Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba tarptautinėje konferencijoje “Rinkos ekonomikos šalių patirties pritaikymas pereinamosios ekonomikos šalių būsto finansavime: valstybės ir privačių dalyvių vaidmuo siekiant išskaidyti riziką” .

 

 

2001 10 18

Mieli konferencijos dalyviai ir svečiai,

Šiandien čia susirinkome aptarti itin aktualią Lietuvos žmonėms temą – galimybes įsigyti būstą, su tuo susijusią ekonominę aplinką, valstybės vaidmenį formuojant būsto finansavimo politiką.

Per 10 metų jaunai mūsų šaliai teko spręsti daug visiškai naujų uždavinių, kuriuos sparčiai besiformuodama iškėlė rinkos ekonomika. Tokiomis sąlygomis kūrėsi ir būsto finansavimo sistema.

Esu įsitikinęs, kad brandžios, efektyvios būsto finansavimo sistemos kūrimas yra strateginis bet kokios rinkos ekonomikos šalies tikslas. Tinkamas būstas ir gyvenamoji aplinka yra žmogaus teisė ir būtina sąlyga asmenybei vystytis, palaikyti valstybės socialinį stabilumą.

Būstas žmogui yra pirmoji jo pilnaverčio visuomeninio gyvenimo sąlyga. Deja, faktai piešia visai kitokį vaizdą. Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų dar iki šiol gyvena sovietinių standartų būstuose, kurie dažnai neatitinka net ir minimalių energijos taupymo ir saugumo reikalavimų. Tačiau net ir toks būstas žmonėms, o ypač jauniems, dažnai yra neįkandama prabanga.

Šiandien matome, kad naujų, modernių būstų įsigijimui poreikis yra didelis, tačiau labai ribotos finansinės daugelio Lietuvos žmonių galimybės. Vieni, turintys didesnes pajamas, sprendžia šią problemą savarankiškai, tačiau daugeliui gyventojų būsto problemoms spręsti reikia valstybės pagalbos.

Manau, kad pirmieji žingsniai jau padaryti ir tai džiugina. Prie Finansų ministerijos įsteigtas Būsto paskolų draudimas įrodo, kad suvienijus asmenines lėšas, komercinių bankų ir valstybės paramą, jau turime veikiančią ilgalaikio būsto kreditavimo su nedidelėmis palūkanomis sistemą.

Ekonomikoje visos problemos yra tampriai susijusios. Būsto finansavimas bus sėkmingai sprendžiamas tik tada, kai bus kartu sprendžiami ir gyventojų užimtumo klausimai. Savo ruožtu tai paskatintų tokių ūkio šakų kaip statybos pramonė plėtrą. Lietuva turi pakankamai išvystytą vietinę statybos pramonę, tačiau be paklausos produkcijai užtikrinimo ji dar negali sėkmingai funkcionuoti.

Būstas, jo įsigijimo finansavimas bei statyba daugumoje šalių laikomos ekonomikos augimo varikliu. Įvairūs skaičiavimai patvirtina faktą, kad viena darbo vieta, sukurta statybose, kitose ūkio šakose sukuria apie 5-6 darbo vietas. Papildomai kuriamos darbo vietos savo ruožtu prisideda prie bendro vidaus produkto augimo.

Sprendžiant būsto klausimus, mes taip pat galėsime sėkmingai spręsti ir mūsų žmonių emigravimo į užsienį problemą. Žinome, kad nuosavas būstas sudaro sąlygas kurtis šeimoms, auginti vaikus, o tuo pačiu prisidėti prie sėkmingo Lietuvos ekonomikos augimo.

Efektyvus būsto finansavimas gali pakirsti šaknis ir šešėlinei ekonomikai. Bankų teikiamos paskolos, valstybės paramos šiam sektoriui formos gali būti skiriamos tik toms įmonėms ir asmenims, kurių pajamos ir atsiskaitymai yra skaidrūs.

Manau, kad šiandien didelis dėmesys turi būti skirtas netiesioginėms valstybės dalyvavimo finansuojant būstą formoms – būsto paskolų draudimui, fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatoms gyventojams, gaunantiems paskolas būstui įsigyti ar jį renovuoti. Taip pat turi būti sukurti mechanizmai, kurie skatintų ir pačius gyventojus daugiau savo lėšų investuoti į būstą.

Šiuo metu svarbiausia yra pasirūpinti mažai uždirbančiais gyventojais, nes tokių Lietuvoje kol kas yra daugiausia. Dažniausiai tokie žmonės neturi santaupų būsto įsigijimui, o uždirbamų pajamų jiems nepakanka paskolai išmokėti. Vienintelė viltis jiems – valstybės parama.

Gyvenimas rodo, kad imti kreditą iš banko, prisiimti įsipareigojimus dvidešimčiai ir daugiau metų yra nelengvas sprendimas. Tačiau manau, kad tai yra galimybė pasinaudoti gyvenimo teikiamomis galimybėmis tada, kai to labiausiai reikia. Jaunam žmogui svarbu turėti normalų gyvenimą tada, kai jis turi tam daugiausiai energijos, augina vaikus. Patirtis rodo, kad apsisprendę paimti paskolas žmonės yra aktyvūs, labiau įsijungiantys į gyvenimą nei tie, kurie žiūri į valstybę su ištiesta ranka.

Esu įsitikinęs, kad stabili ekonominė situacija, pasitikėjimas rytdiena ir dėl to nuolat didėjantis paskolų poreikis gali paskatinti paskolų rinkos augimą. Nestabilioje ekonomikoje, jokios, net ir geriausios, paskolų sąlygos neprivers žmonių prisiimti įsipareigojimų paskolų pavidalu.

Vakarų šalių žmonėms paskola tapo įprastu dalyku, tad tikiuosi, kad ši konferencija, pasaulio specialistų rekomendacijos prisidės prie to, kad palaipsniui bus įveiktas kietas ir įtarus lietuvių charakteris, baimės jausmas prisiimti tokius įsipareigojimus.

Linkiu visiems konferencijos dalyviams produktyvios diskusijos, kurios rezultatus tikiuosi sulaukti ir kaip pasiūlymus svarstymams Seime.

 




Naujausi pakeitimai - 2001 10 18.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas