno iš jos punktų įgyvendinimą.

P. Parnoja taip pat kritikavo vidurinio lygmens biurokratiją ir nesugebėjimą suderinti įstatymus, kad verslo taisyklės ir ekonomikos aplinka būtų suprantama užsieniečiams.

Tuo tarpu p. Antanas Valionis kalbėjo apie sunkumus, iškylančius formuojant bendrą energijos rinką. Tuo pat metu jis išskyrė bendros švietimo erdvės kūrimą kaip labai sėkmingai vykstantį projektą. Jau įgyvendintos visos sąlygos efektyviam bendros švietimo erdvės funkcionavimui. P. Valionis taip pat pažymėjo, kad pasikeitimas informacija apie ginklų ir šaudmenų gamybą būtų sveikintinas ir naudingas karo pramonei.

“Stojimo į NATO procesas daro stiprią ir ypatingą įtaką mūsų bendradarbiavimui gynybos srityje. BALT projektai yra vieni sėkmingiausiai parengtų trišalių projektų, mano nuomone,” sakė p. Valionis.

Po visų trijų atstovų pranešimų vykusiose diskusijose buvo paliestas Valka-Valga sienos perėjimo klausimas, bendradarbiavimo ant Latvijos ir Estijos sienos problema bei Baltijos jūros valymo nuo Antrojo pasaulinio karo minų klausimas.

Baigiantis Baltijos Tarybai, atstovai pasirašė “Susitarimą dėl Baltijos Asamblėjos narių klausimų pateikimo Baltijos Ministrų Tarybai ir atsakymų gavimo tvarkos”.

18-oji Baltijos Asamblėjos sesija prasidėjo birželio 1 d.

P. Romualds Ražuks, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas, savo ataskaitoje pranešė apie tai, kas buvo pasiekta per pusmetį siekiant šių prioritetų. Jis pripažino, kad 18-oji sesija rengiama tokiu metu, kai laikraščiuose pilna nelabai palankių straipsnių apie Latvijos ir Lietuvos santykius. “Mes neturėtume to ignoruoti ir apsimesti kad viskas yra puiku. Todėl, mums siekiant bendrų mūsų tikslų – integracijos į NATO ir ES – mes pasijuntame taip, tarsi būtume stadione. Kas bus pirmas? Tam, kad būtume pirmi – arba, teisingiau, kad pasirodytume geresni už kaimynus – naudojamės visomis įmanomomis priemonėmis, netgi tomis, kurios tiesiogiai nesusiję su NATO ir ES. Aš manau, kad mes esame varžovai; tačiau tai jau nėra draugiška ir naudinga konkurencija”, kalbėjo Romualds Ražuks.

P. Trivimi Velliste, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas savo kalboje dėmesį sutelkė į narkotikų problemą. Baltijos valstybės yra Rusijos, Šiaurės šalių ir Vakarų Europos kryžkelėje, todėl Estija, Latvija ir Lietuva tampa narkotikų ir psichotropinių medžiagų tranzito ir platinimo kanalu, pareiškė atstovas iš Estijos. Jis pabrėžė, jog tai yra būtina siekiant sustiprinti bendradarbiavimą per sienas bet kokiomis priemonėmis sprendžiant įvairius klausimus.

P. Audrius Klišonis, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas, pabrėžė Baltijos Asamblėjos veiklą tarptautiniu lygmeniu. Jis pranešė, kad Prezidiumo nariai dalyvavo Beneliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos pavasario sesijoje vykusioje Liuksemburge. Tačiau aktyviausiai Baltijos Asamblėja, Šiaurės Taryba ir Beneliukso tarpparlamentinė konsultacinė taryba bendradarbiavo aplinkosaugos srityje.

18-oje Baltijos Asamblėjos sesijoje turėjo būti svarstomi du klausimai – “Baltijos šalių dalyvavimas Šiaurės regione – glaudesnis Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentarų bendradarbiavimas”, ir “Verslo aplinkos gerinimas Baltijos valstybėse”.

Diskusijos pirmąja tema - Baltijos šalių dalyvavimas Šiaurės regione - glaudesnis Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentarų bendradarbiavimas – prasidėjo Vito Matuzo, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje nario, pranešimu.

P. Andres Herkel, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, kalbėdamas apie Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentarų bendradarbiavimo galimybes, užsiminė, kad yra problemų, kurių imasi Baltijos Asamblėja, kurios tačiau prašosi natūralaus sprendimo platesniu regioninio bendradarbiavimo lygmeniu. Jis taip pat pasiūlė kai kurias temas, kurias Baltijos Asamblėja galėtų svarstyti Estijos pirmininkavimo organizacijoje metu. Šios temos: informacinės visuomenės plėtra, įskaitant Internetą ir e-prekybą, Internetą ir švietimą, Internetą ir politiką; aplinkosaugos sąlygos, apimant ir branduolinės saugos regione užtikrinimą; ES ir visuomenės nuomonė bei pasirengimas galimiems referendumams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje stojimo į ES klausimu.

P. Herkel savo kalboje taip pat dar kartą išdėstė Estijos prioritetus Šiaurės dimensijos bendradarbiavime. Anot jo, pirmasis prioritetas – plėtoti veiksmingesnį bendradarbiavimą informacijos technologijų srityje. Antrasis – energetika, apimantis ir prisijungimą prie elektros sistemų (taip vadinamas Baltijos energijos žiedo projektas), ir Šiaurės ir Baltijos šalių dujotiekių sujungimą. Jis pažymėjo, kad trečiasis prioritetas – bendro transporto tinklo išplėtojimas.

Antroji Baltijos Asamblėjos 18-oje sesijoje aptarta tema buvo Verslo aplinkos gerinimas Baltijos valstybėse.

Lietuvos Respublikos Transporto ir ryšių Viceministras Arijus Ramonas perskaitė pranešimą apie transporto infrastruktūros plėtrą regione.

Latvijos Respublikos Pasienio apsaugos vadovas Gunars Dabolins informavo delegatus apie Pasienio apsaugos požiūrį į Baltijos valstybių pasienio kontrolės procedūrų supaprastinimą ir bendrų pasienio kontrolės punktų steigimą. Jis pranešė, kad pasienio kontrolė prie Latvijos sienos su Lietuva ir Estija bus tęsiama artimiausius dvejus metus. Gunars Dabolins paaiškino, kad tai lemia esamos objektyvios aplinkybės, kaip antai skirtingos užsieniečių imigracijos, apsigyvenimo ir kontrolės sąlygos Baltijos valstybėse. Jis taip pat pasakė, kad žinant, jog net dėl trumpiausios kontrolės sienos perėjimo vietose teks laukti ir susidarys eilių, Pasienio apsaugos manymu sienos perėjimo turi būti paprastinamas dirbant trimis kryptimis. Visų pirma, reikia tobulinti teisinę bazę, kad valstybiniuose ir tarptautiniuose teisės dokumentuose būtų aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta sienos perėjimo tvarka ir sąlygos įvairioms asmenų ir transporto priemonių kategorijoms. Antra, reikia plėtoti infrastruktūrą vidinių Baltijos valstybių sienų perėjimo vietose, kur infrastruktūros plėtojimo intensyvumas buvo žymiai mažesnis nei prie rytinės sienos, ypač po 1995 m., kai buvo atidaryti Grectale, Veclaicene, Ainazi ir Meitene (bus baigta 2001 m.) bei Rucava pasienio kontrolės punktai. Pats paskutinis atnaujintas Baltijos valstybių vidinių sienų kontrolės punktas yra Valka – 2 BSP, atidarytas 2000 m. Ir trečia, ką reikėtų padaryti pasienio perėjimui supaprastinti – tai pagerinti pasieniečių profesinį parengimą.

Latvijos Muitinės valdybos tranzito kontrolės skyriaus vadovo pavaduotojas Guntis Stamers taip pat pateikė pranešimą. Jis informavo apie Baltijos valstybių bendros tranzito procedūros įvedimą. Sutartimi dėl bendros Baltijos valstybių tranzito procedūros siekiama, kad Muitinės tranzito deklaracija, išduota vienoje iš sutarties šalių, pvz. Lietuvoje, galiotų ir kitose sutarties šalyse, t.y. Latvijoje ir Estijoje. Guntis Stamers teigimu Sutartis dėl bendros Baltijos valstybių tranzito procedūros yra parengiamasis etapas prisijungti prie Bendro tranzito konvencijos. Kita vertus, narystė šioje konvencijoje yra narystės ES prielaida. Sutartis dėl bendro Baltijos valstybių tranzito procedūros atitinka nepertvarkytąją Bendro tranzito konvenciją. Pagrindiniai skirtumai: struktūra, garantijų sistema, procedūros supaprastinimas, muitinės įsiskolinimo atgavimas (nepertvarkytoje konvencijoje šių nuostatų visiškai nebuvo).

Kalbėdamas apie kompiuterizuotą tranzito kontrolę, Guntis Stamers pasakė, kad dabartiniu metu Baltijos valstybių muitinių tarnybos gali vykdyti kompiuterizuotą tranzito kontrolę tik nacionaliniu lygiu.

Šią temą užbaigė Estijos Respublikos Plėtros tyrimų instituto direktoriaus Erik Terk pranešimas apie III Baltijos valstybių ekonominį forumą Taline.

Sesijos metu Lietuvos delegacija Baltijos Asamblėjoje paprašė į Baltijos Asamblėjos 18-osios sesijos dokumentus įtraukti protestą prieš Baltarusijos veiksmus. Smulkiau: pagal BNS žinių agentūros ir laikraščio “Lietuvos rytas” išplatintą informaciją Baltarusija išleido Europos dalies kelių žemėlapį (spausdintą Maskvoje), kuriame trys Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – pateikiamos kaip NVS valstybės. Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjos 18-ojoje sesijoje Rygoje nariai išreiškė protestą prieš tokią klaidą, kuri pernelyg panaši į provokaciją.

Sesijai baigiantis Baltijos Asamblėja priėmė kelis dokumentus: Pareiškimą dėl Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimo plėtojimo, Kreipimąsi į Baltijos valstybių vyriausybes dėl bendradarbiavimo abipus sienos, Rezoliuciją dėl bendros Baltijos valstybių švietimo erdvės plėtojimo, Kreipimąsi į Baltijos ministrų tarybą dėl kovos su neteisėtu narkotikų, psichotropinių medžiagų ir prekursorių tranzitu bei prekyba jais, Kreipimąsi į Baltijos ministrų tarybą dėl klimato kaitos švelninimo, Kreipimąsi į Rusijos Federacijos Valstybės dūmą ir Čečėnijos Respublikos Ičkerijos vadovus.

Baltijos Asamblėja nepriėmė Kreipimosi į Rusijos Federaciją. Šiuo kreipimusi Rusijos Federacija kaip TSRS teisių perėmėja buvo raginama sutikti su Europos Tarybos ir Europos Parlamento nuostatomis, konstatavusiomis TSRS nusikaltimus, padariusius žalos ir nuostolių Baltijos valstybėms ir jų piliečiams 1940-1991 metais. Šis kreipimasis nebuvo priimtas, nes Latvijos delegacija Baltijos Asamblėjoje inicijavo balsavimą bendru sutarimu, kuris nepavyko. Latvijos delegacija neparėmė šio dokumento priėmimo.

Baltijos Asamblėjos 18-oji sesija baigėsi Rygoje 2001 m. birželio 2 d.

Parengė Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas




Naujausi pakeitimai - 2002 09 03.



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   LATVIJA

LR Seimas