Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba Lietuvos žydų genocido 60-ųjų metinių paminėjime 2001 09 20

Gerbiamieji Seimo nariai,

Šiandien čia susirinkę žydų bendruomenės atstovai,

Taip jau yra, kad pastaruoju metu Seime tragiškus įvykius minime dažniau nei džiugius. Galbūt dėl to, kad nusikaltimai prieš žmoniją negali būti nutylėti ir užmiršti. Teroro Amerikoje padariniai dar ilgai aidės visame pasaulyje, kaip kad jau šešiasdešimt metų neužgyja žydų bendruomenei padarytos genocido žaizdos.

Žydų veikla visuomet buvo liudijama turtingos ir unikalios kultūros, suvaidinusios svarbų vaidmenį mūsų šalies gyvenime. Keletą šimtmečių jie buvo integrali Lietuvos visuomenės dalis, aktyviai skatinusi mokslo ir ekonomikos pasiekimus, pažangą pačiose įvairiausiose valstybės gyvenimo srityse.

Deja, Holokaustas juoda strėle įsirėžė į Lietuvos istoriją, absoliučią litvakų daugumą pasmerkdamas nebūčiai ir sunaikinimui.

Istorija yra tokia, kokia skaudi ji iš tikrųjų ir buvo, todėl mes jos jau neištrinsime, kaip ir neatkursime to, kas buvo neatkuriamai sugriauta.

Nacių teroras, pratęstas sovietmečio smegenų plovimo politikos, suniokojo tai, ką kelis šimtmečius diena iš dienos kūrė ištisos kartos Lietuvos žydų. Tačiau kultūra yra gyvybingesnė už žmones, kūrusius ją ir gyvenusius jos terpėje. Ji gyva išlikusiose knygose, Vilniaus gatvėse, paminkluose, pastatų architektūroje, tradicijose, ji pamažu grįžta į žmonių atmintį.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas ir naujo požiūrio į Holokaustą formavimasis leidžia mūsų visuomenei naujai pažvelgti į šį kontraversišką laikmetį. Atmesdama sovietinei sistemai būdingą uždarumą, nepriklausoma Lietuva atvirai ir objektyviai vertina savo istoriją pagerbdama didvyrius, smerkdama ir bausdama nusikaltėlius.

Sutelktų jėgų pagalba, pasinaudodama kitų valstybių patirtimi, mūsų valstybė vis aiškiau suvokia savo praradimus Holokausto metais. Istorikų darbai, ruošiami ar jau išleisti dokumentų rinkiniai, moksliniai tyrimai leidžia mūsų visuomenei aiškiau suprasti žydų genocido mastus, padaryti išvadas dėl šio tragiško Lietuvos istorijos vingio.

Šiandien kuriame atvirą visuomenę. Tačiau šis procesas reiškia ne tik žinojimą apie sovietų ir nacių įvykdytų nusikaltimų mastą, bet ir moralinį atsivėrimą praeičiai: žiniomis apie holokausto dydį, žuvusiųjų kultūros palikimą.

Atliekami tyrimai turi būti svarūs ir objektyvūs. Jie yra būtini mums, įvairių tautybių Lietuvos žmonėms, sudarantiems Lietuvos visuomenę. Dar labiau nei mums, jie reikalingi mūsų vaikams, visos Lietuvos ateičiai.

Po 50 metų sovietmečio žalos turime nuosekliai siekti, kad atsisakytume senųjų stereotipų, šiuolaikiškai žiūrėtume į rasinės, tautinės ir religinės tolerancijos klausimus, pagarbą tautinėms mažumoms, atidžiai analizuotume istorijos pamokas žmonijai ir užtikrintume, kad genocidas niekuomet nepasikartotų.

Mes turime aiškius tarptautinius įsipareigojimus, laikomės konvencijų, turime savo įstatymą dėl kovos prieš ksenofobiją, rasizmą, antisemitizmą. Privalome jų laikytis, kaip demokratinė valstybė, atvira pilietinė visuomenė.

Šiandien Lietuva aktyviai siekia atkurti istorinį teisingumą. Tarptautiniai forumai, sprendimai grąžinti toras žydų religinėms bendruomenėms, atstatyti istorinį žydų kvartalą Vilniuje - visa tai leidžia tikėtis, kad žydiškosios kultūros matmuo tvirtai grįžta ir įsitvirtina visuomenės mastyme.

Nors maža, bet aktyvi Lietuvos žydų bendruomenė toliau tvirtėja ir įneša svarų indėlį modernios, šiuolaikiškos Lietuvos kultūrinės raidos kontekste. Jau atsikūrę žydų gimnazija, vaikų darželis, muziejus yra džiugūs faktai, liudijantys šio aktyvumo rezultatus.

Esu giliai įsitikinęs, kad tik bendravimo, pažinimo ir bendradarbiavimo kelias yra XXI amžiaus kelias į sėkmę.

Šiandien žydų ir lietuvių tautos, valstybės, ypač jaunuomenė, turi vėl atsiverti, atrasti viena kitą. Tai išvaduoja nuo nepasitikėjimo labiau, nei pati įtaigiausia retorika.

Taikus sugyvenimas, tolerancija bei geranoriškumas yra kertiniai akmenys, tad kviečiu Jus mūryti tvirtus pamatus glaudžiam ir nuoširdžiam tarpusavio sambūviui ir supratimui.

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2001 09 20.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas