Lietuvos Respublikos Seimas

2001 11 05 d. BFK posėdis

 

1. Apsvarstyti pagrindinių makroekonominių rodiklių 2002 - 2004 m. prognozė, Nacionalinio biudžeto prognozuojamos pajamos.

Rimantas Vaicenavičius (Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorius) pakomentavo, jog pasirodę spartesnio ūkio stiprėjimo ženklai leidžia pagerinti Lietuvos ekonominės raidos perspektyvų vertinimus. Numatomas realaus bendrojo vidaus produkto augimas 2000 metais viršijo optimistinę 2000 metų makroekonominių rodiklių prognozę. Įvertinus vidaus ir išorės veiksnius, 2001 - 2004 metais prognozuojamas realaus bendrojo vidaus produkto augimas, kuris viršija net optimistinę makroekonominių rodiklių prognozę, paskelbtą 2000 m. lapkričio mėn. Pagal Lietuvos ekonominių rodiklių prognozę 2001 metais BVP palyginamosiomis kainomis būtų 3,7 proc. didesnis nei 2000 metais (ankstesnė prognozė - 3,2 proc.), 2002 metais numatomas 4,7 proc. (ankstesnė prognozė - 4,2 proc.) , 2003 metais - 5,1 proc., (ankstesnė prognozė - 4,4 proc.) 2004 metais -5,5 proc. Taigi vidutinis augimo tempas vidutinės trukmės laikotarpiu turėtų sudaryti apie 5 procentus.

Rengiant prognozę, buvo remtasi prielaidomis dėl naftos kainų ir valiutų kurso stabilumo, taip pat dėl kitų eksporto sąlygų pastovumo.

Ekonomikos augimą, visų pirma, turėtų paskatinti tolesnis importo augimo tempus viršijantis eksporto augimas. Antra, šalyje gaminamos produkcijos augimą sąlygos ankstesniais metais padidėjęs pajamų lygis, įgalinantis didinti vartojimą. Trečia, sustiprėjęs investuotojų pasitikėjimas ilgalaikiu ūkio stabilumu turėtų padidinti efektyvias privačias investicijas ir užtikrinti ilgalaikio augimo potencialo išlaikymą.

Pagal Lietuvos ekonominių rodiklių prognozę 2001 metais BVP veikusiomis kainomis sudarytų 46860 mln. litų ir palyginamosiomis kainomis būtų 3,7 proc. didesnis negu 2000 metais, 2002 metais - 50168 mln. litų, t.y. padidėtų 4,7 proc., 2003 metais - 53990 mln. litų, padidėtų 5,1 proc., 2004 metais - 58319 mln. litų, padidėtų 5,5 proc. Nors prognozuojami ūkio sektorių augimo tempai labai skirtingi, dideli struktūriniai BVP pasikeitimai neprognozuojami. Tačiau turėtų išlikti didesnio augimo tendencijos šakose, kurios teikia paslaugas nerezidentams arba gamina eksportuojamas prekes, būtent: transportavimo, ryšių bei sandėliavimo veiklos, apdirbamosios pramonės, išgaunamosios pramonės, finansinio tarpininkavimo. Dalis šakų išlaikytų vidutinius augimo tempus, būtent: viešbučių bei restoranų veiklos, didmeninės bei mažmeninės prekybos.

Kaip ir pastaraisiais metais, didžiausią lyginamąją dalį bendrosios pridėtinės vertės struktūroje sudarytų apdirbamoji pramonė, o lyginamoji jos dalis po truputį didėtų (2001 m. - 21,5 proc., 2002 m. - 21,8 proc., 2003 m. - 22,3 proc. ir 2004 m. - 23 proc. visos bendrosios pridėtinės vertės). Didmeninės ir mažmeninės prekybos lyginamoji dalis prognozuojamu laikotarpiu sudarytų nuo 15,5 iki 15,1 proc. Transporto, sandėliavimo ir ryšių lyginamoji dalis 2001 m. išaugtų iki 12,2 proc., 2002 m. - iki 12,6 proc., vėliau svyruotų apie 12,5 proc. 2003 m. ir 12,4 proc. 2004 m.Prognozuojamu laikotarpiu padidėtų finansinio tarpininkavimo lyginamoji dalis (2001 - 2002 m. sudarytų 2,6 proc., 2003 - 2004 m. - 2,7 proc. visos bendrosios pridėtinės vertės, viešbučių ir restoranų veiklos lyginamoji dalis padidėtų nuo 1,4 proc. bendrosios pridėtinės vertės prognozuojamo laikotarpio pradžioje iki 1,6 proc. laikotarpio pabaigoje, kasybos pramonės lyginamoji dalis laikotarpio pabaigoje padidėtų nuo 1,1 proc. iki 1,2 proc. bendrosios pridėtinės vertės, kitos komunalinės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo veiklos lyginamoji dalis 2001-2003 m. sudarytų 3,1 proc., o 2004 m. padidėtų iki 3,2 proc.

Nors nėra prognozuojamas nuosmukis nė vienoje ūkio šakoje, dėl lėtesnių veiklos augimo tempų nei kitose srityse prognozuojamu laikotarpiu mažėtų žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės lyginamoji dalis (nuo 7,6 proc. 2001 m. iki 7,4 proc. 2003 - 2004 m.), statybos lyginamoji dalis sumažėtų nuo 5,7 proc. bendrosios pridėtinės vertės 2001 - 2002 m. iki 5,6 proc. 2003 - 2004 m., viešojo valdymo, gynybos bei privalomojo socialinio draudimo lyginamoji dalis sumažėtų nuo 6,3 proc. 2001 m. iki 5,9 proc. 2004 m., nekilnojamojo turto, nuomos, kitos verslo veiklos lyginamoji dalis sumažėtų nuo 8,3 proc. 2001 m. iki 8,1 proc. 2004 m.,švietimo lyginamoji dalis mažėtų nuo 6,9 proc. 2001 m. iki 6,4 proc. 2004 m., elektros, dujų ir vandens tiekimo lyginamoji dalis sumažėtų nuo 4,5 proc. 2001 m. iki 4,1 proc. 2004 m. Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos lyginamoji dalis visu prognozuojamu laikotarpiu sudarytų 3,4 proc.

Prognozuojamu laikotarpiu BVP yra įvertintas taip pat ir išlaidų bei pajamų metodu. BVP išlaidų metodu įvertinamas kaip galutinių išlaidų suma, t. y. atspindi galutines namų ūkių, bendravalstybinio valdymo vartojimo išlaidas, bendrąsias vidaus investicijas ir skirtumą tarp prekių ir paslaugų eksporto bei importo. Prognozuojama, kad mažėjant galutinio vartojimo išlaidų lyginamajai daliai (nuo 85,7 proc. BVP 2001 m. iki 83,3 proc. BVP 2004 m.), Vyriausybės vartojimo išlaidų dalis sumažėtų nuo 21,2 proc. BVP 2001 m. iki 20,2 proc. BVP 2004 m., namų ūkių vartojimo išlaidos sumažėtų nuo 64,5 proc. BVP 2001 m. iki 63,1 proc. BVP 2004 m. Bendrosios vidaus investicijos padidėtų nuo 20,6 proc. BVP 2001 m. iki 22,8 proc. BVP 2004 m. Vartojimo išlaidų dalies mažėjimas BVP ir investicijų dalies didėjimo tendencijos prognozuojamos numatant dabar vykdomos fiskalinės politikos tęstinumą, leidžiantį sustiprinti ilgalaikį pasitikėjimą Lietuvos ūkio perspektyvų stabilumu.

Dėl spartesnių eksporto augimo tempų neigiamo užsienio prekybos (prekių ir paslaugų) saldo dalis prognozuojamu laikotarpiu sumažėtų nuo 6,3 proc. BVP 2001 m. iki 5,3 proc. BVP 2003 m., o 2004 m. dėl padidėjusio investicinių prekių importo išaugtų iki 6,1 proc.

Skaičiuojant BVP pajamų metodu, naudojama pridėtinės vertės išlaidų komponentų suma. Tai sudaro kompensacija dirbantiesiems,susidedanti iš darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų, pagrindinio kapitalo vartojimo suma, mokesčiai gamybai ir importui minus subsidijos gamybai ir likutinis perteklius bei mišrios pajamos. Pagal BVP prognozę pajamų metodu kompensacijos dirbantiesiems dalis sumažėtų nuo 42,0 proc. BVP 2001 m. iki 40,0 proc. 2004 m. Šį struktūrinį pokytį daugiausia nulems samdomų darbuotojų skaičiaus ir vidutinio nominalaus darbo užmokesčio augimo tempai. Nominalus darbo užmokestis augs lėčiau dėl fizinių asmenų pajamų mokesčių reformos, iš esmės numatančios sumažinti fizinių asmenų pagrindinį mokesčio tarifą nuo 33 procentų iki 24 procentų 2004 metais. Nors dėl mažesnių mokesčių vidutinis disponuojamas darbo užmokestis didėtų, nominalus bruto darbo užmokesčio augimas lėtėtų ir reformos metu nulemtų darbo apmokėjimo dalies sumažėjimą nuo 33,2 proc. BVP 2001 m. iki 31,6 proc. BVP 2004 m. Prognozuojamu laikotarpiu likutinio pelno ir mišrių pajamų dalis padidėtų nuo 34,1 proc. 2001 m. iki 36,5 proc. BVP 2004 m. Gamybos ir importo mokesčių dalis prognozuojamu laikotarpiu sumažėtų nuo 14,8 proc. 2001 m. iki 14,4 proc. 2003 - 2004 m.

Lietuvos ekonominių rodiklių prognozė numato neaukštą infliacijos lygį 2001 metais. Konkurencingumą užtikrinantis vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas, euro atžvilgiu nemažėjantis JAV dolerio kursas ir pakankamai neišnaudotas gamybinis pajėgumas bei konkurencija sudaro sąlygas tenkinti užsienio ir vidaus vartotojų paklausą nedidinant kainų. Vidutinis metinis vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2001 metais sudarytų tik 0,6 proc.

Tačiau 2002 metais vartojimo prekių ir paslaugų vidutinis metinis kainų pokytis sudarytų 2,1 proc., o 2003 - 2004 m. sudarytų 2,2 proc. Tokio dydžio infliacijos susidarymui įtakos turės perteklinio gamybinio pajėgumo išnaudojimas dėl didėjančio eksporto ir vidaus vartojimo, importuojamų prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, numatomas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimas. Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugs nuo 1034 Lt 2001 metais iki 1148 Lt 2004 metais.

Situaciją darbo rinkoje daugiausia lems šalies ūkio ekonominė būklė. Dėl šalyje vykstančių ūkio privatizavimo bei restruktūrizavimo procesų sąlyginis darbuotojų skaičius 2001 metais, palyginti su 2000 metais, išliks nepakitęs (sudarys 1050 tūkst.). Tačiau prognozuojamo laikotarpio pabaigoje jis padidės 70 tūkst. ir išaugs iki 1120 tūkst. Daugiau samdomų darbuotojų reikės gaminti eksportuojamai ir vidaus rinkoje vartojamai produkcijai bei teikti paslaugoms. Didėjantis darbo našumas, racionalus vidutinio darbo užmokesčio didėjimas didina prekių konkurencingumą ir sudaro sąlygas padidėti samdomo darbo paklausai.

2. Klausimas dėl Savivaldybių finansinių rodiklių atidėtas iki kito posėdžio.

Kadangi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą, kad būtina patikslinti Turto mokesčio ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio prognozes, BFK nusprendė minėtą klausimą svarstyti kartu su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada 2001 11 12 d. komiteto posėdyje.




Naujausi pakeitimai - 2001 11 05.
Danguolė Zabulėnienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Biudžeto ir finansų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas