Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komiteto posėdyje

 

2001 11 19

Gerbiamieji Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komiteto posėdžio dalyviai, ponai ambasadoriai ir diplomatinių misijų atstovai, gerbiamieji ponai ir ponios…

 

GERBIAMIEJI EUROPIEČIAI !

Man labai džiugu Jus visus pasveikinti Lietuvos sostinėje Vilniuje, kreipiantis į jus būtent taip, nes šis kreipinys šiandien, kaip niekada mūsų valstybėje, yra simboliškas.

Šiandien Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komitetas susirinko geografiniame Europos centre, kuris yra vos keliolika kilometrų nuo šios salės – nuo kiekvieno iš mūsų.

Šešis mėnesius Lietuva bus ne tik geografiniu, bet ir politiniu Europos centru. Pats šis faktas mūsų valstybės politiniam “europėjimui” yra nepaprastai svarbus. Mes didžiuojamės šia mums patikėta misija ir puikiai suvokiame šios atsakomybės naštą.

Lietuva visada buvo Europoje. Dar 14-ame amžiuje Lietuvos kunigaikštis Gediminas, Vilniaus miesto įkūrėjas, skatino Europos valstybių investicijas Lietuvoje, rašydamas laiškus Europos amatininkams ir kviesdamas juos atvykti dirbt į Lietuvą.

16-ame amžiuje Lietuvos teisinė sistema Europoje buvo laikoma etalonu. Mūsų įstatymų sąvadas - Lietuvos Statutas - buvo laikomas vienu demokratiškiausių to meto pasaulyje.

1791 gegužės 3 d. jungtinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės keturmetis Seimas priėmė savo Konstituciją. Tik keturiais metais už ją "senesnė" pati "seniausioji" pasauly Jungtinų Amerikos Valstijų Konstitucija. Pirmąja konstitucija Europoje laikoma Prancūzijos Konstitucija buvo priimta tais pačiais 1791 m. spalio 3 dieną, t.y., lygiai penkiais mėnesiais vėliau už mūsų.

Pateiktais istorijos pavyzdžiais, gink Dieve, nenoriu surengti konstitucijų čempionato - kas buvome pirmas?

Tai tik kuklus, bet visiškai pagrįstas noras pasakyti Europai, kad Lietuva buvo viena iš tų valstybių, kuri ne vieną šimtmetį diktavo demokratijos madas SENAJAM KONTINENTUI dar tada, kai jis buvo šiek tiek jaunesnis.

Ir kas galėjo tikėtis, kad tokių pavydėtinų demokratinių tradicijų Europos valstybė atsidurs už Europos borto. Per visą praėjusį šimtmetį mes buvome Europoje tik 32 metus. Likusius 68-erius mūsų buvimas Europoje tebuvo vien geografinė sąvoka. Iš dalies dar kultūrinė. Visa kita iš esmės neturėjo nieko bendra su Europa.

Visus, tuos metus mūsų valstybėje buvo puoselėjamos visai kitokios, toli gražu ne demokratiškos ir neeuropietiškos tradicijos.

Mums buvo skiepijama, kad Vakarų Europos demokratija – tai tik demokratijos kaukė, po kuria pažeidžiamos žmonių, rasių, lyčių teisės. O iš tiesų, po kauke buvome mes patys – pritariamai linkčiojome vieno centro, vienos partijos ir vienos tiesos “demokratijai”, o po kauke tyliai ilgėjomės tikrosios Europos.

Ir tik mūsų disidentinis pogrindis buvo be kaukių. Jeigu šiandien bandytume apibendrinti jų žodžius, tezes, reikalavimus, įsitikintume, kad jie tada reiškė ne ką kita, kaip siekį, viltį, reikalavimą sugrįžti į tikrąją Europą.

Daug kam mūsų tada tai buvo absoliuti utopija. Šiandien įsigilinęs į šią mintį net krūpteli – demokratija buvo absoliuti utopija…

Bet absoliuti utopija tapo absoliučia realybe.

Ne mūsų vienų likimas toks buvo. Po 1990-ųjų metų Europos Tarybos narėmis viena po kitos tapo Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Visoms mums buvo nepaprastai reikalingos demokratijos pamokos, kad išmokę jas, o kartais dar besimokydamos, galėtume pradėti kurti namie demokratines institucijas, vykdyti teisinę pertvarką, įtvirtinti teisines valstybes ir užtikrinti jose žmogaus teisių apsaugą.

Ir mums tas pamokas davė Europos Taryba, - šiuo metu vienijanti jau 43 valstybes.

Kad tos pamokos buvo naudingos, pirmiausiai iliustruoja tas faktas, kad vis geriau Europoje vertinamas mūsų pasirengimas stojimui į Europos Sąjungą, o pasaulyje - pasirengimas stoti į NATO.

Jau nuo 1993-čių metų būdama Europos Tarybos visateise jos nare, Lietuva siekė užtikrinti demokratijos stabilumą ir žmogaus teises pirmiausia savo valstybėje, kad galėtų pristatyti ją pasauliui kaip demokratinę valstybę, aktyviai vykdančią institucines, teisinės sistemos, ekonomines, švietimo, socialines ir kt. reformas.

Lietuvos ekspertai dirba bemaž 70-yje Europos Tarybos ekspertų komitetų, dalyvauja rengiant tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programas, diegia įgytą patyrimą mūsų valstybėje, atstovauja Lietuvos Vyriausybės pozicijas rengiant naujus Europos Tarybos dokumentus.

Lietuva jau yra pasirašiusi 56 Europos sutarties sistemos dokumentus, iš kurių 49 yra ratifikuoti. Esame prisijungę beveik prie visų Europos Tarybos teisinių instrumentų, nukreiptų prieš terorizmą. Lietuva siekia kuo labiau integruotis į Europos sutarčių sistemą. Prisijungimas prie jos teisinių instrumentų padeda harmonizuoti nacionalinę teisės sistemą su Europos Sąjungos teise. Tolesnė Lietuvos integracija į šią sistemą - vienas iš prioritetinių valstybės tikslų.

Mūsų šalyje Europos Taryba drauge su Europos Sąjungos komisija pirmą kartą pritaikė keletą pilotinių projektų, kurie vėliau buvo taikomi ir kitose Europos valstybėse. Tai nacionalinių įstatymų suderinamumo su Europos žmogaus teisių konvencija studija; visuomenės supratimo dėl būtinumo panaikinti mirties bausmę kampanija ir kt.

Nuo 1992 metų Lietuvos Respublika dalyvauja Europos Tarybos Demokratijos stabilumo ir vienijimosi veiklos programoje. Lietuva buvo pirmoji valstybė, kurioje pagal šią programą pernai gegužę buvo surengtas Lietuvos bendradarbiavimo su Europos Taryba įvertinimo seminaras.

Mūsų valstybė dalyvauja daugelyje Europos Tarybos renginių, ir net tampa kai kurių iš jų šeimininke. Pažymėtinas prieš metus Vilniuje surengtas tarptautinis forumas “Dėl išgrobstytos žydų kultūrinės nuosavybės”, kurį globojo Europos Tarybos generalinis sekretorius ponas V.Švimeris . Renginyje dalyvavo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas lordas Raselas Džonsonas.

Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje jau 1993 m. buvo įkurtas Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos centras, šiemet tapęs Biuru, kuris teikia Lietuvos valstybinėms ir visuomeninėms institucijoms bei asmenims informaciją apie Europos Tarybos veiklą, sudaro sąlygas susipažinti su Europos Tarybos dokumentais, padeda organizuoti bendrus įvairių šalies institucijų ir Europos Tarybos renginius.

Savo sveikinimo kalboje nepretenduoju išvardinti visas Europos Tarybos veiklos sferas, kuriose viena ar kita forma reiškėsi ir mūsų valstybė. Noriu tik padėkoti Europos Tarybai, kad joje mes galime jaustis lygūs su didžiausiomis ir įtakingiausiomis Europos valstybėmis.

Ir štai šiandien mes jau pirmininkaujame Europos Tarybai, vienai garbingiausių šiandieninės Europos politinei institucijai.

Mūsų valstybė yra numačiusi aktyvią pirmininkavimo programą skleidžiant ET puoselėjamas vertybes - pliuralistinę demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės kūrimą.

Politiniai prioritetai, kurių Lietuva ketina laikytis pirmininkaudama bus regioninio bendradarbiavimo ir kovos su terorizmu stiprinimas, tarptautinio kultūrinio, religinio dialogo aktyvinimas, ombudsmeno institucijos sutvirtinimas, ir dialogo tobulinimas su ES, ESBO, Jungtinių Tautų ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Suvokiame, kad Lietuva, kaip Europos Tarybos narė ir Baltarusijos kaimynė turės ir savo specialią misiją. Lietuva gali pasigirti geros kaimynystės santykiais su kaimyninėmis valstybėmis ir turi regioninio bendradarbiavimo įdirbį. Būdami Baltarusijos kaimynais, manome, kad nederėtų šios šalies izoliuoti nuo demokratiškų procesų plėtros vykstančių visoje Europoje. Ir nors realias permainas Baltarusijoje gali tekti siet su ilgalaike perspektyva, santykių su šia valstybe aktyvinimas išplėstų tarptautinio poveikio Baltarusijai galimybes.

Lietuvos pirmininkavimo metu Europos Tarybai teks įvertinti Kosove vietos valdžios rinkimų rezultatus, apsispręsti dėl Bosnijos ir Hercegovinos priėmimo į organizaciją, o netrukus svarstyti Jugoslavijos priėmimo į Europos Tarybą sąlygas.

Taigi po daugelio metų vėl išmokusi DEMOKRATIJOS ABĖCĖLĘ, Lietuva galbūt visai netrukus galės pasidalinti savo patirtimi su kitais, nes mes jau ne blogiau uţ Europos Tarybos senbuves ţinome kas yra demokratija. O tam tikra prasme, gal net geriau. Nes geriau atsimename, kas yra NE DEMOKRATIJA…

Ačiū Jums už dėmesį. Linkiu Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komitetui produktyvaus darbo šiandien, rytoj ir… visados.

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2001 11 19.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas